- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-130-828/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės V. K. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-64-902/2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė prašė išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimu priteistą likusią 7 878 Eur skolos dalį ketverių metų laikotarpiui, mokant V. G. pirmą mėnesį 170 Eur sumą, o likusius keturiasdešimt septynis mėnesius po 164 Eur.
2. Nurodė, kad galutinai sprendimu teismo priteistos 12 878 Eur sumos atlyginti ieškovei ji neturi finansinių galimybių. Šiai dienai ji yra sumokėjusi 5 000 Eur sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, dar liko sumokėti 7 878 Eur sumą. Tokios sumos ji neturinti ir negalinti iš karto sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, išdėstė Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-64-902/2021 ieškovei V. G. iš atsakovės V. K. priteistų 7 178 Eur bylinėjimosi ir su bylinėjimusi susijusių išlaidų pirmos instancijos teisme bei 700 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 7 878 Eur sumos mokėjimą dalimis 18 mėnesių terminui iki galutinio atsiskaitymo, kiekvieną mėnesį sumokant po 437 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant likusią sumos dalį. Nustatė, kad atsakovė ieškovei iki 2022 m. sausio 13 d. sumoka pirmąją 437 Eur įmoką. Likusias išdėstytas sumas įpareigojo atsakovę mokėti iki kiekvieno mėnesio 13 dienos. Priteisė iš atsakovės ieškovei 110 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8,96 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.
4. Teismas sprendė, kad priteista ir ieškovei atsakovės negrąžinta 7 878 Eur skola yra didelė, todėl darytina išvada, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai apsunkintų atsakovės padėtį ir tai jai taptų itin sunkia finansine našta, nes ji turi finansinių įsipareigojimų bankui, investuoja lėšas į jos pačios vykdomą verslą, jai reikalingos lėšos ir savęs bei jos turto išlaikymui. Siekiant sudaryti atsakovei sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus, teismas pripažino, kad yra tikslinga atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Teismo vertinimu, teisinga ir išlaikančia ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą laikytinas priteistos ir negrąžintos 7 878 Eur skolos pagal teismo sprendimą vykdymo išdėstymas 18 mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovė nesilaikys teismo nustatytos sprendimo įvykdymo tvarkos, ieškovei nėra atimta galimybė iškart inicijuoti priverstinį sprendimo įvykdymą.
5. Teismas nesutiko su atsakovės prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodytu argumentu apie jos pareigą išlaikyti vaikus, kurie studijuoja, kadangi teismo manymu, jiems esant pilnamečiams, jie turi pilną civilinį veiksnumą ir teisnumą, dėl ko savo veiksmais jie gali įgyti civilines teises ir pareigas (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), t. y. jie turi dėti visas pastangas gauti savarankiškų pajamų, kad galėtų patys save išlaikyti – gerai mokytis ir gauti stipendiją, dirbti, imti paskolą studijoms ir (ar) savo paties išlaikymui.
6. Teismas pažymėjo, jog ieškovės skoliniai įsipareigojimai nėra aiškūs, nėra aišku kokie yra grąžinimo terminai, todėl teismas laikė, jog ieškovė neturi pareigos šių įsipareigojimų vykdyti.
7. Atsakovė teismo sprendimo dalį įvykdė ir ieškovei sumokėjo 5 000 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, todėl nėra galimybės padaryti išvados, jog atsakovė yra nesąžininga ir delsia tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad atsakovė tik dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali tinkamai atsiskaityti su ieškove, kadangi tam neturi visų reikiamų lėšų. Atsakovės prašymo dėl sprendimo išdėstymo patenkinti pilnai nėra galimybės, nes atsakovė dirba ir turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, taip pat turi nekilnojamojo turto. Todėl atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė V. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-10379-902/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-64-902/2021 netenkinti ir jį atmesti, atitinkamai išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad atsakovė savo prašymą dėl sprendimo išdėstymo grindė sunkia turtine padėtimi, tačiau ji nenurodė bei nepateikė įrodymų, jog ateityje siekia pagerinti savo turtinę padėtį. Dėl šios priežasties atsakovei su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, teismas negalėjo išdėstyti sprendimo vykdymą, nes tam nebuvo pagrindo ir tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai buvo pažeisti kitos šalies – ieškovės – interesai.
10. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis tapo išimtinai bloga kas sudarytų pagrindą taikyti išimtį ir sprendimo vykdymą išdėstyti, t. y. nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Atsakovė yra darbingo amžiaus, ir toliau vykdo individualią veiklą bei apie tai skelbiasi viešoje erdvėje, gauna pajamas. Atsakovė pati savo pareiškime nurodo, kad investuoja į savo individualią veiklą, moka kas mėnesį bankui už gautą kreditą, turi gyvenamąjį namą už kurio išlaikymą moka.
11. Atsakovė į bylą taip pat nepateikė jokių duomenų, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per tam tikrą laikotarpį, bus užtikrintas sprendimo įvykdymas. Todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas, neužtikrina teisėtų ieškovės interesų įgyvendinimo, tuo pačiu pažeidžia lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.
12. Atsakovė savo turimą nekilnojamąjį turtą gali parduoti ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovė moka įmokas už šį turtą kreditoriams, t. y. turi pajamas, iš kurių moka kreditus. Kokių nors įrodymų apie tai, kad ji būtų pasikreipusi į banką su prašymu atidėti, nukelti įmokų mokėjimą, sumažinti palūkanas ar pan. atsakovė į bylą nėra pateikusi. Tai reiškia, kad atsakovė pilnai vykdo prievolę vienam kreditoriui net nepabandžiusi su juo tartis dėl sąlygų palengvinti/atidėti prievolę, o kitam kreditoriui turimos prievolės ji nenori vykdyti. Atsakovė neturėtų kredituotis ieškovės sąskaita mokėdama savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, t. y. mokėdama savo kitiems kreditoriams atsakovė gerinasi savo turtinę padėtį, o ieškovės padėtis yra bloginama, nes ji turi grąžinti savo skolą iš kitų savo pajamų ir tuo paremti atsakovę.
13. Teismas iš viso nieko nepasisakė ir neanalizavo galimybės, kad atsakovė galėtų parduoti/mainyti į mažesnį savo nekilnojamąjį turtą bei iš gautų pajamų atsiskaityti su ieškove. Vietoje to, teismas tik nurodė, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui, investuoja lėšas į jos pačios vykdomą verslą, jai reikalingos lėšos ir savęs bei jos turto išlaikymui.
Atsiliepimas
14. Teismas visiškai nieko nepasisakė ir ignoravo ieškovės atsiliepime į atsakovės prašymą nurodytą argumentą, jog ieškovė irgi turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Vietoje to teismas tik atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei „reikalingos lėšos ir savęs bei jos turto išlaikymui“. Tokiu būdu, teismas vertino tik atsakovės finansines galimybes, neatsižvelgdamas į pačios ieškovės turtinę padėtį, kuo nukrypo nuo kasacinių teismų suformuotos praktikos, jog turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra.
15. Neturėdama teisminiam procesui pakankamai lėšų, ieškovė turėjo pinigines lėšas skolintis. Bendrai ieškovė teisminiam procesui yra pasiskolinusi iš kreditoriaus 8 700 Eur. Į bylą buvo pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtinantys paskolų ieškovei suteikimą. Nors juose nėra nurodyta skolos grąžinimo data, tačiau su kreditoriumi ieškovė yra sutarusi, kad visi teisminiam procesui paskolinti pinigai bus grąžinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl tokia padėtis, kai viena šalis – ieškovė – privalo sumokėti tam tikrą pinigų sumą iš karto (ir dėl to priversta skolintis lėšas ir jas grąžinti kreditoriui anksčiau, nei jas atgaus priteistas iš atsakovės), o kitai šaliai - atsakovei – tos pačios sumos grąžinimas ieškovei yra išdėstomas 18 mėnesių laikotarpiui, pažeidžia teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė skolos raštelį, kuriame nurodoma, kad skolinama bylinėjimosi išlaidoms padengti bei nurodoma grąžinimo data. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantės pateiktas skolos raštelis neturi teisinės reikšmės sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Kadangi nenurodo kokia pinigų suma buvo paskolinta, kokią sumą yra gavusi ieškovė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą pridėti prie bylos.
Dėl skundo esmės
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 5 000 Eur skola ir 7 178 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė ieškovei grąžino 5 000 Eur ir pateikė prašymą, kuriuo priteistos 7 178 Eur sumos mokėjimą ieškovei prašė išdėstyti ketveriems metams. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, įvertinęs aplinkybes, kad skola yra gan didelė, atsakovė turi ir kitų įsipareigojimų, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, atsakovės prašymą tenkino iš dalies – teismo sprendimo vykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui.
22. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra bloga, ji turėdama nekilnojamąjį turtą galėtų jį parduoti ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškove, o tai kad atsakovė atsiskaito su kitu kreditoriumi rodo, jog ji turi pajamų. Anot ieškovės, atsakovė negali būti pripažinta asmeniu, negalinčių įvykdyti teismo sprendimo iš karto, nes ji nepateikė jokių duomenų, kad jos finansinė padėtis artimiausiu laiku pagerės ir ji bus finansiškai pajėgi atlikti mokėjimus. Be to, ieškovė pati skolinosi pinigų bylinėjimuisi ir ji skolą turėjo iš karto grąžinti, todėl atsakovės skolos išdėstymas ieškovei pažeidžia teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
24. Apeliantė teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo blogą turtinę padėtį. Toks atskirojo skundo teiginys nepagrįstas. Atsakovė su prašymu dėl teismo sprendimo išdėstymo pateikė kredito sutartį, mokėjimus, 2018 – 2020 pajamų deklaraciją, iš kurių matyti, kad atsakovė turi įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka apie 320 - 340 Eur, užsiima individualia veikla, į kurią reikia investuoti, pati viena turi išlaikyti nekilnojamąjį turtą bei gražinti paskolą.
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimybės, kad atsakovė galėtų parduoti/mainyti į mažesnį savo nekilnojamąjį turtą bei iš gautų pajamų atsiskaityti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kuris nėra kaip tai apsunkintas, būtų neįkeistas tretiesiems asmenims, ir kurį būtų galima parduoti ir tokiu būdu, tinkamai atsiskaityti su ieškove pagal 2021 m. liepos 12 d. teismo sprendimą. Pažymėtina, jog atsakovė turi nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas tretiesiems asmenims, todėl jo pardavimas yra apsunkintas ir iš esmės nėra galimas be trečiųjų asmenų sutikimo. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kokia yra nekilnojamojo turto vertė, ar jo pakaktų padengti turimus įsipareigojimus bei nėra aišku ar adekvatu būtų parduoti esantį turtą pagal turimus įsipareigojimus, kai atsakovė dirba, gauna pajamų ir stengiasi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neturi jai priklausančio turto, kurį būtų galima parduoti.
26. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovė turėtų kreiptis į banką ir susistabdyti įmokų mokėjimus, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Tačiau toks elgesys grėstų įkeisto turto realizavimu, kas iš esmės prieštarautų atsakovės interesams, dėl ko nebūtų pateisinamas.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių negali įvykdyti viso teismo sprendimo iš karto, kaip to reikalauja apeliantė.
28. Kaip jau minėta, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių, taigi ne tik atsakovės, bet ir ieškovės interesus. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Nors ieškovė teigia, kad sprendimo išdėstymas pakenks jos interesams, tačiau ji nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog jos pačios turtinė padėtis būtų ypatingai sunki ar ji turėtų kitokių būtinų poreikių, ar egzistuotų kitos svarbios aplinkybės, kad jai priteistos sumos grąžinimas nedelsiant turėtų esminę reikšmę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išdėsčius atsakovei priteistos sumos mokėjimą ieškovės interesai nenukentės.
29. Pažymėtina, kad skolos išdėstymas konkrečiam terminui (aštuoniolikai mėnesiui) nesuteikia galimybės atsakovei nepagrįstai atidėlioti skolos grąžinimą, nes nustatyta konkreti suma, kurią atsakovė turi kiekvieną mėnesį grąžinti ieškovei – 437 Eur, o atsakovei nesilaikant įpareigojimo kas mėnesį mokėti nurodytą sumą, pradelsus sumokėti net ir vieną įmoką, ieškovė nelaukdama 18 mėnesių termino pabaigos įgis teisę reikalauti vykdomojo rašto ir inicijuoti skolos priverstinio ieškojimo procedūrą. Taigi, ir dėl šios priežasties laikytina, kad teismo sprendimo išdėstymas nepažeidžia ieškovės interesų.
30. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą ir išdėstė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo vykdymą 18 mėnesiams.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
32. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.