Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet management and outsourcing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fleet management and outsourcing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

11. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naują įrodymą – lėktuvo bilietus, iš kurių matyti, kad atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 3 d. buvo išvykęs. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į teikiamų įrodymų datą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktą naują įrodymą, kurį vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl įmonės (ne)mokumo

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovei iki JANĮ įsigaliojimo įvykdžius ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytoje ikiteisminėje procedūroje reikalaujamus veiksmus ir pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.

15. Atsakovės vadovas teigia, kad jis turėjo neplaninę komandiruotę į užsienį, dėl ko neturėjo galimybės operatyviai pateikti visų būtinų dokumentų teismui ir, apeliuodamas į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas pirmiausia turi būti taikomas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslams, prašo terminą dokumentams pratęsti bent 12 dienų. Apeliacinės instancijos teismas su pastarąja apeliantės pozicija nesutinka ir mano, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus duomenis, vadovaudamasis taikytina teise bei savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant dėl atsakovės mokumo, pirmosios instancijos teismo įvertinta atsakovės turtinė padėtis laikytina realia skundžiamos nutarties priėmimo momentui, nes ji buvo nustatyta pagal byloje esančius duomenis. Už tai, kad teismui laiku nebuvo pateikta naujausia informacija apie atsakovės turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju atsakingas tik atsakovės vadovas. Antra, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2020 m. sausio 31 d. kartu su atsiliepimu pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Bandomąjį balansą, Klientų apyvartos ataskaitą už 2017 m. bei prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes nesuspėjo parengti restruktūrizavimo plano metmenų ir jai yra būtinas papildomas 12 dienų terminas; pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės prašymą tenkino ir įpareigojo iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti teismui atsiliepime ir prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. vasario 25 d. Nors nuo atsakovės prašymo patenkinimo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo beveik mėnuo, atsakovė, be kartu su atsiliepimu pateiktų Bandomojo balanso ir Klientų apyvartos ataskaitos, jokių aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę ar ketinimus inicijuoti restruktūrizavimo bylą nepateikė. Tokių duomenų apeliantės vadovas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui nei kartu su atskiruoju skundu, nei iki paskirto teismo posėdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, beveik trijų mėnesių laikotarpis (netgi įvertinant atsakovės vadovo komandiruotės laikotarpį nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 3 d.) yra pakankamas parengti ir pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius įmonės finansinę padėtį, ir / ar inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors yra pripažįstama, kad bankroto bylose esama viešojo intereso ir teismo vaidmuo teisminiame bankroto procese yra aktyvus, tai nereiškia, kad įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo pareigą, paneigiant bendrą proceso rungtyniškumą, turi tik teismas – atsakovės direktorius turi procesinę pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius savo nurodomą faktą apie įmonės mokumą ir finansinių sunkumų laikinumą. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2525-241/2018). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašymas dėl termino pratęsimo yra nepagrįstas, reiškiamas, siekiant vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą.

16. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų.

17. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

18. Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. Bandomąjį balansą, įmonė turto turi už 136 265,76 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 412 027,12 Eur. Apeliantė iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto jos turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, tačiau teigia, kad atgavus 224 349,97 Eur skolą iš pagrindinės skolininkės UAB „PGS Group“, atsakovė sėkmingai atsiskaitys su esamai kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės, savo mokumą siejant vien tik su debitorinės skolos atgavimu, tik patvirtina, kad ji jokios realios veiklos nevykdo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kada UAB „PGS Group“ realiai ketina atsiskaityti su apeliante ir / ar, kurie pagrįstų, kad skola yra mažinama ir / ar, kurie patvirtintų, kad apeliantė ketina kreiptis į teismą dėl aptariamos skolos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad debitorės galimybės grąžinti skolą apeliantei yra nepagrįstos ir abejotinos. Be to, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, net ir išieškojus aptariamą skolą iš atsakovės debitorės, jos turimi įsipareigojimai vis tiek viršys deklaruoto turto vertę.

19. Nagrinėjamu atveju patikrinus viešus registrus matyti, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos; atsakovė nekilnojamo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantės įsiskolinimas 2020 m. kovo 10 d. duomenimis VSDFV biudžetui sudaro 23 064,94 Eur, iš jų VSD įmokų už darbuotojus – 22 992,52 Eur ir delspinigių – 72,42 Eur. Viešais duomenimis, atsakovė nėra padengusi 132,94 Eur įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, akcentuoja, kad apeliantė nepateikė jokių naujų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl darytina išvada, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo (pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.