Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovui R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 6501,95 Eur skolos, 2000,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8501,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 255,06 Eur žyminio mokesčio ir 230,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas ieškovui.

Teisme 2015 m. lapkričio 24 d. gautas ir 2016 m. vasario 5 d. priimtas atsakovo pareiškimas dėl 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 str. 3 d.). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 str. 1 d., sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, o CK 6.154 str. 1 d. sutartis apibūdinama kaip asmenų susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo, kai viena šalis įsipareigoja kitai šaliai atlikti tam tikrus veiksmus, o ši įgyja reikalavimo teisę. CK sutarčių teisės dalis prasideda esminio, tai yra sutarties laisvės principo turinio atskleidimu, nurodant, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus įstatymo įpareigojimą ar savanorišką įsipareigojimą (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.). CPK 12 str. įpareigoja teismą nagrinėjant bylą taikyti rungimosi principą. Pagal šį principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, tai yra tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. rugpjūčio 17 d. sudarė UAB „Dasema“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas iš ieškovo įsigijo 33,33 procentus jam priklausančių UAB „Dasema“ akcijų už 25000,00 Lt sumą. Atsakovas sutartimi įsipareigojo 10000,00 Lt sumokėti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Likusią dalį – 15000,00 Lt sumokėti dalimis per 36 mėnesius, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo datos ir mokant kiekvieną mėnesį po 416,67 Lt. Sutartimi susitarė dėl 0,2 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos, jeigu laiku nebus pervedami pinigai. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdė iš dalies ir atliko mokėjimus: 2011 m. spalio 7 d. pervedė 500,00 Lt, 2011 m. lapkričio 2 d. pervedė 400,00 Lt ir 100,00 Lt, 2012 m. sausio 31 d. pervedė 250,00 Lt, 2011 m. gruodžio 15 d. pervedė 300,00 Lt, 2012 m. vasario 17 d. pervedė 300,00 Lt, 2012 m. balandžio 23 d. pervedė 300,00 Lt, 2013 m. liepos 4 d. pervedė 400,00 Lt (b. l. 17-23), iš viso 738,53 Eur (2550,00 Lt). 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovo atstovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl skolos grąžinimo, kuria įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo jos gavimo dienos sumokėti skolą ir 5 procentų metines palūkanas iki pretenzijos surašymo dienos, iš viso 6876,25 Eur (b. l. 24-25). Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė mokėjimo nurodymais: 7000,00 Lt 2011 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 7000,00 Lt, 2011 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 500,00 Lt, 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 400,00 Lt, 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 100,00 Lt, 2011 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 300,00 Lt, 2012 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 250,00 Lt, 2012 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 300,00 Lt, 2012 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 300,00 Lt, 2013 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu, kurio pervedė ieškovui 400,00 Lt, iš viso 2765,87 Eur (9550,00 Lt) (b. l. 60-68). Visi atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai atlikti pervedant pinigų sumas į ieškovo banko sąskaitą bei mokėjimo paskirtyje nurodant „už „Dasema“ akcijas“ bei patvirtinti AB SEB banko atstovo, todėl laikytini tinkamai įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas ieškovui pervedė 2765,87 Eur sumą. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 2765,87 Eur, todėl darytina išvada, kad likusi skolos dalis yra 4474,63 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 4474,63 Eur skola ieškovui.

CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Šalys privalo tinkamai, sąžiningai bei laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai, privalo kitai šaliai atlyginti jos patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.200 str. 1 d., 6.256 str.). Konstatuotina, kad atsakovas, žinodamas apie savo pareigą mokėti už įsigytas akcijas, šios pareigos tinkamai nevykdė. 2011 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Dasema“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punkte nustatytos sutartinės netesybos, tai yra 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 9). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau įgyvendinant šį sutarties laisvės principą civilinių teisinių santykių subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl įstatyme numatyta teismo teisė mažinti sutartines netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės, o taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės (CK 1.5 str. 2 d., 6.156 str., 6.258 str. 3 d.). Kita vertus, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus, o sprendžiant dėl netesybų mažinimo, atsižvelgiama į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas, bylos aplinkybių kontekste, neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Ir priešingai – visos aplinkybės liudija, kad būtent atsakovas nagrinėjamu atveju yra nesąžininga sandorio šalis, kadangi su ieškovu už ieškovo jam parduotas akcijas laiku neatsiskaitė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovas reikšdamas ieškinį prašo priteisti jau sumažintus delspinigius, tai yra 2000,00 Eur ir neprašo taikyti sutartyje numatytų netesybų dydžio, į tai, kad atsakovas prašydamas dar sumažinti delspinigius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, kad nusipirkus akcijas, sumažėjo įmonės pelningumas, pasikeitė darbuotojai, atleistiems darbuotojams reikėjo išmokėti atostogų kompensacijas, įmonė turėjo daug klientų, kurie įmonei buvo skolingi ir bankrutavo, kad jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, taip pat turi įsigijęs namą su banko paskola, laikytina, kad prašomi priteisti 2000,00 Eur delspinigiai nėra neprotingi ar akivaizdžiai per dideli, todėl iš atsakovo priteistina 2000,00 Eur delspinigių ieškovui.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas pilnai įvykdė prievoles, kylančias iš sutarties, iš atsakovo priteistina 4474,63 Eur skola ir 2000,00 Eur delspinigių (CK 6.2 str., 6.38 str. 6.200 str., 6.205 str., 6.258 str., 6.260 str.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), kurios atlieka kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį tokių palūkanų dydis yra penki procentai. Nagrinėjamu atveju šios palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą – 6474,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad patyrė 280,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 26-27, 75), tačiau atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengė ir išrašė pajamų orderio kvitus už suteiktą teisinę pagalbą UAB „Tikroji turto kaina“ atstovė D. Š. (b. l. 26-27, 74-75). Pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. atstovavimo sutartį atstovauti ir ruoši procesinius dokumentus buvo pavesta advokatei D. S. (b. l. 28). Atstovavimo sutartyje nėra nurodyta, kad D. Š. yra įgaliota rengti procesinius dokumentus ar atstovauti ieškovą. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad advokatė Dalia Skerstonaitė jam suteikė kokią nors teisinę pagalbą bei kokiu pagrindu D. Š., jam teikė teisinę pagalbą, taip pat ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kas jam teikė teisinę pagalbą, kas yra asmuo išrašęs pajamų orderio kvitus bei parengęs atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei pagrįsti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, esant nurodytoms aplinkybėms 280,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą nepriteistinos. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Tenkinus iš dalies ieškovo ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistinas 194,24 Eur žyminis mokestis ieškovui (6474,63 Eur x 3 procentai) ir 4,38 Eur už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4474,63 Eur skolos, 2000,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6474,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,24 Eur žyminio mokesčio ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Š. 4,38 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.