Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-479/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-03-28Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-11-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2K-479/2013
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06084-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Goda (pirm.), Rimantas Baumilas, Vladislovas Ranonis (pran.)
Nuteistasis
D. J.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-479/2013Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06084-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.5.4; 1.2.27.1; 2.1.7.2; 2.6.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nuteistajam D. J.,gynėjui Jonui Pliugžmai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda; 145 straipsnio 1 dalį – 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. J. paskirta subendrinta bausmė – 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. J. buvo išteisintas pagal BK 286 straipsnį bei 145 straipsnio 1 dalį nesant jo veiksmuose minėtų nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal BK 286 straipsnį D. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 24 d., apie 20.30 val., būdamas Šalčininkų rajone, (duomenys nesklbtini) kaime esančioje gyvenamojoje sodyboje, suprasdamas, kad neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, laikė 1500 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų akcizo ženklais, ir pastebėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Specialios paskirties būrio pareigūnus, siekdamas išvengti administracinio sulaikymo, paliko 1500 pakelių cigarečių „Fest“, sėdo į automobilį „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtiems, aiškiai išreikštiems pareigūnų reikalavimams sustoti ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti į pareigūnus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tyčia, aktyviais veiksmais keldamas grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, padidino automobilio „Subaru Legacy“ važiavimo greitį važiuodamas tiesiai ant pareigūnų, kurie stovėjo priešais atvažiuojantį automobilį, dėl to jaunesnysis specialistas S. V., siekdamas išvengdamas fizinių sužalojimų, griūdamas, pasitraukė iš automobilio judėjimo krypties, t. y. pasipriešino savo pareigas vykdančiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Specialios paskirties būrio jaunesniajam specialistui S. V. ir specialistui A. Ž.

Už tuos pačius veiksmus D. J. nuteistas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad 2010 m. gegužės 24 d., apie 20.30 val., būdamas Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje gyvenamojoje sodyboje, siekdamas išvengti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Specialios paskirties būrio pareigūnų administracinio sulaikymo, sėdo į automobilį „Subaru Legacy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtiems, aiškiai išreikštiems pareigūnų reikalavimams sustoti ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti tiesiai ant pareigūnų, taip grasindamas sunkiai sutrikdyti pareigūnų sveikatą, o būtent tyčia, aktyviais veiksmais sukėlė grėsmę jų sveikatai ir gyvybei padidinęs automobilio „Subaru Legacy“ važiavimo greitį, važiuodamas tiesiai ant pareigūnų, kurie stovėjo priešais atvažiuojantį automobilį, ir, nesant galimybės automobiliui manevruoti (vietovės ypatybės), sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl to jaunesnysis specialistas S. V., siekdamas išvengti fizinių sužalojimų, griuvo, pasitraukė iš automobilio judėjimo krypties.

Nuteistasis D. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, nes neįvykdytos nuosprendyje nurodytos veikos.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų (301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 dalis), taip pat nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir priimtas nesant objektyvių įrodymų, remiantis vien dviejų bandančių pasiteisinti dėl užduoties neįvykdymo ir vengiančių už tai atsakomybės pasieniečių S. V. ir A. Ž. parodymais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą pirminiai ir neatidėliotini procesiniai veiksmai nebuvo daromi: nebuvo apžiūrėta kaimyno A. J., kurio kieme tariamai buvo rastos cigaretės, sodyba, nepatikrinta ar sodybos kieme buvo automobilio vėžės, nesurašyti cigarečių poėmio dokumentai (BPK 147 straipsnio 1 ir 3 dalys, 145 straipsnio 4 dalis), visi paimti daiktai neišvardyti kratos ar poėmio protokole, nesupakuoti ir neužantspauduoti (BPK 149 straipsnio 7 dalis), nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad sodyboje buvo rasta cigarečių (1500 pakelių), nėra cigarečių apžiūros protokolo, cigaretės nenufotografuotos, automobilyje „Subaru“ neieškota pirštų atspaudų, nepaimti pavyzdžiai DNR tyrimui ir net nebandyta objektyviai nustatyti, kas vairavo šį automobilį, nenustatyta pasieniečių buvimo vieta, įvykio vieta buvo apžiūrėta po dviejų mėnesių nuo įvykio, apžiūros protokole nėra duomenų apie kelio plotį, todėl neįmanoma spręsti apie važiuojančio automobilio grėsmę.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, jog A. Ž. ir S. V. įvykio vietoje atlikti veiksmai atitiko įstatymo, reglamentuojančio tokią užduotį, reikalavimus, yra nepagrįstas, nes jie pažeidė Sienos apsaugos nuostatų 155, 156 ir 178 punktų reikalavimus, kadangi jų slapukavimas tęsėsi apie septynias valandas, kai pagal nuostatus nenutrūkstamas slapukavimo laikas neturi būti ilgesnis kaip 3–4 valandos; taip pat nuostatai draudžia pareigūnams stabdyti transporto priemones ten, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrikdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, sukelti pavojų pareigūnų gyvybei ar sveikatai. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į veikos apimtį ir intensyvumą, pareigūnai turėjo galimybę pasitraukti ir pasitraukė nuo važiuojančio automobilio.

Anot kasatoriaus, nuosprendžio teiginys, kad VSAT pareigūnai, stebėdami sodybą, dirbo ne pagal Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, o atlikdami tarnybinę užduotį, t. y. slapukavo pagal Sienos kontrolės nuostatų 172–178 punktus, neatitinka tikrovės, nes šie nuostatai reglamentuoja sienų stebėjimą ir tikrinimą kertant sieną tam tikrame pasienio ruože, o patrulio veiksmai slapukaujant, yra susiję su valstybės sienos apsauga. Sienos kontrolės nuostatai nereglamentuoja operatyvinių duomenų tikrinimo ir panaudojimo išaiškinant neakcizines prekes, o Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nėra valstybės sienos ir pasienio ruožo. Byloje nėra jokių duomenų, kad sodybos stebėjimas buvo atliekamas siekiant išaiškinti ir sulaikyti valstybės sienos pažeidėjus. Liudytojai A. Ž. ir S. V. teisme patvirtino, kad sodybos stebėjimas buvo atliekamas gavus operatyvinius duomenis. Pasak kasatoriaus, būtent operatyvinis sekimas ir pasala buvo vykdomi 2010 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) kaime (slaptas atvykimas, ilgai trunkantis sodybos stebėjimas, pastovus radijo ryšys ir nuolat teikiama informacija į pasienio užkardą). Tačiau Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis nurodo, kad operatyvinis tyrimas gali būti atliekamas tik turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, kurie nurodyti įstatyme. Šis įstatymas neleidžia taikyti operatyvinių priemonių administraciniams pažeidimams. Todėl, kokiais įstatymais remiantis buvo atliekami operatyvinis sekimas ir pasala, nei atliekant byloje ikiteisminį tyrimą, nei nagrinėjant bylą teismuose, anot kasatoriaus, nebuvo įvardyta, o akivaizdus įstatymų nesilaikymas buvo nutylimas.

Kasatorius teigia, kad liudytojai M. J., M. Š. ir T. M. patvirtino, kad jis įvykio metu buvęs pas močiutę, gyvenančią gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. Pasak kasatoriaus, teismas neteisingai vertino L. J. parodymus.

Kasatoriaus nuomone, teismo išvados, jog telefoninių išklotinių analizė neįrodo, kad D. J. įvykio metu buvo būtent (duomenys neskelbtini) kaime ir kad specialistai neturi techninių galimybių tiksliai nustatyti konkretaus abonento buvimo vietos, yra ne tik neteisingos, bet ir prieštarauja UAB „Omnitel“ pateiktiems duomenims apie celės Nr. 141C veikimo zoną.

Pasak kasatoriaus, teismo teiginys, jog D. J. kaltę patvirtina ir tai, jog jis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu yra pripažintas padaręs dėl tų pačių cigarečių administracinį teisės pažeidimą, pažeidžia teismo nepriklausomumo principą.

Kasatorius teigia apeliaciniame skunde nurodęs apie kai kurių pasienio tarnybos pareigūnų interesų buvimą ir net kerštą jam, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų M. B. neteisėtus veiksmus prieš kasatorių.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pagrindė neištirtais ir nepatikrintais įrodymais – pasienio sargybos tarnybos žiniaraščiu Nr.000182 (RN), kuris nebuvo minimas nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir taip teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo patikrinta, ar operatyviniai duomenys buvo gauti teisėtais būdais, ar jie teisingi ir ar tai ne provokacija.

Nuteistojo D. J. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. J. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal šį straipsnį.

Dėl BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 376 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiomis aplinkybėmis yra faktinės tiriamo įvykio aplinkybės ir kitos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo, baudžiamojo proceso bei kitų įstatymų taikymui. Šioje byloje kasatoriui nuteistajam D. J. inkriminuotas pasipriešinimas valstybės sienos apsaugos pareigūnams ir grasinimas sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, būtent šių nusikalstamų veikų aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką. Tuo tarpu didžioji kasacinio skundo dalis skirta, kasatoriaus nuomone, padarytiems BPK, Operatyvinės veiklos įstatymo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išleistų poįstatyminių aktų pažeidimams siekiant išsiaiškinti neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) faktą. Šie duomenys turi reikšmės sprendžiant ne baudžiamosios, o administracinės atsakomybės klausimą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažino D. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 15 000 Lt baudą konfiskuojant 1500 pakelių cigarečių „Fest“. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. gegužės 24 d., apie 20.30 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) k., sodybos, esančios gretimai J. namų, ūkiniame pastate, neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, laikė 1500 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų akcizo ženklais, kurių vertė sudaro 10 710 Lt. Tuo D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4–200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punkto nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi D. J. apeliacinis skundas netenkintas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šie duomenys svarbūs tiek, kiek patvirtina nukentėjusių pareigūnų teisę stabdyti išvažiuojantį iš sodybos automobilį. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 145 straipsnio 4 dalies, 147 straipsnio 1 ir 3 dalių, 149 straipsnio 7 dalies pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu bei BPK 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo apeliacinės instancijos teisme susiję ne su inkriminuotais nuteistajam nusikaltimais, o su administraciniu nusižengimu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas BPK nustatyta tvarka nebuvo atliekamas, taigi ir šie pažeidimai negalėjo būti padaryti.

Kasatorius taip pat ginčija teismo išvadą, kad būtent jis vairavo stabdomą automobilį, nesiedamas to su atitinkamų BPK normų pažeidimu. Kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo iš esmės pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde nepateikus atitinkamų teisinių argumentų dėl BPK normų pažeidimų, šis klausimas negali būti nagrinėjamas (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. J. buvo išteisintas ne dėl to, kad ne jis vairavo išvažiuojantį iš sodybos automobilį, o dėl to, kad, teismo vertinimu, jo veiksmuose vairuojant tą automobilį nėra jam inkriminuotų nusikaltimų požymių.

Dėl BK 286 straipsnio taikymo

Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė leidžiama asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir kitos priemonės. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, turėdami duomenų apie neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių laikymą bei gabenimą ir užkardos veiklos teritorijoje stabdydami automobilį, atliko jiems pavestas funkcijas ir veikė teisėtai.

D. J. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti sulaikymo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir nepaklusdamas teisėtiems, aiškiai išreikštiems pareigūnų reikalavimams sustabdyti jo vairuojamą automobilį, pareigūnams stovint priešais automobilį, dideliu greičiu pradėjo važiuoti į juos, keldamas pavojų jų gyvybei ir sveikatai ir tokiais veiksmais grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kolegija konstatuoja, kad pavojingas vairavimas, sukeliant pavojų pareigūnų gyvybei ir sveikatai, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip pasipriešinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojams, siekiant išvengti sulaikymo. Teismų praktikoje vengimas sulaikymo nepaklūstant pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir šia priemone sukeliant pavojų pareigūno gyvybei ir sveikatai vertinamas kaip pasipriešinimas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013). Nuteistojo D. J. veiksmams baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

D. J. veiksmai įvertinti kaip ideali BK 286 straipsnio ir 145 straipsnio 1 dalies sutaptis. Tais pačiais veiksmais, kurie pagal BK 286 straipsnį įvertinti kaip grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jis esą grasino sunkiai sutrikdyti stabdžiusių automobilį pareigūnų sveikatą.

Įstatymas nenumato grasinimo būdo, jis gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek veiksmu. Tačiau grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, išreiškiamas veiksmu, negali pasireikšti objektyviaisiais nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiais. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad teismas grasinimo veiksmais laiko tokius nuteistojo D. J. veiksmus, kurie faktiškai apibūdinti kaip pasikėsinimas, nes nukentėjusysis S. V., šokdamas į šalį nuo tiesiai į jį važiuojančio automobilio, išvengė užvažiavimo. Nesprendžiant klausimo dėl tokių nuteistojo veiksmų kitokio negu byloje inkriminuotas juridinio vertinimo, jie negali būti laikomi grasinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nesant paties grasinimo fakto, atkrenta klausimas dėl jo realumo. Apeliacinės instancijos teismas, nesant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, tuos pačius nuteistojo D. J. veiksmus kvalifikuodamas kaip idealią BK 286 straipsnio ir 145 straipsnio 1 dalies sutaptį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal teismų nustatytas aplinkybes visus nuteistojo D. J. veiksmus apima BK 286 straipsnis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. J. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl D. J. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl D. J. nuteisimo pagal BK 286 straipsnį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras GodaRimantas BaumilasVladislovas Ranonis