Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4647-887/2023, kuria nutraukta civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. lapkričio 22 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad nepateikus konkretaus išaiškinimo, kada ir kokių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos skyrių sprendimų pareiškėjas neskundė, atsirado pagrindas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

12. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

13. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 str.). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai.

14. Nagrinėjamu atveju 2023 m. lapkričio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildo atskirojo skundo argumentus, todėl šį dokumentą atsisakytina priimti (CPK 323 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjo pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pensijos perskaičiavimo tikslu, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) m. uždirbtos draudžiamosios pajamos sudarė ne 2 445 Lt, o 22 455 Lt. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartyje konstatavo, kad byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukė.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

18. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

19. Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Pensijų įstatymo 40 str. 1 d.).

20. Pažymėtina, kad asmenų darbo stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d., bei draudžiamosios pajamos, turėtos nuo 1994 m. sausio 1 d., įrodomi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka teikia draudėjai (darbdaviai) (Nuostatų 6.5 p.). Draudžiamosiomis pajamomis laikytinos tos pajamos ir sumos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 5 d.).

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) įstatymų nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 44 str.). Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 5 d.).

22. Kaip minėta, byloje pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) m. uždirbtos draudžiamosios pajamos sudarė ne 2 445 Lt, o 22 455 Lt.

23. Iš byloje pateiktų įrodymų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 29 d. spendimo Nr. (6.5.)I-6707, VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. VRE-SPI-5882 ir VSDFV 2019 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (10.10)I-280, VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (7.2E)DV-S-13184 ir VSDFV 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (10.10E)I-4006 matyti, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) m. draudžiamųjų pajamų sumos padidinimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius ir šis klausimas kompetentingos institucijos buvo nagrinėjamas. Nesutikdamas su teritorinių skyrių sprendimais, pareiškėjas juos skundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taigi, jam buvo aiški atitinkamuose dokumentuose nurodyta įstatymo numatyta jų apskundimo tvarka. Pareiškėjas turėjo teisę Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priimtus sprendimus, su kuriais nesutinka, tačiau savo pasirinkimu įstatymo numatyta teise nesinaudojo, o kreipėsi į teismą dėl nurodyto juridinio fakto nustatymo.

24. Taigi, byloje siekiamas nustatyti juridinis faktas galėjo būti nustatinėjamas, įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų priimtų sprendimų. Esant įstatymo nustatytai kitokiai ginčo fakto nustatymo tvarkai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir pagrįstai civilinę bylą nutraukė (CPK 443 str. 1 d.). Apeliantas pagrįstai nurodė, kad teismas šiuo atveju pareiškimą turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė skundžiamos nutarties pagrįstumui nėra teisiškai reikšminga, kadangi, bylą nutraukus, teisinis rezultatas, iš esmės yra teisingas – byla bendrosios kompetencijos teisme nebus nagrinėjama (CPK 293 str.1 d. 1 p.).

25. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-135-227/2018 ir nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės yra labai panašios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.