- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- e2VP-9661-1032/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., D. L.
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. L., D. L., antstolei Santai Selezniovienei dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo išnagrinėjo prašymo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja pateikė teismui prašymą nustatyti skolininko R. L. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. L., remiantis 2017 m. gegužės 12 d. antstolės Santos Selezniovienės siūlymu Nr. S1b-20734, kuriuo siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2017 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį ir nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą ištaisyti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, t.y. įvardinti ir nurodyti į kokį konkretų turtą prašo nustatyti skolininkui priklausančią dalį bei naudojimosi skolininkui prašoma nustatyti ½ dalimi nekilnojamojo daikto tvarką.
2017 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos raštas dėl trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Be to, įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006, 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Taigi, įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodymas, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką, yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22–36). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-748-524/2017). Kadangi pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte, esant nurodytai teismų praktikai, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus, darytina išvadą, kad pareiškėjai buvo pagrįstai nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, kadangi nepateikus tinkamai parengto naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi projekto, teismas negali teisingai išnagrinėti bylos, tuo labiau, kad nenustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, išieškojimas iš šio daikto būtų negalimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 115 straipsnis, 667 straipsnio 2 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-790-538/2017).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįvykdė teismo nutarties ir neištaisė prašymo dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo trūkumų, todėl prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 121, 138, 290, 291, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. L., D. L., antstolei Santai Selezniovienei dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.
Pareiškėjai teikiant atskirąjį skundą dėl šios nutarties, įpareigoti pareiškėją pateikti teismui jai grąžintą prašymą su priedais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.