Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2634-845/2025 pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Inovacijų ir verslo centras“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inovacijų ir verslo centras“ prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skolininkės UAB „Litvija“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Inovacijų ir verslo centras“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytų taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Skolininkė UAB „Litvija“ kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024 kopiją; išrašo apie civilinės bylos Nr. e2-7754-1008/2024 informaciją iš Lietuvos teismų EPP apie 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo datą, bylos pradžios datą kopiją; skolininkės banko išrašo, kuriame matyti areštuota pinigų suma, kopiją; skolininkės banko išrašo kopiją, kurioje matyti, kad skolininkės turima banko sąskaitoje suma yra mažesnė už areštuotą sumą; išrašo apie civilinės bylos Nr. e2S-2301-657-2024 informaciją iš Lietuvos teismų EPP dėl skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo datos, kopiją; Lietuvos teismų EPP dokumento kortelės kopiją, kurioje yra duomenys apie skolininkės 2024 m. gruodžio 9 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024; ištraukos iš civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024 sudarytos taikos sutarties, kopiją; Lietuvos teismų EPP dokumento kortelės kopiją, kurioje yra duomenys apie skolininkės 2024 m. gruodžio 18 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalyje civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024 ir paties 2024 m. gruodžio 18 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalyje kopiją; 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 7 d., 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. sausio 23 d. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalyje civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024 kopijas; 2024 m. gruodžio 23 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 8 d. ir 2025 m. sausio 14 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinimo civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024 kopijas; 2025 m. sausio 7 d., 2025 m. sausio 13 d., 2025 m. sausio 17 d. ir 2025 m. sausio 20 d. reikalavimų antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinimo, kopijas; mokėjimų, skolininkės atliktų UAB „Inovacijų ir verslo centras“, kopijas.

18. Kreditorė UAB „Inovacijų ir verslo centras“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinį įrodymą – Creditinfo ataskaitą apie skolininkę UAB „Litvija“.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

20. Susipažinęs su bylos šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos prijungti į bylą, išskyrus skolininkės pateiktus rašytinius įrodymus apie kreditorei atliktus mokėjimus ir kreditorės pateiktą Creditinfo ataskaitą apie skolininkę. Dalis skolininkės kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų (priedai Nr. 1-8) byloje buvo pateikti skolininkės su atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2024 m. gruodžio 23 d. teisėjos rezoliucija buvo priimti. Civilinių bylų Nr. e2-7754-1008/2024 ir Nr. e2S-2301-657-2024 duomenys, aktualūs nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismui yra prienami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininkės pateikti kiti rašytiniai įrodymai (priedai Nr. 18-20) turėtų esminės reikšmės nagrinėjant skolininkės UAB „Litvija“ atskirąjį skundą.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

21. Atskirajame skunde skolininkė UAB „Litvija“, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino kreditorės UAB „Inovacijų ir verslo centras“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi netinkamai vertino taikos sutartyje sulygtus skolos mokėjimo terminus, kreditorės veiksmus šiuos terminus pakeičiant (atidedant), skolininkės nurodytas egzistuojančias objektyvias kliūtis, trukdančias skolininkei tinkamai vykdyti taikos sutartį. Skolininkė taip pat tvirtina, kad iš skundžiamos teismo nutarties turinio nėra aišku, dėl kokios sumos pirmosios instancjos teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą, konkrečiai jokia suma nėra nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, dėl to toks skundžiamos teismo nutarties turinys savaime yra teisiškai ydingas ir neatitinkantis CPK nutarties turinio reikalavimų bei kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

22. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32 – 33 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties 1.2. punktu skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei 107 500 Eur skolos sumą taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, pirmoji 9 772,70 Eur įmoka turėjo būti sumokėta 2024 m. spalio 25 d. Skolininkė iš esmės neneigia kreditorės nurodytų aplinkybių, kad tinkamai nevykdė taikos sutarties 1.2. punktu prisiimtų įsipareigojimų, tik tvirtina, kad kreditorės 2024 m. lapkričio 28 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui dienai skolininkė buvo neįvykdžiusi ne kreditorės nurodomą 7 272,70 Eur, o 4 772,70 Eur sumą. Tačiau pačios skolininkės su atskiruoju skundu pateikti duomenys paneigia tokį skolininkės teiginį ir patvirtina, kad skolininkė kreditorės 2024 m. lapkričio 28 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui dienai buvo sumokėjusi tik 2 500 Eur, kitus tris mokėjimus kreditorei ji atliko vėliau: 2024 m. gruodžio 4 d. – 2 500 Eur, 2025 m. sausio 16 d. – 3 000 Eur ir 2025 m. sausio 21 d. – 3 000 Eur. Taigi, skolininkė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimo 2024 m. spalio 25 d. sumokėti kreditorei 9 772,70 Eur įmoką, todėl kreditorė, vadovaudamasi taikos sutarties 1.2. punktu, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.

25. Kreditorės pateikti duomenys patvirtina, kad 2024 m. spalio 28 d. kreditorė atsiuntė priminimą skolininkei dėl neįvykdytų įsipareigojimų, tarp jų – ir dėl 2024 m. spalio 25 d. nesumokėtos pirmosios įmokos. Kreditorė 2024 m. lapkričio 11 d. (skolininkei vėluojant atlikti pirmąją įmoką ne mažiau kaip 10 darbo dienų), laikydamasi taikos sutarties 2 punkto nuostatų, suteikė papildomą 5 darbo dienų terminą skolininkei pažeidimui ištaisyti, prašydama įmoką atlikti iki 2024 m. lapkričio 18 d. Negavusi įmokos per nurodytą papildomą terminą, kreditorė 2024 m. lapkričio 19 d. skolininkei atsiuntė raštą „Dėl taikos sutarties pažeidimo“, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 25 d. sumokėti 9 772,70 Eur, informavo, kad skolininkei neatlikus šių veiksmų, kreditorė kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tiek kreditorės, ties skolininkės su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 19 d. skolininkė atliko bankinį pavedimą kreditorei, tačiau ne visos įmokos dydžio, t. y. pervedė tik 2 500 Eur, likdama skolinga kreditorei už pirmąją įmoką 7 272,70 Eur. Suėjus paskutiniam terminui ištaisyti trūkumus (2024 m. lapkričio 25 d.), skolininkė nepadengė visos pirmosios įmokos ir jau tą dieną (2024 m. lapkričio 25 d.) pagal taikos sutarties sąlygas turėjo atlikti antrąją – 9 772,70 Eur įmoką.

26. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą kreditorei ir pagal taikos sutarties 2 punktą, kadangi kreditorė įgijo teisę be pradelsto mokėjimo taip pat reikalauti iš skolininkės dviejų būsimų mokėjimų pagal grafiką bei 0,01 proc. dydžio delspinigių nuo vėluojamos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną sumokėjimo.

27. Nepagrįstai skolininkė šios nutarties 25 punkte aprašytus kreditorės atliktus veiksmus laiko taikos sutarties 1.2 punkte šalių sulygto prievolės vykdymo termino pratęsimu (atidėjimu) nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., nuo kurio būtų skaičiuojamas taikos sutarties 2 punkte numatytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų ir papildomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas kreditorės teisei reikalauti iš skolininkės dviejų būsimų mokėjimų pagal grafiką bei 0,01 proc. dydžio delspinigių nuo vėluojamos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną sumokėjimo, atitinkamai, kad toks pat mokėjimo terminas (iki kito mėnesio 18 d.) būtų taikomas ir sekančioms įmokoms. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė dėl skolininkės atsakomybės dėl laiku nesumokėtų įmokų ir jos taikymo sąlygų. Kreditorės atlikti veiksmai, suteikiant papildomą terminą, ne trumpesnį nei 5 darbo dienos, po to, kai skolininkė pradelsė pirmosios įmokos mokėjimo terminą ilgiau kaip 10 darbo dienų, visiškai atitinka taikos sutarties 2 punkto nuostatas.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties sąlygų neišdavimas pažeistų kreditorės interesus, sudarytų galimybę skolininkei ir toliau tinkamai nevykdyti turimų įsipareigojimų kreditorei. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į teisinio apibrėžtumo ir kreditorės teisėtų lūkesčių, siejamų su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumu, principus.

29. Skolininkės tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi skolininkei taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024) savaime nelemia išvados, kad yra susiklostęs išskirtinis atvejis, į kurį pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kreditorės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta Creditinfo ataskaita apie skolininkę 2015 m. – 2024 m. laikotarpiu leidžia teigti, kad skolininkė savo veiklą vykdo nuolat susidurdama su jos atžvilgiu taikomais turto areštais. Tačiau aplinkybės, kad skolininkė dėl savo finansinės padėties negalinti tinkamai vykdyti taikos sutarties, nesukuria pagrindo jos interesus vertinti prioritetiškai kreditorės atžvilgiu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-464/2023 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, kad bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio skolininkei gera valia mokėti įmokas pagal grafiką, dėl ko kreditorei neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik skolininkei ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o kreditorei dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti išieškojimo veiksmai. Skolininkė atskirajame skunde nurodė, kad iki 2025 m. vasario mėnesio pabaigos sumažės laikinųjų apsaugos priemonių mastas, taikytas skolininkei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7754-1008/2024, todėl bus atkurtos skolininkės objektyvios galimybės vykdyti ir tolesnį dalinį mokėjimą kreditorei pagal taikos sutartį. Taigi, įvertinus pačios skolininkės nurodytus terminus, šios nutarties priėmimo metu ji turėtų būti pajėgi mokėti įmokas pagal grafiką.

31. CPK 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).

32. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vykdomajame rašte pažodžiui nurodė su išieškojimu susijusią rezoliucinę teismo sprendimo dalį. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas negalėjo nurodyti konkrečios sumos, kurią turėtų teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu išieškoti antstolis, nes nurodyta suma tiesiog gali neatitikti faktinės situacijos, kuri bus susiklosčiusi kreipimosi į antstolį metu. Tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nurodyta kreipimosi į antstolį su vykdomuoju raštu tvarka ir antstolio veiksmai priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, t. y. išieškotojas, kuris kreipiasi į antstolį su vykdomuoju raštu, turi antstoliui pateikti prašymą, kuriame, be kitų duomenų, taip pat nurodo ir išieškotiną sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas), o antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, priima raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas), kuriame, be kita ko, nustatomas terminas skolininkui geruoju įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Būtent per raginime nustatytą terminą skolininkas turės galimybę pateikti antstoliui argumentus ir įrodymus, susijusius su išieškomos sumos dydžiu, jeigu laiko, kad jis yra netinkamai apskaičiuotas. Net ir tuo atveju, jei skolininkas po ginčijamos teismo nutarties priėmimo ar vykdomojo rašto išdavimo būtų įvykdęs visus pagal grafiką taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jo teises pažeistų ne pats vykdomojo rašto išdavimas, bet priverstinis skolos išieškojimas dėl jau sumokėtos skolos ar jos dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį, kuria kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų išsamiau nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.