Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. ieškovė UAB „Daisana“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos solidariai 15 351,63 Eur žalai atlyginti.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: vandentiekio tinklai 1V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio tinklai 2V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 1KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 2KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 3 KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 4KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Tinklai). Tinklais tiekiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos (duomenys neskelbtini), gyventojams. Ieškovė neturi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijos.

3. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu išpirkti Tinklus arba juos nuomoti. Šalims derantis dėl Tinklų išpirkimo ar nuomos, 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. T17-287(1.48) Klaipėdos rajono savivaldybė informavo ieškovę, kad: savivaldybė neturi finansinių galimybių sumokėti turto vertintojų nustatytą Tinklų vertę; Tinklai gali būti išperkami, bet neprivalo būti išperkami; savivaldybei nėra tikslinga perimti Tinklus, nes Tinklai nėra prijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų tinklų.

Šalies argumentai

11.3. ieškovė nurodo, kad faktiškai trečiasis asmuo be jokio pagrindo perėmė Tinklų valdymą ir naudojimą, tačiau, nors ir laiko trečiojo asmens veiksmus neteisėtais, jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškia;

11.4. ieškovė neįrodė žalos (negautų pajamų) dydžio. Ieškovė nurodo, kad jai padarytos žalos dydis turi būti skaičiuojamas pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-272 patvirtintą Kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimą nustatymo metodikos 4 punktą. Tačiau Metodikos 2 punkte nustatyta, jog Metodika privaloma vandens tiekėjui, kuris yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir kuris teisės aktuose nustatyta tvarka teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad ji taikoma, kai vandens tiekėjas su viešojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, savininku tariasi dėl apmokėjimo už viešojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą. Ieškovė neteikia teisės aktuose nustatyta tvarka viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, nėra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl ši Metodika negali būti taikoma;

11.5. teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atsisakymo išpirkti Tinklus ir ESO atsisakymo nutraukti Tinklams elektros energijos tiekimą, realiai patyrė kokių nors išlaidų. 2017 m. sausio 9 d. sudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo Tinklams su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo moka už sunaudotą elektros energiją, t. y. ieškovė jokių išlaidų dėl to neturi.

12. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. teismas neteisingai įvertino savivaldybės ir viešojo vandens teikėjo (AB „Klaipėdos vanduo“) veiksmus perimant Tinklus bei netinkamai taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarką. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Aprašo 6.1 punkte nustatyta, kad infrastruktūros objektas ir teisės į jį turi būti registruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė yra Tinklų savininkė, į bylą pateikti tai patvirtinantys išrašai. Taigi Tinklai atitinka Aprašo 6.1 punkte nustatytą tinkamumo kriterijų;

12.2. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka abu Aprašo 7 punkte nurodytus reikalingumo kriterijus. Teismas nepasisakė dėl Tinklų atitikties Aprašo 7.1 punkte nustatytam reikalingumo kriterijui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Tinklai yra savivaldybės viešojo geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, kurioje veikia savivaldybės paskirtas ir licenciją verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla turintis viešas vandens tiekėjas. Vertindamas Tinklų atitiktį Aprašo 7.2 punkte nustatytam reikalingumo kriterijui, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. (19-2)-D8-290 atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje nustatytą individualaus geriamojo vandens išgavimo ir naudojimo apibrėžimą ir pažymėjo, kad sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra geriamasis vanduo tiekiamas ir nuotekos tvarkomas daugiau kaip 50 asmenų. Vykdoma geriamojo vandens tiekimo veikla negali būti prilyginama individualiam geriamojo vandens išgavimui ir naudojimui. Rašte taip pat pažymima, jog minėto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (neviešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją;

12.3. be to, Aprašo 8 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimas ir perdavimas vykdomi Apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus. Tai iš esmės atitinka esamą situaciją, kadangi nei ieškovė, nei trečiasis asmuo reikiamos licencijos neturi, ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ir verslo subjektai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis. Viešojo vandens tiekėjo išvados, kad Tinklai nėra reikalingi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimui, savivaldybei nėra privalomos ir nepanaikina įstatyme nustatytos pareigos pasirūpinti viešuoju interesu ir aprūpinti gyventojus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis;

12.4. teismas neįvertino, kad Savivaldybės administracija ne tik neįvykdė įstatymo nustatytų pareigų, tačiau taip pat inspiravo ir kitų asmenų neteisėtus veiksmus. Savivaldybės administracija, žinodama, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neturi geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo licencijos ir negali užsiimti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams, taip pat žinodama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams gali užsiimti tik savivaldybės toje teritorijoje paskirtas viešas vandens tiekėjas - AB „Klaipėdos vanduo“, tarpininkavo trečiajam asmeniui neteisėtai perimant geriamo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Savivaldybės administracija Tinklus trečiajam asmeniui perdavė nesant tam teisinio pagrindo, ir ieškovė dėl to patiria žalą (negauna pajamų);

12.5. VKEKK pripažino neteisėtais ESO veiksmus ir tai yra prima facie įrodymas, patvirtinantis ESO neteisėtą elgesį. Bylos nagrinėjimo metu ESO nurodė, kad sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu, vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 143 punktu. Šia nuostata ESO vadovaujasi nepagrįstai, nes trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad turi teisę eksploatuoti Tinklus. Prieš sutarties sudarymą ESO taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad vyksta teisiniai ginčai dėl Tinklų. Esamoje situacijoje elektros energijos tiekimo sutartį su ESO galėjo sudaryti tik reikiamus įgalinimus turintis licencijuotas geriamojo vandens tiekėjas. Po 2017 m. sausio 9 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 605517- 53512/170014 sudarymo trečiasis asmuo pradėjo naudoti Tinklus be ieškovės sutikimo, nesant juridinio pagrindo, ir neteisėtai Tinklus eksploatuoja iki šiol;

12.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Atsakovės veikė bendrininkavimo sąlygomis siaurąja prasme. Turto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudotis turtu ir juo disponuoti. Kadangi Tinklai yra specifinis nekilnojamojo turto objektas ir jam taikomas specialus teisinis reguliavimas, ieškovės galimybės valdyti, naudotis Tinklais ir jais disponuoti yra ribotos. Tinklus naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį (geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui) gali tik licencijuotas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, įstatymų leidėjas specialios paskirties infrastruktūros savininkui nesuteikia galimybių juos eksploatuoti, tačiau įpareigoja savivaldybę perimti infrastruktūros objektus, už juos atsiskaityti ir organizuoti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, jeigu toks poreikis atsiranda;

12.7. šiuo metu Tinklai yra naudojami, tačiau ieškovė jokio atlygio už tai negauna, t. y. patiria žalą. Tokia situacija susidarė dėl dviejų priežasčių: 1) dėl Savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo; 2) dėl neteisėtų ESO veiksmų. Jeigu savivaldybė būtų atlikusi įstatymo jei suteiktas funkcijas, t. y. perėmusi Tinklus ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaičiusi su ieškove, žala nebūtų patirta. Jeigu savivaldybė Tinklų būtų neperėmusi dėl poreikio nebuvimo (gyventojai geriamuoju vandeniu būtų aprūpinami kitais būdais), tai tokiu atveju Tinklai nebūtų naudojami ir ieškovė žalos taip pat nebūtų patyrusi. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikis yra ir nuolat auga (didėja gyventojų skaičius). Tinklai neteisėtai naudojami, nes ESO 2017 m. sausio 9 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 605517-53512/170014 pagrindu tiekia elektros energiją Tinklų funkcionavimui palaikyti. Tiek savivaldybės neteisėtas neveikimas, tiek ir ESO neteisėti veiksmai (sudarant Elektros energijos tiekimo sutartį su asmeniu, kuris neturi teisės eksploatuoti Tinklų), buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis;

12.8. žalos dydis skaičiuojamas kaip negauta kaina už vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimą, pasiremiant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Metodika, o, tiksliau, kainos už vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimą skaičiavimo principais. Jeigu ieškovės Tinklai savivaldybės būtų perimti naudoti kaip viešam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros dalis, būtent Metodikos pagrindu būtų skaičiuojama kaina už Tinklų naudojimą. Šiuo atveju Tinklai yra naudojami vandens tiekimui, todėl pagrįsta žalos dydį įrodinėti remiantis skaičiavimais pagal tas aplinkybes, kurios savo esme artimos esamoms.

13. ESO prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – taip pat ir Taisyklės), 143 punktas suteikia operatoriui teisę nenutraukti ar neapriboti elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo vartotojo ar tiekėjo prašymu, jei toks elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimas ar apribojimas pažeistų trečiųjų asmenų, turinčių teisę naudoti objektą, interesus arba, jeigu operatoriaus ir (ar) tiekėjo turimais duomenimis dėl objekto, į kurį vartotojas prašo nutraukti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, nuosavybės, valdymo ir (ar) disponavimo vyksta ginčai. Taisyklių 143 punkte vartojama ginčo sąvoka nėra privalomai siejama su ginčo nagrinėjimu teisme, o turi būti vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Tai reiškia, jog Taisyklių 143 punkto taikymo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos pobūdį, interesų, kuriems gali būti pakenkta, reikšmingumą bei kitas svarbias aplinkybes;

13.2. 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (5.1.39)A5-7098 Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į ESO, nurodydama, jog ieškovė, prašydama išmontuoti elektros energijos apskaitos prietaisus Tinkluose, ketina nutraukti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą prie Tinklų prisijungusiems gyventojams. Ieškovės, Klaipėdos rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje bei AB „Klaipėdos vanduo“ tarpusavio susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į ESO dėl elektros apskaitos prietaisų išmontavimo, kryptingai siekė, kad Tinklai būtų išpirkti arba išnuomoti.

13.3. Teisėtais būdais negaudama norimo rezultato, ieškovė ėmė veikti priešingai nuosavybės teisės turiniui – 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė ESO prašymą nutraukti elektros energijos persiuntimą Tinklams. Įvertinusi ieškovės 2016 m. gruodžio 23 d. prašymą ir susipažinusi su Klaipėdos rajono savivaldybės 2016 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (5.1.39)A5-7098 argumentais, ESO nustatė, kad egzistuoja individualaus ir viešojo intereso konkuravimo problema, kurią išsprendė vadovaudamasi proporcingumo principu. ESO pagrįstai ir teisėtai pasirinko suteikti prioritetą tai vertybei, kurios neapgynus atsirastų esminė žala. Patenkinus ieškovės 2016 m. gruodžio 23 d. prašymą, 86 namų ūkiams, kurių nariais yra ir jautrioms visuomenės grupėms priskiriami mažamečiai vaikai ir senyvo amžiaus asmenys, būtų buvusi panaikinta techninė galimybė apsirūpinti geriamuoju vandeniu bei išleisti susidarančias nuotekas;

13.4. kita vertus, atsižvelgdama ir į aplinkybę, kad status quo padėties išsaugojimas lems ieškovės prievolės atsiskaityti už Tinkluose suvartotą elektros energiją vykdymą, ESO sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu. Sutartimi įsipareigojimai dėl Tinklų buvo perkelti trečiajam asmeniui, tokiomis priemonėmis užtikrinant ieškovės ir savivaldybės teritorijos gyventojų interesų teisingą pusiausvyrą. VKEKK (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) išvada neturi teisinės reikšmės sprendžiant kompensavimo už naudojimosi ieškovei priklausančiais Tinklais klausimą. Trečiasis asmuo de facto perėmė Tinklų valdymą ir naudojimą, todėl ieškovė, nesutikdama su neatlygintinu Tinklų naudojimu, turi teisę į trečiąjį asmenį nukreipti konkretų turtinį reikalavimą;

13.5. ieškovė nepateikė konkrečių argumentų ir juos patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leistų teigti, kad ESO, atsisakydama išmontuoti elektros energijos apskaitos prietaisus, sukėlė ieškovei apibrėžtų praradimų. Ginčo atveju ESO elgėsi taip, kaip ją įpareigojo elektros energetikos srities norminiai teisės aktai – Taisyklių 143 punktas. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei ESO veiksmų (neveikimo) neteisėtumo požymio, ESO nekyla turtinė prievolė atlyginti ieškovei jos tariamai patirtus nuostolius. Be to, nėra jokių teisinių ir faktinių pagrindų atsakovių solidariajai atsakomybei atsirasti.

14. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti.