Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-752-392/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
e2A-752-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26740-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Virginijus Kairevičius (pirm.), Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
O. Š.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-752-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26740-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei O. Š. ir pagal atsakovės O. Š. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei palikti pavardę pagal jos pasirinkimą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. Š., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus I. Š.. Ieškovas rūpinosi šeima, dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, visus uždirbtus pinigus skyrė šeimos poreikių tenkinimui, pirko drabužius, ugdymui reikiamas priemones, rūpinosi kasdieniais vaikų poreikiais. Tuo tarpu atsakovė gyveno iš ieškovo uždirbamų lėšų, savo gaunamus pinigus skirdavo savo poreikių tenkinimui. Atsakovė nuolatos žemino ieškovą, vadindavo jį necenzūriniais žodžiais netgi vaikų akivaizdoje, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ne tik ieškovo bet ir vaikų atžvilgiu. Ieškovas dažnai vienas rūpindavosi vaikais, nes atsakovė neretai pramogaudavo su draugėmis ir grįždavo neblaivi. Taigi šalių santuokos metu pradėjo ryškėti tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, atsiradusių charakterių nesutapimų. Dėl finansinių sunkumų ir atsakovės savanaudiško elgesio atsirado įtampa šalių santykiuose. Ilgainiui sutuoktiniai pradėjo tolti vienas nuo kito, bendrai gyveno tik dėl vaikų. Atsakovė buvo abejinga ieškovo pastangoms išsaugoti šeimą. Ieškovas nebegalėjo toleruoti atsakovės neprognozuojamo ir neadekvataus elgesio jo ir jo šeimos narių atžvilgiu, jos nelojalumo. Visos šios aplinkybes lemia tai, jog tarp šalių sudaryta santuoka turėtų būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nepilnamečiai vaikai yra prisirišę prie ieškovo, o atsakovės labiau bijo. 2019 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis N. Š. patvirtino atsakovės smurtą jo atžvilgiu. Minėtame ikiteisminiame tyrime yra specialistų išvados dėl vaikų N. Š. bei T. Š. patirtų sužalojimų. Atsakovės elgesys kelia pavojų vaikams. Atsakovė neleidžia vaikams matytis bei bendrauti su ieškovu. Ieškovas nedarys jokių kliūčių atsakovei bendraujant su vaikais, todėl vaikų bendravimo tvarka nenustatytina. Ieškovo vertinimu, atsakovė gali teikti nepilnamečiams vaikams jo prašomo dydžio išlaikymą. Santuokos metu dalintino turto šalys neįgijo. Bendrų kreditorių neturi. Ieškovas turi įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kurie yra jo asmeniniai.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui po 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti, kad ieškovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, iš anksto su atsakove suderinęs bendravimo laiką ir vietą, nustatyti kad visos teisės ir pareigos pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. būsto nuomos sutartį išlieka atsakovei, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ilgainiui ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tiek psichologiškai, tiek fiziškai smurtauti prieš atsakovę, 2016 m. dėl smurto prieš atsakovę buvo nuteistas. Dėl nepilnamečių vaikų interesų, atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Nuo 2018 metų spalio mėnesio ieškovas neprisideda prie šeimos biudžeto, neskiria lėšų nei būsto išlaikymui, nei vaikų būtiniausių poreikių tenkinimui. Atsakovė nuo pat vaikų gimimo auklėja, prižiūri ir rūpinasi jais, motinos ir vaikų santykiai labai artimi. Atsakovė nuomojasi trijų kambarių socialinį būstą Vilniuje, todėl gali užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovas sukėlė vaikams daug emocinio streso, daro jiems neigiamą įtaką, žeminą atsakovę, skatina vaikus jos neklausyti, negerbti, manipuliuoja vaikų santykiais su motina. Brolių išskyrimas prieštarautų jų interesams. Nepilnamečių vaikų minimalius poreikius užtikrintų minimalios mėnesio algos išlaikymas, todėl atsakovė vaikų poreikiams reikalingo išlaikymo dydžio papildomai neįrodinėja. Ieškovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2018 m. spalio 1 d., todėl iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidarė 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui. Atsakovė turi dar vieną dukrą iš pirmos santuokos. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su sūnumis. Šalys neturi dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovė su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomojasi butą. Pagal šios sutarties 4 punktą šiame būste, kaip jos šeimos narys, turėjo teisę gyventi ir ieškovas. Nutraukus santuoką ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, jai asmeniškai turėtų būti paliktos visos teisės bei pareigos pagal minėtą socialinio būsto nuomos sutartį. Ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų VMI, kurių pagrindas atsakovei nėra žinomas. Atsakovė sutinka, kad minėtus įsipareigojimus VMI ieškovas vykdytų asmeniškai. Atsakovė asmeniškai įsipareigojimų kreditoriams neturi.

3. Ieškovas prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė elgiasi neadekvačiai, prieš keletą metų jai (duomenys neskelbtini), buvo nuolat kviečiama greitoji pagalba ir policija. Atsakovei teikiant absurdiškus kaltinimus dėl ieškovo netinkamo elgesio, policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus. Atsakovės teiginiai apie ieškovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymą yra melagingi ir nepagrįsti. Ieškovas nuolat duodavo ir duoda šeimos (vaikų) išlaikymui reikalingų lėšų, perka reikiamus daiktus, drabužius, maistą, užtikrina laisvalaikį, moka už būstą. Iki 2019 m. rugsėjo mėnesio ieškovas atsakovei duodavo pinigų grynaisiais, papildomai pervesdavo ir perveda lėšas atsakovei į sąskaitą. Nesuprantamas atsakovės nepagrįstas reikalavimas dėl įsiskolinimo už vaikų išlaikymą, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra pradėję kelis ikiteisminius tyrimus atsakovės atžvilgiu dėl smurto prieš vaikus. Atsakovė nuolatos žemina vaikus, jų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, tokiu būdu siekdama juos įbauginti, dėl to vaikai ikiteisminio tyrimo metu keičia parodymus. Smurto naudojimas nėra suderinamas su vaikų ir šeimos interesais. Atsakovė luošina vaikus psichologiškai ir fiziškai.

4. 2020 m. vasario 27 d. teisme gautas pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašoma nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pareiškime atsakovė nurodė, jog nebegyvenant su ieškovu, tarp jų kyla vis daugiau nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Ieškovas nesilaiko vaikams įprasto dienos režimo, vaikus namo parveda po 23 val., nesuvokdamas, kad pastarieji turi pailsėti ir išsimiegoti prieš eidami į ugdymo įstaigą, vyresnysis sūnus turi paruošti pamokas. Sūnaus N. teko ieškoti net su policijos pagalba. Ieškovas į atsakovės prašymus parvesti vaikus į gyvenamąją vietą iki 20 val. ignoruoja.

Atsiliepimas

5. 2020 m. kovo 12 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad remiantis 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymu, butas adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas ne asmeniškai atsakovei, o penkių asmenų šeimai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi vienodas teises į minėtą butą. 2019 m. spalio 29 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakyme nurodoma, kad skyrybų faktas nėra pagrindas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ar iškeldinti vieną iš sutuoktinių, o skyrybų atveju, esant galimybei, būtų skiriami atskiri būstai. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas su vaikais liktų gyventi adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei būtų suteiktas kitas būstas. 2015 m. rugsėjo 22 d. sutarties su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ keitimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu pagrindžia byloje esantys duomenys iš atsakovės asmens sveikatos istorijos (duomenys neskelbtini) jų sąlygotą atsakovės elgesį. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nuo 2018 m. spalio 1 d. neteikia vaikams išlaikymo, yra melagingi.

Šalies argumentai

6. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė nepalikti atsakovei santuokinės pavardės, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe pareiškime nurodytą kilnojamąjį turtą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 495 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo atitenkantį ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, padalinti santuokos metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 827 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo tenkantį didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamąjį turtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, jog gyvenant santuokoje dalį turto jam yra padovanojusi arba davusi lėšų jam įsigyti sesuo Z. T.. Šį turtą ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe. Kadangi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys baldai buvo pritaikyti šeimos būstui, atskirai juos parduoti nėra galimybės, todėl už juos ieškovo naudai priteistina kompensacija. Vaikų kambario baldų ieškovas nevertina, kompensacijos už juos neprašo. Prašo priteisti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto už 210 Eur, atsakovei – turto už 1 865 Eur.

7. 2021 m. sausio 21 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo iš dalies tenkinti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir pripažinti kilnojamą turtą - paveikslą „Vėduoklė“ ir indų rinkinį 12-ai asmenų asmenine ieškovo nuosavybe, likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti, pripažinti priešieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgyto turto dalį bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutinka, kad paveikslas „Vėduoklė“ ir servizas 12-ai asmenų būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, nes juos ieškovas gavo dovanų. Ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti asmenine jo nuosavybe virtuvės baldus, nes nepateikė įrodymų, jog minėtą turtą jam dovanojo sesuo. Iš virtuvės projekto matyti, kad atsakovė viena dalyvavo virtuvės projekto sudaryme ir jo įgyvendinime. Virtuvė buvo įgyta šeimos poreikiams tenkinti. Nors šaldytuvas Zanussi ir televizorius SONY LED, buvo įgyti lizingo sutarčių, sudarytų ieškovo sesers vardu, pagrindu, tačiau šalys pinigus, mokėdami juos dalimis, kaip tai nurodytą lizingo sutartyse, ieškovo seseriai grąžindavo. Ji nėra pareiškusi jokių turtinių pretenzijų nei ieškovui, nei atsakovei. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl dalintino turto verčių. Analogiškų daiktų kainos yra daug žemesnės, nei nurodo ieškovas. Jo nurodyta kilnojamojo turto vertė neatitinka vidutinių rinkos kainų santuokos nutraukimo pabaigoje. Ieškovas į dalintino turto balansą įtraukia šalims nepriklausantį turtą - baldus, kurie priklauso atsakovės dukrai T. Š., nes buvo įgyti jos poreikiams tenkinti. Atsakovės dukrai buvo skirta tikslinė pašalpa, kurios pagrindu jai buvo nupirkti baldai: kaštono spalvos 4-ių durų rūbų spinta, 2-jų durų komoda ir juodas rašomasis stalas. Ieškovas į turto balansą įtraukė ir jau neegzistuojančius daiktus, kuriuos dėl senumo ar sugedimo išmetė arba neįtraukia turto, kurį šalys pasidalino ir ieškovas išsivežė, ar net pardavė. Ieškovas iki civilinės bylos iniciavimo teisme išsivežė visus miegamajame buvusius baldus - dvigulę miegamojo lovą “Nova” su nauju čiužiniu “Lonas” (500 Eur vertės), dvi naktines spinteles (100 Eur vertės), trijų dalių spintą-sekciją (300 Eur vertės), vilnonį raštuotą kilimą (150 Eur vertės) bei miegamajame kambaryje buvusį medinį rašomąjį stalą (200 Eur vertės), iš salono pasiėmė du apynaujus natūralios odos, šviesios rudos spalvos fotelius (300 Eur vertės) ir naują pripučiamą čiužinį (70 Eur vertės). Dalį šių daiktų ieškovas pardavinėjo. Ieškovui išsikrausčius, atsakovės gyvenamojoje vietoje liko šie daiktai: juoda dviejų durų spinta rūbams, kuri yra miegamojo komplekto dalis (50 Eur vertės); juoda batams skirta prieškambario komoda, kurią ieškovas išmetė, nes ji sulūžo (0 Eur vertės); prieškambario sieninė medinė kabykla rūbams (12-os metų senumo, prisukta prie sienos, 1 Eur vertės); medinis pietų stalas su trimis kėdėmis (vieną kėdę ieškovas išmetė); 12-os metų senumo baldai, skiri vaikams ir atsakovei valgyti, atvežti iš senojo buto, pirkti 2008 metais (4 Eur vertės); 2015 m. pirktas kampinis virtuvinis komplektas (įmontuojamas) su staliuku, juodomis metalinėmis kojomis, gartraukiu ir kita buitine įranga (500 Eur vertės); šaldytuvas Zanussi, įgytas išsimokėtinai (50 Eur vertės); 2013 metais išsimokėtinai įgytas televizorius „Sony“ LED (120 Eur vertės); dieninės ir naktinės užuolaidos (2-juose kambariuose), dovanotos ieškovo sesers šeimai įsirenginėjant būstą (50 vertės); 12 metų senumo juodai balta spintelė - žvakė, atsivežta iš senojo buto (1 Eur vertės); 6 metų senumo kampinė sofa-lova, skirta atsakovei miegoti (75 Eur vertės); juodas virtuvinis stalas metalinėmis kojomis (kėdžių prie jo niekada nebuvo, stalas įeina į virtuvės komplektą, vertė įtraukta į virtuvės baldų su įranga vertę, stalas yra neatskiriama virtuvės dalis); 4-ių durų kaštono spalva rūbų spinta, 2-jų durų kaštono spalvos komoda ir juodas rašomasis stalas, pirkti atsakovės dukrai T. Š.; viengulė lova, stovinti vaikų kambaryje, priklauso I. Š., jis ant jos miega; vaikų kambario baldų komplektas su rašomuoju stalu, stovintis vaikų kambaryje, atiduotas kaimynės; dviejų durų su stalčiais balta komoda, pirkta 2012 metais (100 Eur vertės); dvi baltos sieninės kambario lentynos, prisuktos prie sienos, pirktos 2018 metais (10 Eur vertė); stiklinis televizoriaus staliukas yra labdara iš Facebook grupės „Atiduotuvė“ (1 Eur vertės); namų kinas su kolonėlėmis, atiduotas vaikams ieškovo sūnaus K. Š.. Turtas, skirtas vaikų poreikiams tenkinti negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą. Viengulis sudedamas fotelis buvo paliktas senajame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės). Kavos virimo aparato, riešutų spalvos komodos su stalčiais šalys niekada neturėjo ir neturi. Mikrobangų krosnelė sugedusi, išmesta ieškovo, o vaikams nupirkta kita mikrobangų krosnelė, įgyta šalims nevedant bendro ūkio (2020 metais gruodžio mėnesį) iš kaimynės už 35 Eur. Stiklinio žurnalinio staliuko šalys niekada neturėjo ir neturi. Pinta spintelė su stalčiais ieškovo buvo laikoma balkone ir paties išmesta. Patalynės komplektų atsakovė į dalintino turto balansą neįtraukia. Santuokoje bendrai įgyto ir dalintino turto vertė yra 2 582 Eur. Teismui padalinus daiktus ieškovo prašoma tvarka, atsakovei būtų itin sudėtinga sumokėti piniginę kompensaciją, nes ji negali dirbti dėl karantino, viena rūpinasi trijų vaikų išlaikymu, gauna nedideles pajamas. Atsakovės siūloma daiktų padalinimo tvarka sudaryta atsižvelgiant ne tik į tai, kad kai kurie dalintini daiktai negali būti padalinti natūra (pvz. virtuvė, kuri yra suprojektuota specialiai būstui), bet ir į kartu gyvenančių vaikų poreikius.

Atsiliepimas

8. 2021 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodo, jog 2020 m. gruodžio 13 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateiktas dalintino turto sąrašas sudarytas 2019 m. lapkričio 26 d., ieškovui dar gyvenant bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovas minėtame bute turėjo galimybę apsilankyti vos tris kartus, per kuriuos neturėjo galimybės pasiimti turto. Tiek bendras, tiek asmeninis ieškovo turtas buvo valdomas atsakovės, todėl ji turėjo galimybes perleisti šalims priklausantį turtą kitiems asmenims, ką patvirtina sūnaus I. pasakojimas (audio įrašas). Kampinė sofa lova nuo pat pradžių stovėjo svetainėje, ant jos miegojo ieškovės dukra T., todėl nėra aišku, kodėl ji skirta atsakovei. 2018 metų pabaigoje ieškovas kartu su atsakove nusprendė skirti dukrai T. savo bendrą miegamąjį, kuriame buvo dvigulė lova, balta komoda ir sena balta spinta. Lova, trijų dalių sekcija ir rašomasis stalas, kurie 2009 m. buvo nupirkti ieškovo sesers už 800 Eur, iš svetainės buvo išvežti į Panevėžį ieškovo mamai. Nei paveikslo, nei indų rinkinio ieškovas nepasiėmė. Lova iki šiol yra ieškovo sesers garaže (įsigijimo kaina 443 Eur), ją ieškovas gali grąžinti atsakovei. Naktinių spintelių šalys niekada neturėjo. Į nedalintino turto sąrašą ieškovas įtraukė tik dviejų durų spintą, nes kitų baldų iš komplekto nebuvo namuose nuo 2018 metų gruodžio mėn. Atsakovės teiginys, kad tikslinė pašalpa buvo skirta būtent T., nėra paremtas jokiais dokumentais. Odinius fotelius (300 Eur vertės) ieškovas atsivežė iš Norvegijos. Pripučiamas čiužinys, pirktas 2009 m. - bevertis. Į virtuvinį komplektą neįeina virtuvinis stalas, kadangi stalas buvo pirktas vėliau, atskirai. Atsakovei nurodžius, jog virtuvės projekto rengime dalyvavo ji viena, neaišku kodėl ant projekto juodraščio yra ieškovo sesers pavardė. Šaldytuvo Zanussi ir televizoriaus Sony LED pirkimo dokumentai - ieškovo sesers vardu, tačiau nei vieno įrodymo, kad su ja buvo atsiskaitoma, byloje nėra. Kadangi namuose yra trys komodos, ieškovas galėjo netiksliai įvardyti jų spalvą. Per 12 metų atsakovas užgyveno bent porą patalynės komplektų. Atsakovė jai liekančius baldus vertina po 1 Eur, o tokio pat senumo baldus, kurie galimai atiteks ieškovui, vertina šimtais eurų.

Šalies argumentai

9. 2021 m. birželio 2 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, grąžinti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko N. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nepilnamečio vaiko I. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio I. Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo sprendimo byloje priėmimo iki jo pilnametystės, priteisti iš ieškovo nepilnamečio N. Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo sprendimo byloje priėmimo iki jo pilnametystės, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe pareiškime nurodytą kilnojamąjį turtą, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 495 Eur kompensaciją už atsakovei paliekamą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 827 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį didesnės vertės sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, šalių prievoles VMI pripažinti jų asmeninėmis prievolėmis, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas, 2020 m. birželio 23 d. duomenimis, valstybės biudžetui yra skolingas 185,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kurio mokėjimo terminas 2020 m. liepos 1 d., ir 0,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Iš ieškovo antstoliai vykdo išieškojimą devyniose vykdomosiose bylose. 635,31 Eur prievolė atsirado dėl administracinių teisės pažeidimų (baudų). Atsakovė biudžetui skolinga 5,04 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kurio mokėjimo terminas 2020 m. liepos 1 d.. Ieškovo ir atsakovės prievolės valstybės biudžetui visų pirma turi būti tenkinamos iš jų asmeninio turto.

11. Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šeima Tarnybai žinoma dėl šalių tarpusavio konfliktų, nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2019 m. gruodžio 31 d. nepilnamečiams vaikams nustatytas pirmasis grėsmės lygis. Nepilnamečiai vaikai gyvena trijų kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pokalbio su nepilnamečiais vaikais metu šalių nepilnametis sūnus N. nurodė, jog jis su mama sutaria nelabai gerai, dažnai pykstasi, ji rėkia, kad jis kažko nepadaro, su tėčiu susitaria lengviau, barasi ne taip stipriai. Mama dažnai tingi važiuoti pasivaikščioti, o su tėčiu dažnai kur nors nuvažiuoja. Vaikas nurodė, jog mama labai griežta, reikalauja, kad jis gražiai rašytų, kad būtų tvarka, dėl to dažnai pyksta. N. teigė, kad juo rūpinasi abu tėvai, perka viską, ko jam reikia, tėtis arba sesuo padeda jam atlikti namų darbus. Vaikas nori gyventi su abiem tėvais, bet supranta, kad liks gyventi su mama, nes čia gyvena brolis ir sesuo. Pasak nepilnamečio I., jis gerai sutaria su abiem tėvais, abu juos myli, su tėčiu vaikšto lauke, žaidžia slėpynes, piešia, važiuoja į parką, su mama būna nuobodu, su ja kartu žiūri televizorių, mama mėgsta ilsėtis ir miegoti. Berniukas teigė, kad valgyti dažniausiai daro mama, ji perka rūbus, vaistus, žaislus jam nuperka abu tėvai, į darželį jį nuveda sesuo. Pasak nepilnamečio, jam patinka gyventi bute, kuriame gyvena dabar, nenori iš jo išvažiuoti, nori, kad abu tėvai gyventų kartu, nori gyventi su abiem tėvais. Šalių nepilnamečiai vaikai aiškiai išsako, kad jais rūpinasi abu tėvai. Remiantis šiuo metu byloje esančiais duomenimis, vaikais tinkamai geba pasirūpinti tiek ieškovas, tiek atsakovė. Tiek ieškovo ieškinyje, tiek ir atsakovės priešieškinyje prašomas išlaikymo dydis galimai atitiktų nepilnamečių interesus ir patenkintų minimalius vaikų poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo V. Š. ir atsakovės O. Š. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims turimas pavardes – V. Š. ir O. Š.. Nustatė nepilnamečių vaikų N. Š. ir I. Š. gyvenamąją vietą su atsakove O. Š.. Nustatė, kad ieškovas V. Š. su nepilnamečiais vaikais N. Š. ir I. Š. bendrauja:

1. antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas vaikus nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;

2. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.;

3. tuo atveju, jei ieškovas neturės galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais ar sutartu laiku juos paimti iš šalių sutartos vietos, jis turi nedelsiant apie tai pranešti atsakovei. Ieškovui nepranešus apie neatvykimą ar vėlavimą pasiimti vaikus, tą dieną bendravimas nevyksta.;

4. ieškovas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu kas antrą savaitę.;

5. ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėms, atsižvelgiant į vaikų interesus, dienos režimą.;

6. ieškovo bendravimas su sūnumis gali vykti kita tvarka tik abiem vaiko tėvams dėl to susitarus raštu;

7. šalys bendravimo su vaikais klausimai komunikuoja šiomis ryšio priemonėmis: V. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas - (duomenys neskelbtini); O. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas - (duomenys neskelbtini). Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su nepilnamečiais sūnumis klausimus, turi būti pateikiami šalių nurodytomis ryšio priemonėmis raštu (elektroniniu laišku arba SMS trumpąja žinute, siunčiama aukščiau nurodytais kontaktais). Pasikeitus adresams ar kitiems iki tol žinomiems ir bendravimo tvarkoje nurodytiems pastarųjų kontaktams (telefono numeriams, el. pašto adresams ir pan.), apie pasikeitimą raštu (SMS žinute ar el. pašto pranešimu) turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo, informuojama kita šalis.

Priteisė iš ieškovo V. Š. nepilnamečių vaikų N. Š. ir I. Š. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę O. Š.. Priteisė iš ieškovo V. Š. 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko N. Š. naudai. Priteisė iš ieškovo V. Š. 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko I. Š. naudai. Pripažino ieškovo V. Š. asmenine nuosavybe pietų servizą 12-ai asmenų ir sieninį paveikslą (japonų vėduoklė). Priteisė ieškovui V. Š. vilnonį kilimą ir du odinius krėslus. Priteisė atsakovei O. Š. dviejų durų juodą spintą rūbams su miegamojo komplekto dalimi, juodai baltą spintelę – žvakę, pripučiamą čiužinį, virtuvės staliuką juodomis metalinėmis kojomis, prieškambario sieninę medinę kabyklą rūbams, medinį pietų stalą su trimis medinėmis kėdėmis, dienines ir naktines užuolaidas, kampinę sofą-lovą, baltą dviejų durų komodą su stalčiais, dvi baltas sienines kambario lentynas, stiklinį staliuką, kaštonų spalvos keturių durų rūbų spintą, kaštonų spalvos dviejų durų komodą, mikrobangų krosnelę, namų kiną su kolonėlėmis. Priteisė iš atsakovės O. Š. 369,50 Eur kompensaciją ieškovo V. Š. naudai už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Nustatė, kad ieškovo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl gyventojų pajamų mokesčio ir jo delspinigių, baudų už administracinius teisės pažeidimus sumokėjimo yra asmeninė ieškovo V. Š. prievolė. Nustatė, kad atsakovės prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl gyventojų pajamų mokesčio ir jo delspinigių sumokėjimo yra asmeninė atsakovės O. Š. prievolė. Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartį, sudarytą su SĮ Vilniaus miesto būstas, lieka atsakovei, nutraukė.

13. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, liudytojų parodymais, konstatavo, kad abiejų šalių elgesys šeimoje nebuvo tinkamas. Šalys nuolat konfliktuodavo tarpusavyje, būdavo kviečiama policija. Teismas padarė išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Šalys netinkamai elgėsi vienas kito atžvilgiu, pašlijus santykiams nesiėmė priemonių ir nesistengė išsaugoti santuokos. Kadangi šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus: N. Š. ir I. Š., teismas tenkino atsakovės reikalavimą palikti jai santuokinę pavardę.

14. Iširus šalių santuokai, nepilnamečiai šalių vaikai gyveno su ieškovu ir atsakove nuomojamame socialiniame būste - bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas gyvena skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų, su savo motina, jai priklausančiame (jo teigimu) dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovės gyvenamojoje vietoje užtikrintos geresnės sąlygos vaikams – yra visi reikalingi baldai, darbo stalai, sudarytos sąlygos ugdymui. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko N. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove byloje nėra. Tarp šalių liko ginčas dėl nepilnamečio I. Š. gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad prieš 7 metus nustatytos diagnozės nepatvirtina atsakovės (duomenys neskelbtini) būklės šiuo metu, negali būti priežastimi daryti išvadą, kad ji negali auginti vaikų. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos, rėmėsi pateikta išvadą teikiančios institucijos medžiaga, liudytojų parodymais, tuo, jog nors šeimai dėl aukšto konfliktiškumo lygio ir vaikų interesų pažeidimų taikyta atvejo vadyba, ieškovas nesiekė užtikrinti vaikų interesų kvalifikuotų specialistų siūlomais būdais. Tuo tarpu atsakovės pastangos spręsti situaciją pasinaudojant jai teikiama socialinių darbuotojų pagalba akivaizdžios. Nors atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu praeityje vertintinas itin kritiškai, kaip netinkamas ir smerktinas, ji, skirtingai nei ieškovas, deda pastangas savo elgesį keisti. Teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, jos gyvenamoji aplinka atitinka vaikų poreikius, todėl turi būti užtikrintas vaikų gyvenamosios aplinkos stabilumas, ir padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus I. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

15. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismas sprendė, jog vaikai turėtų maksimaliai bendrauti su ieškovu. Taip būtų užtikrintas tėvų lygiateisiškumo principas, abi šalys galėtų pakankamai dalyvauti vaikų gyvenime, juos auklėti. Teismo vertinimu, ieškovas yra pajėgus tinkamai pasirūpinti vaikais jų laisvalaikiu, gali praleisti tam tikrą laiko tarpą su vaikais ir darbo dienomis. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nesilaiko bendravimo tvarkos, savaime negali būti pagrindu riboti ieškovo bendravimą su vaikais. Bendravimas su tėvu, nuolatinis ir pastovus ryšio palaikymas yra ne mažiau svarbus nei pasirengimas pamokoms, todėl turi būti užtikrintas, nepaisant kylančių nesklandumų. Atsižvelgęs į tarp šalių kylančius ginčus dėl vaikų grąžinimo laiko, neparuoštų namų darbų, teismas nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas vaikus nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Teismo vertinimu, trijų valandų bendravimas su vaikais darbo dieną yra pakankamas palaikyti ryšį su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Taip pat sprendė, kad ieškovas gali bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. Vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu, ieškovui privalo būti sudaryta galimybė bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu. Taip pat nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu kas antrą savaitę.

16. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, atsakovės nurodytos išlaidos vaikų poreikių tenkinimui nors ir nėra įrodytos į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis, tačiau yra pagrįstos ir protingo dydžio. Todėl iš ieškovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

17. Teismas konstatavo, jog šalys skyrium pradėjo gyventi ne anksčiau kaip 2019 m. vasarą (liepos mėnesį). Byloje nėra duomenų, jog iki 2019 m. liepos mėnesio atsakovas neišlaikė vaikų. Šeima gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, išlaikė vaikus iš bendrų šeimos pajamų. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2019 m. liepos mėnesio, kol šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nėra pagrindo. Teismas, remdamasis ieškovo į bylą pateiktais įrodymais apie jo atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, konstatavo, kad šiuo laikotarpiu ieškovas vaikų poreikiams iš viso skyrė apie 200 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius, skaičiuojamą po 200 Eur per mėnesį dviem vaikams, iš susidariusios sumos atimant 200 Eur, kuriuos ieškovas skyrė vaikų išlaikymui. Kiekvieno nepilnamečio vaiko naudai priteisė po 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

18. Teismas nustatė, kad šaldytuvas ir televizorius, kuriuos ieškovas prašo pripažinti asmenine jo nuosavybe, įsigyti sutartis sudariusios jo sesers Z. T.. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad įsipareigojimai pagal šias sutartis yra įvykdyti, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad juos vykdė ieškovas ar atsakovė. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis, padarė išvadą, kad šis turtas šalims nepriklauso, todėl negali būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netraukiamas. Vertindamas reikalavimą dėl virtuvės baldų, sprendė, jog virtuvės baldai buvo skirti šalims, tačiau sutartį dėl jų pagaminimo sudarė Z. T., todėl šis turtas taip pat netrauktinas į sutuoktinių turto balansą. Nesant ginčo tarp šalių dėl pietų servizo, ieškovo reikalavimą pripažinti jį ieškovo asmenine nuosavybe, tenkino. Byloje nesant duomenų, kad likęs turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, teismas padarė išvadą, jog ieškovas reikalavimo pripažinti šį turtą jo asmenine nuosavybe neįrodė, todėl šį reikalavimą atmetė. Liudytojos Z. T. paaiškinimus, jog pirko daiktus, davė naudotis šeimai, bet tai yra jos daiktai, pirkti broliui, vertino kritiškai. Jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė priimdama tokius daiktus turėjo suvokti, jog privalės juos grąžinti, byloje nenustatyta, todėl teismas šiuos daiktus laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalino.

Šalies argumentai

19. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodytas turtas, kurį jis prašo dalinti santuokos nutraukimo byloje ir kurio buvimą pas ją neigia atsakovė, realiai egzistuoja, teismas sprendė, jog reikalavimas padalinti tokį turtą negali būti tenkintas. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad patikslintų reikalavimų dėl daiktų padalijimo pateikimo ar teismo sprendimo priėmimo dieną šalims priklausė atsakovės pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nurodytas miegamojo komplektas, šio turto į sutuoktinių turto balansą netraukė ir nepadalino. Įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog tikslinė pašalpa, iš kurios buvo įsigyti ieškovo prašomi priteisti atsakovei kaštono spalvos 4-ių durų rūbų spinta, dviejų durų komoda ir juodas rašomasis stalas, buvo skirta atsakovės dukrai T. Š., sprendė, jog baldai nelaikytini jos nuosavybe, nebėra skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl dalintini nutraukiant šalių santuoką. Teismas sprendė, kad ieškovui iš viso priteisiama kilnojamojo turto už 450 Eur, atsakovei priteisiama kilnojamojo turto už 1189 Eur. Nustačius, kad atsakovei tenka didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, iš jos ieškovui priteisė 369,50 Eur kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas, nustatęs, kad teisės ir pareigos pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį yra pasibaigusios, sprendė, jog reikalavimas dėl jų padalinimo yra nenagrinėtinas. Nustatęs, kad visos atsakovės atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos yra užbaigtos, atsakovė prievolių neturi, valstybės biudžetui skolinga 5,04 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kurio mokėjimo terminas atsiliepimo pateikimo metu dar nėra suėjęs, sprendė, jog atsakovės mokestinė prievolė yra asmeninė. Ieškovas viešųjų registrų duomenimis turi prievolių dėl jam skirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus, iki santuokos sudarymo atsiradusių prievolių, kurios yra asmeninės ieškovo prievolės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio I. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su motina O. Š. bei išlaikymo jam iš apelianto priteisimo, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nepilnamečio I. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. Š. bei priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui I. Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo byloje priėmimo iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti tėvą V. Š.;

2) sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti;

3) kilnojamąjį turtą padalinti taip: pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe šį turtą: spinta rūbams pilkai juoda dviejų durų (60 Eur vertės), prieškambario komoda juoda batams (55 Eur vertės), prieškambario sieninė medinė kabykla rūbams (50 Eur vertės), medinis pietų stalas su 4 medinėmis kėdėmis (100 Eur vertės), kampinis virtuvinis komplektas su gartraukiu (1 000 Eur vertės), šaldytuvas Zanussi (230 Eur vertės), televizorius Sony (300 Eur vertės), dieninės ir naktinės užuolaidos (2-jose kamb. 2 kompl.) (100 Eur vertės); sprendimo dalį - priteisti ieškovui vilnonį kilimą ir du odinius krėslus, panaikinti; už atsakovei paliekamą spintą rūbams pilkai juoda dviejų durų, prieškambario komodą juodą batams, prieškambario sieninę medinę kabyklą rūbams, medinę pietų stalą su 4 medinėmis kėdėmis, kampinį virtuvinį komplektą su gartraukiu, šaldytuvą Zanussi priteisti iš atsakovės mano naudai 1 495 Eur kompensaciją; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovei priteisti šį jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą: viengulis sudedamas fotelis (100 Eur vertės), kavos virimo aparatas (45 Eur vertės), lova viengulė (160 Eur vertės), vaikų kambario baldų komplektas su rašomuoju stalu, vaikų dviaukštė lova, pinta spintelė su stalčiais (45 Eur vertės), ieškovui priteisti šį jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą: komoda su stalčiais (riešut. spalva) (120 Eur vertės), sieninės kambario lentynos baltos (2 vnt.) (60 Eur vertės), stiklinis žurnalinis staliukas (30 Eur vertės), už atsakovei paliekamą didesnę turto dalį, priteisti ieškovui iš atsakovės 767 Eur kompensaciją;

4) nustatyti šią bendravimo tvarką (teismui nustačius I. Š. gyvenamąją vietą su apeliantu, ji galiotų N. Š., teismui netenkinus prašymo dėl I. gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu, ši tvarka galiotų abiem sūnums): 1. Poriniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. vaikai leidžia laiką su tėvu, paimant juos gruodžio 31 d. nuo 16 val., ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val., o neporiniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. abu vaikai būna su motina. Šis laikas pridedamas prie ½ kalėdinių atostogų laiko. 2. Kalėdinių, pavasario, rudens ir žiemos vaikų atostogų metu kiekvienas iš tėvų, bendrauja su vaikais po 1/2 atostogų nepertraukiamai, buvimo su vaikais laiką tėvai ne vėliau kaip prieš 10 dienų suderinę tarpusavyje raštu. 3. Kiekvieną antradienį ir penktadienį tėvas (motina), gyvenantis skyrium, bendrauja su vaikais paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16 val., ir grąžina vaikus namo iki 20 val. Bendravimo su vaikais kas antro penktadienio laikas pridedamas prie savaitgalio laiko. Kas antrą savaitgalį tėvas (motina), gyvenantis skyrium, bendrauja su vaikais juos paimdamas penktadieniais nuo 16 val. ir parveža juos namo sekmadienį iki 20 val. Šiuo laikotarpiu turi būti užtikrinta, kad vaikai atliktų užduotus namų darbus, jeigu reikia vaikai nuvežami į būrelius, kitas ugdymo įstaigas, o vaikų ligos ar objektyvaus užimtumo atveju (renginiai, pasirodymai) savaitgalis perkeliamas į kitą savaitgalį ir savaitgalių seka skaičiuojama toliau. 4. Kiekvienais metais kiekvienas iš tėvų po 2 savaites birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais bendrauja su vaikais, konkretų laiką prieš 10 dienų suderinęs su kita puse raštu. Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu savaitgalių laikas pridedamas prie atostogų laiko. 5. Tėvas (motina), gyvenantis skyrium, gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas, savo gimtadienio diena, Tėvo ar Motinos diena, kompensuojant prarastas dienas kitu visiems patogiu laiku. 6. Pagal rotacijos principą tėvai švenčia vaikų gimtadienius kas antrus metus. Galimas atskiras susitarimas vaikų prašymu. 7. Tėvas (motina), gyvenantis skyrium leidžia eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaikais laikas, tačiau prarastas laikas turi būti kompensuojamas kitu visiems patogiu laiku. 8. Tėvas (motina), gyvenantis skyrium bendravimo su vaikais metu įsipareigoja užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą. Kita šalis negali drausti, esant būtinumui, pristatyti vaiką į gydymo įstaigą ne jo bendravimo diena su vaikais metu, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos. 9. Tėvui (motinai), gyvenančiam skyrium negali būti ribojama galimybė bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis. 10. Tėvai privalo pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą bei kitas aplinkybes, susijusias su vaikais;

5) iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo prašomo turto pripažinimo asmenine nuosavybe sąrašo eliminavo kampinį virtuvės baldų komplektą su gartraukiu, šaldytuvą Zanussi bei televizorių Sony LED, atsisakė pripažinti šį turtą apelianto asmenine nuosavybe ir padarė išvadą, kad šis turtas šalims nepriklauso. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovo ir liudytojų Z. T. ir L. U. parodymus, tačiau besąlygiškai tikėjo atsakove. Ieškovas prašė iš bendro dalinamo turto jam priteisti komodą, dvi baltas lentynas bei žurnalinį stiklinį staliuką. Iš prašomo pripažinti asmenine nuosavybe turto prašė palikti jam televizorių Sony LED, dieninės ir naktinės užuolaidas bei pietų servizą 12 personų. Pirmosios instancijos teismui nepripažinus išvardintų daiktų ieškovo asmenine nuosavybe, liko prašymas priteisti ieškovui komodą su stalčiais, baltas sienines lentynas ir žurnalinį staliuką. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą ir padalino bendrą turtą savo nuožiūra. Priteisė ieškovui vilnonį kilimą (150 Eur) ir du odinius fotelius (300 Eur), kurių, anot atsakovės, nebebuvo iki civilines bylos iškėlimo teisme.

21.2. Apelianto nuomone, ieškovui priteistų daiktų vertę pirmosios instancijos teismas nustato pagal niekuo neparemtą atsakovės pareikštą kainą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino tiek dalintiną turtą, tiek jo priskyrimą šalims, taip pat šališkai įvertino minėto turto vertę. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. birželio 2 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo įsivėlė klaida: į santuokoje įsigyto turto sąrašą per klaidą du kartus įtraukta komoda su stalčiais riešutų spalvos, tad santuokoje įsigyto turto vertė prašyme turi būti sumažinta 120 Eur.

Šalies argumentai

21.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prieš 7 metus atsakovei nustatytos diagnozės nepatvirtina atsakovės psichikos būklės šiuo metu, nes šią išvadą teismas nieko nepagrindžia. Bylos duomenimis atsakovei nustatyti šie (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo minėtų (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų gydytųsi, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė nuo šių (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų išgytų.

21.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų garso įrašų kaip patikimų, nes iš garso įrašų matyti, kad I. ieškovui pasakoja apie tai, kad yra skriaudžiamas, apie netinkamą atsakovės elgesį. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad minėti pokalbiai įrašyti ne nuo pradžių, iš kai kurių įrašų turinio aišku, jog ieškovas klausinėja vaiko arba vaikas pasakoja jų jau aptartus dalykus, yra visiškai nepagrįstas. Įrašai buvo trumpinami tik tam, kad pateikti į bylą tą informaciją, kuri aktuali. T. Š. meluoja, jog N. ir I. gerai sutaria, tai paneigė ir patys berniukai. I. Š., apklaustas teisme, pasakė, kad nori gyventi su tėčiu, o pas mamą ateiti į svečius. I. paminėjo, kad mama dažnai būna pikta, jį baudžia, palikdama be televizoriaus, planšetės ir telefono. Naujasis atsakovės sugyventinis yra asmuo teistas už sunkų tyčinį nusikaltimą, ir sprendžiant iš pasikeitusio N. elgesio, abiejų berniukų pasakojimų, į jų gyvenimą sugyventinis „atnešė” vadinamąją kalinių subkultūrą.

21.5. Vaiko augimui ir vystymuisi būtinos sąlygos tai sveika ir saugi aplinka, tamprūs socialiniai ryšiai su tėvais, artimaisiais ir draugais, galimybė mokytis, ilsėtis, žaisti, lavinti savo gebėjimus, save realizuoti, išsaugoti žmogiškąjį orumą, laisvai reikšti pažiūras ir kt. Viso to ir trūksta I., gyvenant su atsakove. I. skundžiasi, kad namuose yra skriaudžiamas mamos ir brolio, baudžiamas fizinėmis ir moralinėmis bausmėmis. I. išsakyta nuomonė, kad jis nori gyventi su tėvu, lemia jo noras būti saugiam. VTAT teismui pateiktose išvadose nurodyta, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaikais, bet pas motiną geresnės buities sąlygos, trijų kambarių socialinis būstas ir pan. Tačiau remiantis buities tyrimų aktais, akivaizdu, kad tėčio suteikiamos sąlygos geresnės. Atsakovė nenori, kad vaikai bendrautų su tėvu, trukdo tėvui bendrauti su vaikais.

21.6. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, šį klausimą išsprendė laikinosios bendravimo tvarkos lygyje, t. y. liko nesureguliuota bendravimo švenčių, atostogų dienomis tvarka. Be to, teismas sutrumpino nustatytą bendravimo laiką.

21.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turėjo įrodyti, jog teikė vaikams jų poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio, kuomet šalių santuoka iširo, iki 2019 m. rugsėjo mėnesio (ieškinio pareiškimo teismui dienos), yra nepagrįsta. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. melagingo atsakovės skambučio policijai ir ikiteisminio tyrimo apelianto atžvilgiu pradėjimo. Todėl, priteisti iš apelianto neva buvusį įsiskolinimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas bei nevertindamas dalies apelianto pateiktų į bylą įrodymų, dalį įrodymų vertindamas palankiai atsakovei, buvo šališkas.

Atsiliepimas

22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, kurie atsirado po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau tiesiogiai yra susiję su ginčo byla, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla išspręsta įvertinus visus įrodymus bei faktines aplinkybes bei nenukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, todėl teisinių pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino tiek šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, jų paaiškinimus, teiktus įrodymus, tiek Vaikų teisių apsaugos tarnybos į bylą pateiktas išvadas ir kitus rašytinius įrodymus, priėmė teisingą sprendimą patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus, o ne apelianto reikalavimus dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Priešingai nei atsakovės, apelianto elgesys po teismo sprendimo priėmimo dienos ne tik, kad nepasikeitė, bet akivaizdžiai pablogėjo, apeliantas buvo suimtas ir apie jo netinkamą elgesį nepilnamečių vaikų, ypatingai nepilnamečio I. Š. atžvilgiu, buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei atliktas vaiko situacijos vertinimas, tai patvirtina kartu su atsiliepimu teikiami nauji rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kilnojamojo turto padalinimo po santuokos nutraukimo, išsamiai argumentavo sprendimą, tinkamai ir nešališkai vertino įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

24. Kartu su atsiliepimu atsakovė prašo prijungti rašytinius įrodymus, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. sausio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketas. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovas su jais susipažino. Šiuos naujus įrodymus teisėjų kolegija vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino dalies ieškovo pateiktų į bylą įrodymų, dalį įrodymų vertino palankai atsakovei, todėl iš dalies neteisingai išsprendė bylą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Išanalizavusi bylos duomenis bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neparodė nei vienai iš šalių savo šališkumo, nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Apeliantas apeliaciniame skunde nors ir tvirtina, kad teismas nevertino dalies apelianto pateiktų į bylą įrodymų, tačiau konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tai konstatuoti, nepateikia. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio vaiko I. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. Š.. Nurodo, kad I. skundžiasi, kad namuose yra skriaudžiamas mamos ir brolio, baudžiamas fizinėmis ir moralinėmis bausmėmis. I. išsakyta nuomonė, kad jis nori gyventi su tėvu, sąlygota jo noro būti saugiam. Pasak apelianto, remiantis buities tyrimų aktais, akivaizdu, kad ieškovo suteikiamos sąlygos geresnės nei motinos. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra svarbus tėvų siekis auklėti savo vaikus, gerbti jų teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais.

27. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

28. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove nuomojamame socialiniame būste, o ieškovas gyvena skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų, su savo motina, jai priklausančiame (jo teigimu) dviejų kambarių bute. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs buities tyrimo aktą, šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje užtikrintos geresnės sąlygos vaikams – yra visi reikalingi baldai, darbo stalai, sudarytos sąlygos ugdymui. Apeliantas nurodo, kad I. skundžiasi, kad namuose yra skriaudžiamas mamos ir brolio, baudžiamas fizinėmis ir moralinėmis bausmėmis. Iš į bylą pateiktos ikiteisminių tyrimų medžiagos matyti, kad joje konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovės fiziniu, psichologiniu smurtu vaikų atžvilgiu. Liudytojos Z. T. bei L. U. teismo posėdžio metu patvirtino, jog praeityje atsakovė naudojo vaikų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, tik ankstesnį atsakovės elgesį. Nepilnamečiai vaikai paaiškino, jog šiuo metu atsakovės elgesys pasikeitė, ji yra rami, pyksta retai. Byloje esantys atvejo vadybos planai, vaikų situacijos vertinimo anketos patvirtina, jog atsakovė naudojasi jai teikiama socialinių darbuotojų pagalba, bendradarbiauja, sudaro sąlygas lankytis namuose, kuriuose palaikoma tvarka ir švara, vaikams gaminamas maistas, pagalbos plane iškeltus uždavinius vykdo. Tuo tarpu ieškovas su vaiko teisių apsaugos specialistais bendradarbiavo tik iš dalies, atsisakė teikti apie save duomenis, nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, lankyti pozityvios tėvystės kursus, lankytis pas psichologą, t. y. nesiekė užtikrinti vaikų interesų kvalifikuotų specialistų siūlomais būdais. Byloje esantys garso įrašai, liudytojos L. K. parodymai, patvirtina ieškovo netinkamą elgesį praeityje vaikų atžvilgiu. Atsakovės pateiktos 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. sausio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir šiuo metu ieškovas savo elgesio nekeičia, sukelia riziką vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu praeityje vertintinas itin kritiškai, kaip netinkamas ir smerktinas, tačiau ji, skirtingai nei ieškovas, stengiasi savo elgesį keisti.

29. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nesaugi. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, jos gyvenamoji aplinka atitinka vaikų poreikius. Pažymėtina, jog nepilnametis I. Š. teismo posėdyje išreiškė norą praleisti su tėvu ir mama vienodą laiką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu būtent atsakovė rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu (ieškovas teismo posėdžio metu net negalėjo jų išvardinti), jo ugdymu, atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos, užtikrinamas vaikų tarpusavio bendravimas, pagrįstai šalių nepilnamečio sūnaus I. Š. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaiko interesams, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriau užtikrintų vaiko interesus.

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prieš 7 metus atsakovei nustatytos diagnozės nepatvirtina atsakovės (duomenys neskelbtini) būklės šiuo metu. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo jau nustatytų (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų gydytųsi, ar yra išgijusi. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Nustatyta, kad 2014 m. atsakovei buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė per paskutinius 5 metus nesikreipė ir jose nesigydė. Byloje nėra duomenų, jog dėl diagnozuotų sutrikimų, atsakovė negali auginti vaikų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina ir paties ieškovo pozicija, prašant vyresniojo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

31. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų garso įrašų, kaip patikimų. Pažymėjo, kad įrašai buvo trumpinami tik tam, kad pateikti į bylą tą informaciją, kuri aktuali bylai, siekiant, jog bylos nagrinėjimas dar labiau neužtruktų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Įvertinus pateiktus garso įrašus, kuriuose I. ieškovui pasakoja apie netinkamą atsakovės elgesį, tai, kad yra skriaudžiamas, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iš jų turinio aišku, kad ieškovas tendencingai klausinėja vaiko arba vaikas pasakoja jų jau aptartus dalykus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino kaip patikimų.

32. Netenkinus apelianto prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo spręsti dėl kito susijusio apelianto prašymo, t. y. dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

33. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. melagingo atsakovės skambučio policijai ir ikiteisminio tyrimo apelianto atžvilgiu pradėjimo, todėl priteisti iš apelianto neva buvusį įsiskolinimą nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, nes jie deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Įvertinus byloje esančias nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šalys skyrium pradėjo gyventi ne anksčiau kaip 2019 m. vasarą (liepos mėnesį). Kadangi byloje esantys ieškovo pateikti įrodymai apie atliktus pavedimus, patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. rugsėjo mėnesio tik iš dalies vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, motyvuodamas tuo, jog liko nesureguliuota bendravimo su vaikais švenčių, atostogų dienomis tvarka. Nustatyta, kad ieškovas nagrinėjant bylą reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nereiškė ir neteikė pasiūlymų, kaip norėtų bendrauti, jeigu vaiko gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su juo. 2020 m. kovo 11 d. atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nurodė, jog netikslinga nustatyti konkrečiai reglamentuotą bendravimo tvarką. Nežiūrint to, CPK 375 str. 3 d. pasakyta, kad teismas (nagrinėdamas šeimos bylas), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

35. Iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 p. matyti, jog teismas jame nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu kas antrą savaitę. Sutiktina su ieškovu, kad nustačius tokią bendravimo tvarką liko nesureguliuota bendravimo su vaikais švenčių, ir kitų atostogų dienomis tvarka, todėl sprendimo rezoliucinė dalis, nekeičiant sprendimo esmės, tikslintina nustatant, kad poriniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. vaikai leidžia laiką su tėvu, paimant juos gruodžio 31 d. nuo 16 val., ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val., o neporiniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. abu vaikai būna su motina. Taip pat iš šiuo punktu nustatytos bendravimo tvarkos šalintinas žodis vasaros, taip užtikrinat ieškovo bendravimą su vaikais visų jų atostogų metu.

36. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalis) arba susitarti tarpusavyje.

37. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl kilnojamojo turto padalijimo, tačiau šiuo aspektu jo argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti įrodymais ir konkrečiais argumentais. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas turto padalijimo klausimą, įvertino byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, ir savo išvadas padarė įvertinęs įrodymų visumą.

38. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai iš ieškovo prašomo pripažintino asmenine nuosavybe turto sąrašo eliminavo kampinį virtuvės baldų komplektą su gartraukiu, šaldytuvą Zanussi bei televizorių Sony LED ir atsisakė pripažinti šį turtą apelianto asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Iš byloje esančių lizingo sutarčių matyti, jog šaldytuvas ir televizorius įsigyti sutartis sudariusios Z. T.. Byloje nėra duomenų, jog įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdė ieškovas ar atsakovė. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šis turtas šalims nepriklauso, todėl negali būti pripažintas apelianto asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netraukiamas. Įvertinusi virtuvės baldų projektą, kuriame šio projekto klientu nurodyta atsakovė, o ieškovo sesuo Z. T. nurodyta dizainere, taip pat susirašinėjimą su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuris vyko su Z. T. ir byloje nesant jokių įrodymų apie virtuvės baldų komplekto su gartraukiu įsigijimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio turto taip pat neįtraukė į sutuoktinių turto balansą.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kito turto, kurį ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, įvertino liudytojų Z. T. ir L. U. parodymus apie Z. T. perkamus daiktus ir baldus, ir pagrįstai nurodė, kad nei viena iš liudytojų nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad daiktai ir baldai buvo dovanojami asmeniškai ieškovui. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo liudytojų parodymų vertinimu, tačiau nepateikė jokių argumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas. Byloje nėra duomenų, kad daiktai buvo perduoti ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nurodyto turto prigimtis, taip pat neleidžia daryti išvados, jog jie buvo skirti tik asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Pagal daiktų paskirtį matyti, kad šie daiktai skirti būtent šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas reikalavimo pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe neįrodė, todėl šis reikalavimas pagrįstai atmestas.

40. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteistų daiktų vertę nustatė pagal niekuo neparemtą atsakovės pareikštą kainą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas dalintino kilnojamojo turto vertę vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus dėl turto vertės, taip pat turto nuvertėjimą. Tuo tarpu apeliantas savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, nepateikė jokių konkrečių paskaičiavimų, todėl spręstina, jog apelianto argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimo dėl dalintino turto vertės nustatymo laikyti nepagristu ar neteisingu.

41. Nors ieškovas į santuokoje įsigyto turto sąrašą per klaidą du kartus įtraukė komodą su stalčiais riešutų spalvos, ir prašė turto vertę sumažinti 120 Eur, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismo nustatytame dalintino turto sąraše minėta komoda įtraukta tik vieną kartą, todėl nėra pagrindo mažinti nustatytos turto vertės.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinės dalies 4 p. patikslinti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovas su vaikais bendrauja vaikų atostogų metu kas antrą savaitę. Poriniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. vaikai leidžia laiką su tėvu, paimant juos gruodžio 31 d. nuo 16 val., ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val., o neporiniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. abu vaikai būna su motina.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusVisvaldas Kazakiūnas