Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M., A. P., J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad po tėvų mirties butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jų vaikai – J. M. (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini) 1/8 dalį buto, A. M. (dabartinė pavardė – (duomenys neskelbtini) 1/8 dalį buto, V. M. 5/8 dalis buto ir A. M. 1/8 dalį buto. 2011 m. gruodžio 11 d. mirus broliui A. M. paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai užvaldydami turtą, t. y. po brolio A. M. mirties pareiškėjai ėmė valdyti broliui priklausiusią buto dalį, mokėjo mokesčius už visą butą, pradėjo valdyti palikėjo asmeninius ir buities daiktus, buvusius bute. Nurodoma, kad A. M. buvo nevedęs, vaikų neturėjo.

Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, nes byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ši byla būtų nagrinėtina žodinio proceso tvarka; byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. M., A. P. ir J. M. po brolio A. M. mirties 2011 m. gruodžio 11 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai V. M., A. P. ir J. M. yra palikėjo A. M. brolis ir seserys (e. b. l. 6-15). A. M. mirė 2011 m. gruodžio 11 d. (e. b. l. 18), palikėjas buvo nevedęs, vaikų neturėjo (e. b. l. 51), palikėjo abu tėvai mirę (e. b. l. 16-17). Po brolio A. M. mirties įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (e. b. l. 19). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. M. sudarytų testamentų ir jo palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 41). Pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad jie po brolio mirties rūpinasi visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius už visą butą nuo pat A. M. mirties 2011 m. gruodžio 11 d. iki pareiškimo padavimo teismui. (e. b. l. 42 - 45) Brolis V. M. ir sesuo A. P. su vaikais gyvena minėtame bute (e. b. l. 22), o sesuo J. M., nors ir negyvena tame pačiame bute, kur gyveno palikėjas, tačiau kartu su kitais bendrasavininkiais moka mokesčius už mirusiojo buto dalį, prižiūri butą ir rūpinasi kaip savo turtu.

Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjai V. M., A. P. ir J. M. po savo brolio A. M. mirties 2011 m. gruodžio 11 d. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kaip A. M. įpėdiniai, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie po brolio A. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po pareiškėjų brolio A. M. mirties 2011 m. gruodžio 11 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų V. M., A. P., J. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. gruodžio 11 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.