Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2740-1035/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
1-2740-1035/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31231-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2740-1035/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31231-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamajai R. G., jos gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2018 m. liepos 1 d., apie 05.45 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, ties pastatu Nr. 42, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „LEXUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. G. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji R. G. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad ji neatsimena aplinkybių, nepamena kaip atsisėdo į automobilį, nepamena, kodėl tą darė, sąmoningai ji to tikrai nebūtų dariusi. Labai dėl to gailisi. Jai gėda prieš tėvus, valstybę, darbuotojus. Visa tai įvyko 2018 m. liepos 1 d., vakare, šeštadienį. Susitiko su draugu aikštelėje prie Spaudos rūmų. Ten planavo palikti automobilį ir taksi važiuoti į kitą vietą susitikti su draugėmis. Padaugino alkoholio. Ji atvyko automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išgėrė per daug alkoholio ir nieko nepamena. Faktas tas, kad ji ten važiavo išgerti. Pamena, kad gėrė aikštelėje lauke, ne automobilyje. Gėrė viskį iš 0,5 l butelio kartu su draugu, viso neišgėrė. Dar pamena, kad jie taksi buvo išvažiavę iš aikštelės, nes ji reikalavo žmogaus nevairuoti išgėrus. Vėl grįžo į aikštelę ir nuo to laiko ji nebepamena nieko, tik areštinę. Aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad vairavo, ją sustabdė ir patikrino blaivumą, ji pripažįsta. Padarė išvadas, kad daugiau niekada to nebus. Automobilis yra įmonės. Ji yra įmonės direktorė ir akcininkė. Jai priklauso apie 75 proc. akcijų. Automobilis šeštadienį buvo pas ją, nes tuo metu ji juo naudojosi. Automobiliu dar naudojasi buhalterė. Ji visada galėjo pasiimti automobilį ir jį valdyti. Gali pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Ji už automobilį mokėjo 4 500 Eur, automobilį remontavo, papildomai sumokėjo 800 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 05.45 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. P. ir vyriausiuoju patruliu P. S., Vilniuje, Laisvės pr., ties 42-u pastatu pastebėjo automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas link Savanorių pr. įtartinai manevravo per visą važiuojamąją dalį, o automobilio bagažinė buvo atidaryta. Jie sustabdė automobilį. Automobilį vairavo moteris, kuri neturėjo jokio asmens dokumento, prisistatė R. G.. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, ji teigė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Duomenų bazėje patikrino moters nuotrauką. Pasitvirtino, kad tai tikrai R. G.. Vairuotojai buvo pasiūlyta papusti į alkotesterį. Ji sutiko ir pripūtė 2,14 promilių. Jie vairuotoją pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys tyrimui atlikti. Po PLC R. G. pristatė į Vilniaus miesto 2-ą policijos komisariatą (b. l. 25).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio P. P. 2018 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 05.45 val., patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais M. P. ir S. S., Vilniuje, Laisvės pr. 42, pastebėjo važiuojantį automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinė buvo atidaryta, automobilis įtartinai manevravo važiuojamąja dalimi. Sustabdžius automobilį, nustatyta, kad už vairo sėdėjo R. G. (duomenys iš CDB). Vairuotoja asmens tapatybės patvirtinančio dokumento neturėjo. Iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji teigė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Alkoholio matuokliu jai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis (b. l. 7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 1 d. 05.52 val. užregistruotas įvykis, jog patikrinimui sustabdytas automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškėjo, kad vairuotoja yra neblaivi. Automobilis trukdo eismui (b. l. 4).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. liepos 1 d. 05.51 val. R. G. nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis (b. l. 41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6432/2018(01) matyti, kad R. G. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 1 d. 06.25 val., mažiausia koncentracija 1,98 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 39).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Lexus RX 400h, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 8 470 Eur (b. l. 20).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvasis automobilis Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso UAB „Origamus“ (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, R. G. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. P. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklių duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. G. kraujyje nustatyta 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. G. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas R. G. gynėjo advokato A. Montrimo prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją kaltinamosios tėvo J. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). R. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 43, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (BK 40 str. 2 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. G. šią sąlygą atitinka, nes ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad R. G. kaip direktorė pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu. Kaip žmogus yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, visada sprendžia problemas abiems pusėms priimtinu būdu. R. G. yra kruopšti ir pareiginga vadovė, imli įvairioms naujovėms ir pasiūlymams. Ji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teismo posėdyje R. G. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju R. G. laiduotoju sutinka būti jos tėvas J. G.. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje nurodė, kad tėvas yra žmogus numeris vienas jos gyvenime. Jis yra jos draugas, nuodėmklausys, patarėjas. Bendrauja su tėvu labai dažnai, t. y. 3–4 kartus per savaitę, nors su juo negyvena. Tėvas buvo pirmas žmogus, kuriam ji paskambino po įvykio. Jis labai geras, taigi atvykęs jos paimti iš policijos bandė ją nuraminti. Po trijų dienų buvo ilgas pokalbis, moralas. Tėvas jai daro įtaką ir yra jos autoritetas. Pats J. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis yra šoke, nesitikėjo, jog dukra galėjo papulti į tokią situaciją. Daug tikėjosi, bet ne to. Gal tai jo kaip tėvo kaltė. Kažkokiu momentu nepalaikė jos, gal ji pervargo. Pastebi dabartines dukros kančias, kaip ji gailisi. Jų šeima supranta, ką reiškia tokie nusižengimai. Yra aktyvūs katalikai, visi nustebę, visi gailisi. Dukra yra aktyvi bendruomenės, šeimos narė. Žinoma, žmogus turi atsakyti. Tai, kad dukra neblaivi sėdo už vairo, labai blogai vertina. Tokio elgesio nepateisina. Priežasties negali suvokti. Atėjo ją palaikyti ir gelbėti. Padės dukrai viskuo, bendravimu. Bendrauja ir kartą per savaitę, kartais rečiau, kartais dažniau. Dukra klauso jo patarimų. Jie daug diskutuoja. Sutampa nuomonės moraliniais klausimais. Juos vienija parapija, bendravimas su klebonu. Jo požiūris į neblaivius vairuotojus yra labai neigiamas. Prisiima atsakomybę pagal pateiktą prašymą. Jis dirba už minimalų atlyginimą. Yra medžiotojas, pažeidimų jo atžvilgiu tame nėra fiksuota. Iš kartu su prašymu pateiktos J. G. charakteristikos matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pagalbiniu darbuotoju nuo 2016 m. spalio 11 d. J. G. yra drausmingas, pareigingas darbuotojas, turi savo tvirtą nuomonę, yra nekonfliktiškas, su vadovais bendrauja laikantis subordinacijos. Neatsisako padėti kolegoms, darbus atlieka laiku ir be priekaištų. Drausminių nuobaudų neturi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, J. G. yra neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, R. G. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnį (kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas), tačiau iš ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo matyti, kad jų paprašytas J. G. tik atstovavo surašant protokolą, jis nedirba ir neturi pajų jų bendrovėje, todėl su šiuo nusižengimu neturi nieko bendro.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas R. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamosios tėvas, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas savo dukros R. G. elgesiui, šiai neblaiviai vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti jai teigiamą įtaką, nes yra jos tėvas, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius, jai yra didelis autoritetas (BK 40 str. 1 ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, R. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką R. G. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka už analogišką veiką, jai nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 5 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismas neturi pagrindo nustatyti trumpesnio už vidurkį šios priemonės termino, nes visgi R. G. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,98 promilės). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Palyginimui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už žymiai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas nuo vienų iki vienų metų šešių mėnesių. Todėl mažesnio už vidurkį baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) termino nustatymas šiuo atveju, nesant jokių išimtinių aplinkybių, t. y. švelnesnių nei administracinės atsakomybės teisinių poveikio priemonių skyrimas už didesnio masto ir aiškiai pavojingesnę veiką, prieštarautų ne tik įstatymų leidėjo ketinimams, diferencijuojant atsakomybę už skirtingo pavojingumo veikas, bet ir teisingumo principui (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-1020/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajai R. G. nustatyta, kad ji įvykio metu, būdama neblaivi, vairavo automobilį Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nustatyta tiek iš pačios kaltinamosios paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 22). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Nepaisant to, kad kaltinamoji automobiliu naudojosi šeštadienį ir yra įmonės, kuriai priklauso automobilis, vadovė bei pagrindinė akcininkė, šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Pagal minėtą teisinį reguliavimą (BPK 72 str. 5 d.) tokiu atveju išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad vienas iš juridinio asmens požymių yra atskiras juridinio asmens turtas. Turto atskirumas reiškia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių ar steigėjų turto, t. y. negali būti tapatinamas su jų (dalyvių ar steigėjų) turtu.

Grįžtant prie minėtos baudžiamojo priemonės (ne)taikymo klausimo, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju jokia bausmė R. G. neskiriama, nes ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą ne tik tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė, tačiau ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios R. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, ji pati yra dirbanti, nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje penkis kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. du kartus už greičio viršijimą, du kartus už tai, kad vairuodama naudojosi mobilaus ryšio telefonu rankomis, vieną kartą už tai, kad nebuvo apsidraudusi transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad aktualaus automobilio kaina 2018 m. liepos mėnesiui nustatyta 8 470 Eur (b. l. 20). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, kad joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra tik orientacinės (www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas R. G. vairuotas automobilis Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. teismui pateikė 2018 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/01, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Lexus RX 400h įsigijo už 4 500 Eur. Taip pat R. G. pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L180817, iš kurios matyti, kad transporto priemonės Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo datai (2018 m. rugpjūčio 27 d.) yra 3 040 Eur. Visgi šiuo atveju teismas, nustatydamas minėto automobilio vertę, vadovaujasi ne kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta suma, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio įsigijimo kaina – 4 500 Eur. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad per trumpą laikotarpį, t. y. nuo automobilio įsigijimo (2018 m. balandžio 23 d.) iki transporto priemonės vertinimo datos (2018 m. rugpjūčio 27 d.) taip ženkliai būtų nusidėvėjęs automobilis Lexus RX 400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būtų sumažėjusi jo rinkos vertė net 1 460 Eur. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta reali automobilio įsigijimo kaina (4 500 Eur) laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.

Prokuroras taip pat prašo paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje kaltinamajai jau paskirta viena turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas. Teismo vertinimu, kaltinamajai esant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas bei uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2018 m. liepos 5 d. nutarimu R. G. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Lexus RX 400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 32), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 5 d.;

– automobilio „Lexus RX 400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2018 m. liepos 5 d. nutarimu R. G. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Lexus RX 400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

R. G. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – R. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. G., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš