- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 3K-3-158/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Egidijus Laužikas
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Pareiškėjas
- K. D.
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo suinteresuoto asmens V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1996 m. gruodžio 31 d. mirė pareiškėjos K. D. motina F. S. F. S. nebuvo sudariusi testamento, todėl pagal 1964 m. CK 567 straipsnį jos turtas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėja iki mirties kartu su palikėja gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). 1991 m. birželio 4 d. palikėja padovanojo pareiškėjai šioje sodyboje esančius gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Po palikėjos mirties pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau iki šiol gyvena šioje sodyboje, naudojasi palikėjos namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Pareiškėjos teigimu, dėl to, kad ji priėmė palikimą po motinos mirties, paveldėjo ir kitą F. S. palikimo dalį - turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį pareiškėjos motinos tėvui K. M. (1964 m. CK 587 straipsnis). Tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į šią turtinę teisę, būtina, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą. Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos F. S., mirusios 1996 m. gruodžio 31 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti palikėjos turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos F. S., mirusios 1996 m. gruodžio 31 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos motinos mirties dieną jos palikimą sudarė ne tik kilnojamieji daiktai, bet ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi ši teisė turtinė, tai asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Mirus F. S., pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, faktiškai pradėjo palikėjos turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo – priėmė palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis). Pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, teismas nustatė prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir nurodė, kad pagal CK 574 straipsnį namų apstatymo ir apyvokos daiktams paveldėti nereikalingas juridinio fakto nustatymas, nes jie pagal įstatymą pereina įpėdiniams, kurie gyveno su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Namų apyvokos reikmenų palikimas patvirtina ir palikimo priėmimą, kurį gali sudaryti likęs kitas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, taip pat turtinė teisė, kurios pagrindu pareiškėja gali paveldėti pagal įstatymą priklausančią dalį motinos žemės, į kurią nuosavybės teisės atkuriamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (2000 m. CK 5.1 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3K-3-320/1999).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir pareiškimą palikti nenagrinėtą. Kasaciniame skunde nurodyta, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 2, Senato 1995 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 6 ir 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.3 punktu juridinę reikšmę turintis faktas nenustatomas, jeigu tai nesukelia teisinių pasekmių. Juridinis faktas šioje byloje negali būti nustatytas, nes nėra paveldimo turto, į kurį gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir kurį pareiškėja galėjo pradėti valdyti po palikėjos mirties kaip savo. Kasatoriaus nuomone, teismas priėmė nagrinėti teisme pareiškimą, t. y. ginti pareiškėjos teises teisme, neišsiaiškinęs, ar yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės (CPK 5 straipsnis). Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3K-3-320/1999; 2006 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Č. O. v. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, bylos Nr.3K-7-5/2006; 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr.3K-3-557/2006, kuriose, priešingai nei šioje byloje, buvo kilusi teisių gynimo problema ir suinteresuoti asmenys kitokiu būdu kaip tik per teismą negalėjo apginti savo teisių. Šioje civilinėje byloje pareiškėja nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas reikalingas tam, kad ji galėtų dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau ir nenustačius šio fakto ji šiame dalyvauja. Realiai atkūrus nuosavybės teises mirusiosios vardu į konkretų nekilnojamąjį turtą, jis bus paveldėtas bendraisiais pagrindais. Teismas, nustatęs, kad jos teisės nėra pažeidžiamos, turėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio l dalies 11 punktas). Kasatoriaus nuomone, palikus teismo sprendimą galioti bus pažeistos jo teisės, nes pagal CK 5.12 straipsnį jam priklauso teisė atstovavimo teise paveldėti turto dalį, kuri priklausytų jo tėvui, mirusiam dar iki F. S. mirties (CK 1.5 straipsnis).
Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė ir tampa palikimo dalimi, paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3k-3-320/1999). Tačiau nurodytoje byloje ieškovai, dar jiems neatkūrus nuosavybės teisių į žemės sklypą, prašė pripažinti nuosavybės teises į šį sklypą. Teismas paliko ieškovų pareiškimą nenagrinėtą ir konstatavo, kad nuosavybės grąžinimo klausimus sprendžia ne teismas, o atitinkamos apskrities viršininko administracija. Nagrinėjamos bylos atveju vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas mirusiosios F. S. vardu ir apskrities viršininko sprendimo dėl šių teisių atkūrimo nepriimta. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemės sklypą bus atkuriamos mirusiosios vardu, o atsiradusį nekilnojamąjį turtą paveldėtojai paveldės bendra tvarka. 1964 m. CK nenustatyta galimybės paveldėti turtinę teisę į ateityje galbūt atkurtiną nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kasatoriaus teigimu, namų apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams nepriklausomai nuo jų eilės, jeigu jie su palikėju gyveno iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (1964 m. CK 574 straipsnis). Pareiškėjai nebūtinas palikimo priėmimo fakto nustatymas tam, kad šie reikmenys pereitų jos nuosavybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad palikimo objektu gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos atveju palikimo objektas bus ne tik palikėjos daiktai, t. y. sofa, spinta, televizorius, radijo imtuvas ir kt., paveldimi pagal 1964 m. CK 574 straipsnį, bet ir palikėjos teisė susigrąžinti 5,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ši teisė yra palikimo dalis ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3k-3-320/1999; 2002 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-1103/2002; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004). Taigi byloje nustatytas palikimo priėmimo faktas turės juridinę reikšmę, nes pareiškėja gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į teisę susigrąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą. Pažymėtina, kad 2008 m. lapkričio 19 d. notaras jau išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėja priėmė palikimą. Šis liudijimas išduotas tam, kad pareiškėja įgytų teisę rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu, kreiptis dėl to į atitinkamas institucijas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemės sklypą bus atkurtos palikėjos vardu ir šioje byloje nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto bei paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu bus perduotos pareiškėjai. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo laiku nepriėmė palikimo (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl negali paveldėti palikėjos turto, tačiau turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti (1964 m. CK 588 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įstatyme įtvirtinto reikalavimo, kad teismo nustatomas faktas turėtų juridinę reikšmę
Kasatorius, nesutikdamas su sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, nurodo, kad šioje byloje nustatytas faktas neturės juridinės reikšmės, todėl teismas turėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą. Tačiau kolegija nepripažįsta kasacinio skundo argumentų pagrįstais.
CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.
Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos F. S., mirusios 1996 m. gruodžio 31 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Šį faktą pareiškėja siekia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį jos motinos tėvui K. M., paveldėjimo. Nustatyta, kad F. S. palikimo atsiradimo dieną jį sudarė palikėjos namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, kuriuos po jos mirties valdo pareiškėja, ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kasatoriaus nesutikimas su šia išvada grindžiamas tuo, kad tik atkūrus nuosavybės teises mirusiosios vardu į konkretų nekilnojamąjį turtą, jis bus paveldėtas bendraisiais pagrindais. Tačiau kolegija sprendžia, kad pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę – ji paveldės teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-320/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T. P. V., bylos Nr. 3K-3-588/2004; 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., bylos Nr. 3K-3-122/2008; ir kt.). Taigi paveldėjimo dalykas tokiu atveju yra ne kasatoriaus akcentuojamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka grąžintinas turtas, į kurį palikėjai esant gyvai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. palikėjai nepriklausė nuosavybės teise jos mirties dieną, todėl ir negali būti paveldimas CK nustatyta tvarka, o būtent turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri palikėjos vardu buvo sukurta Vilniaus apskrities Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 1999 m. spalio 4 d. išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Dėl to kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nėra paveldėjimo dalyko, neteisingas, nes paveldėjimo dalyku yra turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl pareiškimą palikti nenagrinėtą nebuvo pagrindo, teismai pagrįstai nagrinėjo pateiktą pareiškimą dėl juridinę turinčio reikšmę fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti – nustatymo, konstatuodami, kad šis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai paveldėti turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Kasatoriui neginčijant teismų nustatyto palikimo faktinio valdymo teisės normų taikymo prasme, kolegija šiuo klausimu nepasisako, nes civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taip pat kolegija nurodo, kad klausimai, ar kasatorius turi teisę paveldėti dalį F. S. palikimo, ar jis priėmė palikimą, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, teismas tinkamai taikė teisės normas, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.