- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-4647-887/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00991-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus, Kauno skyrių
dalyvaujant pareiškėjui A. V., suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus, atstovei Linai Mackevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus ir Kauno skyrių, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pensijos perskaičiavimo tikslu, kad pareiškėjo 1995 m. uždirbtos draudžiamosios pajamos sudarė ne 2 445,00 Lt, o 22 455,00 Lt.
Pareiškėjas A. V. pareiškime nurodė, kad nuo 2016-04-03 jis yra senatvės pensininkas ir gauna valstybinę pensiją. Tarp jo ir VSDFV Kauno bei Alytaus skyrių yra kilęs ginčas dėl senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti neįtraukto 1994-1995 metais uždirbto darbo užmokesčio, t. y. draudžiamųjų pajamų dirbant AB „S.“ bei jos filialuose „S.“ ir „R.“ bei nuo šių pajamų išskaičiuotų VSD įmokų į VSDFV biudžetą. Papildomą darbo užmokestį dirbant AB „S.“ ir jos filialuose grindžia Kauno apygardos teismo AB „S.“ bankroto byloje Nr. 2-101/1997 likvidacinės komisijos pirmininko (buvusio bankroto administratoriaus) H. S. ir vyr. buhalterės L. N. 1998-06-30 pateikta pažyma Nr. 01-06-150, kurioje patvirtinama, kad jo per 1994 metų 4 mėnesius uždirbtos pajamos sudarė 13 757,00 Lt, o 1995 metais uždirbtos draudžiamosios pajamos sudarė 22 445,00 Lt.
Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad reiškia reikalavimą pripažinti, jog 1995 m. jo uždirbtas draudžiamąsias pajamas sudarė 22 445,00 Lt. Paaiškino, kad klausimas dėl nepertraukiamo stažo nustatymo jau yra išspręstas. Jo netenkina pagal kokias pajamas yra nustatyta senatvės pensija ir jo manymu, pensija turėtų būti perskaičiuota bei patvirtinta, kad buvo kitos pajamos. Buvusios darbovietės AB „S.“ 1998-09-30 pažymoje yra nurodyta, kad jo pajamos 1995 m. buvo 22 445,00 Lt. Sodros užfiksuota 2 445,00 Lt suma, nuo kurios yra paskaičiuota pensija, yra atostoginiai už 1994 m., kurie buvo įrašyti į socialinį pažymėjimą, kadangi generalinio direktoriaus įsakymas rašytas 1994-12-12. Egzistuoja visi dokumentai, patvirtinantys jo gautas pajamas. Jo netenkina Sodros paskaičiavimai, vertina, kad pensija yra apskaičiuota neteisingai ir nesupranta, kodėl Sodra nesivadovauja AB „S.“ 1998-09-30 pažyma, kurioje nurodytas 1995 m. atlyginimas – 22 445,00 Lt. Todėl prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prieštarauja prašomam nustatyti juridiniam faktui ir prašo civilinę bylą pagal A. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nutraukti, kadangi prašymą dėl 1998-06-30 pažymoje Nr. 01-06-150 nurodytų pajamų pripažinimo draudžiamosiomis pajamomis A. V. jau yra teikęs Alytaus apylinkės teismui 2018-02-22 pareiškime nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (civilinė byla Nr. 2YT-2911-292/2018). 2018-10-12 sprendimu Alytaus apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2YT-2911-292/2018 dalyje dėl draudžiamųjų pajamų dydžio (t. y. kad jos yra 22 445,00 Lt) nutraukė, nes pareiškėjui jau apskaičiuota pensija pagal maksimalias draudžiamąsias pajamas. Pažymėjo, kad asmenų darbo stažas, įgytas po 1994-01-01, bei draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 1994-01-01, įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) esančiais duomenimis, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka teikia draudėjai (darbdaviai). Draudžiamosiomis pajamomis laikytinos tos pajamos ir sumos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Draudėjas AB „S.“ už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 1995-12-31 A. V. apskaičiavo ir deklaravo 2 445,00 Lt draudžiamųjų pajamų sumą, nuo kurios priskaičiavo ir sumokėjo 757,95 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą. Teisės aktai nenumato galimybės draudžiamąsias pajamas, gautas po 1994-01-01, įrodyti kitokiu būdu nei Registras, taigi A. V. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo 1995 metais uždirbtos draudžiamosios pajamos sudarė ne 2 445,00 Lt, o 22 445,00 Lt (1998-06-30 pažyma Nr. 01-06-150), negali būti nustatinėjamas teismine tvarka.
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo bylą nutraukti, kadangi draudžiamųjų pajamų klausimas jau yra išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo 2018-10-12 sprendimu. Sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad registre esantys duomenys yra teisingi, jie yra įrašyti pagal draudėjo tuo metu pateiktus socialinio draudimo pranešimus, kurie sutampa su informacija, esančia pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjime. Iki 1994 m. draudžiamosios pajamos, darbo stažas gali būti įrodomi pirminiais dokumentais, tačiau po 1994 m. duomenys yra automatizuoti ir negali būti įrodinėjami pirminiais dokumentais. Paaiškino, kad Sodros sprendimai gali būti skundžiami administracine tvarka. Pagal Fondo valdybos direktoriaus prašymų ir atsakymų rengimo nustatytą tvarką, duomenims apie asmens socialinio draudimo laikotarpius, įmokas pateikti yra daromos pažymos, kurios yra pateiktos tokia tvarka, kokia pareiškėjas yra gavęs. Kadangi draudėjo pateikti dokumentai yra ne tik apie pareiškėją, bet ir kitus asmenis, tuo metu dirbusius toje įstaigoje, todėl dėl asmens duomenų apsaugos negali pateikti pareiškėjui detalesnių duomenų. Po 1994 m. sausio 1 d. visi duomenys yra suvesti į Registrą pagal draudėjo pateiktus duomenis ir yra remiamasi šiais duomenimis. Senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti Sodra nesivadovauja AB „S.“ 1998-09-30 pažyma, kadangi negali patikrinti šios pažymos tikrumo. Pensija apskaičiuojama pagal draudėjo pateiktus dokumentus, pranešimų kopijos SD 3 forma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad jo 1995 m. uždirbtos draudžiamosios pajamos sudarė ne 2 445,00 Lt, o 22 455,00 Lt. Pareiškėjas prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekia, kad suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus ir Kauno skyrių, perskaičiuotų jo pensiją ir įrodinėjamas pajamas įskaitytų į valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.
Teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas negali prilyginti pareiškėjo nurodytų draudžiamųjų pajamų valstybinio socialinio draudimo pensijai apskaičiuoti, kadangi tokie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, pasinaudojant juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodyti faktai gali būti nustatinėjami, nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-227/2018; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-279-210/2020).
Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, manydamas, kad buvo netinkamai įvertinti duomenys, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo A. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiškėjui kelio, prašant atnaujinti apskundimo terminą, skųsti VSDFV Alytaus skyriaus sprendimus, kuriais apskaičiuota ir paskirta pareiškėjo senatvės pensija, bei įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.