- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1395-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19646-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
- Atsakovas
- G. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui G. V. dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, trečiasis asmuo antstolis A. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-445-728/2010, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4054-110/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7641-430/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1422-821/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9751-816/2015 iš atsakovo G. V. ieškovės UAB „Conlex“ naudai leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui G. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą paveldėjimu.
2. Nurodė, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą iš atsakovo G. V. pagal vykdomuosius dokumentus, t. y. teismų išduotus vykdomuosius raštus; bendra išieškotinų sumų vertė pagal vykdomuosius dokumentus sudaro 7 137,28 Eur. Pagal Testamento registro duomenis atsakovas yra testamentinis L. D., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis. L. D. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau, jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis nėra įregistravęs savo nuosavybės teisių į minėtą butą. Nerealizuodamas savo teisių į minėtą paveldėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės (kreditorės) interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į jo paveldėtą turtą. Atsakovas neturi jokio kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Atsakovas nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo paveldėjimu, todėl nekilnojamas turtas jam priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo to, kad nėra atlikta teisinė registracija jo vardu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. V. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ketina įsidarbinti bei įregistruoti ginčo butą savo vardu, kai savivaldybė sumažins privalomą sumokėti paveldėjimo mokestį.
4. Trečiasis asmuo antstolis A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas pagal Testamento registro duomenis nustatė, kad atsakovas 2005 m. spalio 10 d. priėmė L. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą ir privalo sumokėti paveldimo turto mokestį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis L. D. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui, nesumokėjusiam paveldėto turto mokesčio, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo butą, atsakovo nuosavybės teisės į butą nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai nenumato privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos, laikė, jog atsakovui G. V. priklauso nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini).
7. Taip pat teismas nurodė, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog atsakovo atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi leido nenukreipti šių skolų išieškojimo į paskutinį atsakovo G. V. būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartis yra įsigaliojusi, todėl privaloma vykdymui. Teismas sprendė, jog esant galiojančiam teismo draudimui nukreipti išieškojimą į butą (duomenys neskelbtini), tenkinti ieškovo prašymą nukreipti išieškojimą į butą (duomenys neskelbtini), reikštų teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties panaikinimą, kas šiuo atveju galima tik proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 366 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog leisti nukreipti išieškojimą į butą (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Conlex“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Apribojimas išieškoti atsakovo skolas iš buto yra nustatytas konkrečiose vykdomosiose bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nėra jokių apribojimų skolų išieškojimui vykdomosiose bylose Nr. 0042/15/01577 ir Nr. 0042/16/01248, todėl nėra pagrindo ir šiose vykdomosiose bylose taikyti minėtą teismo nutartimi nustatytą apribojimą. Šiuo atveju skolininkui nėra pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė paskutinio buto, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas. Byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad butas, registruotas L. D. (mirusios (duomenys neskelbtini)) vardu, nėra areštuotas, yra areštuota tik skolininko atsakovo G. V. turtinė teisė į šį butą.
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje c.b. Nr. e2SP-5325-905/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje c.b. Nr. e2S-2297-560/2016 nutartyje, nustatydami ribojimą išieškoti skolas iš buto trijose vykdomosiose bylose, vertino tuo metu, t. y. 2016 metais, egzistavusias faktines aplinkybes: kad atsakovas tik 2015 m. gruodžio 8 d. sudarė profesinio mokymo sutartį dėl mokymosi pagal autotransporto priemonių elektros įrengimų taisytojo mokymo programą, tik 2016 m. liepos 5 d. įgijo nurodytą kvalifikaciją ir tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Teismas taip pat nurodė, kad „pareiškėjas pradėjo verstis veikla, kuri, teismo vertinimu, yra pakankamai paklausi, perspektyvi ir gali atnešti pakankamai pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir susidariusių skolų padengimui “. Šios bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d. vykdė individualią veiklą. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki šiol vykdo individualią veiklą ir jo pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur. Taigi, atsakovas yra darbingo amžiaus, turi paklausų išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, todėl tai nesudaro pagrindo išvadai dėl sunkios atsakovo finansinės padėties. Nors atsakovas gauna atitinkamas pajamas, tačiau savo skolinių įsipareigojimų nedengia. Byloje pateiktas antstolio A. B. 2018 m. spalio 17 d. patvarkymas patvirtina, kad antstoliui vykdant išieškojimą, atsakovas per visą laikotarpį yra sumokėjęs 100 Eur skolos, paskutinis ir vienintelis mokėjimas gautas 2016 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylos medžiaga nesudaro pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti UAB „Conlex“ ieškinį, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, jog antstolis A. B., išieškodamas skolą išieškotojos AB „Vilniaus energija“ naudai, varžytynėse pardavė atsakovui priklausiusį ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Conlex“ yra nauja išieškotoja, kaip verslininkė, nupirkusi atsakovo skolą iš AB „Lietuvos energija“. Ieškovė atsisako sudaryti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
2. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPK 634 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo. Ieškovė UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą, prašydama vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-445-728/2010, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4054-110/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7641-430/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1422-821/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9751-816/2015 iš atsakovo G. V. ieškovės UAB „Conlex“ naudai leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paminėtą butą atsakovas paveldėjo po L. D. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau nemoka paveldėto turto mokesčio ir neregistruoja paveldėto turto savo vardu. Teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad nors teismų praktikoje išieškotojų teisės yra ginamos leidžiant nukeipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti siekiant išvengti išieškojimo veiksmų, tačiau atsakovo atžvilgiu priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria teismas leido nenukreipti šių skolų išieškojimo į paskutinį atsakovo G. V. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nutartis yra įsigaliojusi, privaloma vykdyti, jos panaikinimas galimas tik proceso atnaujinimo pagrindais. Apeliantė UAB „Conlex“ su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, pateikė apeliacinį skundą.
4. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.
5. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2006).
6. Nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjusi Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria teismas leido nenukreipti skolų išieškojimo į paskutinį skolininko G. V. būstą 2016 m., užkerta kelią pasikeitus skolininko turinei ir socialinei padėčiai pakartotinai svarstyti šį klausimą. Teismo nutartimi konstatuota, kad teismo nutarties priėmimo dieną skolininko turinė ir socialinė padėtis atitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies kriterijus, tačiau ši garantija yra procesinė. Negalima pripažinti, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko paskutinį būstą iki gyvos galvos, nes skolininko turtinė ir socialinė padėtis gali keistis.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2297-560/2016 nustatė, kad ginčas civilinėse bylose vyko dėl tų pačių atsakovo skolų, susiformavusių vykdomosiose bylose Nr. 0042/11/02613, Nr. 0042/12/01650 ir Nr. 0042/13/01931 nuo 2008 m. už tiekiamą šilumos energiją, išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą. Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas eksplicitiškai nekonstatavo, kad pareiškėjas nepadengia skolų dėl sunkios materialinės padėties, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino egzistuojant ir šią CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygą, ką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis pareiškėjas tik prieš pat pateikdamas ginčo pareiškimą pradėjo verstis veikla, kuri yra pakankamai paklausi – perspektyvi ir gali atnešti pakankamai pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir susidariusių skolų padengimui. Pareiškėjas iki tol gaudavo 210,00 Eur dydžio mokymo stipendiją, kas patvirtina pareiškėjo materialinės padėties sunkumą, sąlygojusį negalėjimą padengti skolų.
8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatavo, kad, nors 2016 m. skolininko turtinė padėtis yra sunki, tačiau egzistuoja prielaidos, jog ji gali pasikeisti. Nagrinėjamos bylos duomenimis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d. atsakovas vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą, nuo 2016 . lapkričio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar skolininko materialinė padėtis pasikeitė, ir ar skolininkas, nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. padengęs tik 100 Eur skolos, nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
9. Pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apylinkės miesto 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas nukreipti išieškojimą į atsakovo būstą, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, iš viso nevertino bylos faktinių aplinkybių apie skolininko turtinės padėties pasikeitimą ir kitų CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų egzistavimą; esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos nutartyje išdėstytos aplinkybės, gauti papildomi įrodymai ir šalių paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl galimybės taikyti skolininkui garantijas pagal CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip pat perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.