- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 2YT-969-1009/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00697-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- D.B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., A. S., V. S., Valstybinė įmonė Turto bankas
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. L., A. S., V. S., Valstybinė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Pareiškėja D.B. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jos sutuoktinis J. S.. Po sutuoktinio mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, kadangi mirties metu turto, kurį galėjo paveldėti nebuvo. Tik po dešimties metų, tai yra 2003-11-28 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu, jai ir jos sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio bendras plotas 1,0700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: jai 21/107 dalis, o jos mirusiam sutuoktiniui 86/107 dalis. 2003 m. gavusi žemės dokumentus, ji dėl senyvo amžiaus ir teisinio neišprusimo manė, kad ji yra visos žemės savininkė. Tik 2017 m., norėdama minėtą žemę padovanoti sūnui sužinojo, kad pirmiausia turi susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Ji kreipėsi į notarą ir paaiškėjo, kad notaras negali užvesti paveldėjimo bylos ir išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas mirusiojo palikimui priimti. Nurodė, kad į J. S. palikimą jo vaikai J. L., A. S. ir V. S. nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašymui atnaujinti terminą neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 29).
Suinteresuotas asmuo J. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašymui atnaujinti terminą neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 30).
Suinteresuotas asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašymui atnaujinti terminą neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 31).
Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 36-37).
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini), nustatytos žemės valdų Nr. 315; 316; 317 sklypų ribos (b. l. 5). 2004-05-05 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad D.B. S. senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, tris malkines, sandėlį, šiltnamį ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). D. B. S. ir J. S. buvo įrašyti į 2003-11-28 sąrašą piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn sklypai bendrosios dalinės ir asmeninės nuosavybės teisėmis Raseinių r. (b. l. 7). Valstybinės įmonės Registrų centro pažymėjime matyti, kad nuosavybės teisės į 1,0700 ha, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0176-2289, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso D. B. S. (21/107 dalis) ir J. S. (86/107 dalis), įregistravimo pagrindas 2003 m. apskrities viršininko įsakymas (b. l. 8). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Kristinos Šilkienės pranešimas patvirtina, kad į notarų biurą dėl J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 9). Kauno apskrities viršininko 2003-11-28 įsakymu Nr. 02-08-7763 D. B. S. ir J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b. l. 10). 2017-03-30 gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A-1806 ir mirties liudijimas Nr. 006365, išduotas 1993-04-26, patvirtina, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 14). D. B. D. (Stoškienė) ir J. S. susituokė (duomenys neskelbtini)Raseinių rajono civilinės metrikacijos biure (b. l. 13).
Atsižvelgiant į tai, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini), sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, byla nagrinėtina pagal Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnį, tai yra iki 2001-07-01 gailojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatas, nes civiliniai teisiniai santykiai atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo. 1964 m. CK 587 straipsnyje (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga, taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti ji praleido todėl, kad jos sutuoktinis J. S. mirė anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir jo mirties dieną paveldimo turto nebuvo, nes nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą J. S. vardu buvo atkurtos po jos mirties, tai yra 2003-11-28. Be to, pareiškėja nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą į notarą dėl paveldėjimo ji nesikreipė dėl savo senyvo amžiaus ir teisinio neišprusimo, manydama, kad ji jau yra visos žemės savininkė.
Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos A. T. 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju palikėjo mirties momentu (1993-04-26) paveldimą turtą sudarė turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šios teisės paveldimos pagal įstatymą, įpėdiniams pagal įstatymą atliekant palikimo priėmimo veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kurie skaičiuojami ne nuo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo dienos ar šio turto įregistravimo viešame registre momento, o nuo palikimo į turtines teises atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties.
Vienintele priežastimi dėl kurios praleido įstatyme numatytą terminą palikimui priimti pareiškėja įvardino teisinį neišprusimą. Tačiau teismas pažymi, kad tokia aplinkybė, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos A. T. 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėja Danutė B. S. įstatymo nustatytą terminą yra praleidusi daugiau nei 24 metus (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. J. S. mirties), Teismas be kita ko pažymi, kad netgi nuo nuosavybės teisių J. S. atkūrimo 2003-11-28 yra praėję daugiau nei 13 m., kas taip pat sudaro pagrindą atsisakyti tenkinti jos pareiškimą.
Kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas įstatymo numatytas terminas palikimui priimti, pareiškėja nenurodė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl pareiškimo tenkinti ir atnaujinti įstatymų praleistą terminą palikimui priimti nėra jokio pagrindo.
Teismas pažymi kad, pareiškėja gali kreiptis į teismą ir kitu pagrindu dėl palikimo, likusio po jos mirusio sutuoktinio mirties.
Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 578 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos Danutės B. S. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Raseinių rajono apylinkės teismą.