Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-617-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00327-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

2024 m. rugpjūčio 13 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl viešajame pirkime priimto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Tigema“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirajame skunde nepareiškė prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti prie atskirojo skundo pridėto naujo įrodymo, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Vis dėlto iš atskirojo skundo turinio galima matyti, kad pateikdama naują įrodymą atsakovė siekia pagrįsti skunde nurodytus argumentus, jog pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų išlaidos yra įtrauktos vandens ir nuotekų tvarkymo tarifą, o nepatyrus šių išlaidų iki 2025 m. I ketvirčio, tarifas bus mažinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė apie nagrinėjamą klausimą neinformavęs atsakovės, todėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui aptariamo įrodymo, šis įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jo priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, nes ieškovė turėjo galimybę su nauju įrodymu iš anksto susipažinti ir dėl jo pateikti argumentus atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą (VERT pažymą) priima.

16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

17. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

20. Atsakovės manymu, ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens 2024 m. gegužės 14 d. neįprastai mažos kainos pagrindimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

22. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

24. Šiame kontekste aktualu tai, kad teikdama argumentus, atsakovės manymu, pagrindžiančius ieškinio preliminarų nepagrįstumą, atsakovė nurodė aplinkybes, susijusias tuo, ar ieškovės reikalavimas galėtų būti patenkinamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos aplinkybės, kuriomis atsakovė grindė ieškinio prima facie nepagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą nėra pagrindo aptartų atsakovės įrodinėjimų aplinkybių vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą, o jokiomis kitomis aplinkybėmis ieškinio prima facie nepagrįstumo atsakovė nepagrindžia. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.

25. Nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkinta ar iš esmės panaikinta pasiūlymą pateikusio pirkimo dalyvio teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto bei ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju tektų spręsti dėl su pirkimo laimėtoja sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo pasekmių. Atsakovės manymu, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, kadangi priėmus ieškovei palankų galutinį teismo sprendimą, ji turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais.

26. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia, jog panaikinus atsakovės sprendimą, iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas pirkimo laimėtojas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį su trečiaisiais asmenimis bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

27. Pasak atsakovės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų bei pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė nurodo, kad perkamomis paslaugomis ji siekia įgyvendinti prievolę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, iki 2025 m. gruodžio 1 d. įregistruoti specialiąsias apsaugos sąlygas (apsaugos zonas) žemei šalia atsakovės infrastruktūros. Atsakovė nurodo, kad iš VERT pažymos matyti, jog pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų išlaidos yra įtrauktos vandens ir nuotekų tvarkymo tarifą, o nepatyrus šių išlaidų iki 2025 m. I ketvirčio, tarifas bus mažinamas. Taigi, atsakovės teigimu, užsitęsus pirkimo procedūroms bei prasidėjus teisminiams ginčams ir, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nespės įsigyti paslaugų, vandens ir nuotekų tvarkymo tarifas bus sumažintas, o gyventojai, 2024 m. mokėdami padidintą tarifą, iš esmės negaus jokio rezultato.

28. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų tam, kad prioritetas būtų suteiktas skubiam pirkimo objekto įsigijimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo pirkimu atsakovė siekia įsigyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų įregistravimo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą paslaugas. Nors perkamos paslaugos yra svarbios visuomenei, skirtos įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir įregistruoti specialiąsias apsaugos sąlygas (apsaugos zonas) žemei šalia atsakovės infrastruktūros, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki kol bus įsigytos nurodytos paslaugos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų iš esmės apsunkinta atsakovės veikla, ji negalėtų užtikrinti jos kompetencijai priklausančių viešųjų paslaugų teikimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, skubiai neįsigijus aptartų paslaugų, būtų padaryta akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.

30. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pirkimo objekto įsigijimą atidėjus ji praras galimybę gauti apmokėjimą už įsigyjamas paslaugas iš padidinto tarifo už vandens ir nuotekų tvarkymą, savaime neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto finansavimo šaltinį, prieš pradėdama pirkimo procedūras turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui pirkimo procedūros gali užsitęsti. Kita vertus, atsakovė neįrodė, kad neįsigijusi pirkimo objekto suplanuotu terminu (iki 2025 m. I ketvirčio) ji neabejotinai prarastų galimybę pirkimo objekto įsigijimą finansuoti, nes neatmestina galimybė padidinti tarifą vėlesniam laikotarpiui. VERT pažymoje (14 punkte) nurodyta, kad kito bazinių kainų perskaičiavimo metu VERT įvertins dabar suskaičiuotų apsaugos zonų įregistravimo sąnaudų ir faktiškai naujos perskaičiuotos kainos galiojimo laikotarpiu patirtų šių sąnaudų pokytį. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovė techninės specifikacijos 3.3 papunktyje įtvirtino 12 mėnesių paslaugų teikimo terminą. Kadangi pirkimo laimėtojas buvo paskelbtas 2024 m. gegužės mėnesį, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, paslaugos iki 2025 m. I ketvirčio galėtų būti nesuteiktos. Taigi, nėra matyti, kad pati atsakovė siekia kuo skubesnio perkamų paslaugų įsigijimo, todėl teigti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas, pagrindo nėra. Vien atsakovės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie viešojo intereso pažeidimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokių teiginių nepagrindus, pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

31. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 1–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus atsakovė turės galimybę grąžinti pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.