- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-1987-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40201-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių aušra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4396-433/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių aušra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4396-433/2019 pagal ieškovės UAB „Daisana“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 15 351,63 Eur žalos atlyginimo ir ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020 išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (ieškovė) UAB „Daisana“ 2020 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nagrinėti jį viešame posėdyje. Nurodė, kad atnaujinti bylos nagrinėjimą prašo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo, taip pat dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, teismo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovei priklauso gręžinys ir moduliniai nuotekų valymo įrenginiai, kurie Nekilnojamojo turto registre nėra registruojami. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl dokumentų išreikalavimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, be pagrindo įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Švepelių aušra“, neleido dalyvauti byloje bendrovės savininkui. Apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, palaikė atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ poziciją.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė pareiškėjos (ieškovės) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nenuoseklus, grindžiamas neaiškiais, su jokiu konkrečiu CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu nesusijusiais argumentais. Pareiškėjos argumentai nesudaro svaraus pagrindo teigti, kad teismas padarė akivaizdžią teisės normos (materialiosios ar proceso) taikymo klaidą. Be to, būtent ieškovės iniciatyva pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei efektyviai pasinaudojus teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine instancija tvarka, jos teisė prašyti atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, išnyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4396-433/2019 pagal ieškovės UAB „Daisana“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių aušra“.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas, pavadintas prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą išaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas), tačiau prašyme nekonkretizuotos esminės naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Prašymas iš esmės siejamas su „materialiosios ar proceso teisės normų“ taikymo pažeidimais, kurie, anot pareiškėjos, turėjo esminės reikšmės „vienodam teisės aiškinimui ir taikymui“ bei neteisėtam teismo sprendimui priimti, o tai iš esmės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Įstatymų leidėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti įtvirtino papildomą sąlygą – šiuo pagrindu procesas byloje gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad sprendimas nebūtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, atitinka proceso atnaujinimo instituto ekstraordinarų pobūdį, t. y. šiuo institutu negali būti naudojamasi, siekiant užginčyti teismo baigiamuosius aktus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-4396-433/2019 priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e2A-1044-565/2020), paliktas nepakeistas. Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais apie teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka nevisapusiškumą, iš esmės kvestionuojamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta būtina proceso atnaujinimo sąlyga – sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi pareiškėja yra pasinaudojusi teise savo galbūt pažeistus interesus ginti instancine tvarka, teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tai užkerta pareiškėjai galimybę atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Vien pareiškėjos nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis, nesuponuoja išvados, jog teismai netinkamai išsprendė bylą. Pareiškėja iš esmės siekia, kad, remiantis jos prašyme atnaujinti procesą nurodytais argumentais, būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir priimtas jai palankus procesinis sprendimas. Tačiau nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ar 9 punktuose numatyti pagrindai procesui byloje atnaujiti.
9. Pareiškėja, 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nes pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, jeigu tokia iš tikrųjų būtų padaryta, pareiškėjai turėjo tapti žinoma nuo to momento, kai byloje buvo priimta ir paskelbta pirmosios instancijos teismo nutartis, šiuo atveju – nuo 2019 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjos bandymas kitaip aiškinti situaciją, ją grindžiant apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumu, prieštarauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintai taisyklei, jog šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jei aiški teisės normos taikymo klaida padaryta būtent pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja UAB „Daisana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai neatnaujino proceso, remdamasis atsakovės AB „ESO“ nurodytu CPK 66 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, turėjo remtis CPK 1 dalies 2 ir 3 punktais. Neteisėtą sprendimą teismas priėmė dėl klaidinančių ir melagingų kitų bylos šalių pateiktų AB „Klaipėdos vanduo“ raštų, o taip pat „žinomai melagingų“ atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės paaiškinimų, jog šiuo metu nėra visų būtinų sąlygų, kad ji galėtų pradėti ieškovei priklausančių infrastruktūros objektų išpirkimo procedūras, nes neatitinka nė vieno iš infrastruktūros objektų tinkamumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia melaginga atsakovės informacija. Apeliacinės instancijos teismas nustatė šią aplinkybę, tai yra, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės melagingu aplinkybių aiškinimu.
10.2. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą 2020 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėja prašymą paštui įteikė 2020 m. rugsėjo 10 d., nepraleisdama nustatyto termino, nes apie nagrinėtą bylą rašytinio proceso tvarka sužinojo tik 2020 m. birželio 10 d. Teismas nepranešė pareiškėjai apie 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymo nagrinėjimo datą, prašymą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėja prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas iš pareiškėjos nepareikalavo papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas, arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Teismas nepateikė pareiškėjai kitų bylos dalyvių atsiliepimų į jos prašymą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys (išnagrinėtos bylos, kurios proceso atnaujinimo siekiama, atsakovės ir trečiasis asmuo) atsiliepimų į pareiškėjos UAB „Daisana“ atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4396-433/2019 pagal ieškovės UAB „Daisana“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
14. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, 2020 m. spalio 26 d. rezoliucija priėmęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, išsiuntė jį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiajam asmeniui IGNSB „Švepelių aušra“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi paskyrė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 26 d., 9 val. Apie teismo posėdį šalims buvo pranešta pagal CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
16. Pažymėtina, kad pagal CPK 370 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi pareiškėjos prašymas nagrinėti proceso atnaujinimo klausimą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Be to, pareiškėja nei prašyme atnaujinti procesą, nei 2020 m. rugsėjo 23 d. prašyme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių klausimas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bendrąja CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle ir prašymą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
17. Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas ir proceso atnaujinimo motyvai. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą, pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Taigi tinkamas proceso atnaujinimo pagrindo suformulavimas ir procesinio termino prašymui pateikti apskaičiavimas yra prašymą paduodančios šalies pareiga. Teismas tik vertina šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
18. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja proceso atnaujinimą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (proceso atnaujinimas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms) bei 9 punktu (proceso atnaujinimas, pirmosios instancijos teismui sprendime padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir remdamasis pareiškėjos prašyme nurodytomis aplinkybėmis, nuosekliai atskleidė, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, taip pat, kad procesas negali būti atnaujintas ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
19. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė nė vienos papildomos aplinkybės ar teisinio argumento, dėl kurio pirmosios instancijos teismo išvados apie CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų nebuvimą galėtų būti pripažintos neteisėtomis ar nepagrįstomis. Pareiškėja tik papildomai nurodo, kad teismas pagal jos pareiškimą turėjo remtis ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
20. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo nurodžiusi, kad teismas remiasi atsakovės papildomai 2019 m. gegužės 8 d. pateiktu melagingu ir neaiškiai surašytu AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raštu, kad išvengtų atsakomybės už Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimą, todėl teismas nutarties 34, 35, 37 ir 38 punktuose padarė ne tik neteisingą, bet ir melagingą išvadą, jog yra galimybė gyventojus geriamuoju vandeniu aprūpinti ir nuotekas šalinti naudojant ne ieškovės tinklus, bet individualią geriamojo vandens teikimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, prijungus prie esamų centralizuotų tinklų, eksploatuojamų AB „Klaipėdos vanduo“.
21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutarties 34-38 punktuose analizavo AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 2019/S.01-1187 nurodytas aplinkybes. Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, kad šis AB „Klaipėdos vanduo“ raštas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas suklastotu ar jame nurodyti faktai būtų pripažinti žinomai melagingais. Taigi pareiškėja nepagrindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui paduoti. Pareiškėja prašymą per paštą pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d., o ne 2020 m. rugsėjo 14 d. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjai tinkamai išaiškino, jog pagal kasacinio teismo praktiką, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką).
23. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą galėjo pateikti tik dėl pirmos instancijos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos. Todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paštui ji įteikė 2020 m. rugsėjo 10 d., nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, nes ir 2020 m. rugsėjo 10 d. nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jau buvo praėję daugiau kaip trys mėnesiai.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.