- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- e2-1069-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00327-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės Registrų centras
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija „Tigema“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centras ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ sprendimo viešajame pirkime, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Tigema“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė VĮ Registrų centras kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė pirmoje vietoje nurodant MB „Tigema“ pasiūlymą bei laimėjusiu paskelbti MB „Tigema“ pasiūlymą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) įregistravimas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą ir tam reikalingos paslaugos“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2024 m. gegužės 21 d. gavo atsakovės sprendimą, kuriuo ji sudarė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pasiūlymu paskelbė MB „Tigema“ pasiūlymą. Susipažinus su MB „Tigema“ pasiūlymu, ieškovė pastebėjo, jog MB „Tigema“ ne tik kad neįrodė, bet net ir neįrodinėjo neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrįstumo, nes nepateikė jokių kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių ir skaičiavimų. Pasiūlymo 4.1 dalyje „Pasiūlymo kaina“ 4 eilutėje „SŽNS teritorijų suformavimo (erdvinių duomenų parengimas vienam atskiram tinklui) nurodytas įkainis – (duomenys neskelbtini) Eur/vnt. yra nepagrįstas, kadangi teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vien tik įregistravimo įkainis sudaro 10,89 Eur ir jis negali būti keičiamas, nes patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu, tuo tarpu pasiūlymas turėjo būti teikiamas ne tik dėl teritorijos įregistravimo, bet ir suformavimo. Teiginys, kad registravimo išlaidos yra numatytos prie plano parengimo įkainio, nepagrįstos jokiais aiškiais ir objektyviais kainos sudėtinių dalių apskaičiavimais. Be to, nepagrįsta yra 4.1 dalyje „Pasiūlymo kaina“ 5 eilutėje „Asmenų informavimas“ pateikta informacija, jog už asmenų informavimą nustatoma – (duomenys neskelbtini) Eur/vnt. kaina. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta nekilnojamojo turto savininkų informavimo pareiga registruotu laišku. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad Lietuvos pašto siuntų siuntimas (tik paslauga) registruotu laišku, priklausomai nuo zonų, kur siunčiamas laiškas, kainuoja nuo 1,75 Eur iki 3,38 Eur (be PVM), taigi, pagal preliminarius kiekius (133 149 asmenys) tai sudarytų nuo 233 010,75 Eur iki 450 043,62 Eur, neįskaitant pranešimų spausdinimo ir darbuotojų darbo išlaidų. Perkančioji organizacija turėjo realiai įsitikinti, ar MB „Tigema“ siūlomos kainos yra pagrįstos ir ar tokia sutartis bus realiai įvykdoma. Ieškovė pretenzijoje buvo nurodžiusi pagrįstas abejones dėl MB „Tigema“ pajėgumo įgyvendinti sutartį, tačiau perkančioji organizacija objektyviai neįvertino MB „Tigema“ mažos kainos pagrindimo, visiškai neįsigilino į ieškovės pretenzijos argumentus, tuo pažeisdama tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme įtvirtintą mažos pasiūlymo kainos institutą.
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad būtent atsakovė turi diskrecijos teisę nuspręsti, kaip detaliai turi būti pagrįsta pasiūlymo kaina ir įvertinti patį kainos pagrindimą, jo pakankamumą. Atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo įkainius, pripažindama juos pagrįstais ir pakankamais, tinkamai įgyvendino savo pareigas. Atsakovė veikė aktyviai ir konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai atitinka neįprastai mažos kainos kriterijus. Siekdama įsitikinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos (įkainių) pagrįstumu ir realumu, kreipėsi į trečiąjį asmenį, gavo motyvuotą neįprastai mažos kainos pagrindimą, be to, ieškovės pretenzijoje nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti 2024 m. birželio 4 d. organizavo susitikimą su trečiuoju asmeniu, kurio metu gavo papildomus paaiškinimus ir padarė išvadą, kad pasiūlyti įkainiai yra tinkami ir pakankami. Trečiasis asmuo, grįsdamas SŽNS teritorijų suformavimo įkainį, taikė kryžminio finansavimo metodą, kai vienos srities išlaidos dengiamos kitos srities pajamomis. Toks neįprastai mažų įkainių pagrindimas yra galimas ir tinkamas. Trečiasis asmuo 2024 m. birželio 4 d. susitikimo metu taip pat paaiškino, kad informavimas gali būti vykdomas nebūtinai, naudojantis AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis. Trečiasis asmuo turi diskreciją pasirinkti konkretų pašto paslaugos teikėją iš plataus sąrašo su mažiausiais teikiamų paslaugų įkainiais. Be to, jei teritorija patenka į daugiabučių pastatų sklypus, yra informuojama raštu pastato savininkų bendrija ar daugiabučio valdytojas, kuriuos galima informuoti ir elektroniniu paštu. Atsakovas neturėjo pareigos vertinti (juo labiau – atmesti) pasiūlymą dėl tariamai per mažo trečiojo asmens turimo darbuotojų skaičiaus, todėl ieškovės priešingi argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas kvalifikacijos ar sutarties vykdymo reikalavimas dėl konkretaus specialistų skaičiaus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo MB „Tigema“ nurodė, jog neteiks atsiliepimo į ieškinį bei kitų procesinių dokumentų ir prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ CVP IS priemonėmis atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) įregistravimas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą ir tam reikalingos paslaugos“ (Pirkimo Nr. 714319). Apie pirkimą buvo paskelbta 2024 m. kovo 25 d. Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Viešojo pirkimo komisijos 2024 m. kovo 21 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Pirkimo sąlygomis, LR viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – PĮ), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Perkančioji organizacija numatė įsigyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre paslaugas (Pirkimo sąlygų 4.1 p.). Pirkimo objekto aprašymas ir keliami reikalavimai nurodyti Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Pirkimo sąlygų 4.2 p.). Pirkimo sąlygų 7 priede pateiktos Prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 3.2 punkte nurodyta, jog paslaugų kainos apskaičiavimo būdas: fiksuotas įkainis, o sutarties kaina be PVM – 870 000 Eur (su PVM 1 052 700 Eur).
Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis 2024 m. gegužės 21 d. pranešė apie pateiktų pasiūlymų viešajame pirkime Nr. 714319 įvertinimą ir pasiūlymų eilės sudarymą, pripažįstant, kad pirmoje vietoje – MB „Tigema“ pasiūlymas ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM), antrojoje vietoje – VĮ Registrų centras pasiūlymas ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM), nustatė laimėjusį MB „Tigema“ pasiūlymą, dėl kurių bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis.
Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu ieškovė 2024 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog dėl mažo darbuotojų skaičiaus abejotina, kad MB „Tigema“ bus pajėgi vykdyti sutartį; be to, laimėtojos pasiūlymo įkainiai ir kaina yra neįprastai maža, o laimėtoja pateikė netinkamą kainos pagrindimą. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją ir siekdama įsitikinti pirkimo laimėtojos pajėgumu vykdyti sutartį, bei įvertinti pretenzijoje pateiktus argumentus dėl MB „Tigema“ pasiūlymo įkainių, susitiko su MB „Tigema“ atstovais (Viešųjų pirkimų komisijos 2024 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 birželio 4 d. susitikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvertinusi išdėstytus argumentus, ieškovės pretenziją atmetė (2024 m. birželio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su pretenzijos turiniu galima daryti išvadą, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Byloje kilęs ginčas, ar perkančioji organizacija pagrįstai tiekėjos MB „Tigema“ mažos kainos pagrindimą pripažino tinkamu.
Dėl ginčo esmės
Pagal VPĮ 57 straipsnio l dalį, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.
Analogiškos nuostatos įtvirtintos PĮ 66 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad perkantysis subjektas reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.
Taigi, įstatymų leidėjas išskyrė du neįprastai mažos kainos instituto taikymo atvejus. Pirmuoju atveju įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad, perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą, kuomet ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Antruoju atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas, kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina ar jos sudedamosios dalys atrodo neįprastai mažos ir gali būti nepakankamos tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija įvertinti, ar konkrečiu atveju pasiūlyme nurodyta kaina atrodo ekonomiškai nepagrįsta.
Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją (t. y. nustačius, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį), perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50378/2023).
Nagrinėjamu atveju pagal pirkimo sąlygų 15.7 papunktį tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą, kurį turėjo sudaryti užpildyta pasiūlymo forma. Pirkimo sąlygų 5 priede „Pasiūlymo forma“ numatyta, kad tiekėjai pasiūlymus turėjo pateikti, užpildydami formos 4 dalies lentelę dėl pasiūlymo parametrų ir kainos, išskiriant perkamos paslaugos sudėtines dalis, t. y. plano parengimas, tinklų matavimas vietovėje, šulinių tyrinėjimas vietovėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau – SŽNS) teritorijų suformavimas (erdvinių duomenų parengimas vienam atskiram tinklui), asmenų informavimas, kainą apskaičiuojant nurodytą preliminarų paslaugų kiekį (vienetus, kilometrus, komplektus) padauginus iš paslaugų darbų įkainio (Eur be PVM) už vieną mato vienetą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo 2024 m. balandžio 30 d. pasiūlymo 4 dalyje pateikė bendrą pasiūlymo kainą – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, pagal atitinkamų paslaugų vieneto (komplekto) įkainius, nurodydamas, kad: 1) plano parengimo paslaugų kaina (preliminarus kiekis 1 kompl.) – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM; 2) tinklų matavimo vietovėje (preliminarus kiekis 2 200 km) įkainis už vienetą – (duomenys neskelbtini) Eur, bendra paslaugos kaina (duomenys neskelbtini) Eur be PVM; 3) šulinių tyrinėjimas vietovėje (preliminarus kiekis 20 000 kompl.) įkainis už vienetą – (duomenys neskelbtini) Eur, bendra paslaugos kaina (duomenys neskelbtini) Eur be PVM; 4) SŽNS teritorijų suformavimo (erdvinių duomenų parengimas vienam atskiram tinklui) (preliminarus kiekis 21 978 vnt.) įkainis už vienetą – (duomenys neskelbtini) Eur, bendra paslaugos kaina (duomenys neskelbtini) Eur be PVM; 5) asmenų informavimas (preliminarus kiekis 133 149 vnt.) įkainis už vienetą – (duomenys neskelbtini) Eur, bendra paslaugos kaina (duomenys neskelbtini) Eur be PVM.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiojo asmens bendra pasiūlymo kaina daugiau kaip 30 30 proc. yra mažesnė nei visų pasiūlymų vidurkis, kas reiškia, kad šiuo atveju, atsakovė privalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.
Atsakovė CVP IS priemonėmis (2024 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į trečiąjį asmenį MB „Tigema“, prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius neįprastai mažą kainą: i) įrodymus, kad tiekėjas laikos norminių dokumentų reikalavimų dėl aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų paslaugų teikimo vietoje; ii) sutarties vykdymui numatomos pasitelkti darbo jėgos kiekį ir jos organizavimo sąlygas, nurodant konkrečias pareigybes, jų kiekį ir jiems priskiriamas funkcijas; iii) naudojimosi technine įranga (turima ir galima pasitelkti) sąlygų aprašymą; iv) pagrįsti įkainį „Šulinių tyrinėjimo vietovėje“ – (duomenys neskelbtini) Eur / kompl., pateikiant jo išskaidymą, kuriame atsispindėtų vertinta paslaugos apimtis bei patvirtinti, kad paslaugos apimtyje yra įvertinta skaitmeninės šulinio kortelės suformavimo paslauga ir šulinio patikrinimas vietoje; v) pagrįsti įkainį SŽNS teritorijų suformavimas (erdvinių duomenų parengimas vienam atskiram tinklui) – (duomenys neskelbtini) Eur / vnt., pateikiant jo išskaidymą, kuriame atsispindėtų vertinta paslaugos apimtis.
Atsakydama perkančiajai organizacijai, trečiasis asmuo MB „Tigema“ 2024 m. gegužės 14 d. pateiktame rašte nurodė, kad tiekėjas laikosi norminių dokumentų reikalavimų dėl aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų paslaugų teikimo vietoje ir pateikė ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 45001 sertifikatus; kad įmonėje pagal darbo sutartį dirba trys darbuotojai (matininkas, geodezininkas, matininko padėjėjas) ir direktorius, dirbantis pagal civilinių paslaugų sutartį, turintis matininko bei geodezininko pažymėjimus; be to, sutarties vykdymui planuojama įdarbinti dar tris darbuotojus, kurie turėtų geodezinių ir kadastrinių matavimų patirties, su dvejais yra žodžiu susitarta dėl įdarbinimo laimėjimo atveju. Rašte taip pat nurodyta, kad MB „Tigema“ veiklai vykdyti naudoja du GNSS imtuvus (Stonex S9i ir eSurvey E300 pro), droną DJI Phantom 4 RTK, o duomenis apdorojame GeoMap ir ZwCad programomis. Skaičiuodami „Šulinių tyrinėjimo vietovėje“ paslaugą ir numatę (duomenys neskelbtini) Eur/vnt. įkainį buvo įvertinta, kad vienu kartu bus galimybė atlikti didelį kiekį matavimų vietoje (apie 50 šulinių per darbo dieną), tuo pačiu matavimu atliekant ir tinklų matavimus, už kuriuos numatytas atskiras įkainis. Šulinio matavimo duomenys būtų vedami per programėlę ir automatiškai importuojami į GeoMap programą, todėl kortelės sudarymas nereikalaus daug darbo valandų; skaičiuodami įkainį ((duomenys neskelbtini) Eur/vnt.) SŽNS teritorijų suformavimui, buvo įvertinta tik teritorijos suformavimo (erdvinių duomenų parengimo) kainą, nes teritorijos registravimo išlaidos yra numatytos prie plano parengimo įkainio.
Ieškovė savo poziciją grindė tuo, jog pirkimo laimėtoja MB „Tigema“ neįrodė neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrįstumo, nes nepateikė jokių kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių ir skaičiavimų, perkančiosios organizacijos sprendimą ginčydama dėl trečiojo asmens pasiūlymo įkainių už SŽNS teritorijų suformavimo (erdvinių duomenų parengimas vienam atskiram tinklui) paslaugas, už asmenų informavimo paslaugas, todėl sutarties vykdymas pagal pateiktus įkainius MB „Tigema“ būtų nuostolingas; be to, MB „Tigema“ neturėdama pakankamai darbuotojų nebus pajėgi įvykdyti sutartį.
Dėl SŽNS teritorijų suformavimo įkainio
MB „Tigema“ už SŽNS teritorijų suformavimo paslaugas nurodė (duomenys neskelbtini) Eur už vienetą įkainį (pasiūlymo 4.1 punkto lentelės 4 eilutė). Ieškovės teigimu, šis įkainis nurodytas vertinant tik apsaugos zonos formavimą, įregistravimo įkainį įtraukiant į pirmąją eilutę, nes vien vienos apsaugos zonos įregistravimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 patvirtintą Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašą, yra 10,89 Eur, kas pagal preliminarius kiekius sudarytų 239 340 Eur.
MB „Tigema“ teigimu, pirkimo dokumentuose nurodytas SŽNS paslaugos kiekis nėra tikslus – pirminėse pirkimo sąlygose buvo nurodytas paslaugos kiekis – 153 577 vnt., vėliau tikslintas nurodant – 90 000 vnt., galiausiai – nurodyta 21 978 vnt., todėl nežinant tikslaus formuotinų apsaugos zonų skaičiaus iki plano parengimo, registravimo išlaidos buvo priskaičiuotos pirmojoje eilutėje (plano parengimas).
Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, jog SŽNS paslaugos kiekis buvo tikslinamas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens Pasiūlymo 1 eilutėje nurodyta, kad plano parengimo kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, tuo tarpu ieškovės pasiūlyme nurodyta, kad plano parengimo kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, kuri yra gerokai mažesnė, nei MB „Tigema“ nurodyta plano parengimo kaina.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir šalių pateiktus paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos įkainio (už SŽNS paslaugas) pagrindimo, sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens susitikimo metu nurodytais argumentais, kad trečiasis asmuo pasiūlymo įkainį („SŽNS paslaugos“) pagrindė tinkamai, vadovaudamasis perkančiosios organizacijos (atsakovės) paklausimu, nes trečiajam asmeniui buvo leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. kainą grįsti tokiais būdais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami, ir nereikalauta, kad tiekėjas būtinai pateiktų kokius nors rašytinius duomenis, patvirtinančius jo sprendimą. MB ‚Tigema“ kainos pagrindimas nėra deklaratyvus, nes trečiasis asmuo pateikdamas paaiškinimus nurodė įkainio skaičiavimo tvarką (būdą) – registracijos mokestį įtraukiant į plano rengimo išlaidas. Be to, ginčo pirkimas nebuvo išskaidytas į atskirus pirkimus, todėl trečiasis asmuo rengdamas pasiūlymą kaip vientisą, o ne atskirai kiekvienai paslaugai, turėjo galimybę įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių sąskaita, taip derindamas viso pasiūlymo kainą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat teismui nepateikė duomenų, paneigiančių šiuos trečiojo asmens paaiškinimus (CPK 178 str.).
Dėl asmenų informavimo įkainio
Ieškovės teigimu, MB „Tigema“ nepagrindė pasiūlymo formos 4-toje eilutėje nurodyto įkainio už asmenų informavimą – (duomenys neskelbtini) Eur už vienetą, nes Lietuvos pašto siuntų siuntimas (tik paslauga) registruotu laišku (kaip numato SŽNS įstatymas), priklausomai nuo zonų, kur siunčiamas laiškas, kainuoja nuo 1,75 Eur iki 3,38 Eur be PVM, kas pagal preliminarius kiekius sudarytų nuo 233 000 Eur iki 450 000 Eur, neįskaitant pranešimų spausdinimo ir darbuotojų darbo išlaidų. Taip pat neįvertinant to, kad siunčiamų pranešimų kiekis gali būti didesnis.
Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 7 priedo Prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 3.2 punkte nurodyta, jog paslaugų kainos apskaičiavimo būdas – fiksuotas įkainis.
Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Metodika) 15 punkte nustatyta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Pagal metodikos 16 punktą pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir (ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą). Toks vertinimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi vienetais ar suma.
Kaip jau minėta, ginčo pirkimas į dalis neskaidomas, todėl trečiasis asmuo rengdamas pasiūlymą kaip vientisą, turėjo galimybę įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių sąskaita, taip derindamas viso pasiūlymo kainą, tuo labiau, kad pirkimo sąlygose nebuvo kategoriško reikalavimo pranešimų įteikimui naudotis išskirtinai Lietuvos pašto paslaugomis.
Dėl darbuotojų skaičiaus
Ieškovės nuomone, pirkimo laimėtoja MB „Tigema“ nebus pajėgi vykdyti sutartį, kadangi neturi pakankamo darbuotojų skaičiaus – įmonėje dirba tik 3 darbuotojai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo pirkime pasiūlė ženkliai mažesnę kainą, nei kitas pirkime dalyvavęs tiekėjas – VĮ Registrų centras. Pažymėtina, jog kainų skirtumus tarp tiekėjų pasiūlymų gali lemti ne tik vieno iš tiekėjų pasiūlyta neįprastai maža kaina, bet ir atskirų tiekėjų siekis gauti didesnį pelną. Taigi, tai, kad pasiūlymų kainos ženkliai skiriasi, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog žemesnę kainą pasiūlęs tiekėjas nebus pajėgus vykdyti sutartį.
Be to, kasacinis teismas dėl šalių ginčo aspekto, susijusio su neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo (pagrindimo) vertinimu, yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos tikrina tiekėjų pateiktos neįprastai mažos kainos pagrįstumą, o teismai – tokio sprendimo teisėtumą, atsižvelgdami tik į tiekėjo perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo metu pateiktus paaiškinimus; bet kokiu atveju neįprastai mažos kainos pagrįstumas nevertintinas pagal viešojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), todėl dėl šio ieškovės argumento plačiau nepasisakytina.
Taigi, perkančiosios organizacijos pasirinkta sutarties kainodara ir Metodika iš esmės leido tiekėjams iš anksto numatyti ir įvertinti realias sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų (pasiūlymo kainos).
Neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nekvestionuoja bendros kainos nepagrįstumo ar nepagrindimo, atkreipdama dėmesį tik į atskirus įkainius. Byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje, 57 straipsnyje bei PĮ 29 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatų, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 28633, 2024 m. liepos 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 29162, atliktų darbų išklotinių ir apmokėjimo dokumentų kopijų) nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7 701,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
Kaip matyti iš pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rengimas – 1 132,56 Eur, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimas – 6 568,85 Eur.
Nustatyta, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar nėra išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidų už šias paslaugas.
Atsakovė yra pateikusi du procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, už kurių parengimą sumokėjo 6 568,85 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius. Įvertinus Rekomendacijose nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas sprendžia, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Ieškinį atmetus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu,
teismas nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Registrų centras, juridinio asmens kodas 302920648, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 188764867, 6 568 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės tarptautinio viešojo pirkimo „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) įregistravimas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą ir tam reikalingos paslaugos“ (pirkimo Nr. 714319) procedūras bei įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kauno vandenys“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su mažąja bendrija „Tigema“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.