- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-417-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11542-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- I. L., M. L.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams I. L. (I. L.) ir M. L. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. patikslintu ieškiniu prašė atidalinti ieškovui priklausančią 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, atsakovams I. L. ir M. L. priteisiant turtą natūra, o ieškovo naudai priteisiant 18 636,80 Eur iš kurių atsakovui I. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 15 973,60 Eur, o atsakovei M. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 2663,20 Eur, ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. varžytinėse (varžytinių aktas Nr. S-21-35-46200) įsigijo 1/8 buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 81,97 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1/8 dalis buto arba butas). Kita dalis buto nuosavybės teise priklauso atsakovams – 1/8 buto M. L. ir 3/4 buto I. L. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovais ir patekti į jam, kaip bendrasavininkui priklausantį turtą, tačiau atsakovai ieškovo neįsileido ir butu naudojasi galimai vieni. Naudojimosi tvarka butui iki šiol nėra nustatyta. Kadangi ieškovo dalies atidalinimas natūra nėra įmanomas dėl pernelyg mažo 1/8 dalies ploto, ateityje nebūtų išvengta bendrasavininkų konfliktų, naudojantis jiems priklausančiomis buto dalimis, todėl ieškovas prašo atidalinti jam priklausančią 1/8 dalį buto išmokant jam už šią dalį piniginę kompensaciją 18 636,80 Eur. Atsakovams priteistina sumokėti kompensacijos suma turėtų būti paskirstyta pagal kiekvieno jų turto dalies dydį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu atsakovo I. L. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų 8,96 kvadratinių metrų ir jam, bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausytų viso 70,44 kvadratinių metrų buto, o atsakovės M. L. turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų 1,28 kvadratinių metrų ir jai, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priklausytų viso 11,53 kvadratinių metrų buto. Taigi atsakovo reikalavimas yra absoliučiai pagrįstas ir atitinkantis atsakovų teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė atidalinti ieškovui priklausančią 1/8 buto dalį, atsakovams priteisiant turtą natūra, o ieškovo naudai priteisiant 12 600 Eur kompensaciją, kurios atsakovui I. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 10 800 Er, o atsakovei M. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 1 800 Eur bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai šalių tenkintų reikalavimų dydžiui. Atsakovai nurodė, kad sutinka, jog vienintelis efektyvus ir teisingas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas būtų priteisiant atsakovams ieškovo turto dalį natūra, o ieškovui sumokant už tai kompensaciją. Atsakovai nesutinka su ieškovo prašomos kompensacijos dydžiu, nes ji dvigubai viršija ieškovo įsigytos turto dalies kainą. Reali ieškovui priklausančio turto vertė sudaro apie 10 000 Eur.
Šalies argumentai
3. Ieškovas dublike su atsakovų teiginiais nesutiko ir pažymėjo, kad buto kvadratinio metro kaina yra vertinama pagal dabartinį vidutinės rinkos vertės dydį, o ne kainą, už kurią atitinkama buto dalis buvo pirkta. Šiai dienai labiau realias rinkos kainas atitinka 1 820 Eur kaina už kvadratinį metrą.
Atsiliepimas
4. Atsakovai triplike su ieškovo teiginiais nesutiko iš dalies, palaikė atsiliepime nurodytą savo poziciją. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto pardavimų svetainėse nurodoma tik prašoma kaina už parduodamus nekilnojamojo turto objektus, tačiau šios svetainės neatspindi realių turto pardavimų kainų. Individualiai vertinant ginčo turtas turi savo specifinius požymius (neatitinka higienos normų reikalavimų keliamų gyvenamajai erdvei, ribotas - sutartinis naudojimasis bendra virtuve, prieškambariu, vonia ir tualetu), dėl ko pats ieškovas nusipirko šį objektą pagal kainą žymiai mažesne nei tuo metu skelbė analogiškų butų kainas nurodomos interneto svetainės. Atsakovų manymu, ekspertas neatsižvelgė į aukščiau nurodytus individualius turto požymius (ypatumu) bei turto naudojimo sąlyginius ribojimus. Vertinant pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą ieškovui tenkanti piniginės kompensacijos dalis sudaro 12 600 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atidalino ieškovui priklausančią 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams I. L. ir M. L. priteisiant turtą natūra dalims proporcingomis turimai daliai, o ieškovui priteisiant 12 600 Eur kompensaciją pinigais iš atsakovų proporcingai jiems tenkančioms turto dalims, t. y. 10 800 Eur iš atsakovo I. L. ir 1 800 Eur iš atsakovės M. L., priteisė ieškovui iš atsakovų 567,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 122,16 Eur iš atsakovės M. L. ir 445,82 Eur iš atsakovo I. L. Taip pat teismas priteisė valstybės naudai iš ieškovo 8,87 Eur bei iš atsakovo I. L. 15,01 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nustatė, kad dėl turto padalijimo būdo byloje ginčo nėra, nes atsakovai taip pat nurodė, jog tai būtų tinkamiausias turto padalijimo būdas ir prašė atidalinti ginčo butą natūra priteisiant atsakovams, o ginčas kilo tik dėl ieškovui mokamos kompensacijos už jo ginčo buto dalį dydžio.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos ekrano fotonuotraukos iš nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų portalo www.aruodas.lt nėra individualizuotas ginčo buto vertės nustatymas, nes jame pateikiama kitų butų pardavimų pasiūlymai. Portale nurodoma pageidaujama pradinė derybų kaina, kuri paprastai būna sumažinama sudarant sandorius. Be to, nurodytos kainos viso buto, o ne 1/8 buto dalies, nesudarančios pilnai viso kambario. Akivaizdu, jog viso nekilnojamojo turto objekto kaina yra didesnė, nei turtą įgyjant bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, šią aplinkybę vertino ir turto vertintojas savo ataskaitoje.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovų turto vertinimą atliko profesionalus, pažymėjimą verstis tokia veikla turintis asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turintis virš 10 metų darbo stažą, ataskaita išsami, atlikta apžiūrėjus vertinamą turtą, nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ja nepasitikėti. Ieškovo nurodomos aplinkybė, kad buvo vertinama dalis patalpos, kuri buvo valdoma kito asmens ir yra reikalaujanti remonto nėra pagrindas laikyti neteisinga ataskaita. Kasacinės instancijos teismo formuojamojoje praktikoje yra suformuota taisyklė, jog sprendžiant klausimus dėl bendraturčių atidalijimo teismas turi atsižvelgti į faktinę nusistovėjusią daikto naudojimosi tvarką. Neremontuota 1/8 turto dalis buvo ta, kuria naudojosi asmuo, kurio 1/8 dalis turto buvo parduota iš varžytinių ir kurią įsigijo ieškovas, t. y. ieškovas įsigijo 1/8 dalį turto nusistovėjusią pagal bendraturčių faktinę naudojimosi tvarką, kuri ir buvo neremontuota, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti, kaip ataskaitos esminio trūkumo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovui priklausančio ginčo buto 1/8 dalies vertė yra 12 600 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą: atidalinti ieškovui priklausančią 1/8 buto dalį, atsakovams I. L. ir M. L. priteisiant turtą natūra, o ieškovo naudai priteisiant 18636,80 Eur kompensaciją, kurios atsakovui I. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 15973,60 Eur, o atsakovei M. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 2663,20 Eur; priteisiant iš atsakovo I. L. 15973,60 Eur kompensacijos sumą ieškovo naudai, bei priteisiant iš atsakovės M. L. 2663,20 Eur kompensacijos sumą ieškovo naudai bei priteisti ieškovui iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas mano, kad atsakovų pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ydinga, todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, ja vadovautis neturėjo.
9.2. Ieškovas ginčija minėtą vertinimo ataskaitą, kaip neatitinkančią tikrovės ir ydingą dėl to, jog nagrinėjant bylą, atsakovai turėjo prašyti byloje atlikti teisminę ekspertizę, teikti savo eksperto kandidatūrą su sutikimu atlikti ekspertizę, arba prašyti teismo paskirti ekspertą arba ekspertizės įstaigą atitinkamai ekspertizei atlikti, o ne tiesiog pateikti savo nuožiūra atliktą vertinimą, apie kurį ieškovas, kaip bendrasavininkas, net nebuvo informuotas, kas šiuo atveju buvo privaloma atlikti. Tokiu būdu atsakovai pažeidė proceso normas, o teismas tokį pažeidimą ignoravo. Atsakovų ir teismo pasisakymas, kad vertintojas D. G. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą netenkina CPK normų dėl ekspertizės skyrimo – atsakovai užsakė ir apmokėjo turto vertintojo paslaugas, o ne eksperto, atliekančio ekspertizę ir į bylą pateikė Vertinimo aktą, o ne ekspertizę.
9.3. Atsakovai ir teismas klaidingai interpretavo byloje pateiktą vertinimo aktą, nes netgi jei ir būtų galima tokį vertinimą traktuoti kaip ekspertizę – vertinimas nebuvo atliktas išsamiai: 1. ieškovas apie vertinimo atlikimą informuotas nebuvo; 2. vertinimo akte klaidingai nurodoma, jog vertinant dalyvavo pats ieškovas, kaip bendrasavininkas; 3. vertintas buvo tik vienas kambarys bute, nors susitarimo tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nėra; 4. vertintas kambarys, skirtingai nei visi kiti bute, yra nesuremontuotas; 5. vertinime nurodoma, jog panašių butų pardavimo rinkoje tuo metu nebuvo, nors ieškovas yra pateikęs į bylą tam prieštaraujančius įrodymus ir viešos erdvės www.aruodas.lt; 6. vertintojas lyginamuoju metodu vertino kelis skirtingus gyvenamuosius namus, tačiau nei vienas iš jų neatitinka ginčo buto namo ar vietos (Vertinimo 18 psl. 1 ir 2 lentelės); 7. vertintojas nurodo tris skirtingas panašių butų kainas, tačiau vadovaujasi pačia mažiausia iš jų -1215 Eur už kv. m (Vertinimo 18 psl. 1 lentelė), kas iš esmės daro vertinimą neišsamų ir šališką.
9.4. Taip pat teismas sprendime nurodo atsakovo poziciją pagrindžiantį teiginį, jog interneto skelbimuose nurodoma pageidaujama pradinė derybų kaina, kuri paprastai būna sumažinama sudarant sandorius, kas neatitinka realybės – toks teiginys yra tik spėjimas – butai gali būti parduodami ir už prašomą kainą, ir darant nuolaidą pardavimo atveju - tai yra pačių pardavėjų pasirinkimas, o ne faktas, kaip tai nurodo atsakovai.
Atsiliepimas
9.5. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog ieškovas nurodė kainas viso buto, o ne 1/8 buto dalies, nesudarančios pilnai viso kambario – toks teiginys yra absoliučiai nepagrįstas – negalima vertinti neatskirtos/neatidalintos dalies turto viename turto vienete – ieškovo žiniomis ir bylos duomenimis ginčo butas iki šiol nėra atidalintas atskirais turtiniais vienetais. Be to, ieškovas, pirkdamas turtą varžytinių metu, pirko dalį viso turto, o ne konkretų kambarį ar patalpą bute.
9.6. Teismas sprendime taip pat nurodo, jog kasacinės instancijos teismo formuojamojoje praktikoje yra suformuota taisyklė, jog sprendžiant klausimus dėl bendraturčių atidalijimo teismas turi atsižvelgti į faktinę nusistovėjusią daikto naudojimosi tvarką. Nei pats ieškovas žino, nei žinojo vertintojas, galų gale ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas nusipirko būtent tą nesuremontuotą kambarį. Atsakovai galėjo parodyti vertintojui bet kurį kambarį, nurodydami, kad jį valdo ieškovas.
10. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsižvelgiant, kad ieškovas ginčo patalpos dalį varžytinėse nupirko už 7200 eurų, o atidalinant prašo beveik 3 kartus didesnės sumos, atsakovai savo atsiliepimu ir prašė teismo skirti turto dalies vertės ekspertizę. Tačiau dubliku ieškovas nesutiko su atsakovų prašoma ekspertize nustatant turto dalies vertę. Motyvavo, kad tokia ekspertizė byloje nėra būtina, nes vidutines rinkos kainas tiek šalys, tiek teismas, mato elektroninėje erdvėje, nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo svetainėje, tokioje kaip www.aruodas.lt.
10.2. Pažymėtina, kad atsakovai kreipėsi į tą patį vertintoją, kuris prieš metus buvo parinktas antstolio įvertinti, to paties per varžytines parduodamo turto dalies vertę ir kuris šį turtą jau žinojo. 2021-04-26 (prieš varžytines ) ši turto dalis buvo įvertinta 9450 Eur, o po metų, 2022-06-03 buvo įvertinta 12 600 eurų, t.y. metinis turto vertės prieaugis sudarė beveik 33%, kas atitinka ir nekilnojamojo turto per minėtą laikotarpį brangimo tendencijas.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad buvo vertintas tik kambarys, kuriuo naudojosi buvęs skolininkas (atsakovų brolis R. L.). Prie vertinimo ataskaitos pridėtos visų buto patalpų nuotraukos (prieškambaris, keturi kambariai, virtuvė ir sujungto su vonia tualeto patalpa), iš kurių matyti, kad prieškambaryje ir dviejuose kambariuose atsilupinėję ir atplyšę tapetai (apdaila), kituose dviejuose kambariuose tapetai buvo perklijuoti juose gyvenančių atsakovų pastangomis. Jokio kito ypatingo remonto šiuose kambariuose nedaryta.
10.4. Realizuodami savo teises, numatytas CPK 42 straipsnyje, bei pareigas, numatytas CPK 178 straipsnyje, atsakovai pateikė kaip įrodymą kompetentingo turto vertintojo parengtą ginčo turto dalies vertinimo ataskaitą. Ieškovas tokia teise nesinaudojo, prašymui skirti teismo turto vertinimo ekspertizę prieštaravo, o teismui pateikė tinklapyje pardavimui siūlomų butų kainų duomenis.
10.5. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė esmines, reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, bei tinkamai motyvavo bei pagrindė savo išvadas, ir todėl priėmė pagristą bei teisingą sprendimą šioje byloje. Tai, kad ieškovo netenkina reali jam priklausančio nekilnojamojo turto patalpos dalies vertė, nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą teismo sprendimą, ar sudaryti kitas sąlygas nesąžiningai ir nepagrįstai pelnytis atsakovų sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalinta ieškovui priklausanti ginčo buto dalis, ją natūra priteisiant atsakovams, o ieškovui iš atsakovų priteista piniginė kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. sausio 30 d. buvo gautas ieškovo (apelianto) prašymas dėl naujo rašytinio įrodymo - Retrospektyvinio ekspertinio tyrimo dėl tikėtinos rinkos vertės prijungimo prie civilinės bylos, patvirtinantį 1/8 buto dalies rinkos vertę, buvusią 2022 m. birželio 3 d. Šis įrodymas paneigia dokumento (Ataskaitos), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensaciją už atidalinamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, pagrįstumą. Tokio atidalijimo pasėkoje jis netenka nekilnojamojo turto – 1/8 buto dalies, taigi šiame kontekste itin svarbus teisingo atlyginimo (teisingos kompensacijos) dydžio nustatymas. Šiame prašyme bei pridedamame tyrime nurodyti duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas kompensacijos dydis nėra teisingas.
15. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti juos veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.
16. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir rinkdami įrodymus, ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 1/8 buto dalies turto ekspertizę ar vertinimą ieškovas galėjo atlikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, juolab, kad byloje buvo siūloma atlikti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau ieškovas jai prieštaravo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apelianto naujas dokumentas apeliacinės instancijos teismui pateiktas likus 7 dienoms iki teismo posėdžio, eliminuojant byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jų esmės, pripažįsta, kad toks naujų dokumentų pateikimas yra aiškiai pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7 straipsnis, 17 straipsnis), todėl jį atsisakytina priimti. Be to, tiek atsakovų pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, tiek ieškovo tyrimas yra atlikti kompetentingų turto vertintojų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą. Taigi nėra pagrindo abejoti atsakovų atliktos turto vertinimo ataskaitos objektyvumu ir išsamumu.
18. Būtina pažymėti ir tai, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), o apeliantas savo prašymu iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir jį papildyti naujais.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
19. Byloje nustayta, kad ieškovui priklauso 1/8 dalis, atsakovui I. L. – 6/8 dalys, o M. L. priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 81,97 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - butas).
20. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas atidalinti ieškovui priklausančią 1/8 buto dalį, atsakovams priteisiant turtą natūra, o ieškovo naudai priteisiant 18 636,80 Eur kompensaciją, iš kurių atsakovui I. L. tenkanti mokėtina dalis sudaro 15 973,60 Eur, o atsakovei M. L. - 2663,20 Eur.
21. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl atidalijimo būdo, tiek ieškovas, tiek atsakovai prašė atidalinti ieškovo dalį natūra ir priteisti ją atsakovams, ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais. Šalys nesutarė tik dėl ieškovui mokėtinos kompensacijos dydžio.
22. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, ginčo butą atidalino atsakovams priteisiant ieškovo 1/8 dalį ginčo buto natūra, o ieškovui priteisiant 12 600 Eur kompensaciją pinigais.
23. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - jo ieškinį patenkinti. Ieškovas nesutinka su tuo, kad teismas sprendime rėmėsi atsakovų pateikta turto vertinimo ataskaita, nes ji yra neišsami, vertintas tik vienas kambarys, kurį neva nusipirko ieškovas, o byloje nebuvo atlikta teismo ekspertizė.
24. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodė, kad su turto ekspertizės paskyrimu dublike nesutiko pats ieškovas, kuris savo įrodymų apie turto vertę neteikė, o vertinimo metu buvo įvertintas visas butas.
Dėl ieškovui mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
26. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
27. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su teismo priteistu kompensacijos už jam priklausančią 1/8 dalį buto dydžiu, teigdamas, kad atsakovų atlikta turto vertinimo ataskaita yra neteisinga, neišsami, o byloje turėjo būti atlikta teismo ekspertizė.
28. Pirmiausiai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti atidalintino turto vertę, o kartu ir ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį, atsakovai atsiliepime prašė skirti turto vertinimo ekspertizę. Vis tik iš byloje esančio dubliko matyti, kad būtent pats ieškovas nesutiko su atsakovų prašoma ekspertize nustatant turto dalies vertę, teigdamas, kad tokia ekspertizė byloje nėra būtina, nes vidutines rinkos kainas, tiek šalys, tiek teismas, mato elektroninėje erdvėje, nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo svetainėje, o prašoma skirti ekspertizė padidintų procesines išlaidas byloje. Ieškovui nesutikus su atsakovų prašoma turto vertinimo ekspertize, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo remdamasis šalių į bylą pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais atidalinto turto vertę.
29. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje atsakovai ginčo turto vertę įrodinėjo profesionalaus turto vertintojo pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta ginčo turto rinkos vertė, t. y. apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita dėl ginčo turto rinkos kainos, turėjo teisę kreiptis į savo pasirinktą turto vertintoją ir teismui pateikti jo išvadą, tačiau šia teise ir galimybe ginčo turto rinkos vertę pagrįsti kvalifikuoto vertintojo išvada nepasinaudojo. Ieškovas savo argumentus apie ginčo turto rinkos kainą grindė vieninteliu įrodymu - ekrano fotonuotraukomis iš nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų portalo.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ieškovo pateiktas ekrano fotonuotraukas iš nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų portalo, kadangi jos turi mažesnę įrodomąją galią už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, jose nepateiktos individualaus ginčo turto vertinimo išvados, be to nurodyta tik turto pardavėjų pageidaujama, o ne rinkos kaina. Tokiu atveju, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, į ieškovo pasyvią poziciją neigiant atsakovų pateiktą turto vertinimo ataskaitą, tačiau nepateikiant įrodymų apie kitokią atidalinamo turto rinkos vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant turto rinkos vertę ir kompensacijos dydį yra pagrindas remtis atsakovų pateikta turto vertinimo ataskaita. Remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir neabejotinai tikslesniais už ieškovo pateiktas ekrano fotonuotraukas iš nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų portalo.
31. Nesutiktina ir su ieškovo (apelianto) teiginiais, kad pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra ydinga ar neišsami.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši ataskaita parengta individualiai apžiūrėjus visą butą, kuriame ieškovui priklauso 1/8 dalis, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, joje nurodyti tiek turto vertinimo metodai ir jų taikymo būdai, tiek palyginamieji objektai, tiek turto vertės skaičiavimai, taip pat pateikta nekilnojamojo turto rinkos apžvalga ir pan. Taigi darytina išvada, kad ataskaita yra išsami. Pažymėtina, kad turto vertinimą atliko profesionalus nekilnojamojo turto vertintojas D. G., turintis teisę teikti turto arba verslo vertintojo paslaugas bei didesnę nei 10 metų darbo patirtį. Be to, jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-375 (suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizes).
33. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas tik vienas kambarys. Pirmiausia iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad pagal sudarytą vertinimo sutartį, vertinimo užduotis buvo nustatyti nekilnojamojo turto: 1/8 dalies buto/patalpos, bendras plotas 81,97 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę turto apžiūros, atliekant vertinimą metu/dienai. Taigi vertinimas buvo užsakytas būtent 1/8 dalies buto rinkos vertei nustatyti, o ne vieno kambario. Toliau Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.3. skyriuje Vertinamo turto bendras aprašymas nurodyta, kad apžiūros metu vertintojas apžiūrėjo visą butą (nurodyta, kad butą sudaro keturi kambariai ir virtuvės patalpa, yra bendras sanitarinis mazgas, trys balkonai), nurodytas viso buto apdailos aprašymas, komunikacijos ir pan. Atlikęs nekilnojamojo turto vertinimą, turto vertintojas pirmiausiai nustatė, kad galutinė viso buto rinkos vertė yra 101 000 Eur, ir tik tuomet nuo šios vertės apskaičiavo 1/8 dalies buto vertę, kuri yra 12600 Eur (atsižvelgus į apvalinimą). Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad turto vertintojas nevertino tik vieno kambario, o nustatė viso buto rinkos vertę, nuo kurios proporcingai apskaičiavo ieškovui priklausančios turto dalies rinkos vertę. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta viso buto vertė yra netgi didesnė už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą buto vidutinę rinkos vertę (64 800 Eur).
35. Nepagrįstas yra ir ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad vertintas kambarys, skirtingai nei visi kiti bute, yra nesuremontuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.3. skyriuje nurodyta, kad visas butas yra prastos būklės – reikalingas atnaujinimas. Šias aplinkybes patvirtina ir prie Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad visas butas yra apleistas, remontuotinas, o jokio ypatingo remonto jame nėra atlikta.
36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovų pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra tinkamas įrodymas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi, nustatydamas ieškovui priklausančios 1/8 dalies buto rinkos vertę, o kartu ir ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apelianto (ieškovo) bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
39. Atsakovai patyrė po 250 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
40. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
43. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Ieškovo G. B. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovų I. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. L., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 250 Eur (du šimtus penkaisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.