- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1962-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19646-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, registruotą mirusio asmens vardu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – antstolis A. B.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conlex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, registruotą mirusio asmens vardu, prašydama leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui G. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimu.
2. Nurodė, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą iš atsakovo G. V.. Pagal Testamento registro duomenis atsakovas yra testamentinis L. D., mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdinis. L. D. vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau, jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis nėra įregistravęs savo nuosavybės teisių į minėtą butą. Nerealizuodamas savo teisių į minėtą paveldėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į jo paveldėtą turtą. Atsakovas neturi jokio kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Atsakovas nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo paveldėjimu, todėl nekilnojamas turtas jam priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo to, kad nėra atlikta teisinė registracija jo vardu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad nėra įregistravęs savo nuosavybės teisių į minėtą butą, nes nėra sumokėjęs paveldimo turto mokestį. Nors atsakovas kreipėsi į savivaldybę dėl minėto mokesčio atleidimo, tačiau buvo priimti neigiami atsakymai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-35325-905/2016, patenkino pareiškėjo G. V. prašymus ir nutartimi nustatė, kad skolos vykdomuosiuose bylose negali būti išieškomos iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Leido ieškovei UAB „Conlex“ nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-445-728/2010, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4054-110/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7641-430/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1422-821/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9751-816/2015, į atsakovo G. V. paveldėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. mirusios 2005 m. rugpjūčio 23 d. vardu. Priteisė ieškovei UAB „Conlex“ iš atsakovo G. V. 331,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo G. V. 6,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą nustatė, kad atsakovas priėmė L. D., mirusios 2005 m. rugpjūčio 23 d., palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kadangi atsakovas nėra sumokėjęs paveldimo turto mokesčio. Atsakovas pripažįsta, jog paveldėtu turtu naudojasi, šią aplinkybę pagrindžia tai, kad iš atsakovo yra priteisiamos skolos už minėtam butui tiekiamą šilumą, karštą vandenį. Teismo vertinimu, vengdamas įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą, ieškovas pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtą lūkestį išieškoti skolą, kadangi atsakovas neturi kito turto, iš kurio gali būti išieškota skola. Remdamasis šiomis aplinkybėsmis bei atsižvelgdamas į tai, jog įstatymai nenumato privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui G. V. (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs CPK 663 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog atsakovas nėra socialiai remtinas asmuo ir šiuo metu neatitinka nei vienos įstatyme numatytos sąlygos, leidžiančios apriboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Pažymėjo, jog nors išieškomos skolos susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už tiektą šilumą ir karštą vandenį (skolos akivaizdžiai viršija keturių tūkstančių eurų sumą), tačiau nei atsakovas, nei jo šeimos nariai nėra neįgalieji, socialiai remtini asmenys, ir atsakovas neturi nepilnamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas VSDFV duomenis, vertėsi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą, dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Ogun“, lankė Užimtumo tarnybos paskirtus kursus, siekiant įgyti atitinkamas specialybes, atsakovui buvo mokomos įvairios išmokos (stipendija, darbo paieškos ir pan.), tačiau iš atsakovo per laikotarpį nuo 2016 m. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, buvo išieškota tik 410,47 Eur suma, o atsakovas iki šiol negali įsidarbinti. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad iš atsakovo yra toliau priteisiamos skolos už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, butui, adresu (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
9. Apeliantas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikindamas ankstesnį šioje byloje priimtą sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pasisakė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko paskutinį būstą iki skolininko gyvos galvos, nes skolininko turtinė padėtis gali keistis. Taigi, akivaizdu, jog būtina nustatyti ar atsakovo G. V. materialinė ir socialinė padėtis pagerėjo/pablogėjo palyginti su laikotarpiu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė ribojimą išieškoti skolas iš paskutinio G. V. gyvenamojo būsto.
10. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. kai Vilniaus miesto apylinkės teismas leido nenukreipti išieškojimą į atsakovo paskutinį gyvenamąjį būstą apeliantas buvo pilnai darbingas. Tačiau jau po skundžiamo sprendimo priėmimo apeliantui buvo nustatytas 80 proc darbingumas, o vėliau 70 proc. darbingumas. Taigi, matyti, jog atsakovo sveikatos būklė nuolat blogėja, kas trukdo gauti didesnes pajamas. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas aplinkybių apie atsakovo sveikatos būklės blogėjimą nežinojo, toks įrodymas nebuvo prijungtas prie bylos, kadangi jis priimtas po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apelianto vertinimu, tai svarbus bylai įrodymas, kuris prijungtinas prie bylos apeliacinės instancijos teisme. Apelianto materiali padėtis nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo priimta teismo nutartis, jog negali būti išieškoma iš paskutinio apelianto gyvenamojo būsto nepasikeitė ir yra sunki, tai įrodo į bylą pateikti dokumentai apie pajamas.
11. Apelianto vertinimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai pritaikė CPK 663 straipsnio 4 dalį, esant atsakovo sunkiai materialiai padėčiai, nuolat blogėjant atsakovo sveikatos būklei leido nukreipti išieškojimą į paskutinį atsakovo būstą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Conlex“ prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Ieškovės nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nėra socialiai remtinas asmuo ir šiuo metu neatitinka nei vienos įstatyme numatytos sąlygos, leidžiančios apriboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi kelis paklausius išsilavinimus, vykdė individualią veiklą, gavo ir gauna pajamas, todėl tai nesudaro pagrindo išvadai dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, sudarančios pagrindą apriboti išieškojimą iš apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto. Apeliantas vykdė individualią veiką ir gavo šios veiklos pajamas – bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos buvo neoficialios – tačiau skolų kreditoriui nemokėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad jo padėtis nuo 2016 m. pasikeitė, apeliantas nuo 2016 metų buvo įsidarbinęs, vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas (atsakovo nurodymu - 500 Eur kas mėnesį), įgijo papildomą specialybę. Objektyvios aplinkybės apeliantui gauti pajamas egzistavo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas jau turėjo 2020-08-04 sprendimą dėl 80 proc. darbingumo lygio nustatymo taip pat 2020-08-13 jau buvo pateikęs skundą dėl 2020-08-04 sprendimo pagrįstumo, tačiau šių dokumentų nepateikė pirmos instancijos teismui. Atsakovas turėjo galimybę ir galėjo pateikti dokumentus dėl neįgalumo nustatymo parengiamojo posėdžio metu, tačiau jų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad nėra pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Be to, apelianto pateikiami nauji įrodymai nepatvirtina aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti LR CPK 663 str. 4d. nuostatas. Apeliantui 2020-10-12 sprendimu yra nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, todėl jis nėra pripažįstamas neįgaliu asmeniu. Pažymėtina, kad LR CPK 663 sr. 4 d. nuostatose įtvirtinta išimtis siejama su skolininko neįgalumu, o ne su skolininko sveikatos būkle ar jos pablogėjimu bendrąja prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, t.y. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo atsakovui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas yra vėlesnės datos nei skundžiamas sprendimas, tačiau jis yra susijęs su skunde nurodytomis aplinkybėmis, dėl to šis naujas pateiktas įrodymas prijungiamas prie nagrinėjamos bylos ir vertinamas kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl leidimo nukreipti išieškojimą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį paskutinį būstą.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis A. B. vykdo 5 vykdomasias bylas dėl skolos (iš viso 7469,18 Eur) išieškojimo iš skolininko (atsakovo) G. V. išieškotojos (ieškovės) UAB „Conlex“ naudai. Skolos susidarė už komunalines paslaugas. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, iš viso buvo išieškota 410,47 Eur. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. balandžio 9 d. iki 2005 m. rugpjūčio 23 d. nuosavybės teise priklausė L. D.. Atsakovas G. V. 2005 m. spalio 10 d. priėmė L. D., mirusios 2005 m. rugpjūčio 23 d., palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios L. D. turtą įpėdiniui (atsakovui) nėra išduotas, kadangi atsakovas nėra sumokėjęs paveldimo turto mokesčio. Atsakovas paveldėtu turtu naudojasi, jame gyvena, iš atsakovo yra priteisiamos skolos už minėtam butui tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, bei teikiamas administravimo paslaugas. Ieškovė ieškiniu prašė leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimu.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad vengdamas įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą, ieškovas pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtą lūkestį išieškoti skolą. Konstatavo, jog įstatymai nenumato privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos, todėl laikytina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui G. V. (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nėra socialiai remtinas asmuo ir šiuo metu neatitinka nei vienos sąlygos, leidžiančios apriboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto, t.y. CPK 663 str. 4 d. taikymui.
19. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad po sprendimo priėmimo atsakovui buvo nustatytas 70 proc. darbingumas, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CPK 663 straipsnio 4 dalį, esant atsakovo sunkiai materialiai padėčiai, nuolat blogėjant atsakovo sveikatos būklei leido nukreipti išieškojimą į paskutinį atsakovo būstą.
20. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto, tarp kurių numatyta teismui galimybė skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių kriterijus, dėl kurių būtų pagrindas uždrausti išieškoti iš atsakovo paskutinio būsto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo išduotas dokumentas, t.y. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. spalio 12 d. sprendimas, kuriuo atsakovui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovui buvo nustatytas 70 proc. darbingumas savaime nesudaro pagrindo CPK 663 str. 4 d. taikymui, kadangi tai nereiškia, jog atsakovas atitinka neįgalumo kriterijų. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui tam tikro lygio nedarbingumas taikytas tik nuo 2020 m. tuo tarpu išieškojimas iš atsakovo vykdomas jau ne vienerius metus, vykdomosios bylos yra užvestos 2010, 2012, 2013, 2015 m. 2016 m. Atsakovas nuo 2005 m. nesusitvarko paveldėjimo dokumentų, vengdamas įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2016 m. kai atsakovas pirmą kartą prašė teismo, kad skolos nebūtų išieškomos iš buto, atsakovo turtinė padėtis pasikeitė, t.y. atsakovas vertėsi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą, dirbo UAB „Ogun“, lankė Užimtumo tarnybos paskirtus kursus, siekiant įgyti atitinkamas specialybes, atsakovui buvo mokomos įvairios išmokos (stipendija, darbo paieškos ir pan.). Taigi, atsakovui jau buvo suteikta galimybė išsaugoti paskutinį būstą, tačiau per minėtą beveik 4 metų laikotarpį buvo išieškota tik 410,47 Eur suma. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, jog skolos nepadengiamos dėl sunkios atsakovo materialinės padėties. Šiuo atveju taip pat svarbi aplinkybė, jog iš atsakovo ir toliau priteisiamos skolos už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį butui.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; ir kt.). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties. (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018; ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą ar leidimas (uždraudimas) išieškoti skolą iš paskutinio asmens būsto yra proporcinga priemonė vertintina tai, ar skolininkas skolos objektyviai nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti), t.y. ar nepiktnaudžiauja šia teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal minėtų byloje nustatytų aplinkybių visumą ir byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, jog skolos susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki atsakovo turtinė padėtis, kadangi skolininkas sąmoningai nededa pastangų šias skolas mažinti, kas laikytina piktnaudžiavimu ir nesąžingu elgesiu kreditorių atžvilgiu.
23. Minėta, kad apeliantui dalinis darbingumas nustatytas tik 2020 m., nors skolos išieškomos jau gana ilgą laiką. Be to dalinis nedarbingumas (70 proc.) savaime nereiškia, kad atsakovas neturėjo ar neturi realių galimybių gauti pajamas, byloje nėra duomenų, jog tai užkirto galimybės atsakovui dalyvauti darbo rinkoje. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas net ir gaudamas pajamas nedėjo maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriumi, sumažinant susidariusią skolą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantas siekia, kad nebūtų išieškota iš paskutinio jo būsto, tačiau procesiniuose dokumentuose nepateikia jokių argumentų apie tai, kokių aktyvių veiksmų jis ketina imtis kad skola būtų padengta. Taigi, įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti ar daryti išvadą, jog apeliantas turės galimybę ateityje padengti ar bent sumažinti susidariusią skolą, nėra. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad susidariusios skolos gali ženkliai padidėti. Apelianto pozicija ir procesinių dokumentų turinys nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas iš esmės siekia išvengti prievolių vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys ir požiūris nesuderinamas minėtais CPK 663 str. 4 d. įtvirtintos procesinės garantijos tikslais, draudimui išieškoti iš atsakovo paskutiniojo būsto nėra numatytų sąlygų visumos ir tai iš esmės pažeistų ieškovės (kreditorės) interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai spredė, jog šiuo atveju neegzistuoja CPK 663 str. 4 d. taikymui reikalingų sąlygų visuma, todėl ieškinys tenkintas pagrįstai. Pirmosios instancijos tinkamai taikė ginčo situacijai aktualų teisinį reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
26. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 242 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Conlex“, į. k. 302538171, iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.