Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,A.“ pagalbiniu darbininku, teistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, 2016 m. kovo 14 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį.

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 11 metų, bausmės neatlikęs (bausmę atlieka nuo 2007 m. sausio 17 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 13 d., surašė E. V. vardu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K. 2015 m. spalio 12 d. laišką, kuriame grasino D. K. žiauriai nužudyti, nužudyti jos šeimos narius, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo kito asmens naudai vertė D. K. perduoti didelės vertės turtą – 100 000 eurų T. G., ir laišką 2015 m. spalio 13 d. perdavė išsiųsti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atviros kolonijos pareigūnui.

Be to, T. B. kaltinamas, kad laiške pavadindamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėją D. K. ,,kale“, ,,sūka“ viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos.

A. D., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 7 d., surašė E. V. vardu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorei V. A. laišką, kuriame terorizavo V. A. grasindamas ją susprogdinti, susprogdinti jos turtą – namą, grasino nužudyti jos šeimos narius, žiauriai nužudyti V. A. ir laišką 2015-09-07 perdavė išsiųsti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atviros kolonijos pareigūnui.

Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos išsiunčiamas laiškas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K.. Laiškas siunčiamas E. V. vardu. Laiške lietuviški žodžiai parašyti rusiškomis raidėmis. Iš laiško (išversto į lietuvių kalba) turinio matyti, kad D. K. grasinama ją žiauriai nužudyti, nužudyti jos šeimos narius, reikalaujama perduoti 100 000 eurų T. G.. Pinigų perdavimui duotas 10 dienų terminas. Kaltinamasis T. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) būryje, kur bausmę atlikinėjo ir E. V., su kuriuo santykiai buvo normalūs, nesipyko. E. V. buvo jo prašęs sąsiuvinio lapo. Kaip visi nuteistieji pyksta ant teisėjų, taip ir E. V. pyko, bet konkrečių pokalbių nebuvo, E. V. buvo sakęs, kad nekaltai nuteistas. Jis jokio laiško nerašė. Teisėjos D. K. nepažinojo, ji nėra jo teisusi. T. G. pažinojo, jis buvo (duomenys neskelbtini) būryje. Pasikalbėdavo gal per mėnesį kartą. Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis T. B. pažįstamas iš įkalinimo įstaigos, kartu atlikinėjo bausmę baudos izoliatoriuje. Po to nebendravo. T. B. jam nebuvo skolingas. Atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini) būryje. Jį teisė teisėja D. K., o prokurorė buvo V. A.. Pats laiškų nei teisėjai, nei prokurorei nerašė. Kaltinamajam T. B. teisėjos ir prokurorės pavardes minėjo. Neprašė jo vardu rašyti laiško teisėjai.

Siekiant nustatyti, kas rašė laišką, buvo reikalingos specialios žinios, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta atlikti rašysenos tyrimą. E. V. savo noru pateikė laisvuosius ir eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, kaltinamasis T. B. tai padaryti atsisakė. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. B. atsisakė laisvanoriškai pateikti savo rašysenos laisvuosius ir eksperimentinius savo rašysenos pavyzdžius, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo paimta kaltinamojo asmens byla, kurioje buvo T. B. ranka rašyti raštai. 2016-07-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–92) konstatuota, kad rankraštinius įrašus ant voko (išsiųstas 2015-10-13) ir 2015-10-12 laišką E. V. vardu, adresuotą D. K., pradėtą žodžiais “ERNecmac bebepckuc...” ir baigtą žodžiais “...ERNecmac beberckuc 2015-10-12”, išskyrus įrašus mėlynu dažikliu atspaude, parašė specialus liudytojas T. B.. Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad teisėjai D. K. laišką E. V. vardu, kuriame grasinama susidoroti su ja ir jos šeima, reikalaujama per 10 dienų perduoti 100 000 eurų T. G., rašė kaltinamasis T. B., nes su E. V. kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, žinojo, kad E. V. teisė teisėja D. K., pažinojo T. G., kuriam reikalavo perduoti 100 000 eurų. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog laišką rašė kaltinamasis T. B..

Iš (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K. adresuoto laiško turinio matyti, kad jame grasinama žiauriai nužudyti ją ir jos šeimos narius (ir vaikus), t. y. naudojama psichinė prievarta, kartu nurodant, kad visų šių pasekmių galima bus išvengti, jei laiško autoriaus nurodytam asmeniui – T. G. bus perduota 100 000 eurų. Ši reikalaujama perduoti pinigų suma pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra laikoma didelės vertės turtu, ir akivaizdu, jog nukentėjusiajai D. K. išreikšta nepagrįsta, neturinti jokio teisinio pagrindo turtinė pretenzija.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

Aptarta kaltinamojo T. B. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, T. B. kaltinant tuo, kad atvirai reikalaudamas perduoti didelės vertės turtą kitų asmenų naudai, jis terorizavo nukentėjusiąją D. K., grasindamas ją ir jos šeimos narius žiauriai nužudyti. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Vadovaujantis teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad turto prievartavimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiškai apima bet kokios psichinės prievartos apraiškas, taip pat ir grasinimus nužudyti bei sunkiai sutrikdyti sveikatą, todėl papildomai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį veikos nekvalifikuojamos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, t. y. dirbtinis kaltinamojo teisinės padėties pasunkinimas, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl kaltinamojo T. B. padarytas didelės vertės turto prievartavimas kvalifikuojamas tik pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nes, kaip jau aptarta, ši norma apima ir grasinimą žmogų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 straipsnio 1 dalis).

BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą...“.

Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą.

Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2013).

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K–347/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atviros kolonijos E. V. vardu buvo išsiųstas laiškas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorei V. A.. Laiške nukentėjusioji terorizuojama: grasinant savo draugais, kuriems pranešus, jie ją susprogdins, susprogdins jos turtą – namą, nužudys jos šeimos narius, žiauriai nužudys ją – V. A.. Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog perrašė E. V. rašytą laišką. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio bausmę atlikinėjo kartu su E. V., kuris buvo susikrimtęs, nes turėjo problemų dėl skolų. E. V. jo prašė perrašyti laišką, nes norėjo, kad būtų etapuotas į (duomenys neskelbtini), kur atlikinėtų bausmę tardymo izoliatoriuje. Pats matė, kad pas E. V. ateina žmones išmušinėti skolų. E. V. verkdavo, jam jo pagailo, nes ir pats tokių problemų turėjo. Laiškas, kurį jis perrašė, buvo adresuotas prokurorei. Supranta, kad blogai padarė, nereikėjo jam sutikti, suprato, kad laiškas siunčiamas prokurorei. Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. D. atlikinėjo bausmę vienoje sekcijoje, apie dvi savaites. Jis buvo pažįstamas ir tiek, konfliktų nebuvo. Neprašė jo vardu rašyti laiškų teisėjai ar prokurorei. 2016-07-11 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–92) konstatuota, kad rankraštinius ir skaitmeninius įrašus ant voko (išsiųstas 2015-09-07) ir laiške E. V. vardu, adresuotame V. A., pradėtame žodžiais „LABAS Aš ravimi...” ir baigtame žodžiais „...žertva tu”., išskyrus įrašus mėlynu dažikliu atspauduose, parašė specialus liudytojas A. D..

Kadangi E. V. ne kartą buvo teisiamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, valstybinį kaltinimą nagrinėjamose bylose palaikydavo prokurorė V. A., todėl ji, gavusi V. V. vardu rašytą laišką, kuriame grasinama, kad bus nužudyta ji ir jos šeimos nariai, susprogdintas jos turtas ir tai padarys laisvėje esantys E. V. draugai, suprato kaip grasinimo realumą, nes suprato, jog E. V. gali įvykdyti savo grasinimus (tai, kad laišką parašė jai nepažįstamas asmuo, ji to nežinojo). Kaltinamasis A. D. prisipažino, kad tai jis rašė laišką, suprato jo turinį, t. y. kad grasina nukentėjusiajai, ją ir jos šeimos narius nužudyti, susprogdinti turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tai, ar grasinimai bus įgyvendinti, ar ne, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Dėl BK 232 straipsnio nuostatų taikymo

BK 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 476/2014). Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015, 2K-386-489/2016).

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos išsiunčiamas laiškas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K.. Laiškas siunčiamas E. V. vardu. Laiške lietuviški žodžiai parašyti rusiškomis raidėmis. Iš laiško (išversto į lietuvių kalbą) turinio matyti, kad D. K. grasinama ją žiauriai nužudyti, nužudyti jos šeimos narius, reikalaujama perduoti 100 000 eurų T. G.. Pinigų perdavimui duotas 10 dienų terminas. Laiškas baigiamas žodžiais: „kale tu, tau galvoti 10 d. po laiško gavimo... Tai gerai pagalvok, kale“. Laišką pasirašo E. V.. Teisėja paminima tik ant voko, kur nurodoma, kad laiškas siunčiamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K.. Nustatyta, kad laišką parašė kaltinamasis T. B.. Iš laiško turinio neseka, jog nukentėjusioji užgauliai žeminama dėl teisingumo vykdymo, nes neminima jokia jos kaip teisėjos nagrinėjama byla, ji nepaminėta kaip teisėja, o tik prievartaujamas jos turtas. Laiškas adresuojamas jai asmeniškai, todėl laiško turinys nebuvo prieinamas trečiųjų asmenų ratui. Pats kaltinamasis nurodė, kad teisėjos D. K. nepažinojo, su ja susidūręs nebuvo. Šiuo atveju įžeidžiantys žodžiai gali būti traktuojami kaip bet kurio asmens orumą žeminantys žodžiai. Todėl, nesant dviejų svarbių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, T. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 232 straipsnyje, sudėties, ir jis iš šio kaltinimo išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis); kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas atsižvelgia, kad T. B. atžvilgiu iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priimtas nuosprendis už sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė naują sunkų nusikaltimą, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad T. B. atžvilgiu už analogiško nusikaltimo padarymą baigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota teismui, o tai rodo, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė. T. B. atsakomybę lengvinančių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis); kaltinamojo asmenybę – teistas, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. A. D. nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame E. V. laisvieji ir eksperimentiniai pavyzdžiai bei laiškų originalai perduoti teismui su baudžiamąja byla voke Nr. 1 (2 t., b. l. 86), paliekami prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir prašo iš kaltinamojo A. D. valstybės naudai priteisti 88,82 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam.

Prašymas netenkintinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalyje įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija).

Teismas, vertindamas šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipia dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte numatyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Šios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Taigi, sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, konstatuotina, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. D. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nėra pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas dėl 88,82 Eur priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, ir paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Išteisinti T. B. pagal BK 232 straipsnį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamoji nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridedant prie Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (1 metų 27 dienų) ir paskirti A. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2016 m. gruodžio 21 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame E. V. laisvieji ir eksperimentiniai pavyzdžiai bei laiškų originalai perduoti teismui su baudžiamąja byla voke Nr. 1 (2 t., b. l. 86), palikti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš A. D. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, o suimtiesiems T. B. ir A. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.