Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) pareigose, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 207 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 30 d. 13:00 val. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruota adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė), būdama prižiūrima finansų rinkos dalyvė deklaruojama veikla – Fondų valdymo veikla (EVKK kodas (duomenys neskelbtini)) privalėjo iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos užsienio valstybių asmenų informaciją apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas už 2019 metų mokestinį laikotarpį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais duomenų nepateikė. Tuo Bendrovės vadovas A. B., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė 2004-04-14 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 40 straipsnio 5 punktą, 61¹ straipsnio 1 dalį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2015-11-25 įsakymu Nr. VA-102 patvirtintų taisyklių „Dėl informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansinės sąskaitą mainų įgyvendinti, pateikimo“ 4 punkto ir 9 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog apie pareigą jo vadovaujamai įmonei teikti VMI informaciją apie atidarytas/uždarytas visų rūšių sąskaitas už atitinkamą laikotarpį jis žinojo, nors tą pareigą ir atsirado tik nuo 2017 metų. Pasak A. B. jis nevengė teikti prašomą informaciją Institucijai, t.y. jis bandė siųsti informacija elektroniniu paštu, tačiau VMI informacinė sistema tai padaryti neleido, kadangi Bendrovė nedisponavo specialia programa, kurią įdiegus atsirastu galimybę tą padaryti. Kiek pavėluotai 2021 m. sausio 5 d. VMI informacija buvo pateikta. Prašo teismo vertinti jo veiksmus kaip atitinkamai Institucijai informacijos apie atidarytas/uždarytas sąskaitas pateikimas pavėluotai, o ne kaip iš viso nebuvo šie duomenis pateikti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. T. teismui nurodė, kad visų pirmą nurodėme aplinkybes, susijusias su vėlavimu, paaiškinome kodėl buvo pavėluota pateikti duomenis. Tai yra susiję su IT sprendimais, jų kaštais ir galimybe įsidiegti. Tai buvo paaiškinta raštu, bet kadangi VMI atstovas su dokumentu nesusipažinęs, situacija tokia, kad šiuo atveju klientui kilo pareiga pateikti duomenis tik apie 2 klientus ir tik už 2019 metus, tai buvo labai mažos apimties atvejis. VMI pasirinktas sprendimas, kaip tie duomenis yra teikiami, yra gana specifinis, kuris reikalauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų IT darbus, kurie turėtų specifinę platformą, per kurią galėtų pateikti duomenis VMI. Tai yra didžiulės išlaidos, proporcionaliai, ieškojome sprendimų, kur rasti ir įsigyti už protingą kainą tokius programavimo darbus, kas iš esmės užtruko. Norime paaiškinti teismui kokia čia yra situacija, skirtingai negu, pavyzdžiui, yra ta pati teismų EPP sistemą, kur gali bet kada prisijungti gavęs prisijungimo duomenis, susikūręs gali prisijungti ir viską įkelti į sistemą. Čia jau reikia papildomo programavimo, įsigijimo tam tikros IT sistemos, kuri leistų pateikti duomenis, t. y. klientui kyla labai aiški finansinė našta. VMI jokiais kitais būdais šių duomenų nepriėmė, nepaisant to, kad panašiose situacijose kitos institucijos, pavyzdžiui, FNTT, priima tokio pobūdžio duomenis tiesiog elektroniniu laišku, raštu. Šiuo atveju VMI atsisakė priimti duomenis bet kokiais kitais būdais, kad ir kiek buvo su jais komunikuota. Įmonė galų gale tą sprendimą rado ir sausio 5 d. pateikė duomenis VMI. Kitaip tariant, VMI duomenis yra pateikti, tačiau jie, formaliai žiūrint, įstatymine tvarka, yra pavėluotai pateikti. ANK 207 straipsnis numato skirtingą atsakomybę tuo atveju, kai duomenis yra nepateikiami ir tuo atveju, kai duomenis yra pateikiami pavėluotai. Todėl mes prašome šitą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 207 straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už pavėluotos informacijos pateikimą, o ne už informacijos nepateikimą iš vis. Kartu atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurias aš išdėsčiau, mes taip pat prašome traktuoti tokį pažeidimą kaip mažareikšmį, nulemtą vien techninio pobūdžio kliūčių, kas rodytų, kad nėra A. B. kaltės, ir administracinė atsakomybė iš viso neturėtų būti taikoma. Alternatyviai prašome atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, kurios vis tik turėtų būti įvertintos ANK 35 straipsnio pagrindu, jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad atsakomybė turėtų būti taikoma. Paskutinis momentas ko mes prašome, atsižvelgti į tai, kad šis ANK pažeidimas yra pirmas A. B. ir prašome atitinkamai skirti pusę minimalios ANK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos. Mūsų prašymai yra tokie.

2021-01-18 administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. T. rašytiniame paaiškinime teismui nurodė, kad Bendrovei kilus pareigai teikti VMI užsienio valstybių asmenų informaciją apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas, Bendrovė dėjo maksimalias pastangas užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalaujamos informacijos pateikimą VMI. Bendrovės atstovai ne kartą kreipėsi į VMI siekdami išsiaiškinti ir tinkamai suprasti teisės aktų keliamus reikalavimus bei reikalaujamos informacijos pateikimo VMI būdus. VMI nurodė, kad informacija privalo būti teikiama tik specifiniu būdu, reikalaujančiu programavimo darbų arba atitinkamų programų įsigijimų rinkoje. Bendrovė ėmėsi veiksmų išsiaiškinti tokių darbų kainas, ir gavo pasiūlymą dėl programinės įrangos įsigijimo už maždaug 5000 eurų. Tuo metu nepavyko greitai rasti kitų paslaugų teikėjų, kurie paslaugas ar įrangą suteiktų už priimtinas sąlygas. Todėl nedidelio dydžio įmonei, kurioje dirba tik trys darbuotojai, tokio dydžio kaštai buvo labai dideli. Nepaisant to, Bendrovė ir toliau dėjo pastangas įgyvendinti reikalavimus, t.y. pateikti VMI reikalaujamą informaciją, visų pirma įprastais būdais (pvz., elektroniniu paštu). Informaciją buvo mėginama daug kartų pateikti per informacines sistemas, tačiau kiekvienu atveju sistemos atmesdavo duomenų teikimus. Pasak atstovės, Bendrovė savo ruožtu kiekvieną kartą ėmėsi veiksmų išsiaiškinti galimas problemas ir surasti jų sprendimo būdus, įskaitant aktyvią komunikaciją su tiek su paskirtais atsakingais VMI darbuotojais, tiek kreipiantis j institucijos IT konsultacijų skyrių. A. B. nevengė teikti Informacijos - ji buvo teikiama daug kartų dar iki Protokolo surašymo, tačiau VMI informacinės sistemos Įmonės teikimus atmesdavo. VMI reikalaujamu būdu, visa ANK 207 str. numatyta Informacija VMI nustatytu būdu buvo pateikta 2021-01-05, todėl atstovės manymu, nusižengimas bet kuriuo atveju turi būti perkvalifikuotas į ANK 207 str. 1 d., numatančią atsakomybę už pavėluotą Informacijos pateikimą bei Byloje sprendžiama dėl atsakomybės taikymo ANK 207 str. 1 d. ribose, kuri numato baudos nuo 390 EUR iki 730 EUR taikymą (ANK 602 str. 1 d. 3) p.). Apibendrinant, A. B. dėjo visas pastangas pateikti visą reikalaujamą informaciją, dėjo pastangas ieškoti galimybių pateikti visą informaciją, pašalinti pažeidimui ir išaiškinti visas su juo susijusias aplinkybes. Be to, Informaciją pateikti bet kuriuo atveju yra pavėluota nežymiai. Atitinkamai, visa tai patvirtina Byloje egzistuojant pagrindą traktuoti pažeidimą kaip mažareikšmį bei nulemtą realiai vien techninio pobūdžio kliūčių, dėl ko taipogi nėra A. B. kaltės ir administracinė atsakomybė A. B. neturėtų būti taikoma (ANK 642 str. 1 d. 2) p.); lengvinančias aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl Byloje skirtinos sankcijos (ANK 35 str.), jeigu gerbiamas Teismas vis dėl to spręstų, kad Byloje nėra pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės; byloje A. B. atžvilgiu nagrinėjamas ANK 207 str. pažeidimas taipogi yra pirmas, t. y nėra pakartotinis, todėl Byloje egzistuoja pagrindas bet kuriuo atveju A. B. atžvilgiu skirti nebent pusę minimalios ANK 207 str. 1 d. numatytos baudos - 195 EUR (ANK 610 str. 1 d., 33 str. 1 d.).

Valstybinės mokesčio inspekcijos atstovas J. Osteris teismo posėdyje nurodė, kad atsižvelgiant į A. B. posėdyje išdėstytą poziciją, jog jis dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino, kiek pavėluotai (2020-01-05), tačiau visgi pateikė VMI informaciją apie atidarytas/uždarytas visų rūšių sąskaitas, ankščiau tokio pobūdžio administracinius nusižengimus nėra padaręs, atstovo manymu yra pagrindas teismui svarstyti klausimą dėl A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikacijos keitimo į švelnesnę, t.y. į ANK 207 straipsnio 1 dalį, skiriant jam minimalią baudą.

Iš VMI informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruota adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė), bendrovės vadovas A. B., privalėdamas iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos užsienio valstybių asmenų informaciją apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas už 2019 metų mokestinį laikotarpį, šių duomenų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, (b. l. 5-8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal ANK 207 straipsnio 2 dalies administracinė atsakomybė kyla už informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas nepateikimą.

2004-04-14 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 40 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad mokesčių mokėtojas privalo „laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

Byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo teigti, kad byloje įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama prižiūrima finansų rinkos dalyvė deklaruojama veikla – Fondų valdymo veikla (EVKK kodas (duomenys neskelbtini)), Bendrovės vadovas A. B. privalėjo iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos užsienio valstybių asmenų informaciją apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas už 2019 metų mokestinį laikotarpį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais duomenų nepateikė. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė 2004-04-14 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 40 straipsnio 5 punktą, 61¹ straipsnio 1 dalį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2015-11-25 įsakymu Nr. VA-102 patvirtintų taisyklių „Dėl informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansinės sąskaitą mainų įgyvendinti, pateikimo“ 4 punkto ir 9 punkto nuostatas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. veiksmai protokole kvalifikuojami jam padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 207 straipsnio 2 dalyje. A. B. bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jo veiksmai negali būti vertinami, kaip siekis išvengti jam nustatytos norminių aktų reikalavimais pareigos teikti Institucijai atitinkama informaciją apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Jis kaip bendrovės vadovas ėmėsi neatidėliotinų veiksmų dėl informacijos pareikimo (jos įkėlimo) į VMI informacinę sistemą, tai buvo daroma ne vieną kartą, tačiau dėl Bendrovės apskaitoje specialios kompiuterinės programos nebuvimo, tai nebuvo padaryta laiku nustatytais terminais. Šiuo metu 2021 m. sausio 5 d. informaciją VMI yra pateikta. Jis kaip vadovas dėjo visas pastangas pateikti visą reikalaujamą informaciją, dėjo pastangas ieškoti galimybių pateikti/pašalinti pažeidimą. Informacija pateikta nežymiai pavėluojant iki nustatyto termino. Todėl teismo manymu yra pagrindas vertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. padarytą administracinį nusižengimą kaip informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikimas pavėluotai ir tuo pagrindu A. B. veiką kvalifikuotina pagal dalį, numatančią švelnesnę atsakomybę. Vadovaudamasis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, teismas perkvalifikuoja A. B. atsakomybę pagal ANK 207 straipsnio 1 dalį.

Tyrimo medžiagos duomenimis A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2005 metų, o jo pareiga teikti Institucijai atitinkama informaciją susijusią su atidarytomis ar uždarytomis visų rūšių sąskaitomis, atsirado nuo 2017 metų. Minėtos aplinkybės sudarė pagrindą teigti, jog A. B. nebuvo pakankamai rūpestingas, iš anksto nepasirūpino atitinkamos programinės įrangos įsigijimo ir jos įdiegimo į bendrovės apskaitą, todėl teismo vertinimu jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, A. B. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei žinodamas apie jo pareigą teikti atitinkamoms institucijoms įmonės finansinės veiklos atskaitomybės dokumentus (informaciją susijusią su atidarytomis ar uždarytomis visų rūšių sąskaitomis), dėl neatidumo bei nepakankamos kontrolės šių duomenų iki nustatyto termino nepateikė. A. B. bando iš dalies pateisinti padarytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis šį nusižengimą padarė neturėdamas atitinkamos kompiuterinės programos, su kurios pagalbą būtų galimą įkelti į VMI informacinę sistemą prašomą informaciją. Minėtos aplinkybės sudarė pagrindą teigti, jog A. B. nebuvo pakankamai rūpestingas, iš anksto nepasirūpino atitinkamos programinės įrangos įsigijimo ir jos įdiegimo į bendrovės apskaitą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. O A. B. nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. B. paskyrus minimalią baudą – 390 Eur (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas už 2019 metų mokestinį laikotarpį, VMI nepateikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 390 (trijų šimtų devyniasdešimt) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20127203394.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.