Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovė (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir aptartą transporto priemonę apgadino. Eismo įvykio kaltininke Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarimu administracinėje byloje pripažinta atsakovė, kuri apie sukeltą įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos.

Ieškovė buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovei, kaip draudikei, atsirado pareiga atlyginti eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 1533,52 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovei iš įvykio vietos pasišalinus, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Tai, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo konstatuotas pasišalinimo iš įvykio vietos faktas, nereiškia, kad atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Taikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti neatsargumu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio argumentus, papildomai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas turi teisę prašyti atlyginti žalą regreso tvarka net ir dėl neatsargumo. Draudikas neturi papildomai įrodinėti , kad patyrė žalą, pakanka vien pasišalinimo i eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovės veiksmai administracinės teisės požiūriu nebuvo pripažinti pavojingais. Atsakovės atstovo manymų atsakomybė siejama su tyčiniais veiksmais. Atsakovės pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nesukliudė nustatyti nei eismo įvykio aplinkybių, nei žalos dydžio. Taigi dėl atsakovės veiksmų ieškovė nepatyrė papildomai jokios žalos. Ieškovas nuo pareigos atlyginti žalą sieja tik su pavojinga veika.

Nurodė, kad atsakovė paskaičiavimo tvarkos neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė V. Š. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos automobilius apgadino. Atsakovės V. Š. eismo įvykio metu valdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas ieškovę (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. kaip automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudikė, išmokėjo 1533,52 Eur draudimo išmoką, kuri skirta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ remonto kaštams (žalai) atlyginti.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė taip pat išmokėjo 1 921,25 Eur draudimo išmoką, kuri skirta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ remonto kaštams (žalai) atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15717-918/2020 priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 921,25 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas (Civilinė byla Nr. e2A-480-933/2021).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1533,52 Eur išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka, nes atsakovė apie sukeltą įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795(toliau – Taisyklės), 59.4. punktas numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos.

Ieškovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė teigė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) buvo nutraukta, kadangi ieškovės padaryta veika neturi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymio. Atsakovė nurodytu įsiteisėjusiu teismo nutarimu įrodinėja, jog jos veiksmų negalima traktuoti kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl tokia aplinkybė turi būti laikoma prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje.

Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-933/2021 konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo (ne)buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dar nereiškia, kad tas pats asmuo negali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn. Tai, kad atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) buvo nutraukta, kadangi ieškovės padaryta veika neturi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymio, šioje civilinėje byloje prejudicinės galios neturi. Administracinio nusižengimo byloje valstybė (Lietuvos Respublika) siekė atsakovę nubausti už viešosios teisės pažeidimus, numatytus ANK (kelių eismo taisyklių pažeidimai), tačiau civilinės atsakomybės pobūdžio klausimų nesprendė. Vien ta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo išspręstas atsakovės civilinės atsakomybės (turtinės žalos atlyginimo) klausimas nereiškia, jog atsakovė negali būti patraukta civilinėn atsakomybėn bendra tvarka. Nei CPK, nei Civilinis kodeksas (toliau – CK), nei ANK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo draudikei pareikšti ieškinį dėl atsakovės civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu atsakovės civilinės atsakomybės klausimas nebuvo išspręstas administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės. Taip pat įstatymai nenumato, jog asmens, (ne)nubausto administracinio nusižengimo tvarka, turtinė prievolė atlyginti žalą (civilinė atsakomybė) pasibaigtų draudikei nepareiškus savarankiškų reikalavimų atlyginti žalą administracinio nusižengimo byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė vertinti tai, kad Taisyklių 59 punktas atsakingo už žalą asmens veiksmus sieja su asmens tyčia, tačiau atsakovės veiksmuose tyčios nenustatyta.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Pagal Taisyklių 59. 4 punktą atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos. Taisyklių 59.5 punktas numato, savarankišką pagrindą draudikui reikalauti kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo tuo atveju, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako padarė žalą tyčia. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja sumokėtų, kadangi atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. Taisyklių 59.4 punkte numatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, t. y. siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, nutarties 22–23 punktai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, todėl kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

Neatsargi kaltės forma civilinėje teisėje turi dar dvi rūšis: i) didelį neatsargumą ir; ii) paprastą neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) taip pat yra išaiškinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, nutarties 34 punktą), jog CK nuostatose, reguliuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau: laikoma, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras; didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis; paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reguliuojamo įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, nutarties 28 punktas).

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-480-933/2021 nurodė, kad ieškovė eismo įvykį sukėlė nepasirinkusi saugaus greičio, tamsiu paros metu. Iš įsiteisėjusio nutarimo administracinio nusižengimo byloje bei šioje byloje duotų atsakovės paaiškinimų (teismo posėdžio, vykusio 2020 m. spalio 27 d., garso įrašo takelio nuo 00:16:30 min. iki 00:17:30 min.; el. b. l. 78–79) matyti, jog atsakovė, sukėlusi eismo įvykį, pavažiavo kiek nuošaliau ir paskambino tėvui paklausti patarimo kaip elgtis tokioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekvestionuojant aplinkybės, jog atsakovė, sukėlusi eismo įvykį, patyrė stresą, tačiau akivaizdu, jog patirtas stresas nesukliudė objektyviai suvokti atsitikusio įvykio (avarijos) reikšmės. Atsakovė suvokė, jog padarė eismo įvykį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, elgėsi nerūpestingai, kuomet visų pirma pasišalino iš eismo įvykio. Atsakovės paaiškinimai rodo, kad patirtas šokas (stresas) nesukliudė paskambinti tėvui tam, kad gauti patarimą kaip konkrečiai elgtis situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekvestionuojant aplinkybės, jog atsakovė, sukėlusi eismo įvykį, patyrė stresą, tačiau akivaizdu, jog patirtas stresas nesukliudė objektyviai suvokti atsitikusio įvykio (avarijos) reikšmės. Atsakovė suvokė, jog padarė eismo įvykį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, elgėsi nerūpestingai, kuomet visų pirma pasišalino iš eismo įvykio. Atsakovės paaiškinimai rodo, kad patirtas šokas (stresas) nesukliudė paskambinti tėvui tam, kad gauti patarimą kaip konkrečiai elgtis situacijoje. Bonus pater familias etalonas reikalauja, jog asmuo išmanytų kelių eismo taisykles ir, patekęs į eismo įvykį, nesant tam objektyviai pateisinamų aplinkybių, nepasišalintų iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykis buvo gana paprastas (padaryta žala tik kitoms transporto priemonėms), kokių nors išimtinių aplinkybių (pvz., būtinasis reikalingumas) nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad net ir iš asmens, kuris patyrė šoką (stresą) dėl sukelto eismo įvykio, aptariamoje situacijoje buvo galima reikalauti elgtis pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, jog atsakovės V. Š. veiksmai pasišalinant iš įvykio vietos vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo, netinkamo savo pareigų padarius eismo įvykį teisinio vertinimo, t. y. atsakovės veiksmai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Šios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-933/2021 nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo nevertintinos.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė regresinį reikalavimą reiškė ir dėl TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo.

Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, apie eismo įvykį privalo nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 60.1 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo sumos iš valdytojo, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei regresinis reikalavimas reiškiamas dėl TPVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamai vykdymo, reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodinėti, kaip konkrečiai šių pareigų netinkamas vykdymas (pavyzdžiui, pareigos apie įvykį pranešti policijai) padarė įtaką žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimui. Pažymėtina, kad būtent tokių aplinkybių vertinimas turi reikšmės nustatant, kokio dydžio draudimo išmokos dalį gali susigrąžinti draudikas. Šiuo konkrečiu atveju draudikas (t. y. ieškovė) neįrodinėjo jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su TPVCAPDĮ 12 straipsnio pareigų vykdymu, o tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė tokią pareigą pažeidė.

Teismas, pripažinęs atsakovės veiksmus pasišalinimu iš eismo įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atstovo argumentą, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jam jau yra priteista 50 procentų išmokėtos sumos. Teismas atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 60 punktas reglamentuoja kokią dalį išmokėtų sumų draudikas turi teisę reikalauti, tuo atveju jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė būtent TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė. Tuo tarpu pagal Taisyklių 59 punktą, draudikas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo grąžintu dėl padarytos žalos atsakingo draudiko išmokėtas sumas. Reikalavimą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reiškiantis asmuo neprivalo įrodinėti, kaip konkrečiai pasišalinimas iš eismo įvykio vietos padarė įtaką žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimui.

Atsakovė išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad draudimo išmokos apskaičiavimas ir išmokėjimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės neatsargiais veiksmais sukeltu įvykiu. Nustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, taip pat ieškovei įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį), ieškovės reikalavimas dėl 1533, 52 Eur žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 921,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 35 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį, atsakovės patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 1533,52 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt trys eurai ir 53 cnt) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1533,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 35 Eur (trisdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.