Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 921,25 Eur dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. Žygio g. 5, Vilniuje, V. Š., vairuodama transporto priemonę BMW320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininke Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 nutarimu administracinėje byloje pripažinta atsakovė, kuri apie sukeltą įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 8617864), kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovei, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 1 921,25 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovei iš įvykio vietos pasišalinus, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Tai, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo konstatuotas pasišalinimo iš įvykio vietos faktas, nereiškia, kad atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Taikant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti neatsargumu.

Ieškovės atstovai į teismo posėdžius neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovams nedalyvaujant.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo bausta už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovės vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas, nes ji iš įvykio vietos nepasišalino, o tik nuvažiavo ir netrukus ketino grįžti, bet nespėjo.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsitrenkusi į transporto priemones, labai išsigando ir dėl streso nuvažiavo. Automobilis, į kurį atsitrenkė, stovėjo neleistinoje vietoje. Atsakovė ketino grįžti į įvykio vietą, tačiau nespėjo, nes nukentėję asmenys iškvietė policiją ir rado ją stovinčią. Po teismo posėdžio atsakovė dar papildomai nuvyko į įvykio vietą, ir pamatavo, kad iš įvykio vietos nuvažiavo gal 50 metrų. Iš karto po įvykio stresavo, todėl sakė, kad nuvažiavo kelis šimtus metrų. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo konstatuota, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje surinktais įrodymais ir prijungtos apžiūrai administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-2769-1015/2019 medžiaga nustatyta, kad atsakovė V. Š. 2019 m. balandžio 18 d., apie 22.36 val., Vilniuje, Žygio g., vairuodama automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos automobilius apgadino. Transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. pranešimo apie žalą transporto priemonei, 2019 m. balandžio 19 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, 2019 m. balandžio 25 d. žalos sąmatos pagrindu išmokėjo 1 921,25 Eur draudimo išmoką.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 921,25 Eur išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka, nes atsakovė apie sukeltą įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795(toliau – Taisyklės), 59.4. punktas numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, apie eismo įvykį privalo nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 60.1 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo sumos iš valdytojo, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė regresinį reikalavimą reiškė dviem pagrindais – dėl TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo ir dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų neteisėtų veiksmų. Šie du pagrindai regresiniam reikalavimui reikšti yra savo esme skirtingi. Tuo atveju, jei regresinis reikalavimas reiškiamas dėl TPVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamai vykdymo, reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodinėti, kaip konkrečiai šių pareigų netinkamas vykdymas (pavyzdžiui, pareigos apie įvykį pranešti policijai) padarė įtaką žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimui. Pažymėtina, kad būtent tokių aplinkybių vertinimas turi reikšmės nustatant, kokio dydžio draudimo išmokos dalį gali susigrąžinti draudikas. Šiuo konkrečiu atveju draudikas (t. y. ieškovė) neįrodinėjo jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su TPVCAPDĮ 12 straipsnio pareigų vykdymu, o tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė tokią pareigą pažeidė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą.

Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebūtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-650-686/2015). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Atsakovei 2019 m. balandžio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos reglamentuoja ANK 426 straipsnis. Kaip matyti iš įsiteisėjusio 2019 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio, V. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių. Šiame nutarime nurodyta, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia.

Taigi, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, taikant ANK 426 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog asmuo iš įvykio vietos pasitraukė tyčia. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog civilinėje byloje, sprendžiant draudiko regresinio reikalavimo pagrįstumą, pakanka nustatyti, kad asmuo veikė neatsargiai, t. y. pasišalinimo iš įvykio vietos faktui nustatyti asmens tyčia nebūtina, tačiau būtina nustatyti, kad asmuo suvokė įvykusį eismo įvykį. Šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovė V. Š. iš karto suvokė, jog jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, t. y. atsakovė suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Kaip ne kartą teismo posėdžių metu nurodė atsakovė, supratusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji išsigando ir dėl streso pasitraukė iš įvykio vietos. Aplinkybę, kad atsakovė suvokė padariusi eismo įvykį, patvirtina jos pačios paaiškinimai (duoti tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą), jog ji iš įvykio vietos važiavo ten, kur tariamai saugu sustoti, taip pat, kad ketino į įvykio vietą grįžti, bet nespėjo. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovė iš įvykio vietos pasišalino, nors ir neturėjo tokiam veiksmui tyčios, t. y. jos veiksmai vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo, netinkamo savo pareigų padarius eismo įvykį teisinio vertinimo. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje tiek asmens veiksmų neteisėtumas, tiek kaltė yra suprantami kitaip nei administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Pabrėžtina, kad remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, remiantis CK 6.248 straipsnio 2-3 dalimis, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima labiau tikėti, jog atsakovė suvokė apie padarytą eismo įvykį ir nepagrįstai pasišalino iš įvykio vietos, t. y. atsakovės veiksmai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Atsakovė išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad draudimo išmokos apskaičiavimas ir išmokėjimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės neatsargiais veiksmais sukeltu įvykiu. Nustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, taip pat ieškovei įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį), ieškovės reikalavimas dėl 1 921,25 Eur žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 921,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 43 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį, atsakovės patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 1 921,25 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt vienas euras dvidešimt penki centai) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1921,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 43 Eur (keturiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.