Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Korlena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Korlena“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Korlena“, kadangi atsakovė yra nemoki, nevykdo savo prievolių, yra skolinga ieškovei 373 104,54 Eur. Nurodė, kad šiuo metu įmonėje yra apdraustas vienas darbuotojas, atsakovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 225 509 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 222 973 Eur, iš jų per vienerius metus – 26 282 Eur. Atsakovė per einamuosius metus deklaravo 650 Eur nuostolį. Atsakovė yra įregistravusi nuosavybės teises nekilnojamajam turtui, kuriam VMI 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (23.31-08)492-616 nustatė priverstinę hipoteką. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Korlena“ privalomai registruoto turto neturi, atsakovei užvestos 2 vykdomosios bylos, kuriose antstoliai vykdo išieškojimą. VMI įspėjo atsakovę apie bankroto bylos iškėlimą jos buveinės adresu siųsdama pranešimus, nors pastarieji ir nebuvo įteikti.

2. Atsakovė UAB „Korlena“ su VMI pareiškimu nesutiko, nurodydama, kad VMI pareiškime nurodoma mokestinė nepriemoka neatitinka realios situacijos. Bendrovė 2018 m. veikė nuostolingai, dėl ko jai nekilo pareiga mokėti pelno mokesčio. Tuo tarpu VMI nurodoma pelno mokesčio nepriemoka ir priskaičiuoti delspinigiai susidarė bendrovei per klaidą pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nurodžius netikslius duomenis, kurie yra patikslinti. Bendrovė nėra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme.

3. Trečiasis asmuo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pateikė civilinėje byloje Nr. e2-2704-603/2019 pačios atsakovės pateiktą UAB „Korlena“ ir M. T. 2018 m. vasario 12 d. sudarytą paskolos sutartį su susitarimu dėl pakeitimo, kurių pagrindu atsakovė paskolino M. T. 843 000 Eur sumą vienerių metų terminui. Paskolos pagal šią sutartį grąžinimo terminas jau yra pasibaigęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-343-640/2020 pareiškėjos VMI pareiškimą tenkino ir iškėlė UAB „Korlena“ bankroto bylą.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Korlena“ 2017 m. balanse įrašytas turtas sudarė 225 509 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 223 416 Eur, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonės 2018 m. balanse įrašytas turtas sudarė 2 060 313 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 361 675 Eur, iš kurių per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 2 221 223 Eur, t. y. viršijo ne tik pusę į balansą įrašyto turto vertės, o net buvo didesni, nei į balansą įrašyto turto vertė. 2019 m. balanse įrašyta BUAB „Korlena“ turto vertė yra 2 099 821 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 075 832 Eur, iš kurių 1 921 033 Eur sumos mokėtinos per metus. Todėl UAB „Korlena“ būsena 2017-2019 m. atitiko nemokumo sąvoką, įtvirtintą ĮBĮ 9 straipsnyje.

6. UAB „Korlena“ balanse už 2019 m. nurodoma, kad jos turimo turto vertė yra 2 099 821 Eur, iš kurio 301 028 Eur sudaro ilgalaikis, o net 1 798 793 Eur trumpalaikis (piniginės lėšos, atsargos ir gautinos sumos) turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 075 832 Eur, iš kurių 1 921 033 Eur yra per metus mokėtinos sumos.

7. Nustatyta, kad UAB „Korlena“ nuosavybės teise priklauso keturi gyvenamosios paskirties butai/patalpos, kurių bendra rinkos vertė yra 202 300 Eur. Kito registruoto turto atsakovė nurodė neturinti. Visas turimas įmonės ilgalaikis turtas (butai) yra įkeisti hipoteka, jiems taikomi areštai.

8. 2019 m. rugpjūčio 22 d., o VMI sprendimu bendrovės nekilnojamajam turtui nustatyta priverstinė hipoteka bei areštas. Didžiąją dalį trumpalaikio turto (1 705 143 Eur) sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau byloje pateikti įrodymai tik dėl 40 000 Eur debitorinio įsiskolinimo, kuris turi būti gautas.

9. Pagal byloje pateiktus duomenis UAB „Korlena“ turimas turtas gali sudaryti ne daugiau nei 202 300 Eur, tačiau net ir šis turtas yra apsunkintas hipoteka ir areštais, todėl atsakovė negali juo laisvai disponuoti ar atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais. Taigi, UAB „Korlena“ yra nemoki.

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliantė UAB „Korlena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-343-640/2020, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Korlena“ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas neįtraukė UAB „Korlena“ turimų debitorinių skolų, nepagrįstai sumažino įmonės turimo turto masę bei nepagrįstai sprendė dėl tariamo jos nemokumo. Pirmosios instancijos teismui pateikti kreditorių ir debitorių sąrašai buvo sudaryti vadovaujantis išimtinai įmonės vadovo turimais ir šių dokumentų sudarymo dienai aktualiais buhalteriniais duomenimis.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kėlė abejones dėl UAB „Korlena“ pateiktų duomenų teisingumo bei neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo nepagrįstai sumažino UAB „Korlena“ turimą turtą ne mažiau kaip 70 000 Eur bei netinkamai vertino įmonės turimo turto vertę.

10.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Korlena“ įsipareigojimų vertę, nepagrįstai į UAB „Korlena“ įsipareigojimų sumą įtraukė įmonės neva turimą 165 926 Eur dydžio mokestinę nepriemoką VMI.

10.4. UAB „Korlena“ nuo pat teisminio ginčo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, kad VMI pareiškime dėl bankroto bylos nurodoma mokestinė nepriemoka ir priskaičiuoti delspinigiai neatitinka realios situacijos, kadangi ši tariama skola susidarė UAB „Korlena“ per klaidą nurodžius netikslius duomenis. Nepaisant to, UAB „Korlena“, sužinojusi apie šiuos neatitikimus, patikslino pelno mokesčio deklaraciją už 2018 m. bei pateikė ją į bylą. Vien dėl šios aplinkybės teismas privalėjo atmesti VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl UAB „Korlena“ veiklos faktinio nevykdymo kaip aplinkybės neva patvirtinančios UAB „Korlena“ nemokumą. 2019 metais prieš UAB „Korlena“ akcininką ir dabartinį vadovą buvo inicijuota civilinė byla, kurios metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant įmonės akcininkams balsuoti įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant nutarimus inter alia dėl ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo, nuomos ir pan. Kadangi įmonės veikla yra susijusi išimtinai su ilgalaikio turto disponavimu, būtent ši objektyvi ir nuo įmonės nepriklausanti aplinkybė lėmė, kad ji šiuo metu laikinai nevykdo iki šiol vykdytos ūkinės-komercinės veiklos. Tačiau priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nepaneigia ir negali paneigti UAB „Korlena“ galimybės toliau sėkmingai vystyti savo veiklą panaikinus šiuos apribojimus.

10.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu UAB „Korlena“ turtiniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 195 500 Eur, kurių terminai dar nėra suėję, kas leidžia daryti išvadą, kad įmonė šiai dienai neturi vykdytinų (pradelstų) finansinių įsipareigojimų. Įmonės turimas turtas sudaro ne mažiau kaip 370 000 Eur.

10.7. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad UAB „Korlena“ ilgalaikis turtas yra apsunkintas hipoteka taip pat niekaip nepaneigia įmonės galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Korlena“ turimu nekilnojamuoju turtu buvo užtikrinti įmonės įsipareigojimai jos kreditorių ir debitorių sąraše nurodytiems įmonės kreditoriams.

11. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

11.1. UAB „Korlena“ nepagrįstai teigia, kad ji neturi jokios mokestinės nepriemokos, o VMI nėra bendrovės kreditorė. Pagal VMI 2020 m. gegužės 26 d. duomenis UAB „Korlena“ mokestinė nepriemoka sudaro 154 698,38 Eur. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Korlena“ pateikimo dieną (2019 m. lapkričio 8 d.) UAB „Korlena“ mokestinė nepriemoka sudarė 373 104,54 Eur. Nors UAB „Korlena“ 2020 m. sausio 24 d. pateikė VMI patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2018 m., tačiau UAB „Korlena“ pateiktos deklaracijos 64 eilutėje nurodė į biudžetą mokėtiną 2945 Eur pelno mokestį. UAB „Korlena“ 144 194,00 Eur pelno mokesčio prievolė už 2019 m. yra apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104¹ straipsnis reglamentuoja mokestinės prievolės nustatymą mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos.

11.2. UAB „Korlena“ nepateikė mokesčių administratoriui patikslintos pelno mokesčio deklaracijos už 2019 m., todėl pelno mokesčio prievolė yra ta, kuri apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva. MAĮ 140¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka mokesčių administratoriaus nustatytai mokestinei prievolei taikomos mokesčių mokėtojo deklaruotos mokestinės prievolės vykdymo taisyklės ir laikoma, kad ši mokestinė prievolė deklaruota paskutinę mokesčio įstatyme nustatyto mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną (MAĮ 140¹ straipsnio 2 dalis). Kadangi UAB „Korlena“ nevykdė mokestinių pareigų (MAĮ 40 straipsnio 5 punktas), jai kilo neigiamos pasekmės, t. y. suformavus pelno mokesčio pakaitines deklaracijas už 2019 m., atsirado mokestinė nepriemoka.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Korlena“ atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinant šiame atsiliepime pateikiamus trečiojo asmens argumentus. Trečiasis asmuo nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

12.1. UAB „Korlena“ pati pripažįsta, kad ūkinės veiklos faktiškai nevykdo. Atskirajame skunde nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra nustatytos ne įmonei, o tik jos akcininkams. Pačios įmonės atžvilgiu jokių laikinųjų apsaugos priemonių ar kitokių ribojimų nėra nustatyta.

12.2. Atsakovė tris kartus sąmoningai nevykdė teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų į bylą pateikti aktualius finansinius bendrovės duomenis, taip pat keitė savo poziciją dėl bendrovės kreditorių, slėpė ir iki šiol slepia duomenis apie sudarytas paskolų sutartis. Atsakovė, nepateikdama teismo prašomų duomenų, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

12.3. UAB „Korlena“ 2019 metų finansinės ataskaitos dokumentų duomenys apie praėjusius (2018) metus neatitinka 2018 metų finansinės ataskaitos dokumentų duomenų apie einamuosius (tuos pačius 2018) metus, nors pagal teisės aktų reikalavimus tokie duomenys privalo sutapti. Įvertinus argumentus dėl akivaizdžių į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų prieštaravimų, spręstina, kad tikrovę atitinkančių duomenų UAB „Korlena“ į bylą nėra pateikusi iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsilipimų į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

15. Vis dėlto, ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

16. Sprendžiant dėl prie apeliantės atskirojo skundo pateiktų įrodymų (UAB „Korlena“ kreditorių ir skolininkų sąrašas) priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dalykas yra susijęs su įmonės bankroto byla (įmonės nemokumo vertinimu). Taigi, kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu. Tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

17. Byloje ginčas kilo dėl UAB „Kolena“ nemokumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad UAB „Kolena“ yra nemoki ir iškėlė įmonės bankroto bylą. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti UAB „Kolena“ bankroto bylą teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų.

19. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

20. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

21. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

22. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Korlena“ 2017 m. balanse įrašytas turtas sudarė 225 509 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 223 416 Eur, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonės 2018 m. balanse įrašytas turtas sudarė 2 060 313 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 361 675 Eur, iš kurių per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 221 223 Eur, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. 2019 m. balanse įrašyta BUAB „Korlena“ turto vertė buvo 2 099 821 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 075 832 Eur, iš kurių 1 921 033 Eur sumos mokėtinos per metus.

23. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Korlena“ balanse už 2019 m. nurodoma, jog jos turimo turto vertė yra 2 099 821 Eur, iš kurių 301 028 Eur sudaro ilgalaikis, o 1 798 793 Eur sudaro trumpalaikis (piniginės lėšos, atsargos ir gautinos sumos) turtas. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 075 832 Eur, iš kurių 1 921 033 Eur yra per metus mokėtinos sumos. Šių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Korlena“ turimu turtu ir įsipareigojimais kreditoriams, įmonė atskirajame skunde nepaneigė. Įmonė nepateikė duomenų, paneigiančių jos balanse nurodytus turimo turto ir įsipareigojimų duomenis. Taip pat įmonė nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių susidarė įsipareigojimai, kaip ji ketina atgauti balanse nurodytas gautinas sumas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka, kad įmonė iš esmės atitinka ĮBĮ nustatyta nemokios įmonės sampratą.

24. Taip pat kyla abejonių dėl apeliantės debitorinių skolų susigrąžinimo. Pavyzdžiui, pagal UAB „Korlena“ ir M. T. 2018 m. vasario 12 d. sudarytą paskolos sutartį (su 2018 m. balandžio 10 d. pakeitimu) UAB „Korlena“ suteikė M. T. 843 000 Eur paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2019 m. vasario 12 d. Tačiau apie šios paskolos grąžinimą duomenų į bylą nėra pateikta.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „Korlena“ nuosavybės teise priklauso keturi gyvenamosios paskirties butai/patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių bendra rinkos vertė siekia 202 300 Eur. Kito registruoto turto atsakovė nurodė neturinti. Visas turimas ilgalaikis turtas (butai) yra įkeisti hipoteka, jiems taikomi areštai. Šios apeliantės nenuginčytos aplinkybės leidžia teigti, kad įmonės galimybės disponuoti savo turtimu turtu, patenkinti kreditorių reikalavimus, yra suvaržytos.

26. Atsakovė atskiruoju skundu ginčija 165 926 Eur dydžio mokestinę nepriemoką VMI, kadangi ji susidarė įmonei per klaidą nurodžius netikslius duomenis. Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodo, kad 2020 m. gegužės 26 d. duomenimis UAB „Korlena“, mokestinė nepriemoka sudaro 154 698,38 Eur. Tai įrodo VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti duomenys. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji ginčija mokestinę nepriemoką MAĮ nustatyta tvarka. Todėl apeliantės argumentas dėl VMI reikalavimo nepagrįstumo atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Vertindamas UAB „Korlena“ nemokumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmonė faktiškai ūkinės veiklos nevykdo. UAB „Korlena“ nurodo, kad 2019 m. prieš įmonės akcininką ir dabartinį vadovą buvo inicijuota civilinė byla, kurios metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant akcininkams balsuoti įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimant nutarimus, be kita ko, dėl ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo, nuomos ir pan. Kadangi įmonės veikla yra susijusi išimtinai su ilgalaikio turto disponavimu, būtent ši objektyvi ir nuo įmonės nepriklausanti aplinkybė lėmė, kad ji šiuo metu laikinai nevykdo iki šiol vykdytos ūkinės-komercinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

28. Pati apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos ūkinę komercinę veiklą, dėl ko ji negali gauti pajamų. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-695-450/2020). Vien argumentas, kad įmonės veikla susijusi išimtinai su ilgalaikio turto disponavimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų, neleidžia teigti, kad šis argumentas rodo įmonės ketinimus vykdyti komercinę veiklą ir objektyvias priežastis, kodėl ji to negali daryti šiuo metu. Galiausiai, įmonė nepateikia jokių duomenų, kaip ketina grąžinti susidariusius skolinius įsipareigojimus ir tęsti komercinę veiklą. Tai leidžia teigti, kad tolesnis įmonės komercinės veiklos vykdymas yra abejotinas.

29. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino UAB „Korlena“ nemokumą ir pagrįstai pripažino, kad įmonė yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o UAB „Korlena“ atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Trečiasis asmuo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš atsakovės UAB „Korlena“ jos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui nenurodė nei patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.