- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2-564-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01655-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- "Korlena"
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Projektavimo ir restauravimo institutas“, ,,Projektavimo ir restauravimo insitutas", Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Korlena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korlena“, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Projektavimo ir restauravimo institutas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Korlena“, argumentuodama tuo, kad atsakovė yra nemoki, nevykdo savo prievolių, yra skolinga ieškovei 373 104,54 Eur. Nurodė, kad šiuo metu įmonėje yra apdraustas vienas darbuotojas, remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis atsakovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 225 509 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 222 973 Eur, iš jų per vienerius metus – 26 282 Eur. Atsakovė per einamuosius metus deklaravo 650 Eur nuostolį. Atsakovė įregistravusi nuosavybės teises nekilnojamajam turtui, kuriam VMI 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (23.31-08)492-616 nustatė priverstinę hipoteką. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Korlena“ privalomai registruoto turto neturi, atsakovei užvestos 2 vykdomosios bylos, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimą. VMI įspėjo atsakovę apie bankroto bylos iškėlimą jos buveinės adresu siųsdama pranešimus, nors pastarieji ir nebuvo įteikti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nurodydama, kad VMI pareiškime nurodoma mokestinė nepriemoka neatitinka realios situacijos. Bendrovė 2018 m. veikė nuostolingai, dėl ko jai nekilo pareiga mokėti pelno mokesčio. Tuo tarpu VMI nurodoma pelno mokesčio nepriemoka ir priskaičiuoti delspinigiai susidarė Bendrovei per klaidą pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nurodžius netikslius duomenis, kurie patikslinti. Bendrovės turimas turtas sudaro 2 060 313 Eur, bendrovės pradelstus įsipareigojimus sudaro tik VMI mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis ir už jį priskaičiuoti delspinigiai, t. y. ne daugiau kaip 617,19 Eur. Todėl bendrovė nėra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų prasme.
3. Tretysis asmuo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pateikė civilinėje byloje Nr. e2-2704-603/2019 pačios atsakovės pateiktą UAB „Korlena“ ir M. T. 2018 m. vasario 12 d. sudarytą paskolos sutartį su susitarimu dėl pakeitimo, kurių pagrindu atsakovė paskolino M. T. 843 000 Eur sumą vienerių metų terminui. Paskolos pagal šią sutartį grąžinimo terminas jau yra pasibaigęs.
4. Tretysis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Korlena“ bankroto bylą; bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Debitus“; areštavo UAB „Korlena“ ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises.
6. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė aktualių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausančių keturių butų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), vertę, nors atsakovei buvo pakankamas terminas tai padaryti.
7. VMI 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr.(23.31-08) 492-616 nustatė priverstinę hipoteką minėtiems butams, jie bendrai įvertinti 210 900 Eur. Atsakovė nurodo, jog jos turimos debitorinės skolos siekia 70 000 Eur, tačiau įrodymų patvirtinančių šių skolų susidarymo faktą ar duomenų, leidžiančių įvertinti šių sumų susigrąžinimo realumą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
8. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame kreditorių sąraše yra 3 kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 145 000 Eur. Ieškovė 2020 m. sausio 20 d. pateikė duomenis, kad atsakovės mokestinė nepriemoka yra 450 926 Eur, taip pat nurodė, jog UAB „Korlena“ nepateikė mokesčių administratoriui patikslintos Pelno mokesčio deklaracijos už 2018 m., todėl pelno mokesčio prievolė yra ta, kuri apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto (210 900 Eur) vertę, be to, remiantis atsakovės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita, įmonė 2018 m. turėjo 15 510 Eur nuostolių. Atsakovė pripažįsta, kad šiuo metu veiklos nevykdo, tai sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog ateityje atsakovės įsipareigojimai didės.
10. Teismas sprendė, kad UAB „Korlena“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos įsipareigojimai viršija turto vertę, todėl iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Korlena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį dėl bankroto bylos UAB „Korlena“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės turimos debitorinės skolos yra nepatikimos bei nepagrįstai neįtraukė šio turto į atsakovės turimo turto masę, tokiu būdu sumažindamas atsakovės turimą turtą ne mažiau kaip 70 000 Eur.
11.2. Teismas nepagrįstai į bendrovės įsipareigojimų sumą įtraukė atsakovės 165 926 Eur dydžio mokestinę nepriemoką VMI, kuri neatitinka realios situacijos, kadangi ši tariama skola susidarė bendrovei per klaidą nurodžius netikslius duomenis. Atsakovė patikslino pelno mokesčio deklaraciją už 2018 m. bei pateikė ją į bylą. Taigi, VMI nėra atsakovės kreditorė, dėl ko vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi teisės inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimo.
11.3. Aplinkybė, kad viešai prieinamuose duomenyse tebėra nurodoma informacija apie atsakovės tariamą mokestinę nepriemoką niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti šios nepriemokos realaus egzistavimo. Vos per kelių dienų laikotarpį, į kurį pateko ir nedarbo dienos, viešoje erdvėje pateikta informacija negalėjo ir nebuvo patikslinta.
11.4. Teismas taip pat nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai ateityje didės. Bendrovės vykdoma veikla yra nekilnojamojo turto nuoma bei pirkimas–pardavimas; pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrovei nuo 2019 m. pradžios yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemones uždraudžiant bendrovės akcininkams balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant nutarimus inter alia dėl ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo, nuomos ir pan. Dėl šios priežasties bendrovė laikinai veiklos nevykdo.
11.5. Atsakovė neturi mokestinės nepriemokos VMI, turimi turtiniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 145 000 Eur, kurių terminai dar nėra suėję, t. y. bendrovė neturi šiai dienai vykdytinų (pradelstų) finansinių įsipareigojimų, turimas turtas sudaro ne mažiau kaip 370 000 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nepajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų.
11.6. Teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, dėl kurios nurodomo įsiskolinimo šiuo metu vyksta teisminis ginčas.
Atsiliepimas
12. Ieškovė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pateikė detalius duomenis, kad atsakovės VMI mokestinė nepriemoka sudaro 151 013,84 Eur.
12.2. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pelno mokesčio prievolė 144 194,00 Eur sumai už 2019 m. yra apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva.
12.3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 140¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. UAB „Korlena“ nepateikė mokesčių administratoriui patikslintos Pelno mokesčio deklaracijos už 2018 m., todėl pelno mokesčio prievolė yra ta, kuri apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva.
12.4. Atsakovė UAB „Korlena“ nevykdė mokestinių pareigų (MAĮ 40 straipsnio 5 punktas), todėl jai kilo neigiamos pasekmės, t. y. suformavus pelno mokesčio pakaitines deklaracijas už 2019 m., atsirado mokestinė nepriemoka.
13. Tretieji asmenys VSDFV Vilniaus skyrius ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė pateikė teismui atskirojo skundo priedus – 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, prašydama prijungti jas prie bylos. VMI kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė informacinės sistemos išrašą apie UAB „Korlena“ mokestines prievoles.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje apeliantės ir ieškovės pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, duomenys gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.
Dėl taikytino teisinio reglamentavimo
18. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
19. Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Šis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-378/2019).
20. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-378/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. UAB „Korlena“ bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kadangi bankroto bylos iškėlimo procedūroms, pradėtoms iki JANĮ įsigaliojimo, JANĮ nuostatų taikymas atgal neįtvirtintas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turėjo būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne pagal JANĮ nuostatas.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
22. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi pareiškimas iškelti atsakovei UAB „Korlena“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumu.
23. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1391-585/2019; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-381/2020). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-910-381/2019; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-553/2020).
24. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi ne ĮBĮ, o JANĮ nuostatomis, atitinkamai bendrovės nemokumą vertino ne pagal pradelstų įsipareigojimų ir bendrovės turto santykį (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), o pagal visų įsipareigojimų ir turto vertės santykį (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), taip pat nevertino bendrovės galimybių vykdyti įsipareigojimus (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas), realios UAB „Korlena“ turimo turto vertės. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su UAB „Korlena“ finansine padėtimi, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei galėjo būti išspręstas neteisingai.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta UAB „Korlena“ finansinė padėtis, bendrovės galimybės vykdyti įsipareigojimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Korlena“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.