Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą; Savivaldybė) 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15758-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15758-2024 Ž. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija), ir jam paskirta 180 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda Ž. J. paskirta dėl to, kad jis 2024 m. vasario 28 d. 14.57 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas savivaldybės vykdomosios institucijos išduodamo leidimo, intensyviai genėdamas sunaikino saugotiną medį (priskirtą saugotiniems vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“ pakeitimo (patvirtina 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-106) 1¹ punktu), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (patvirtinta 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 1-44651) 51 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. skunde prašo jį išteisinti ir panaikinti jam paskirtą baudą.

3. Skunde nurodoma, kad 2024 m. balandžio 5 d. medžių ekspertizės akte ir jo 2024 m. rugsėjo 2 d. patikslinime yra klaidų ir netikslumų: 1) ekspertizės akte rašoma, kad buvo nupjautos dvi klevo skeletinės šakos, be to, maskuojant šviežius pjūvius, pjūviai užtepti purvu; 2024 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio metu ekspertas teigė plika akimi matęs, kad yra užtepta purvu, be to, ūglių nebuvimas patvirtina tai, kad stambi skeletinė šaka buvo nupjauta 2024 m. vasario 28 d.; ekspertizės akto patikslinime pats ekspertas pateikė 2023 m. kovo mėn. nuotrauką, iš kurios matyti, kad 15–20 cm klevo skeletinė šaka buvo nupjauta iki 2023 m. kovo mėn., tai jis nurodė ir patikslinime; 2) pareiškėjo vertinimu, keistai atrodo, kad ekspertizės akte rašoma, jog pašalinta 40 proc. lajos, nes nupjautos dvi apie 10 cm ir 15–20 cm skersmens skeletinės šakos, o patikslinime – kad 2024 m. vasario 28 d. buvo pašalinti tie patys 40 proc. lajos, nors pašalinta tik viena stambi skeletinė šaka (apie 10 cm skersmens). Pareiškėjo teigimu, šių netikslumų būtų išvengta, jei ekspertas būtų išmatavęs šviežiai nupjautų šakų skersmenis ir juos palyginęs su likusių šakų skersmeniu. Šios klaidos ir netikslumai turėtų būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tai, jog pareiškėjas yra nekaltas, jo nuomone, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. raštas, kad Vilniaus miesto savivaldybė žalos išieškojimo neinicijuos.

4. Skunde pažymima, kad 2024 m. vasario 28 d. Ž. J. pasamdė arboristą R. S., kad jis nukirstų du kaštonus ir ne daugiau nei 30 proc. apgenėtų klevą, ką patvirtina garso įrašas, pavadinimu „Balsas 195“. Šiame įraše girdėti ir tai, kad pareiškėjas sako, jog leidimo kirsti klevą negavo, todėl prašo jį tik apgenėti. Arboristui Ž. J. nusiuntė klevo nuotraukas ir pasakė, kad svarbu nupjauti tą jo šaką, kuri linksta ir gali užkristi ant automobilių, bei apgenėti jį ne daugiau nei 30 proc. Iš to paties įrašo girdėti, kaip pareiškėjas klausia arboristo, kiek kainuos nupjauti du kaštonus ir apgenėti klevą ne daugiau nei 30 proc. Vien šiame įraše jis tai pabrėžia tris kartus. Ž. J. vertinimu, žmogus, kuris skelbiasi esantis arboristas, miškininkas, turintis didelę patirtį, turėtų darbų užsakovui paaiškinti, ką galima daryti ir ko – ne. Iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 196“, girdėti, kad Ž. J. jau ketvirtą kartą arboristui primena 30 proc. apgenėjimą. Iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 197“, girdėti, kad arboristas siūlo pašalinti netaisyklingai augančią šaką, o Ž. J. penktą kartą sako, kad nebūtų viršytas 30 proc. apgenėjimas, arboristas nurodo, kad tikrai neviršys. Iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 198“, vėl girdėti, kad Ž. J. rūpinasi tuo, jog nebūtų viršytas 30 proc. apgenėjimas ir šeštą kartą apie tai pasako arboristui. Pareiškėjas, jo teigimu, visą laiką elgėsi nuosekliai ir sąžiningai, visi jo teiginiai buvo patvirtinti liudytojų J. Č., A. B. ir garso įrašais. Arboristas, siekdamas išvengti atsakomybės už nekokybiškai atliktą darbą, bando išsisukti ir suversti kaltę jam. Tai įrodo 2024 m. gegužės 20 d. pareiškėjo pokalbiai su R. S., kurių metu arboristas sakė, kad nežino, kaip jie skaičiuoja, „čiudakai“ kažkokie, prašė duoti to, kas skaičiavo, telefono numerį ir nurodė pats jam paskambinsiantis. Pamatęs, kad ekspertas yra R. Ž., arboristas nurodė, kad jis labai „čiudnas“ žmogus, dirbęs Savivaldybėje, specialiai įrašo daugiau, kaip jie nustatė 30 ar 40 proc., tai ginčytinas dalykas. Arboristas siūlo Ž. J. užsipulti ekspertą, pateikti šakų vaizdo įrašus ir nebus daugiau nei 30 proc. Iš to galima spręsti, kad pats arboristas manė, jog apgenėjo medį ne daugiau nei 30 proc. R. S. patvirtino iš Ž. J. sužinojęs apie jo konfliktus su kaimynais, matęs, kad kažkoks kaimynas filmuoja genėjimo procesą, todėl, pareiškėjo teigimu, logikai prieštarauja R. S. teiginiai, kad pareiškėjas ragino jį nupjauti kuo daugiau. Visa tai, kas išdėstyta, Ž. J. vertinimu, patvirtina, kad jei klevas buvo apgenėtas neteisingai, už tai atsakingas arboristas, kuris už 3 val. darbą paėmė 180 Eur užmokestį ir nesugebėjo įvykdyti jo aiškiai suformuluotos užduoties – apgenėti klevą ne daugiau nei 30 proc.

5. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

6. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad sidabrinis klevas, augantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra laikomas saugotinu medžiu. Vadovaujantis eksperto R. Ž. paaiškinimais, pateiktais nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, ir šio eksperto pateiktu 2024 m. rugsėjo 2 d. raštu dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo, nustatyta, kad dėl genėjimo darbų, vykdytų 2024 m. vasario 28 d., sidabrinis klevas neteko apie 40 proc. lajos tūrio. Tai reiškia, kad šių medžio genėjimo darbų metu sidabriniam klevui buvo atliktas intensyvus genėjimas, o saugotino medžio intensyvus genėjimas galimas tik tada, kai yra išduotas leidimas. Nagrinėjamu atveju leidimas išduotas nebuvo. Tokia situacija, kai saugotinas medis yra intensyviai nugenimas be leidimo, pripažįstama šio medžio neteisėtu naikinimu. Taigi Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, vertinimu, Ž. J. pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. lapkričio 1 d.) kaltu pripažintas pagrįstai.

7. Atsiliepime pažymima, kad Ž. J. skunde yra kartojami jo rašytiniame paaiškinime nurodyti argumentai, į kuriuos buvo išsamiai atsakyta Skundžiamame nutarime. Ž. J. nutyli, kad rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo naujai nurodyta stipriai patrumpinta antros eilės šaka, apie kurią nebuvo užsiminta ekspertizės akte. Ekspertizės akte ir rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo išdėstytų aplinkybių pokytį lėmė objektyvios priežastys, t. y. tai, kad rašto dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo pateikimo metu ekspertui buvo žinoma daugiau faktinių bylos aplinkybių, pateikta išsamesnė vaizdinė medžiaga. Dėl to, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo vertinimu, nėra pagrindo abejoti rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo pateiktu įvertinimu. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo teigimu, nėra pagrindo manyti, kad rašto dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo 2 punkte nurodytos šakos ir laja buvo nupjauta ne 2024 m. vasario 28 d., o anksčiau (laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. vasario 28 d.). Jei šakos būtų nupjautos anksčiau, jų pjūvio vieta būtų kitokios spalvos. Šiuo atveju mediena baltavo, kas reiškia, kad pjūviai buvo švieži, ką 2024 m. rugsėjo 17 d. posėdžio metu patvirtino ekspertas R. Ž.. Byloje nėra pagrindo vadovautis subjektyvia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone dėl netekto medžio lajos tūrio apskaičiavimo metodikos, nes tai, kokią metodiką taikyti, geriausiai žino profesionalus arboristikos ekspertas. Be to, ekspertas patvirtino, kad netektą medžio lajos tūrį šiuo atveju skaičiavo Ž. J. palankesne linkme.

8. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 281 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. lapkričio 1 d.) numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o turtinės žalos padarymas nėra būtinasis šios sudėties požymis. Savivaldybės sprendimas nereikalauti padarytos žalos atlyginimo negali būti suprantamas, kaip reiškiantis, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas. Žalą patyręs subjektas turi tik teisę, bet ne pareigą, pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

9. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad Ž. J. kaltės nepaneigia faktas, kad jis arboristo R. S. reikalavo apgenėti medį ne daugiau nei 30 proc., nes atsakomybė už tinkamą rūpinimąsi sklype augančiais medžiais tenka sklypo savininkui ar valdytojui. Šiuo atveju tokiu asmeniu buvo Ž. J., turintis įgaliojimą valdyti ir disponuoti tėvo, kuriam priklauso sklypas, kuriame auga ginčo objektu esantis medis, turtu. Būtent Ž. J. teko pareiga užtikrinti sidabrinio klevo apsaugą, taip pat tai, kad atliekant šio medžio priežiūrą nebūtų pažeisti teisės aktai. To jis nepadarė. Visos sidabrinio klevo šakos buvo apgenėtos atliekamus darbus derinant su Ž. J., t. y. su jo paties žinia.

10. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. prašė jo skundą tenkinti, teigė, kad jo kaltės nėra, jeigu medis apgenėtas netinkamai, baudą reikia skirti R. S.. Ž. J. neneigė, kad žinojo, jog klevą galima apgenėti ne daugiau nei 30 proc., tai jam telefonu pasakė J. Č., bet to, kad medis saugotinas, nežinojo. Buvo rašęs prašymą, kad leistų nukirsti tą klevą, nes jis pasviręs, auga arčiau kaip 3 m nuo vaikų darželio, palinkęs virš automobilių. Nors Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad jis rašė prašymą dėl saugotinų medžių, todėl žinojo, kad medis saugotinas, tačiau Savivaldybė neturi kitokios formos, o ne per jų sistemą pateiktų prašymų nenagrinėja. Gavo atsakymą, kad klevas yra pakankamai geros būklės ir jo kirsti negalima, bet nebuvo nė žodžio apie tai, kad jis saugotinas. Jis nėra sklypo savininkas, bet neneigia, kad turi įgaliojimą tvarkyti tėvų turtą. Padeda tėvams, nes jie yra garbaus amžiaus. Jo tėvas šiais reikalais 2018 m. nesirūpino. Pagal prašymo (nutarimo 30 punktas) raštą mano, kad tai yra jo rašytas prašymas. Vis tik, jo nuomone, žmogus naudotoju ar valdytoju tampa per nuosavybę, nuomą, panaudą, o ne įgaliojimo pagrindu. Ekspertas pasakė, kad R. S. ne arboristas, o tik išklausęs arboristų kursus. Ž. J. kėlė klausimą, kaip jam kaip vartotojui tai suprasti. Jis R. S. septynis kartus pasakė, kad genėjimas neviršytų 30 proc., kaimynas filmavo, kaip genimas klevas, klausė, ką daro, jis sakė, kad atėjo arboristas, apgenės ne daugiau nei 30 proc., arboristas viską girdėjo. Su R. S. buvo sutartas konkretus atlygis – 250 Eur, sumokėjo 180 Eur, nes kaštonai liko nenugenėti. Už tokį atlygį jis turėjo teisę tikėtis kokybiškai atlikto darbo. Jis arboristo prašė nugenėti vieną šaką, kuri akivaizdžiai palinkusi virš automobilių, ir kitką tiek, kiek galima. Tą dieną arboristas nupjovė vieną skeletinę šaką, kurią buvo būtina šalinti dėl netaisyklingo augimo, dvi šakas labai nedaug palygino, nes jos buvo neva nekokybiškai nupjautos, aiškino, kad ne ta kryptimi padarytas pjūvis. Sakė jam (arboristui) palikti, ketino ateityje pats genėti. Gailisi, kad pats to nepadarė. Išėjo kažkokia beprotybė. Nežinojo, kad gresia administracinė atsakomybė. Žodį „intensyvus“ sužinojo tik čia. Nesidomėjo tuo, nes samdė profesionalą. Jeigu darytų tai pats, tada domėtųsi. Iki šio įvykio nėra genėjęs medžių, yra tik juos pjovęs kaip medkirtys. Žino, kad iki 20 cm medžius nuosavame sklype gali pjauti. Jis tada nesuprato, ar daugiau, ar mažiau nei 30 proc. genima, jis neprofesionalas, nežino, kaip skaičiuoti. Specialiai samdė arboristą, kad nebūtų jokių problemų. R. S. skelbimą rado „Google“, suvedė „arboristai Vilniuje“. Jam paskambino gal antram ar trečiam. Nuo momento, kai kalbėjo su J. Č., iki to, kai susitarė su R. S., praėjo viena arba dvi dienos. Pasirinko R. S., nes apie jį buvo parašyta, kad 20 m. patirtis, miškininkas, vien geri atsiliepimai. Vilniaus rajono savivaldybė sako, kad jei reikia tikslesnių rekomendacijų, verta konsultuotis su tvarkymo specialistu, kuris turi turėti miško darbininko, miško darbuotojo, arboristo kvalifikaciją. Pagal R. S. pateiktus dokumentus, jis atitinka net kelis. Kadangi iškvietė jį kaštonams pjauti, sutuoktinė agitavo, kad imtų specialistą ir klevui. Kadangi yra atsargus, pats būtų nupjovęs tik šaką, kuri labiausiai nueina į šoną (t. 1, b. l. 83, pav. 2, žemiausia šaka). Nesupranta, kaip turėjo organizuoti darbą, kad klevas nebūtų taip nugenėtas, visą laiką agitavo genėti mažiau. Jo tikslas buvo apsaugoti automobilius, nugenėti šakas, kurios kelia pavojų. Medis auga 2,5 m nuo vaikų darželio ir per nepilną metrą nuo automobilių. Ekspertas taip pat paminėjo, kad šis medis yra trapus. Jeigu šaka nukris ant prabangaus automobilio, jam bus priekaištai. 2023 m. išnuomojo parkavimo vietą po tuo medžiu. Nuomos sutartyje buvo įrašyta, kad kreipsis į Savivaldybę, kad leistų tą klevą nupjauti, o jeigu ne, nugenės tiek, kiek yra leistina. Sakė arboristui, kad jam svarbi ta viena šaka, kuri gali užkristi ant automobilių, ši šaka buvo patrumpinta. Apie užlinkusią šaką ėjo kalba, kad ją reikia nupjauti. Jis sakė, kad nereikia pjauti, nes viršys 30 proc. Arboristo žodžiais, neviršys, o ją reikia pjauti, nes netaisyklingai auga. Jis visą laiką buvo toje vietoje, tampė ir krovė šakas, kad jos netrukdytų. Visą laiką klausė R. S., ar tikrai neviršys 30 proc. Taip nebuvo, kad sakė nepjauti, o arboristas nupjovė be sutikimo, bet jis visą laiką klausė, ar neviršys 30 proc., o arboristas sakė „tikrai ne“. Ekspertas padarė daug grubių klaidų, todėl ekspertize negali būti vadovaujamasi. Yra ekspertizės, jos patikslinimo ir visų trijų eksperto liudijimų neatitikimai. Ekspertas kalbėjo, kad nesvarbu, ar nupjauta 20 ar 10 cm skersmens šaka, tačiau tai grubus neatitikimas, nes yra tūrio formulės – 20 cm šakos tūris viršija 10 cm šakos tūrį ne 2 kartus, o 4 kartus, nes yra imamas spindulis. Ekspertas taip pat nurodė, kad viena šaka buvo užtepta purvu, nors vėliau buvo nustatyta, kad taip nebuvo, šis teiginys liko nepaneigtas ir jis dėl to atrodo kaip nesąžiningas darbų organizatorius. Nei viena institucija, į kurias jis kreipėsi dėl medžio genėjimo, nepaminėjo, kad reikia vadovautis eksperto nurodytomis Europos taisyklėmis. Institucijų atsakymuose vienur yra minimos skeletinės šakos, kitur – ne. Minima, kad turi būti suskaičiuota kubatūra, kas yra logiška. Ekspertas pirmos apklausos metu minėjo, kad žiūrima pagal šakų skerspjūvius, o vėliau visa tai dingo. Ekspertas visai nepasisakė dėl sausų šakų, buvo nenuoseklus, kalbėdamas apie procentus, jie vis keitėsi. Įstatymuose nėra reglamentuota, kad draudžiama medį genėti dažniau nei kartą per metus, tai yra tik rekomendacija, už kurios nesilaikymą neturi būti baudžiama. Apskritai nėra aiškaus reglamentavimo, žmonės yra klaidinami. Plika akimi matėsi, kad tas medis buvo genėtas iki 2024 m. vasario 28 d., buvo nupjauta viršūnė. Iki 2024 m. vasario 28 d. jis pats skeletinės šakos tikrai nepjovė, o dėl smulkių – nenori teigti. Darė garso įrašus todėl, kad įvažiuodamas į tą sklypą visada įsijungia diktofoną, jam ten grasino mirtimi. Skambindamas arboristui įrašinėjo pokalbį, kad vėliau arboristas nepasakytų kitos kainos. Jam į galvą neateitų kažką tame sklype pažeisti, nes yra konfliktinė situacija su kaimynais. Kai jis Savivaldybei pateikė visas nuotraukas, jie atsisakė žalos, patys specialistai, nesant aiškios tvarkos, pažiūrėjo lanksčiai. Nesupranta, kodėl šioje byloje nepakako tų pačių įrodymų.

11. Perklausius garso įrašus, pavadinimais „Balsas+178“; „Balsas+179+(3)“ (nuo 2:00 min. iki pabaigos), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. nurodė, kad arboristas ne kartą pasako, kad nemano, kad daugiau nei 30 proc. nugenėjo. Profesionalai neišsiaiškina, kiek yra 30 proc. Jeigu nežino arboristas, tai kaip jam žinoti.

12. Perklausius garso įrašą, pavadinimu „Balsas 135“, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. nurodė, kad nuoširdžiai neprisimena, kad būtų pjovęs klevo šakas. Pasakė galimai todėl, kad nebūtų liečiama, žinodamas, kad turi elektrinį pjūklą ir pats gali nupjauti. Galimai jis tas šakas nupjovė. Jeigu buvo pjauta, tai prieš 1–1,5 m. ir tai neturi įtakos šiai bylai, nes skaičiuojama praėjus kalendoriniams metams.

13. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Ž. J. yra teigęs, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiais medžiais buvo pradėta rūpintis tik 2023 m. rugsėjo mėn. 2018 m. dokumentai leidžia tuo abejoti. Tai yra prašymas leisti kirsti medžius, kuriame kalbama apie tą patį sklypą, yra Savivaldybės atsakymas. Tai reikšmingi dokumentai vertinant asmens kaltę, parodymų patikimumą. Prašymas pasirašytas A. J. vardu, bet šioje byloje žinoma, kad jis yra Ž. J. tėvas ir tas sklypas buvo pirktas paties Ž. J., tiesiog įforminant jo tėvų vardu. Net ir kontaktinis telefono numeris yra toks pats kaip Ž. J.. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo vertinimu, eksperto R. Ž. pateikti dokumentai patvirtina, kad jis turi teisę atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę, be to, turi sukaupęs pakankamai specialiųjų žinių, reikalingų tokios ekspertizės atlikimui, kas reiškia, kad būtent jis geriausiai žino, kokia metodika turi būti taikoma konkrečiu atveju apskaičiuojant netektą medžio lajos tūrį, juolab, kad vieningos ir visuotinai privalomos netekto medžio lajos tūrio apskaičiavimo metodikos Lietuvoje nėra. Iš teisminio nagrinėjimo metu eksperto duotų paaiškinimų spręstina, kad Ž. J. norimu būdu (išmatuojant šviežiai nupjautų šakų skersmenis ir palyginant juos su likusių šakų skersmeniu) netektas lajos tūris apskaičiuojamas tik tada, kai neturima jokios vaizdinės medžiagos, kaip medis atrodė iki genėjimo. Jeigu tokia vaizdinė medžiaga egzistuoja, tuomet netektas medžio lajos tūris apskaičiuojamas palyginus su nuotraukose užfiksuotu ankstesniu medžio vaizdu. Nagrinėjamu atveju netektas medžio lajos tūris buvo apskaičiuotas pastaruoju būdu, nes egzistavo vaizdinė medžiaga, kaip sidabrinis klevas atrodė 2022 m. birželio mėn. ir 2023 m. kovo mėn. Be to, kaip teisminio nagrinėjimo metu nurodė ekspertas, šiuo atveju ne viską buvo galima išmatuoti įlipus į medį. Įvertinus tokius eksperto paaiškinimus ir bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti, kad apskaičiuodamas, kiek procentų lajos tūrio dėl atliktų genėjimo darbų yra netekęs sidabrinis klevas, ekspertas R. Ž. pasirinko konkrečiam atvejui tinkamiausią ir optimaliausią metodiką. Ekspertas tiek bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino, kodėl iš dalies skiriasi ekspertizės akto ir vėliau pateikto patikslinimo turinys. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo vertinimu, tokie eksperto paaiškinimai yra logiški, suprantami ir atitinkantys bylos medžiagą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertui R. Ž. suformuotame užsakyme buvo paprašyta atlikti sidabrinio klevo ir dviejų paprastųjų kaštonų ekspertizę dėl jiems padarytos žalos, nenurodant nei aplinkybių, kuriomis buvo atliktas pastarasis šių medžių genėjimas, nei to fakto, kad tiriami medžiai jau buvo genėti ir anksčiau. Tai, kad sidabrinis klevas buvo genėtas ne tik 2024 m. vasario 28 d., bet ir anksčiau, be to, kad 2024 m. vasario 28 d. dvi šakos buvo tik patrumpintos, išlyginant anksčiau padarytą pjūvį, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu (po to, kai buvo atlikta ekspertizė). Paaiškėjus iki tol nežinotoms faktinėms aplinkybėms ir surinkus daugiau vaizdinės medžiagos apie tai, kaip sidabrinis klevas atrodė 2022 m. ir 2023 m., ekspertas buvo paprašytas atlikti pakartotinį sidabrinio klevo būklės vertinimą. Neabejotina, jog žinodamas daugiau informacijos ir turėdamas daugiau vaizdinės medžiagos ekspertas galėjo susidaryti tikslesnį vaizdą, kiek iš tiesų medis yra netekęs lajos, ir pateikti tikslesnį medžio būklės įvertinimą. Taigi ekspertizės akto ir ekspertizės patikslinimo turinio skirtumus nulėmė objektyvios priežastys. Saugotini medžiai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami ar intensyviai genimi, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių vertę, nurodytą leidime. Sklypo savininkui ar valdytojui, organizuojančiam darbus, tenka pareiga užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami laikantis teisės aktų. Šioje byloje nustatyta, kad Ž. J. turėjo įgaliojimą valdyti, tvarkyti ir disponuoti visu jo tėvų vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu, įskaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio neatsiejama dalimi yra sklypo ribose augantys medžiai. Be to, nustatyta, kad būtent Ž. J. užsakė sidabrinio klevo genėjimo darbų atlikimą. Dėl to jis laikytinas šių darbų organizatoriumi ir nustačius, kad sidabriniam klevui buvo atliktas intensyvus genėjimas neturint tam išduoto leidimo, gali būti laikomas ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu. Iš byloje esančio ekspertizės patikslinimo matyti, kad sidabrinis klevas jau iki 2024 m. vasario 28 d. genėjimo darbų buvo netekęs apie 30 proc. lajos (teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dalį anksčiau nugenėtų šakų nugenėjo pats Ž. J. (garso įrašo pavadinimu „Balsas 135“ 37:09–37:13 min. ir 37:58–38:02 min.)). Esant tokiai situacijai, pakartotinis intensyvus lajos nugenėjimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu tam būtų aiškiai pagrįsta būtinybė. Iš Ž. J. paaiškinimų matyti, kad, jo įsitikinimu, poreikį nugenėti sidabrinį klevą lėmė šio klevo šakų keliamas fizinis pavojus – esą jo šakos galėjo nulūžti, užkristi ant aplinkinių gyventojų turto, tačiau tokie jo argumentai yra nepagrįsti. Pirmiausia, ekspertas R. Ž. teisme nurodė, kad jis 2024 m. sidabrinio klevo genėjimo darbų nebūtų vykdęs, o šio medžio šakos nebuvo tokios būklės, kad keltų fizinį pavojų ir būtų reikalinga jas nedelsiant šalinti. Antra, Savivaldybės atsakinga pareigūnė 2023 m. lapkričio 9 d. el. paštu Ž. J. pateiktame atsakyme nurodė, kad specialistai įvertino medžius, augančius (duomenys neskelbtini), ir kad šio namo aplinkoje augančių medžių būklė yra gera arba patenkinama. Šie argumentai patvirtina, kad jokios būtinybės dar kartą genėti sidabrinį klevą, kuriam jau faktiškai buvo atliktas intensyvus genėjimas, nebuvo. Nepaisant to, Ž. J. tokių darbų organizavimo ėmėsi. Prieš imdamasis organizuoti darbus, Ž. J. 2024 m. vasario 27 d. telefonu bendravo su Savivaldybės pareigūnu J. Č., iš kurio sužinojo, kad klevus galima nugenėti iki 30 proc. Iš Ž. J. paaiškinimų teisme matyti, kad po šio pokalbio jis detaliau į teisinį reguliavimą nesigilino (nežinojo, kas yra intensyvus genėjimas, nežinojo, kad už saugotino medžio nugenėjimą daugiau nei 30 proc. be leidimo galima administracinė atsakomybė), nes genėjimo darbams samdė profesionalą. Vis tik, Savivaldybės pareigūno pateikta informacija turėjo būti pakankama suprasti, jog už 30 proc. ribos viršijimą gali grėsti teisinė atsakomybė. Tuo pačiu tokia informacija turėjo būti įpareigojanti sidabrinio klevo genėjimo darbus organizuojantį Ž. J. elgtis ypač rūpestingai ir atidžiai, medžio genėjimo darbus patikėti atlikti tik asmeniui, turinčiam teisę atlikti tokio pobūdžio darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kvalifikuoto specialisto paieškai Ž. J. reikiamo dėmesio neskyrė – genėjimo darbai vykdyti jau kitą dieną po pokalbio su J. Č., R. S. buvo antras ar trečias interneto skelbimuose rastas asmuo. Bendraudamas su šiuo asmeniu Ž. J. nepasidomėjo jo turima kvalifikacija. Byloje nustatyta, kad Ž. J. nusamdė tokio pobūdžio darbui reikiamos kvalifikacijos neturintį asmenį. Pačių darbų atlikimo metu nebuvo atvejo, kad šaką R. S. nupjautų savavališkai ir visiškai neatsižvelgęs į Ž. J. poziciją. Priešingai, Ž. J. visą laiką buvo šalia, sprendimai pjauti ar nepjauti konkrečią šaką buvo priimti bendru sutarimu, Ž. J. bet kuriuo metu galėjo pareikalauti nebetęsti medžio genėjimo. Pabaigus darbus, byloje esančiame garso įraše, pavadinimu „Balsas 135“, negirdėti jokių Ž. J. pastabų R. S. dėl jo atlikto genėjimo.

14. Perklausius garso įrašus, pavadinimais „Balsas+178“; „Balsas+179+(3)“ (nuo 2:00 min. iki pabaigos), Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad poreikis patikslinti ekspertizę kilo, nes buvo nustatytas 40 proc. lajos netekimas ir buvo pateikta informacija, kad dalis šakų 2024 m. vasario 28 d. buvo ne nupjautos, o tik išlygintas anksčiau buvęs netaisyklingas nupjovimas, taip pat paaiškėjo aplinkybė, kad viena šaka galimai nebuvo užtepliota. Dvi šakos, kurios buvo patrumpintos, ir viena šaka, kuri buvo galimai užtepliota, buvo nupjautos iki 2024 m. vasario 28 d., t. y. ne šių darbų metu. Šios trys šakos neįeina į 40 proc., o buvo nupjautos anksčiau.

15. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad pagal profesiją yra miškininkas, dabar jau apie 4 metus dirba arboristu, yra baigęs arboristo kursus, turi dokumentą, gali pateikti. Neprisimena, kada tiksliai Ž. J. į jį kreipėsi, tai buvo pavasario pradžioje. Buvo užduotis apgenėti klevą, Ž. J. rodė, ką daryti. Padarė įrašą, buvo ginčas dėl vienos aukštos šakos. Jis buvo prieš tai, kad tą šaką nupjauti, nes tada viršys 30 proc. Šaką nusprendė nugenėti Ž. J., sakė „pjauk, pjauk, neviršys 30 proc.”. Jis supranta Ž. J., nes būna sniegas, audros ir ji bet kada gali lūžti, Ž. J. norėjo apsaugoti automobilius, jam darė spaudimą, tada jis pjovė. Sutiko pjauti tą šaką, nes ji buvo ilga ir kad tikrai neužvirstų ant automobilių. Nupjovė ir atsivėrė didelė erdvė. Viską derino, Ž. J. žiūrėjo iš apačios, visą laiką vyko diskusija, kaip Ž. J. sakė, taip jis darė. Kiekvieną šaką nuodugniai derino. Tikrai be sutikimo nepjautų jokios šakos. Bandė įkalbėti Ž. J. nepjauti taip drastiškai, Ž. J. norėjo tikrai per daug. Jeigu pjautų tiek, kiek Ž. J. norėjo, būtų dar 20 proc. Jis visą laiką gina medį, kad kuo daugiau jo liktų. Pateikė nuotraukas, tas medis puikiai atrodė, viskas su juo gerai. Tas, kuris darė ekspertizę, kaip supranta, pasižiūrėjo „iš akies“. Specialistai nematuoja kiekvieno medžio, pasižiūri „iš akies“, kiek procentų yra nugenėta. Ten buvo sausų šakų, ekspertas nematė, kaip tas medis atrodė iki tol. Sausos šakos neįeina. Jis mano, kad 30 proc. nugenėta nebuvo, buvo nugenėti 25–28 proc. Stengėsi, kaip geriau. Neprisimena, kiek šakų nupjovė. Mano, kad pusė žmonių gali suprasti, kiek yra apgenėta, pusė – gali nesuprasti. Priklauso, kas kaip domisi. Jo supratimu, užsakovas nelabai gaudosi, todėl jis ir patarinėjo. Iki tos dienos medis jau buvo apgenėtas. Kiekvienas genėjimas skaičiuojamas iš naujo. Buvęs genėjimas neįsiskaito į tuos 30 proc.

16. Perklausius garso įrašą, pavadinimu „Balsas 136“ (4:20–5:20 min.), liudytojas R. S. nurodė, kad buvo kalbama apie tai, kad viena šaka trinasi į kitą, o ne kad buvo užlinkusi. Prisimena, kad jos buvo plonos ir įtakos neturės (t. 1, b. l. 83, kalbama apie pav. 1 aukščiausiai esančią raudonai apibrėžtą šaką). Viršuje kažkur trynėsi. Buvo viena ilga šaka, visos nepjovė, Ž. J. tris kartus sakė, kad trumpintų. Neprisimins dabar, kuri iš šių šakų buvo nulinkusi, bet tikrai sakė, kad čia pagrindinė šaka ir bus problemų, o jam tris kartus sakė, kad pjautų.

17. Perklausius garso įrašą, pavadinimu „Balsas 135“ (nuo 6:42 min. iki pabaigos), liudytojas R. S. nurodė, kad iš pradžių siūlė patrumpinti šakas, o Ž. J. nuo pat pradžių sakė nupjauti. Kiek prisimena, pirmiausiai, pjovė ilgiausią šaką, kuri trukdė automobiliams. Neprisimena, nuo kur pradėjo genėti. Iš garso įrašo girdėti, kad kiekvieną veiksmą jis derino su Ž. J., nei vieno veiksmo nedarė neklausęs, visą laiką vyko diskusija. Garso įrašo 21 min. kalbama apie tą šaką, kuri galimai gali užkristi. Garso įrašo 25 min. girdėti, kad jis norėjo aukščiau pjauti, o Ž. J. sakė pjauti žemiau. Dėl kitos šakos jis (liudytojas) irgi prieštaravo. Yra skaičiuojamas bendras šakų tūris. Jeigu šaka yra 4 m, o nupjaunami 2 m ar prie pat kamieno, tai yra dvigubai didesnis lajos tūris. Jei nupjaunami 2 m, o ne 4 m, skaitosi, kad yra pašalinta mažiau lajos. Garso įrašo 27 min. pjovė ne vieną šaką, o daugiau. Kad nupjauti vieną šaką, reikia 2–3 sek. Garso įrašo 33 min. girdėti, jog viskas buvo derinama. Garso įrašo 34 min. yra 4–5 įrodymas, kad viskas buvo derinama. Paklausė, pasitarė, tai yra kūrybinis darbas. Garso įrašo 40 min. girdėti Ž. J. prašymas. Kiekvienoje minutėje yra įrodymas, kad žmogus vadovavo, vyko diskusija, kai kur jis (liudytojas) prieštaravo. Kiekvienas veiksmas buvo derinamas. Ž. J. prašymas buvo ne vienas ir ne du. Garso įrašo 43 min. Ž. J. ragino, prašė patrumpinti viršūnę. Garso įrašo 46 min. – gal kokia sausa šaka, smulkmena. Genėjimas vyksta „iš akies“, nematuoja su liniuotėmis. Buvo daug sausų klevo šakų, gal 4–6, jas nuėmė. Sausos šakos neįeina į tuos 30 proc. Ekspertizė buvo atliekama po mėnesio, gal per tą laiką kažkas dar nugenėjo. Jo nuomone, nebuvo nugenėta daugiau nei 30 proc. Medis nėra sunaikintas.

18. Teismo posėdžio metu ekspertas R. Ž. paaiškino, kad buvo gautas užsakymas atlikti trijų medžių būklės įvertinimą po atlikto genėjimo ir jų perspektyvumą, nebuvo pateikta priešistorė ar kiti dokumentai. Paprasčiausiai, pagal tai, kaip atrodo medžiai, reikėjo pateikti ekspertizę. Kaip arboristas yra apgenėjęs daug medžių, tačiau nuvykęs į vietą buvo apstulbęs, kad taip barbariškai pasielgta. Matėsi vizualiai, kad didelė klevo lajos dalis yra pašalinta. Švieži, dideli, balti medienos pjūviai – matėsi, kad kirsta neseniai. Buvo pašalintos skeletinės šakos, kas genint medį yra neleistina. Vertinant lyginamosios analizės būdu, t. y. lyginant su buvusia laja, nustatyta, kad 2024 m. vasario mėn. buvo pašalinta apytiksliai apie 40 proc. klevo lajos. Situaciją apsunkino tai, kad ekspertizė buvo atliekama ne vegetacijos metu, nebuvo galima įvertinti visos didžiosios lapijos. Arboristikos praktikoje yra laikomasi, kad vienu kartu medžiui galima pašalinti ne daugiau nei 30 proc. lajos, nes kitaip yra pažeidžiama medžio fiziologija ir jam yra sunkiau atstatyti visą tai, ką jis prarado. Jeigu yra išlikusios nuotraukos, yra lyginama pagal jas. Dažnu atveju nebūna užfiksuota, kaip medis atrodė prieš genėjimą, tada lyginama pagal pašalintos šakos skersmenį ir pagal išlikusios gyvos šakos skersmenį, kiek maždaug procentų galėtų būti viena ar kita šaka, taip pat skaičiuojamos skeletinės šakos. Šiuo atveju vizualiai buvo nustatyta. Pasirodo, prieš tai jau buvo atliktas šio medžio genėjimas, sprendžiant pagal nuotraukas jis buvo atliktas maždaug normos ribose, tačiau genėjimo tikslas nepasiektas. Pirmojo genėjimo metu buvo pašalintos skeletinės šakos ir padarytos didelio skersmens žaizdos. Tai sumažina medžio atsparumą ir jo gyvybingumą. Didžiulės skeletinės šakos, kuri buvo pašalinta, skersmuo yra apie 15 cm. Ekspertizės patikslinimas buvo atliktas todėl, kad gavo nuotraukas ir buvo galima palyginti tiksliau. Pirminiame ekspertizės akte buvo nurodyta, kad užtepta purvu siekiant užmaskuoti pjūvį, bet paskui išsiaiškino, kad tai buvo senesnė žaizda (t. 1, b. l. 73, pav. 11). Taigi, ant klevo nebuvo purvu maskuotų šakų. Tyrimo eigoje labai suklaidino tai, kad tas, kuris genėjo medį, pašalino netinkamai nupjautas šakas, išėjo, kad tai šviežias pjūvis ir tas lajos procentas faktiškai turėjo būti dar didesnis nei 40 proc. Jeigu skaičiuoti preciziškai, būtų 50–60 proc., bet kadangi tai yra lyginamoji analizė, tai nėra matematinis metodas, procentas buvo sumažintas pareiškėjo naudai. Iš tiesų turėtų skambėti ne 50 ar 60 proc., o ar tai daugiau nei 30 proc., ar mažiau. Šiuo atveju tiek pirmojo, tiek antrojo genėjimo metu 30 proc. yra viršytas. Pirmojo genėjimo metu buvo pašalintos trys šakos, palikti strampai ir jos buvo įskaičiuotos, kaip 2024 m. atlikto genėjimo metu pašalintos šakos, tačiau jos buvo nedidelio skersmens ir didelio procento nepridėjo. Visa tai buvo įvertinta objektyviai ir traukiamo atsakomybėn asmens naudai procentas sumažintas. T. 1, b. l. 82 yra padaryta spausdinimo klaida, 2 punkte lygino 2023 m. ir 2024 m. nuotraukas. Medis iš viso neteko 70 proc. 2022 m. turėto lajos tūrio. 1 ir 2 punktuose yra išskaidyta, kiek lajos medis neteko po pirmojo ir po antrojo genėjimo. 2024 m. vasario mėn., 2024 m. rugpjūčio mėn. yra jo darytos nuotraukos. Šakų skersmuo gali būti skaičiuojamas horizontaliai arba vertikaliai. Esmės 15, 20 ar 10 cm šio medžio rūšiai neturi, nes leistini pjūviai yra iki 5 cm skersmens. Kas viršija 5 cm, yra neleistini pjūviai (t. 1, b. l. 73, pav. 10 ir 11). T. 1, b. l. 73, pav. 10 ir 11 – abiejų šakų skersmuo viršija vadinamą tolerancijos skersmenį – 5 cm. Abi šios šakos nupjautos neteisingai. T. 1, b. l. 90 šaka galėtų būti „ant ribos“ – 5, 6, 7 cm. Svarbu, ar nupjauta skeletinė šaka, ar ne. Procentinei išraiškai yra skirtumas, ar yra nupjauta pusė šakos, ar visa šaka. Šakos pašalinimas prie kamieno sudaro puvinio plitimą į kamieną. Reikia apgailestauti, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokio skersmens šakas kokiems medžiams galima genėti. Tai yra nustatyta arboristinėje praktikoje. Yra tarptautinė arboristų praktika, visi ja naudojasi. Yra Europos medžių priežiūros standartai, pateikti Aplinkos ministerijos svetainėje, kuriuose fizinis asmuo gali rasti visą informaciją. Tuo metu, kai genėjo tuos medžius, šios taisyklės turėjo būti. Nors teisės aktai dažnai keičiasi, tačiau asmuo pristatantis save arboristu visa tai turi žinoti. Tai yra pirmiausia, ko jie moko arboristus. Jis kaip specialistas, pirmiausia, 2024 m. būtų pažiūrėjęs į tai, kas atlikta, ir, greičiausiai, būtų išpjovęs kokią vieną šakelę. Kiekvienas medis po genėjimo išskiria savo reakciją. Jei pašalintas didelis lajos kiekis, medis kitais metais vegetacijos metu meta didelį kiekį ūglių. Jis būtų pasakęs dar palaukti, kadangi dar nemato medžio reakcijos, pasižiūrėti, kaip medis reaguoja į genėjimą, ir tik po to spręsti, ar genėjimą tęsti. Šiuo atveju medžio reakcija buvo labai bloga. Medis faktiškai buvo nesureagavęs, nes nebuvo nei didelio karieso priaugimo, nei naujų ūglių. Jei to nėra, reiškia, kad medis naudoja vidinius resursus, kad sukaupti jėgas. Pagrindinis dėmesys skiriamas jo vidinei gynybai. Kiekvieno medžio rūšis turi skirtingą „codit“. Kuo stipresnis „codit“, tuo medis lengviau „perneša“ genėjimą ir toleruoja didesnio skersmens žaizdas. Sidabrinio klevo „codit“ sistema yra silpna, o tai reiškia, kad jis netoleruoja didelio skersmens žaizdų. Nėra kažkur užfiksuota, kad po metų draudžiama genėti. Medžių priežiūros būdus, genėjimo laiką, metodus turi nustatyti tam tikros srities specialistai, pavyzdžiui, arboristas. Pats savininkas negali to pasakyti. 2024 m. jis tų darbų nebūtų daręs, bet ne arboristas negali to išmanyti. Paprastas žmogus, kuris neturi išsilavinimo šioje srityje, negali vizualiai suprasti, kiek procentų medžio yra nugenėta. Kai prisimena savo pradžią, supratimo apie lajos tūrį nebuvo. Nebuvo tokios nuostatos, kiek galima vienu kartu pašalinti. Kad tai žinoti, reikia baigti tam tikrus mokslus. Jeigu žmogus neturi tam tikro išsilavinimo, jis niekada to nepasakys. Jie gina savo arboristų vardą, kovoja su „pseudo“ arboristais. Kad asmuo būtų laikomas arboristu, jis turi turėti bent miškininko išsilavinimą, kažkokį biologinės krypties išsilavinimą. Jeigu jis to neturės, jis nežinos, kaip veikia medis. Specializuotas išsilavinimas Lietuvoje kol kas yra tik neformalus. Kursai suteikia teisę dirbti medyje, bet priimti sprendimus, kaip tvarkyti medį, žmogus neturi teisės, nes neturi supratimo. Jis yra kaip techninis darbuotojas – jam parodai, ką reikia daryti, jis padarys. Tokia yra kursų esmė. Miškininkystė nemoko, kaip prižiūrėti medžius. Ji suteikia bendrąsias žinias apie medžio fiziologiją, tačiau miškininkai medžių negeni. Jie juos augina ir kerta. Medžių pavojingumą vertina esant įprastinėms sąlygoms – vėjo stiprumas, kritulių kiekis. Šis klevas didelės grėsmės nekėlė. Tam, kad reikėtų pjaustyti tokius kiekius lajos, tokios rizikos nebuvo. Poreikio nedelsiant šalinti šaką nebuvo. Kitą vertus, sidabrinis klevas yra gan trapus medis. Jis pasižymi savo netvarkinga laja. Nagrinėjamu atveju klevui palikta tik viena vieta, kur gali formuotis laja – į kelio pusę. Galbūt eigoje viena kita šakelė galėtų nulūžti, bet taip, kaip yra dabar – to negalėjo būti. Trapiausios yra ilgiausios šakos, jos galėtų nulūžti, kai būna su lapais. Pavojus gali kilti tada, kai užsideda lapeliai, kai šaka yra ilga, ji gali svyruoti ir nulūžti, bet nulūžusi plona šaka su lapais krenta kaip parašiutas ir žala yra minimali. Kad nulūžtų žemiau brūkšnio, kas yra kažkada tikėtina, turi būti stipriai viršytos medžio įprastos augimo sąlygos – škvalas, uraganas. Viršūnė nenulūžta nuo vėjo. Žiūrint į 2022 m. nuotraukas, klevo viršutinę dalį galima būtų sumažinti apie pusmetrį. Reikėjo perkelti svorio centrą arčiau kamieno, toks sprendimas turėjo būti priimtas pirmojo genėjimo metu. Klevo viršūnė yra tankiausia, kas reiškia, kad šioje lajos dalyje buvo suformuoti gyvybingi metiniai ūgliai, jie negalėjo būti sausi, nes jie yra tankūs, ploni. Šioje dalyje yra visa medžio gyvybė, viršūnėje formuojasi hormonai, kurie padeda medžio fiziologijai ir palaiko medžio gyvybingumą. Šių viršūnių pumpurų pašalinimas reiškia, kad medis praranda savo pajėgumą. Šis genėjimas turėjo būti labai atsakingas. Įvertinus tai, kad tai yra didžiausia medžio gyvybingumo dalis ir kad šakų skersmuo yra nedidelis, būtų galima pašalinti ploniausią šaką, bet ne visą perimetrą. Visa tai, kas buvo reikalingiausia medžiui, yra atimta. 2024 m. rugpjūčio mėn. nuotrauka akivaizdžiai parodo klevo reakciją į prarastą lajos kiekį. Šiuo atveju reikėtų rūpintis ne laja, bet medžio fiziologiniu gyvybingumu. Jam reikėtų tvarkyti šaknyną, aplink supurenti dirvožemį ir sudaryti gerą mitybinę bazę, kad jis sugebėtų atstatyti tai, ką prarado. Tai gali užtrukti iki 5 metų ir tik po to jau formuoti naują lają. Žalos skaičiavimas vyksta progresyviniu būdu. Jeigu medžiui kažkas padaryta ne pagal tai, ką jis gali toleruoti, jis savo gyvybinę energiją meta tam, kad izoliuotų puvinį, kitais metais vėl nupjovus žala dar padidėtų. Jeigu medžiui nespėjus atsigauti kiekvienais metais bus pjaunama, medžio būklė bus vis bloginama ir bloginama. Šiam medžiui nustatyta trumpalaikė perspektyva, kas reiškia, kad jis gyvuos iki 10 m. 2024 m. genėjimas jį „pribaigė“, tai yra esminis genėjimas, kadangi pašalinta didžioji lajos dalis su gyvybiškai svarbiais pumpurais. „Topingas“ reiškia, kad nupjaunama medžio viršūnė. Tik profesionalas gali skirti medžiui tokį genėjimą. Šiuo atveju pritaikytas neteisingas genėjimo būdas. Sausos šakos nesiskaičiuoja į lajos tūrį, nes medis yra jų netekęs, jos nesudaro medžiui fiziologinio gyvybingumo. Kai žiūri į medį, mato didžiąją dalį sausų šakų, kurios buvo pašalintos.

19. Susipažinęs su liudytojo R. S. pateiktas dokumentais (t. 2, b. l. 73, 74, 75), ekspertas R. Ž. nurodė, kad turintys tokius pažymėjimus žmonės save pristato arboristais. Arboristas yra aukštesnio lygmens nei techninis darbuotojas. Ž. J. negalėjo žinoti, kiek yra 30 proc. Arboristas turėjo tą dalyką žinoti. Pagal tos mokyklos programą, yra kalbama apie medžių genėjimą. Jis turėjo tai išmanyti, bet to nepadarė. Miškininkas turėjo Ž. J. pasakyti, kad jis nėra specialistas, kuris gali numatyti, kiek reikia genėti medį. Jis gali atlikti techninį darbą, šiuo atveju jis to nepasakė. Tai yra visos Lietuvos problema, kai ieškoma ne kokybės ir kvalifikacijos, o kas pigiau padarys. Jeigu pažymėjime nėra parašyta, kad tu arboristas, tu nesi arboristas. R. S. nėra arboristas.

1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė garso įrašus, pavadinimais „Balsas+178“, „Balsas+179+(3)“, „Balsas 134“, „Balsas 135“, „Balsas 136“, kurie buvo ištirti (perklausyti) teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 32, 33, 35).

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė 2018 m. spalio 23 d. įgaliojimą, iš kurio matyti, kad D. M. J. ir A. J. įgaliojo savo sūnų Ž. J., be kita ko, savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis valdyti, tvarkyti ir disponuoti (parduoti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, skolinti, laiduoti, garantuoti turtu už bet kurį trečiąjį asmenį) jų vardu įregistruotu visu nekilnojamuoju turtu, kuris yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti reikiamas sutartis, jų pakeitimus ar papildymus, susitarimus, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius (t. 2, b. l. 60–62).

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė 2023 m. kovo mėn. nuotrauką iš Google Maps su aktyvia nuoroda – Google Maps, kuri, jo teigimu, įrodo, kad nupjauta skeletinė šaka buvo užlinkusi (t. 2, b. l. 117–118).

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė aktyvią nuorodą (duomenys neskelbtini), kurią atidarius matyti, kad tai yra 2019 m. spalio 1 d. R. S. patalpintas skelbimas pavadinimu „Arboristo Paslaugos.avarinių medžių pjovimas-aplinkos darbai“, kurio turinys: „Arboristo paslaugos, pavojingų, avarinių medžių pjovimas; <...>. Kaina nuo 15 eurų už 1 val. Esu sąžiningas, be žalingų įpročių vyras. Pagal profesiją- miškininkas. Darbo patirtis 28 metai. Esu subūręs darbščią komandą. Darbus atliekam sutartu laiku, greitai ir kokybiškai. DIRBAM VISOJE LIETUVOJE. 1. PAVOJINGŲ-AVARINIŲ MEDŽIŲ PJOVIMAS VISOJE LIETUVOJE. ARBORISTO PASLAUGOS. AUKŠTŲ MEDŽIŲ GENĖJIMAS ARBORISTINIU BŪDU. Medžių pjovimas kapinėse, prie elektros laidų.Lajos surišimas arboristiniu būdu. MEDŽIŲ PJOVIMAS SU BOKŠTELIU. <...> Dirbu su privačiais asmenimis ir įmonėmis, bei organizacijomis. Dirbu ir išeiginėmis dienomis. Išrašau kvitus, PVM sąskaitas faktūras. Dirbu Vilniuje,Vilniaus apskrityje. Visoje Lietuvoje. <...>“. Po šiuo skelbimu yra 154 vnt. nuotraukų galerija, 10 atsiliepimų, įvertinimas – 4.9 (iš galimų 5) (t. 2, b. l. 111).

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė tokio turinio 2024 m. gruodžio 18 d. susirašinėjimą su pašnekovu, pavadintu „Medžiai“ (toliau – M): „M: Labas. Ž. J. (toliau – Ž): Sveiki. M: Jūs kelkit klausimą dėl to, kad daug šakų buvo sausų ir garso įraše užfiksuota, kad jūs man sakot, kad jau gana pjauti ar kaip ten, o aš sakau dar sausas šakas išpjausiu. O tas „ekspertas“ taigi to nežinojo ir nematė. Taigi aš ne vieną ir ne dvi šakas sausas nupjoviau, mqžiausiai 5-6 šakas. O sausos šakos nesiskaičiuoja į 30% lajos išpjovimą, skaičiuojasi, tik žalios šakos. Ž: Ačiū, aš tą užfiksavau ir sausio 15 per posėdį būtinai akcentuosiu. M: Ir aplamai ar jis buvo įlipęs į medį ir ar detaliai viską išanalizavo. Man atrodo tik vizualiai apžiūrėjo ir viskas. Plius aš kaip ir Teisėjai minėjau eksperrizę darė gal kokia po 1 mėn ar daugiau laiko. Tai gal tas skundikas ir pats naktį tą pačią dieną nupjovė dar papildomai šakų? Kas galu paneigti ir tokią versiją? Ž: Ačiū už visas mintis. Aš rašiau apie tai Skunde.“ (t. 2, b. l. 111–112).

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Konsultavimo skyriaus vyr. specialisto K. C. 2024 m. gruodžio 19 d. atsakymus: 1) Patvirtinto teisės akto ar metodikos apskaičiuoti želdinio (medžio) lajos tūrį nėra. Departamento specialistų nuomone, želdinio (medžio) lajos tūrį galima apskaičiuoti: suskaičiuoti visas želdinio (medžio) šakas, apskaičiuoti vidutinį vienos šakos medienos tūrį ir sudauginti. Gaunamas želdinio (medžio) lajos tūris m³. 2) Teisės aktai nereglamentuoja, kas kiek laiko galima genėti saugomą želdinį (medį). Vienerių metų terminas tarp genėjimų teisės aktuose nenustatytas. Genėdamas želdinį, želdinio savininkas negali pažeisti želdinio gyvybinių funkcijų. Želdinio savininkas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nustatytus reikalavimus. Per metus laiko nugenėto želdinio laja priauga gana nežymiai, todėl kitais metais atlikto 30 proc. želdinio lajos genėjimo metu bus pašalintas gerokai didesnis medienos tūris nei per metus priaugęs. Sudėjus pirmojo ir antrojo genėjimų metu pašalintos lajos tūrį, pastarasis viršys želdinio lajos tūrį su metiniu lajos prieaugiu ir bus gerokai didesnis nei 30 proc. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas antrajam genėjimui reikia leidimo genėti želdinį (medį). 3) Teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, kas kiek laiko nedraudžiama apgenėti medį iki 30 proc. Minimalaus laiko tarp genėjimų teisės aktai nenustato. Jeigu buvo atliktas želdinio genėjimas ne daugiau nei 30 proc. lajos be leidimo ir sekančiam genėjimui želdinio savininkas pateikė prašymą išduoti leidimą tą patį želdinį genėti, savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi situaciją, gali leidimo neišduoti. Savivaldybės vykdomoji institucija dėl želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo gali kreiptis į nepriklausomus želdynų ir želdinių ekspertus, turinčius kvalifikaciją patvirtinantį atestatą.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto vystymo ir priežiūros departamento Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės M. Š. 2025 m. sausio 8 d. atsakymus: 1) Aplinkos ministerija nėra parengusi metodikos želdinių genėjimo intensyvumui nustatyti. Dažniausiai lajos genėjimo intensyvumas vertinamas vizualiniu metodu, taip pat skaičiuojant pašalintas skeletines šakas. 2–3) Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nėra nustatyta, kiek kartų ir kokiu dažnumu gali būti neintensyviai genimi želdiniai, tačiau yra nustatyti tam tikri reikalavimai medžių genėjimui: nustuobrinimo pjūvį kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų, leidžiama atlikti tik išskirtiniais atvejais, kai medžio aukštis mažinamas dėl saugumo; nenaudoti lipimo nagių; genint medžių šakas, pjauti šakos, o ne kamieno medieną; genint medžių šakas, pjūviai privalo būti atliekami tinkamai (darant prevencinį pjūvį iš apatinės šakos pusės greta numatytos galutinio pjūvio vietos) – taip, kad šakų mediena neplyštų ir nebūtų pažeisti žemiau genėjimo vietos esantys audiniai. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, neteisėtas želdinių naikinimas – tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ar cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos. Netinkamu genėjimu pažeidus želdinių gyvybines funkcijas gali grėsti administracinė atsakomybė. Siekiant išvengti netinkamo želdinių genėjimo rekomenduojame želdinių genėjimą patikėti kvalifikuotiems želdinių priežiūros specialistams.

8. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio Aplinkos apsaugos inžinieriaus V. M. 2025 m. sausio 13 d. atsakymus: 1) Genėjimo intensyvumas skaičiuojamas vizualiniu metodu įvertinant, ar genėjimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. 2) Atsižvelgiant į tai, jog želdinių augimo tempas pagal želdinių rūšį yra nevienodas, taip pat vertinamos želdinių augimvietės sąlygos ir kt. veiksniai bei atsižvelgiama į ankstesnio genėjimo intensyvumą, kiekvienas atvejis dėl želdinių genėjimo poreikio yra vertinamas individualiai. Genėjimo periodiškumas ir reikalingumas vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. 3) Vertinant želdinių genėjimo poreikį, atsižvelgiama į bendrą medžio būklę, o ne laiką, praėjusį po paskutinio genėjimo. Minimalus laiko tarpas tarp genėjimų yra įstatymais nereglamentuotas, tačiau genėjimo metu neturi būti pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio nuostata.

9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyrio vyr. specialistės R. D.-L. 2025 m. sausio 15 d. atsakymus: 1) Prieš atliekant medžio genėjimą reikia pasidaryti nuotrauką – kaip įrodymą, kaip medis atrodė prieš genėjimą. Prieš genėjimą įvertinamas visas medžio lajos tūris (kubiniais metrais arba vizualiai, lyginant su aplinka). Tai galima atlikti pasitelkus skaičiavimus: lajos apimtis (skersmuo ir aukštis) padeda nustatyti apytikslį jos tūrį. Dažniausiai naudojama geometrinė figūra, atitinkanti lajos formą (pavyzdžiui, rutulys, kūgis ar elipsė); tūris = 4/3 × ? × r³ (rutulio formulė, kai žinoma apytikslė lajos apimtis). Po genėjimo apskaičiuojamas ar įvertinamas pašalintų šakų tūris; tai galima padaryti pagal šakų storį, ilgį ir kiekį, vizualiai įvertinant jų santykį su visa laja; jei šakos yra supjaustomos, jų tūris gali būti apskaičiuojamas (ilgis × skerspjūvio plotas). Lyginimas su visu lajos tūriu: pašalintų šakų tūris išreiškiamas procentais nuo viso medžio lajos tūrio: genėjimo procentas = (pašalintų šakų tūris / bendro lajos tūrio) x 100%. Pavyzdžiui, jei lajos tūris prieš genėjimą buvo 10 m³, o pašalinta 3 m³ šakų, tai genėjimo procentas yra lygus 30 proc. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistai genėjimo kontrolės metu naudoja vizualinį įvertinimą (kartais kartu su matavimais) ir lygina atliktą darbą su nustatyta 30 proc. riba. 2) Jei 2024 m. vasario mėn. atliktas genėjimas buvo maksimalus (30 proc. lajos tūrio), pakartotinis genėjimas 2025 m. sausio mėn. galimas, bet turėtų būti atliekamas tik išskirtinais atvejais, nes toks dažnas intensyvus genėjimas gali pažeisti medžio fiziologiją. Rekomendacija: Geriausia laikytis principo, kad intensyvus genėjimas (iki 30 proc.) atliekamas kartą per metus arba rečiau, nebent tam yra aiškiai pagrįsta būtinybė. Genėjimas turi atitikti šiuos reikalavimus: bendra genėjimo apimtis per metus (nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2025 m. vasario mėn.) neviršija medžiui leistino lajos tūrio mažinimo, kuris pagal rekomendacijas neturėtų būti daugiau nei 30 proc.; antrasis genėjimas yra būtinas ir motyvuotas (pavyzdžiui, dėl medžio būklės, saugumo ar kitų priežasčių), tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad pakartotinis genėjimas per trumpą laikotarpį (pavyzdžiui, mažiau nei metus) gali reikšmingai sumažinti medžio atsparumą ir pabloginti būklę. 3) Lietuvos Respublikos teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja maksimalaus medžio genėjimų skaičiaus per metus, tačiau nustato genėjimo apimtį ir tikslus, kad būtų užtikrintas medžio gyvybingumas ir tinkamas augimas. Formuojamasis genėjimas, kai šalinama iki 30 proc. lajos, gali būti atliekamas tik tuo atveju, kai tai nepažeidžia medžio sveikatos. Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (2008 m., Nr. D1-87) 28 punktas: Nustatyta, kad formuojamasis genėjimas (šalinant iki 30 proc. lajos tūrio) gali būti atliekamas tik vienu metu, t. y., per vieną genėjimo veiksmą. Nurodyta, kad genėjimas neturi būti atliekamas dažniau nei to reikalauja medžio fiziologinė būklė.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. teismui pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistės A. K. 2025 m. vasario 4 d. atsakymus: 1) Medžio genėjimo procentas dažniausiai apskaičiuojamas pagal bendrą lajos tūrį arba šakų masę, 30 proc. genėjimas reiškia, kad pašalinama ne daugiau nei 30 proc. visų šakų tūrio ar žaliosios masės. 2) Jei medis buvo apgenėtas 2024 m. ir pašalinta 30 proc. lajos, rekomenduojama laukti bent iki 2025 m., kad medis spėtų atsigauti. 3) Paprastai rekomenduojama medį genėti ne dažniau nei kartą per metus, jei šalinama iki 30 proc. lajos. Minimalus laiko tarpas tarp tokių genėjimų yra 12 mėn., kad medis turėtų pakankamai laiko atsistatyti. Intensyvesnis genėjimas gali sukelti stresą, sumažinti atsparumą ligoms ir susilpninti augimą. Jei reikia tikslesnių rekomendacijų, visada verta konsultuotis su tvarkymo specialistais, kurie atlieka viešųjų želdynų įrengimą, pertvarkymo, viešųjų želdinių veisimo, genėjimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus, privalo būti įgiję dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo, žemės ūkio darbuotojo, miško darbininko, miško darbuotojo, arboristo formaliojo profesinio mokymo kvalifikaciją ir turėti tai patvirtinantį dokumentą ar turėti tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių specialisto ar medžių techninio eksperto sertifikatą arba būti išklausę švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo organizuojamus neformaliojo mokymo kursus želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje ir turėti tai patvirtinantį dokumentą.

11. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismui pateikė: 1) 2018 m. balandžio 25 d. A. J. prašymą išduoti leidimą sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nukirsti keturis medžius arba, jei negalima, bent jau stipriai juos nugenėti, nes medžiai kelia pavojų vaikams (šalia yra vaikų darželis); 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyrio 2019 m. kovo 8 d. leidimą saugotinų medžių ar krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. A320-368/19(2.3.1.20-UK2), iš kurio matyti, kad pagal pateiktą prašymą A. J. leista privačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti sanitarinį formuojamąjį genėjimą, be kita ko, klevams Ø28; 48 cm bei pašalinti atžalas (t. 2, b. l. 81–100).

12. Liudytojas R. S. teismui pateikė: 1) 2019 m. gruodžio 16–19 d. pažymėjimą, iš kurio matyti, kad jis Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre išklausė teoriją ir atliko praktinio mokymo užduotis pagal šias temas: medžio būklės vertinimas prieš kopimą į medį, medžio lajos genėjimas ir formavimas dirbant aukštyje, lajos stabilizavimo sistemos ir instaliavimas aukštyje, laipiojimo medžių laja praktiniai užsiėmimai, nukentėjusiųjų gelbėjimo veiksmai dirbant aukštyje; 2) Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro 2019 m. gegužės 10 d. pažymėjimą D Nr. 080879, iš kurio matyti, kad jis 2019 m. baigė 1 sav. trukmės „Darbininko, dirbančio aukštalipio darbus, mokymo programą“ ir (ar) įgijo kompetenciją dirbti aukštalipio darbus; 3) Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus ir Miškų fakulteto dekano 2002 m. birželio 26 d. patvirtinimą Nr. 0952, kad jis 2002 m. baigė magistrantūrą pagal miškininkystės krypties miškininkystės specializacijos programą ir jam suteiktas miškininkystės magistro kvalifikacinis laipsnis (t. 2, b. l. 72–75).

Skundas tenkintinas.

13. ANK 281 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimą. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Iš esmės tą patį numato ir Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1211 redakcija), 51 punktas. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad intensyvus želdinių genėjimas – želdinių priežiūros darbai, kurių metu pašalinama daugiau kaip 30 proc. medžių ar krūmų lajos tūrio. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad neteisėtas želdinių naikinimas – tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ar cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos.

14. Skundžiamu nutarimu Ž. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2024 m. vasario 28 d., neturėdamas savivaldybės vykdomosios institucijos išduodamo leidimo, intensyviai genėdamas sunaikino saugotiną medį – sidabrinį klevą. Nekyla ginčas dėl to, kad šiai administracinio nusižengimo bylai aktualus sidabrinis klevas yra saugotinas medis. Apie tai išsamiai pasisakyta Skundžiamame nutarime, to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, todėl teismas išsamiau šiuo aspektu nepasisako. Taip pat šioje byloje nekyla ginčas ir dėl to, kad Ž. J. neturėjo savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo intensyviam saugotino medžio – sidabrinio klevo – genėjimui. Vis tik, nors Ž. J. neginčija sidabrinio klevo priskyrimo saugotinų medžių kategorijai, jis nesutinka šį faktą žinojęs 2024 m. vasario 28 d. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, 4.1. punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas medžių rūšių, kurių skersmuo yra 20 cm ir didesnis, augančių mieste kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, kurie yra laikomi saugotinais medžiais (t. 1, b. l. 37). Į šį sąrašą, be kita ko, patenka ir klevai. Šis teisės aktas, taip pat kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo” (2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1-106 redakcija), kuriuo paskelbti saugotinais, be kita ko, klevai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje ne mažesnis kaip 20 cm, augantys Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatytose gyvenamosiose zonose, pramonės ir sandėliavimo zonose, inžinerinės infrastruktūros koridorių zonose, bendrojo naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zonose, Savivaldybės gamtinio karkaso teritorijoje, taip pat 0,01 ha ir didesnio ploto medžių grupėse, 2024 m. vasario 28 d. Ž. J. buvo prieinami, todėl jis turėjo visas galimybes susipažinti su jų turiniu, saugotinais paskelbtų želdinių interaktyviu žemėlapiu ir žinoti, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini)), augantis sidabrinis klevas yra saugotinas medis. ANK 2 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Be kita ko, Ž. J. pats pripažino, kad 2024 m. vasario 27 d. telefonu bendravo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistu J. Č., kuris jam pasakė, kad jo atveju klevą galima apgenėti ne daugiau nei 30 proc. Bylą nagrinėjant ne teismo tvarka Ž. J. nurodė, kad dar 2023 m. spalio 13 d. motinos vardu kreipėsi dėl šiai bylai aktualaus klevo nupjovimo, iš Savivaldybės atsakymo suprato, kad klevo negalima šalinti, bet galima be leidimo apgenėti iki 30 proc. (t. 1, b. l. 98–100). Šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. J. žinojo saugotinų medžių genėjimui keliamus reikalavimus, t. y. kad neturėdamas galiojančio leidimo jis gali pašalinti ne daugiau nei 30 proc. sidabrinio klevo lajos tūrio. Būtent tai jis ne vieną kartą akcentavo sidabrinio klevo genėjimo darbus atlikusiam R. S..

15. Želdynų statymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už želdynų ir želdinių apsaugą atsako želdynų ir želdinių savininkai ar valdytojai. Ž. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu abejojo, ar jis yra atsakingas už žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augančio sidabrinio klevo apsaugą, kadangi šis sklypas jam nuosavybės teise nepriklauso. Iš bylos duomenų matyti, kad šis sklypas nuosavybės teise iš tiesų priklauso ne Ž. J., o jo tėvams – D. M. J. ir A. J. (t. 1, b. l. 39, 41–58). Vis tik Ž. J. teismui pateikė 2018 m. spalio 23 d. įgaliojimą, kuriuo tėvai įgaliojo jį, be kita ko, savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis valdyti, tvarkyti ir disponuoti (parduoti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, skolinti, laiduoti, garantuoti turtu už bet kurį trečiąjį asmenį) jų vardu įregistruotu visu nekilnojamuoju turtu, kuris yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti reikiamas sutartis, jų pakeitimus ar papildymus, susitarimus, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius. Taigi būtent šio įgaliojimo pagrindu Ž. J. turėjo teisę tvarkyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augančius medžius, o ėmęsis tokių darbų organizavimo jis neabejotinai turėjo pareigą tai daryti laikantis teisės aktų reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme patvirtino, kad padeda tėvams, nes jie yra garbaus amžiaus, pripažino, kad 2018 m. balandžio 25 d. savo tėvo A. J. vardu prašymą išduoti leidimą nukirsti arba stipriai apgenėti tame pačiame sklype augančius keturis medžius rašė jis, tėvas 2018 m. šiais klausimais nesirūpino, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka nurodė, kad 2023 m. motinos vardu kreipėsi dėl bylai aktualaus klevo nupjovimo (t. 1, b. l. 98–99), iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 135“ (37:09–37:13 min. ir 37:58–38:01 min.), girdėti, kad jis pats yra pjovęs šio klevo šakas. Teismui nekyla abejonių, kad būtent Ž. J. jau pakankamai ilgą laiką buvo tas asmuo, kuris rūpinosi konkrečiu jo tėvams priklausančiu žemės sklypu, o tuo pačiu ir jame augančiais medžiais, ką jis pats patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pritaria Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicijai, kad Ž. J. gali būti laikomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija), subjektu.

16. Šioje administracinio nusižengimo byloje kilo ginčas dėl to, ar sidabriniam klevui buvo atliktas intensyvus genėjimas, t. y. ar 2024 m. vasario 28 d. buvo pašalinta daugiau nei 30 proc. šio saugotino medžio lajos tūrio. Teismas tokia išvada abejoti neturi pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje yra eksperto arboristo R. Ž. parengtas 2024 m. balandžio 5 d. 3 medžių, augančių prie (duomenys neskelbtini), būklės po nugenėjimo ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 71–76) ir 2024 m. rugsėjo 2 d. raštas dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo Nr. 015 (t. 1, b. l. 81–93), iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 28 d. genėjimo metu buvo pašalinta apie 40 proc. sidabrinio klevo lajos tūrio. Tiek ne kartą apklausiamas bylos nagrinėjimo ne teisme metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ekspertas R. Ž. patvirtino, kad 2024 m. vasario 28 d. sidabriniam klevui buvo atliktas intensyvus genėjimas, t. y. buvo pašalinta daugiau nei 30 proc. lajos tūrio. Kadangi nagrinėjamu atveju intensyvus saugotino medžio genėjimas buvo atliktas neturint galiojančio leidimo, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai pripažino, kad šis medis buvo sunaikintas. Iš minėto ekspertizės akto turinio taip pat matyti, kad įvertinęs sidabrinio klevo būklę po atlikto genėjimo ekspertas konstatavo, jog jam padaryta žymi žala, stipriai pažeistos gyvybinės funkcijos, jo gyvavimo perspektyva trumpalaikė (iki 10 metų), kas atitinka neteisėto želdinių naikinimo sąvoką. Teisme ekspertas patvirtino, kad šiam medžiui nustatyta trumpalaikė perspektyva, jis gyvuos iki 10 m., nes 2024 m. genėjimas jį „pribaigė“.

17. Palyginus minėtą ekspertizės aktą ir 2024 m. rugsėjo 2 d. raštą dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo, matyti, kad šių dokumentų turinys, kaip pagrįstai nurodė administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo, iš tiesų skiriasi. Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuos skirtumus lėmė objektyvios priežastys. Ekspertui R. Ž. pateiktame užsakyme Nr. 4 (t. 1, b. l. 68–70) buvo paprašyta atlikti želdinių – sidabrinio klevo ir dviejų paprastųjų kaštonų – būklės arboristinę ekspertizę dėl jiems padarytos žalos. Kaip teisingai nurodė ekspertas, jam nebuvo nurodyta jokia priešistorė, t. y. aplinkybės dėl ankstesnio šių medžių genėjimo, nebuvo pateikti jokie dokumentai. Tai, kad sidabrinis klevas buvo genėtas ne tik 2024 m. vasario 28 d., bet ir anksčiau, be to, kad 2024 m. vasario 28 d. dalis šakų buvo tik patrumpintos, išlyginant anksčiau padarytą pjūvį, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu (po to, kai jau buvo atlikta ekspertizė). Paaiškėjus šioms aplinkybėms ir surinkus papildomą vaizdinę medžiagą, kaip sidabrinis klevas atrodė 2022 m. birželio mėn. ir 2023 m. kovo mėn., taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikus savo vaizdinę medžiagą (nuotraukas ir vaizdo įrašą), ekspertas buvo paprašytas patikslinti, kiek procentų lajos sidabrinis klevas buvo netekęs 2023 m. kovo mėn., kiek jos neteko dėl 2024 m. vasario 28 d. vykdyto genėjimo ir kiek jos neteko iš viso (t. 1, b. l. 78–80). Ekspertas R. Ž. paaiškino, kad tikslindamas ekspertizės akte nurodytą išvadą jis jau žinojo tą faktą, kad klevas buvo genėtas iki 2024 m. vasario 28 d., be to, gavo nuotraukas, iš kurių galėjo tiksliau palyginti, kiek lajos yra netekęs šis medis. Teismui nekyla abejonių, kad žinodamas daugiau informacijos ir turėdamas daugiau vaizdinės medžiagos ekspertas galėjo tiksliau nustatyti, kiek iš tiesų lajos yra netekęs ginčo objektu esantis klevas, todėl nėra pagrindo netikėti jo pateikto galutinio vertinimo tikslumu.

18. Ekspertizės akte nurodyta, kad apatinėje lajos dalyje yra nukirstos dvi stambios klevo skeletinės šakos (apie 10 cm skersmens) ir nesilaikant redukcinių pjūvių proporcijų sumažinta viršutinė lajos dalis: nupjaustytos stambios skeletinės šakos, paliekant smulkias šakeles pjūvių vietose. Tai, eksperto vertinimu, sudarė apie 40 proc. lajos tūrio. 2024 m. rugsėjo 2 d. rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo nurodyta, kad pašalinta viena stambi klevo skeletinė šaka (apie 10 cm), stipriai sutrumpinta antros eilės šaka (likęs apie 1,5 m strampas vietoje buvusios 5 m ilgio šakos), ženkliai sutrumpinta (spėjama apie 1,5–2 m ilgio) viršutinė lajos dalis, nuimat didelį kiekį būsimos lapijos. Tai, eksperto vertinimu, taip pat sudarė apie 40 proc. lajos tūrio. Ž. J. kritiškai vertino tokias eksperto išvadas, nurodydamas, kad netektos medžio lajos procentinė išraiška liko nepakitusi, nors 2024 m. rugsėjo 2 d. rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo ekspertas nustatė, kad buvo pašalinta tik viena (o ne dvi) klevo skeletinė šaka. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo yra nurodyta stipriai sutrumpinta antros eilės šaka, apie kurią nebuvo kalbama ekspertizės akte, bei konstatuota, kad yra ženkliai sutrumpinta viršutinė lajos dalis, kas ir sąlygojo tokios procentinės išraiškos išlikimą. Eksperto R. Ž. teigimu, skaičiuojant preciziškai, tai būtų ne 40 proc., o apie 50–60 proc., bet kadangi tai yra lyginamoji analizė, o ne matematinis metodas, procentas buvo sumažintas pareiškėjo naudai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. rašte dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo yra nurodoma, kad lyginant 2022 m. birželio mėn. ir 2023 m. kovo mėn. nuotraukas galima spręsti, kad ankstesnio genėjimo metu buvo pašalinta apie 30 proc. (o ne 40 proc.) klevo lajos tūrio.

19. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejojo eksperto R. Ž. pasirinkta netekto medžio lajos tūrio apskaičiavimo metodika, pareiškėjo teigimu, eksperto išvada būtų tikslesnė, jei jis būtų išmatavęs šviežiai nupjautų šakų skersmenis ir juos palyginęs su likusių šakų skersmeniu. Tiek ekspertas R. Ž., tiek valstybės institucijos, į kurias pats pareiškėjas kreipėsi su klausimais dėl medžio genėjimo, patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto ar metodikos apskaičiuoti želdinio (medžio) lajos tūrį. Skirtingos institucijos Ž. J. nurodė skirtingus būdus želdinio (netektam) lajos tūriui apskaičiuoti, pavyzdžiui, suskaičiuoti visas želdinio (medžio) šakas, apskaičiuoti vidutinį vienos šakos medienos tūrį ir sudauginti; vertinti vizualiniu metodu, taip pat skaičiuojant pašalintas skeletines šakas; prieš genėjimą įvertinti visą medžio lajos tūrį (kubiniais metrais arba vizualiai, lyginant su aplinka), po genėjimo įvertinti pašalintų šakų tūrį (pagal šakų storį, ilgį ir kiekį, vizualiai įvertinant jų santykį su visa laja) ir palyginti. Nagrinėjamu atveju ekspertas R. Ž. paaiškino, kad netektos medžio lajos tūris buvo vertinamas lyginamosios analizės būdu, t. y. lyginant su buvusia laja. Jo teigimu, jeigu yra išlikusios nuotraukos, yra lyginama pagal jas. Jeigu nebūna užfiksuota, kaip medis atrodė prieš genėjimą, tada lyginama pagal pašalintos ir išlikusios šakos skersmenis, taip pat skaičiuojamos skeletinės šakos. Kadangi nagrinėjamu atveju ekspertas turėjo nuotraukas, iš kurių buvo matyti, kaip klevas atrodė prieš genėjimą, buvo lyginama pagal jas. Iš ekspertizės akte esančių duomenų matyti, kad ekspertas 2024 m. kovo 18 d. apžiūrėjo ekspertizės objektu esančius medžius, darė jų fotofiksaciją, dar kartą klevą apžiūrėjo ir fotografavo 2024 m. rugpjūčio mėn., ekspertizės akte nurodyta, kokiais teisės aktais, literatūra ir kitais šaltiniais vadovaujantis buvo vertinama medžių, be kita ko ir klevo, fiziologinė būklė, biomechaninis stabilumas ir priežiūros metodai. R. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra Europos arboristikos tarybos sertifikuotas arboristas, turintis Europos arboristikos techninio eksperto (medžių techniko) kvalifikaciją, įgijęs Tarptautinės arboristikos draugijos suteikiamą medžių rizikos vertinimo kvalifikaciją ir Europos arboristikos tarybos Senolių medžių priežiūros specialisto praktinio lygmens sertifikaciją, paaiškinimus šioje byloje ekspertas davė, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingos eksperto išvados ar paaiškinimų teikimą. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šio eksperto kvalifikacija, jo objektyvumu ir pasirinkta netekto medžio lajos tūrio nustatymo metodika. Be kita ko, ši metodika neprieštarauja ir kitų valstybės institucijų taikomiems metodams, pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistai genėjimo kontrolės metu taip pat naudoja vizualinį įvertinimą (kartais kartu su matavimais) ir lygina atliktą darbą su nustatyta 30 proc. riba.

20. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl sausų šakų, kurių ekspertas nevertino, vis tik ekspertas teisme paaiškino, kad sausos šakos nesiskaičiuoja į lajos tūrį, kadangi medis yra jų netekęs ir jos nesudaro fiziologinio gyvybingumo, o pagal lajos netekimą yra skaičiuojamas medžio fiziologinis gyvybingumas. Eksperto R. Ž. teigimu, jis mato, kuomet yra pašalintos sausos medžio šakos (šiuo atveju tokios šakos į netektos medžio lajos tūrio procentinę išraišką įtrauktos nebuvo). Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, teismas taip pat pažymi ir tai, kad šaka, apie kurios (ne)užtepimą purvu kalba Ž. J., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. ji, kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 2 d. rašto dėl ekspertizės akte nurodytos išvados patikslinimo, į 2024 m. vasario 28 d. genėjimo metu netektos medžio lajos tūrį nebuvo įskaičiuota, nes buvo nugenėta anksčiau. Be to, ekspertas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ekspertizės akte buvo nurodyta, jog šaka yra užtepta purvu siekiant užmaskuoti pjūvį, bet vėliau jis išsiaiškino, kad tai buvo senesnė žaizda (t. 1, b. l. 73, pav. 11). Taigi, eksperto teigimu, ant klevo nebuvo purvu maskuotų šakų.

21. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, sutiktina su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo pozicija, kad turtinės žalos padarymas nėra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija), sudėties požymis ir Savivaldybės sprendimas nereikalauti padarytos žalos atlyginimo negali būti suprantamas, kaip reiškiantis, kad administracinis nusižengimas nėra padarytas, kadangi žalą patyręs subjektas turi tik teisę, bet ne pareigą, reikšti reikalavimą dėl jos atlyginimo.

22. Nepaisant to, kas išdėstyta, svarbu pažymėti, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, Nr. 2AT-57-976/2020, Nr. 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl Ž. J. kaltės pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija) ir tokios abejonės turi būti aiškinamos administracinėn traukiamo asmens naudai.

23. Šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Ž. J. 2024 m. vasario 28 d. turėjo tikslą atlikti intensyvų sidabrinio klevo genėjimą. Atvirkščiai, bylos duomenimis nustatyta, kad jis 2024 m. vasario 27 d. bendravo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistu J. Č., išsiaiškino, kad klevą gali genėti ne daugiau nei 30 proc. ir tuo tikslu ieškojo specialisto. Ž. J. teigimu, kadangi kvietė specialistą kaštonams pjauti, sutuoktinės paragintas nutarė jį samdyti ir klevo genėjimui, kad nebūtų jokių problemų, nes pats yra dailininkas ir medžių genėjimo srityje menkai tenusimano. Arboristo ieškojo internete, internetinės paieškos sistemoje „Google“ suvedė „arboristai Vilniuje“, rado eilę skelbimų, R. S. paskambino antram ar trečiam. Kaip nurodė pareiškėjas, pasirinko būtent R. S. dėl skelbime nurodytos jo ilgametės patirties, dėl to, kad jis miškininkas, apie jį buvo vien geri atsiliepimai ir darbus galėjo atlikti greitai. Iš Ž. J. pateikto skelbimo turinio išties matyti, kad R. S. save pristato, kaip miškininką, sąžiningą žmogų, turintį 28 metų patirtį ir subūrusį darbščią komandą, dirbantį greitai ir kokybiškai, teikiantį, be kita ko, arboristo paslaugas, galintį nupjauti ir nugenėti medžius, surišti lają arboristiniu būdu. Po šiuo skelbimu yra 154 vnt. nuotraukų galerija, 10 atsiliepimų, R. S. įvertinimas – 4.9 (iš galimų 5). Paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu Ž. J. R. S. iš karto nurodė, kokių paslaugų jam reikėtų – nupjauti du kaštonus ir nugenėti klevą – jo šaką, kuri linksta virš automobilių, ir tiek, kiek galima, iki 30 proc. Jau pirmojo pokalbio su R. S. metu Ž. J. tris kartus nurodė, kad klevą norės nugenėti iki 30 proc., nes nėra gavęs leidimo, kad jam reikalingas kvalifikuotas darbas (garso įrašas, pavadinimu „Balsas 134“). Klevo genėjimo darbai yra užfiksuoti Ž. J. darytame garso įraše, pavadinimu „Balsas 135“. Iš šio garso įrašo girdėti, kad šių darbų atlikimo metu Ž. J. dar bent septynis kartus R. S. nurodo, kad klevas būtų nugenėtas iki leistinos ribos, t. y. ne daugiau nei 30 proc., reguliariai kartoja, kad jam aktualiausias šakų, kurios yra išsikišusios į šoną ir gali užkristi ant automobilių, pašalinimas, kalba apie šių šakų keliamą pavojų tiek žmonėms, tiek transporto priemonėms. Sutiktina su liudytojo R. S. nurodytomis aplinkybėmis, kad su Ž. J. visą laiką vyko diskusija ir buvo tariamasi dėl atitinkamų šakų pjovimo, vis tik svarbu detaliau aptarti, kokio pobūdžio buvo šis tarimasis. Iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 135“, girdėti, kad R. S. siūlo genėti tam tikras šakas, jas nupjaunant ar patrumpinant, Ž. J. dažnu atveju su tuo sutinka, keletą kartų ir pats pasiūlo genėti vieną ar kitą vietą, tačiau vis pabrėždamas, kad tai R. S. yra profesionalas, o jis – dalininkas, nežinantis, kaip skaičiuojami 30 proc. lajos, todėl R. S. geriau žinoti. Iš minėto garso įrašo girdėti ir tokie fragmentai, kad R. S. siūlo „išimti“ tam tikrą šaką, nes ji remiasi, trina kitą, į ką Ž. J. vėl sureaguoja, klausdamas, kaip skaičiuoti lają, jei kažkas ją skaičiuos, kad būtų 30 proc., R. S. patikina, kad 30 proc. dar nebus ir jis turi techniškai „išimti“ šią šaką, nes ji trina medį, jį silpnina. Darbų atlikimo metu girdėti ir dar vieno pašalinio asmens balsas, klausiantis, ar turi leidimą šioms šakoms, į ką Ž. J. atsako, kad turi teisę 30 proc., o R. S. pakomentuoja, kad kaimynas filmuoja ir tam, kad apsidrausti, siūlo kažkurią šaką palikti, vėliau nurodo nelipti ir nepjauti aukščiau, dabar nepjauti ir nejudinti, normalias šakas palikti. Kalbėdamas apie viršūnės genėjimą, Ž. J. nurodo ją apgenėti minimaliai, tik galus, klausiančiu tonu teigia manantis, kad jie palieka 67 proc. lajos, ką R. S. patvirtina. Nors liudytojas R. S. teisme teigė, kad jautė Ž. J. spaudimą, vieną šaką, dėl kurios buvo kilęs ginčas, nusprendė nugenėti Ž. J., sakė „pjauk, pjauk, neviršys 30 proc.”, tačiau garso įraše, pavadinimu „Balsas 135“, toks Ž. J. teiginys nėra užfiksuotas. Teismas sutinka su liudytojo R. S. teiginiais, kad jis nepjovė šakų savavališkai, prieš Ž. J. valią, kad to nebuvo, sutiko ir pareiškėjas, bet minėtame garso įraše negirdėti nei vienos liudytojo R. S. kaip šios srities specialisto pastabos, kad Ž. J. siūlomos genėti šakos nebegali būti genimos, nes tai jau gali būti laikoma intensyviu medžio genėjimu, juo labiau, kad jis užsakovui būtų nurodęs neturintis reikiamos kvalifikacijos atlikti jam pavestus darbus.

24. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad administracinėn traukiamas asmuo medžio genėjimo darbus siekė atlikti sąžiningai, įdėjo pakankamai pastangų, samdydamas apmokamą šios srities specialistą, jam aiškiai ir nedviprasmiškai ne vieną kartą nurodė, kokių tikslų jis siekia genėjimo procesu. Teismo vertinimu, Ž. J. turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti R. S., atlikusiu jam pavestus medžio genėjimo darbus. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad pagal profesiją yra miškininkas, dabar jau apie 4 metus dirba arboristu, yra baigęs arboristo kursus. Sutiktina su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo teiginiais, kad Ž. J. nepatikrino R. S. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, vis tik tokie dokumentai buvo ištirti teisme. Iš liudytojo R. S. pateiktų dokumentų matyti, kad jis Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre išklausė teoriją ir atliko praktinio mokymo užduotis, be kita ko, pagal šias temas: medžio būklės vertinimas prieš kopimą į medį, medžio lajos genėjimas ir formavimas dirbant aukštyje, be to, jam suteiktas miškininkystės magistro kvalifikacinis laipsnis. Vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui tokie dokumentai, įvertinus ir internete patalpinto skelbimo turinį, neturėtų sukelti abejonių, kad šis asmuo turi žinių apie medžio lajos genėjimą ir sugeba įvertinti medžio būklę. Nors ekspertas R. Ž. nurodė, kad šie dokumentai nėra pakankami ir R. S. negali būti laikomas arboristu, vis tik Ž. J. neturi pakankamai ekspertinių žinių tam, kad tai įvertinti. Be to, ir ekspertas R. Ž. teisme patvirtino, kad pagal tos mokyklos (teismo past. Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro) programą yra kalbama apie medžių genėjimą, todėl R. S. turėjo tai išmanyti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistės 2025 m. vasario 4 d. pareiškėjui teikto atsakymo matyti, kad dėl tikslesnių rekomendacijų genint medį siūloma konsultuotis su tvarkymo specialistais, kurie atlieka viešųjų želdynų įrengimą, pertvarkymo, viešųjų želdinių veisimo, genėjimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus, privalo būti įgiję dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo, žemės ūkio darbuotojo, miško darbininko, miško darbuotojo, arboristo formaliojo profesinio mokymo kvalifikaciją ir turėti tai patvirtinantį dokumentą ar turėti tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių specialisto ar medžių techninio eksperto sertifikatą arba būti išklausę švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo organizuojamus neformaliojo mokymo kursus želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje ir turėti tai patvirtinantį dokumentą. Taigi, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai siūlo dėl medžio genėjimo konsultuotis su platesnio profilio specialistais (ne tik arboristais).

25. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ž. J. yra (duomenys neskelbtini), nežinantis, kaip tiksliai skaičiuojamas netektas medžio lajos tūris (nepaisant to, kad yra ne kartą pjovęs medžius). Ekspertas R. Ž. teisme taip pat nurodė, kad medžių priežiūros būdus, genėjimo laiką, metodus turi nustatyti tam tikros srities specialistai, pavyzdžiui, arboristas. 2024 m. ekspertas tų genėjimo darbų, kurie buvo atlikti, nebūtų daręs, bet, jo teigimu, ne arboristas negali to išmanyti. R. Ž. vertinimu, žmogus, kuris neturi išsilavinimo šioje srityje, negali vizualiai suprasti, kiek procentų medžio yra nugenėta, tam, kad tai žinoti, reikia baigti tam tikrus mokslus, jeigu žmogus neturi tam tikro išsilavinimo, jis niekada to nepasakys. Bylą nagrinėjant ne teismo tvarka R. Ž. nurodė, kad šiuo atveju arboristas turėjo įvertinti situaciją ir nugenėti mažesnį šakų kiekį. Liudytojas R. S. patvirtino, kad, jo supratimu, užsakovas, t. y. Ž. J., nelabai išmano medžių genėjimo procesą, todėl jis (liudytojas) ir patarinėjo. Taigi teismui nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klevo genėjimo metu negalėjo objektyviai įvertinti, kiek procentų lajos nugenėjo R. S., todėl jis pastarajam ir nereiškė pretenzijų, tik ne kartą teiravosi, ar nėra viršyta leistina riba. Svarbu pažymėti ir tai, kad pats R. S., kaip matyti iš jo duotų parodymų ir susirašinėjimo su Ž. J. turinio, yra įsitikinęs, kad nugenėjo ne daugiau nei 30 proc. klevo lajos ir šis medis nėra sunaikintas.

26. Ekspertas R. Ž. bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad 2024 m. šio sidabrinio klevo genėjimo darbų nebūtų atlikęs (arba apsiribotų minimaliu medžio apgenėjimu), nes medis jau buvo genėtas anksčiau ir dar vienas genėjimas kenkė jo fiziologiniam gyvybingumui. Teismui nekyla abejonių, kad Ž. J. žinojo apie ankstesnį šio medžio genėjimą, pats pripažino, kad tai matėsi „plika akimi“, jis neneigė anksčiau pats pjovęs tam tikras jo šakas, iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 135“ (37:09–37:13 min. ir 37:58–38:01 min.), girdėti, kaip jis apie tai pasakojo R. S.. Vis dėlto, nebūdamas šios srities specialistas ir nesuprasdamas, kad 2024 m. vasario 28 d. dar kartą genint klevą bus pakenkta jo būklei, pareiškėjas ryžosi organizuoti šio medžio genėjimo darbus, manydamas, kad tam tikros jo šakos (ypač ta, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo užlinkusi) kelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir turtui. Kaip paaiškino Ž. J., jis 2023 m. rudenį išnuomojo parkavimo vietą po šiai bylai aktualiu klevu ir nuomos sutartyje buvo įrašyta, kad kreipsis į Savivaldybę, kad leistų tą klevą nupjauti, o jeigu ne, nugenės tiek, kiek yra leistina. 2023 m. spalio 13 d. jis motinos vardu iš tiesų kreipėsi į Savivaldybę dėl šiai bylai aktualaus klevo nupjovimo, negavęs Savivaldybės leidimo šį medį pjauti, nutarė jį apgenėti iki 30 proc. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teisus teigdamas, kad Savivaldybės specialistai 2023 m. rudenį apžiūrėjo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), augančius medžius ir nustatė, kad jų būklė yra gera arba patenkinama, kas nesudaro prielaidų medžių šalinimui, vis tik toks Savivaldybės atsakymas (t. 1, b. l. 100) neleidžia jo adresatui daryti išvados, kad šiame sklype augančių medžių negalima genėti iki 30 proc. Nors ekspertas R. Ž. teisme nurodė, kad klevas nekėlė tokio pavojaus, kad reikėtų atlikti tokio masto genėjimo darbus, tačiau sutiko, kad sidabrinis klevas yra trapus medis, trapiausios yra ilgiausios jo šakos, jos, būdamos su lapais, galėtų nulūžti, tačiau plona šaka su lapais krenta kaip parašiutas ir žala būtų minimali. Kad nulūžtų žemiau brūkšnio (t. 1, b. l. 83, pav. 2), kas, eksperto teigimu, yra kažkada tikėtina, turi būti stipriai viršytos įprastos medžio augimo sąlygos – škvalas, uraganas. Taigi, nors ekspertas nepateisino 2024 m. vasario 28 d. atliktų medžio genėjimo darbų masto, jis nepaneigė tikimybės, kad esant tam tikroms ekstraordinarioms sąlygoms ilgiausios medžio šakos galėtų lūžti. Iš garso įrašo, pavadinimu „Balsas 135“, negirdėti to, kad R. S., kaip asmuo, teikiantis mokamas arboristo paslaugas, būtų paaiškinęs Ž. J., kad šis medžio genėjimas yra pavojingas jo fiziologiniam gyvybingumui, kad reikėtų dar palaukti, stebėti medžio reakciją į ankstesnį genėjimą, apie kurį R. S. žinojo, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl tolesnio jo genėjimo. Atvirkščiai, pats liudytojas R. S. teisme nurodė sutikęs pjauti Ž. J. nurodytą šaką, nes ji buvo ilga ir kad tikrai neužvirstų ant automobilių, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka liudytojas sakė, kad kelios klevo šakos kėlė pavojų, nes bet kada galėjo lūžti.

27. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad Ž. J. tyčia, neturėdamas savivaldybės vykdomosios institucijos išduodamo leidimo, intensyviai genėdamas sunaikino saugotiną medį – sidabrinį klevą. Taip pat nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė neatsargiai. ANK 9 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo įsitikinimu, Ž. J. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo to numatyti. Kaip jau minėta, Ž. J. yra dailininkas, neturintis jokio biologinės krypties išsilavinimo, svarbu tai, kad įvertinęs turimų žinių ir įgūdžių šioje srityje stoką, jis konsultavosi su Savivaldybės darbuotojais, medžio genėjimo darbams už sutartą atlygį nusamdė arboristu save pristatantį asmenį, miškininką, įgijusį tam tikras žinias medžių genėjimo srityje, kuriuo pagrįstai pasitikėdamas manė, kad sidabrinio klevo genėjimo darbai bus atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. medis bus nugenėtas ne daugiau nei 30 proc. Nenustačius vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1615 redakcija), sudėties požymių – kaltės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. J. skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15758-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.