Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

-Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2023 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnius paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones 4 (keturis) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 23 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota automobilio „TOYTA COROLA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2920 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2023 m. birželio 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. Č. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. Pirmojo tikrinimo metu 02.11 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191, patikros sertifikato Nr. 1737252, (galiojantis iki 2023 m. lapkričio 15 d.) nustatytas 3,67 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu 02.31 val. nustatytas 3,71 promilių girtumas (b. l. 45).

2023 m. birželio 5 d. 02.10 val. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191, patikros sertifikato Nr. 1737252, (galiojantis iki 2023 m. lapkričio 15 d.) V. Č. nustatytas 3,67 promilių girtumas (b. l. 43). 2023 m. birželio 5 d. 02.32 val. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 V. Č. nustatytas 3,71 promilių girtumas (b. l. 43–44).

Iš 2023 m. birželio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei pridėtų nuotraukų matyti, kad užfiksuota automobilio „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) Protokolas surašytas Vilniaus r. sav. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: smulkus kėbulo nubrozdinimai. Pėdsakų ir kitų objektų ant transporto priemonės nėra. Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas – nebuvo. (b. l. 19–25) 2023 m. birželio 5 d. automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintas savininkei D. K. (b. l. 19–25).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

EMPREKIS duomenimis „VOLVO“, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2011, kaina su PVM 7 530 Eur (b. l. 29).

2023 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Kazimiro Dzengo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. birželio 5 d. 02.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3.67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 4–11).

II. Veikos kvalifikavimas ir motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, liudytojos Irenos Taraškevič parodymai ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Č. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent, kad 2023 m. birželio 5 d. apie 02.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo pažeidė transporto eismo saugumą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 74–78), administracine tvarka baustas (b. l. 79–82), nedirba (b. l. 85). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 3 d. nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta 30 parų arešto bausmė bei atitinkamai baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas bei turto konfiskavimas. Kaltinamojo neatsakingumą rodo ne tik tai, jog šis nepaisydamas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tačiau kaip matyti iš liudytojos D. K. parodymų, kaltinamasis automobilį vairavo svetimą, negavęs leidimo juo važiuoti bei naudotis. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog vis dėlto ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausme nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, kaltinamasis nepaiso eismo saugumo, lengvabūdiškai tikisi išvengti atsakomybės. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. Č. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu bei paskiriama 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 5 d. 02.10 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 15.17 val., tad vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, BPK140 straipsnio 13 dalimi kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę (kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai).

Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimas arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tais atvejais, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išreikštą kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, pažadą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus paskirto laisvės atėmimo vykdymo, tad kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nakties metu, be to, nedirba, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurių jis privalės laikytis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), 2) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val. bei 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas:

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams, per kuriuos kaltinamasis privalės būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., t. y. įpareigojimas, susijęs su judėjimo laisvės ribojimu, teismas daro išvadą, kad intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų perteklinė bei neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidedant kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas bei motyvai

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje V. Č. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. Č. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Be to, BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus. Kaip ir anksčiau minėta, V. Č. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 3 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones 4 (keturis) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 23 d., atsižvelgiant į tai, jog V. Č. išvadų nedaro, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl V. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 5 (penkerius) metus.

Kaltinamajam 2023m. birželio 5 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 65-68). Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. birželio 5 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos nustatyti, kad „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie automobilio vertę matyti, kad automobilio

„VOLVO“, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2011, kaina su PVM – 7 530 Eur (b. l. 29). Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą, pasinaudodamas svetimu automobiliu bei negavęs automobilio savininkės leidimo juo važiuoti, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad šiuo automobiliu, būdamas neblaivus, šis važiavo ne kartą, todėl teismo vertinimu būtina konfiskuoti automobilio „VOLVO“, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 7 530 eurų.

V. Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Č. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, V. Č. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros ir įpareigoti: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo laikas 2023 m. birželio 5 d. 02.10 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 15.17 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 530 (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt) eurų.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį –panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.