Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L. (R. L.), jo atstovui advokatui Vytautui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L., gim. (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2023 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6604-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą 2023 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 6 dalį, už tai, kad jis nuo 2022 m. kovo 23 d. 22.06 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 22.10 val., H. Manto g., Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra vairuodamas transporto priemonę važiavo ne mažesniu nei 115,3 km/h greičiu įvertinus paklaidą, kai leistinas greitis gyvenvietėje 50 km/h, viršydamas leistiną greitį 65,3 km/h, pavojingai keitė eismo juostas manevruodamas tarp kitų automobilių važiuojančių ta pačia kryptimi leistinu greičiu, taip sukeldamas realų pavojų eismo saugumui. Kitai, šalia važiavusiai transporto priemonei padarius eismo įvykį, kurio metu žuvo pėstysis, po eismo įvykio partrenkė dar kartą savo vairuojamu automobiliu, kadangi dėl tyčia neadekvačiai viršyto leistino važiavimo greičio išvengti susidūrimo galimybės neturėjo. Tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiukščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 4, 9, 101, 127, 128 punktai ir padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 16 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 510 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 13 mėnesių.

2023 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo advokato skundas dėl 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo priimto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas viršijo didžiausią leistiną važiavimo greitį neginčijama, nes tai nustatyta ir ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-09946-22) metu, atlikus ekspertinį eismo įvykio aplinkybių tyrimą (LTEC Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11K-188(22), llK-337(22), llK-338(22), llK-339(22)). Nurodoma, kad nesutinka, jog R. L. pavojingai keitė eismo juostas manevruodamas, mano, kad nepagrįsta faktiniais duomenimis. LTEC Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. 11K-188(22), HK-337(22), HK-338(22), HK-339(22) buvo išanalizuota visa filmuota medžiaga, susijusi su eismo įvykiu. Ekspertizės akte nėra jokių duomenų, kad R. L. vairuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų kaip nors keitęs važiavimo kryptį, pavojingai manevravęs. Juo labiau, ekspertizės akte nurodoma, kad būtent automobilis „BMW 540 Xi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pralenkinėjo kitus automobilius, tame tarpe ir R. L. vairuotą „Audi A6“, važiavusius pirma eismo juosta tiesiai. Ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-09946-22) metu buvo apklaustas liudytojas A. Z.. Jis parodė, kad matė važiuojančius tris automobilius vienas paskui kitą-pirmojo automobilio markės neįsidėmėjo, antrasis buvo „Audi“, trečiasis „BMW“. Teigia, kad šie automobiliai manevravo tarp kitų automobilių juos lenkdami. Tačiau A. Z. parodymų niekaip nepatvirtina filmuota medžiaga, nes joje nėra duomenų apie tokio pobūdžio manevravimą. Be to, A. Z. negalėjo įvardinti ar būtent automobilis „Audi A6“ atliko manevravimo veiksmus. Šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip R. L. kaltės chuliganiškai vairavus transporto priemonė įrodymas, nes A. Z. negali įvardinti konkrečių automobilių manevrų trajektorijų. Todėl reikalinga vertinti objektyvius, o ne subjektyvius duomenis apie įvykio aplinkybes. Šiuo atveju reikalinga tikėti vaizdo įrašuose esančiais duomenimis, o ne vieno liudytojo parodymais. Panašiais atvejais vairuotojai gali būti pikti, kad juos aplenkė kiti automobiliai ir dėl to vėliau, vedini tokio pykčio, apklausiami liudytojais gali hiperbolizuoti patį pralenkusio automobilio važiavimo stilių. Liudytojos R. V. parodymai, kad priekyje važiavę automobiliai lenktyniavo yra nepatikimi, nes ji yra įtariamojo ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-09946-22) S. K. draugė, kas gali reikšti suinteresuotumą palengvinti pastarojo padėtį, perkeliant dalį kaltės kitam eismo dalyviui. Taigi, nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad R. L. būtų manevravęs tarp kitų automobilių, tačiau yra objektyvūs duomenys, kad jis važiavo tiesiai ta pačia juosta, neatlikdamas manevravimo. Nutarimo administracinėje byloje išvada, kad pareiškėjas pėsčiąjį partrenkė neadekvačiai viršyto leistino greičio neatitinka ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-09946-22) nustatytų aplinkybių. LTEC Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. 11K-188(22), HK-337(22), ] 338(22), HK-339(22) aiškiai nurodoma, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojas R. L., važiuodamas tyrimo metu nustatytu ar eismo įvykio vietoje didžiausiu leistinu 50 km/h, greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti kontakto su pėsčiuoju M. V. (partrenkimo). Tai paneigia nutarimo administracinėje byloje išvadą, kad pėsčiąjį R. L. kliudė dėl leistino greičio viršijimo,-jis ir važiuodamas leistinu greičiu nebūtų turėjęs galimybės savalaikiai sustoti. Be to, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo S. K. padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas-jei jis nebūtų partrenkęs pėsčiojo, tai R. L. jo taip pat nebūtų kliudęs važiuodamas bet kokiu greičiu, nes pėsčiasis į automobilį „Audi A6“ atsitrenkė po to, kai buvo nublokštas S. K. vairuotu automobiliu. Nutarime nurodoma, kad R. L. pažeidė KET 4, 9, 101, 127, 128 punktų reikalavimus. Su tokia išvada nesutinka. Skundžiamame nutarime neatskleidžiama, kuo pasireiškė R. L. neįsitikinamas savo važiavimo saugumu. Taip pat nėra jokių duomenų, kad R. L. būtų kitiems eismo dalyviams sukėlęs kokią nors realią grėsmę. Nei vienas iš ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų nenurodė, kad dėl greičio viršijimo būtų kilusi kokia nors grėsmė, ar kam nors būtų sukliudyta. Jeigu hipotetiškai vertinti, kad grėsmė kilo pėsčiajam, kuris vėliau mirė, reikia įvertinti ir tai kad pėsčiasis M. V. per važiuojamąją kelio dalį ėjo draudžiamoje tam vietoje ir nei vienas iš transporto priemonių vairuotojų neturėjo pareigos tikėtis, kad pėsčiasis ten išvis gali būti. Todėl, jei šiame kelio ruože nebūtų į važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje įžengęs pėsčiasis, reali grėsmė dėl leistino greičio viršijimo niekam nebūtų kilusi. Taigi, nesant objektyviųjų požymių, KET 101 punkto pažeidimas R. L. inkriminuotas nepagrįstai. Jam taip pat inkriminuotas KET 127 punkto reikalavimo pažeidimas, kuris neginčijamas. R. L. inkriminuotas ir KET 128 punktas. Pažymi, kad KET 128 punkto reikalavimas taikytinas tiems atvejams, kuomet vairuotojai, pastebėję kliūtį kelyje, elgiasi lengvabūdiškai, neatidžiai stebi kelią ir turi galimybę pastebėti kliūtį, tačiau nesiima priemonių prieš kliūtį sustoti ar stengiasi ją apvažiuoti, nors turi pareigą stabdyti. Šiuo atveju R. L. matomumo zonoje kliūties nebuvo-kliūtis jam atsirado tuomet, kai S. K. vairuotas automobilis pėsčiąjį M. V. nubloškė į eismo juostą, kuria važiavo R. L.. Ir būtent kliūties atsiradimo momentu R. L. nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio net ir tuo atveju, jei būtų važiavęs leistinu greičiu. Taigi, šiuo konkrečiu atveju R. L. inkriminuotas KET 128 punkto pažeidimas yra akivaizdžiai perteklinis ir išvis netaikytinas. KET 4 ir 9 punktuose yra nurodyti bendrojo pobūdžio reikalavimai visiems eismo dalyviams. 2009 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30, 2009 m.) išvadų 4 ir 5 p. aiškiai nurodyta, kad paprastai bendrojo pobūdžio KET reikalavimai neinkriminuojami ir asmuo baudžiamas būtent tik už specialiųjų reikalavimų pažeidimus. Už didžiausio leistino greičio viršijimą numatyta administracinė atsakomybė ANK 416 str. Analizuojant ANK 420 str. 2 d. įstatymo leidėjo įtvirtintą sąvoką, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas chuliganišku vairavimo pripažino šiuos veiksmus: pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Kaip minėta, R. L. veiksmuose nustatytas tik vienas eismo saugumo taisyklių pažeidimas-leistino greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h. Pats leistino greičio viršijimas savaime grėsmės kitiems eismo dalyviams paprastai nekelia. Tačiau skundžiamame nutarime iš esmės chuliganiškas vairavimas grindžiamas tuo, kad R. L. važiavimo greitis buvo „neadekvatus“. Nesutinka su išvada, kad didelis leistino greičio viršijimas automatiškai jau yra chuliganiškas vairavimas. Tokiu atveju prasmę praranda ANK 416 str. 6 d. Absoliučiai visais atvejais, kuomet vairuotojas viršija leistiną važiavimo greitį 50 km/h ir daugiau, jis tai suvokia. Tačiau tai dar jokiu būdu nereiškia chuliganiškų paskatų. Nutarimas administracinėje byloje neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to, kad netinkamai pritaikytas įstatymas dėl nuobaudos skyrimo. Ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-09946-22) metu R. L. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. 2022 m. kovo 28 d. jam buvo paskirtos kardomoji priemonė-specialiosios teisės sustabdymas (nutarimas pridedamas). 2023 m. kovo 1 d. ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo terminui, panaikintos R. L. paskirtos kardomosios priemonės, taip pat ir specialiosios teisės sustabdymas. Taigi, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas R. L. buvo taikomas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Skundžiamu nutarimu R. L. atimta teisė vairuoti transporto priemones 13 mėnesių. Nutarime nebuvo pasisakyta apie kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo įskaitymą į bendrą teisės vairuoti atėmimo terminą. ANK 420 str. 2 d. numatyta sankcija-bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų. 2023 m. birželio 14 d. nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad R. L. pažeidimą padarė pakartotinai. Pažymėtina, kad R. L. pripažįsta viršijęs didžiausią leistiną greitį pripažino nuo pat pirmosios apklausos ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Kadangi administracinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nežinant apie nagrinėjimo laiką ir vietą R. L. neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos ANK 35 str. l d. l p., taikymo. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė turi būti pripažinta turinti reikšmę R. L. skiriamos nuobaudos dydžiui. Todėl nagrinėjant administracinę bylą ir priimant nutarimą buvo pažeistas ANK 34 str. reglamentavimas, jog nagrinėjant bylą reikia atsižvelgti ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Objektyviai įrodyta tai, kad R. L. viršijo didžiausią leistiną važiavimo greitį. Jo pavojingo manevravimo požymių objektyviai neužfiksuota, chuliganiško ar pavojingo vairavimo požymių taip pat nėra. Todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama vien tik pagal ANK 416 str. 6 d. ir nuobauda skiriama šios teisės normos sankcijos ribose, atsižvelgiant ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 str. l d. l p. Prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, panaikinant dalį kuria R. L. pripažintas kaltu pagal ANK 420 str. 2 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti. Teismui nusprendus, kad R. L. padarė ANK 420 str. numatytą teisės pažeidimą, specialiosios teisės sustabdymo terminą laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d. įskaityti į bendrą teisės vairuoti atėmimo terminą. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2023 m. birželio 14 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Skunde nurodoma, jog buvo pažeistos R. L. ir jo atstovo advokato teisės susipažinti su bylos medžiaga bei dalyvauti R. L. surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą. Pažymėtina, jog ši skunde nurodoma aplinkybė yra akivaizdžiai melaginga, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolą surašiusios pareigūnės J. R. 2023 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnės tiriančios administracinio nusižengimo bylą kontaktai buvo žinomi ir R. L. ir jo atstovui advokatui, kadangi jie buvo bendravę telefonu, tačiau jie ne tik kad nesidomėjo bylos eiga, bet ir ignoravo skambučius ir šaukimus, galimai siekdami vilkinti procesinių veiksmų atlikimą. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, liudytojų parodymai, filmuota ir kita rašytinė bylos medžiaga), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė abu jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, t. y. ANK 420 str. 2 d. ir ANK 416 str. 6 d. Nuo 2019 m. R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 str. net 9 kartus. 2019 m. rugsėjo 23 d. R. L. baustas pagal ANK 416 str. 6 d., jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn., tačiau jis reikiamų išvadų nepasidarė ir po minėto administracinio nusižengimo, greitį viršijo dar 8 kartus.

Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas, logiškas bei nuoseklias, aplinkybes neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad R. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 str. 2 d., ir ANK 416 str. 6 d., jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. R. L. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – 510 eurų bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvais nėra teisinio pagrindo. Mano, kad R. L. atstovo advokato skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6604-2023 be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. teismo posėdžio metu palaikė atstovo skundą su jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka, jog viršijo leistiną greitį, tačiau nebuvo chuliganiškų veiksmų. Važiavo iš centro su draugu į parduotuvę, padavė „gazą“, nes norėjo pamatyti priekyje važiuojančio automobilio numerius ir taip gavosi. Dėl greičio nurodė, kad šiek tiek viršijo, žino, koks leistinas greitis mieste. Paaiškino, kad matė priekyje chuliganiškai važiuojantį automobilį „BMW“, juodos spalvos, universalas, kuris keitė eismo juostas, jis norėjo pranešti policijai, todėl padidino greitį, kad galėtų pažiūrėti to automobilio valstybinius numerius. Nurodė, kad pamatė chuliganiškai važiuojantį automobilį nusileidus nuo viaduko, jis važiavo pirma eismo juosta, šalia buvo dar vienas automobilis, kuris padarė įvykį – tai baltos spalvos „BMW“, jis aplenkė jį, jie lenktyniavo, jis nelenktyniavo. Po to, įvyko nelaimingas įvykis. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo. Baudžiamojoje byloje buvo atimta teisė vairuoti beveik metams, tuo metu nevažinėjo. Apie priimtą nutarimą sužinojo, kai atėjo laiškas, kai buvo praleistas terminas. Vairavimo stažas 4 metai. Prašo, kad teismas panaikintų nutarimą dalyje dėl chuliganiško vairavimo ir įskaitytų teisių atėmimą į bendrą teisės vairuoti atėmimo terminą.

Liudytojas M. G. nurodė, kad R. L. yra jo draugas, bendrauja artimai. Nurodė, kad jis sėdėjo automobilyje „Audi A6“ priekyje, kartu su pareiškėju važiavo iš senamiesčio į PC „Studlentas“ apsipirkti, tada buvo tas įvykis, kai buvo partrenktas žmogus. Nežino kokiu greičiu važiavo R. L., nes tuo metu žiūrėjo į telefoną, atrodo, kad važiavo pirma eismo juosta, jokio manevravimo, juostų keitimo nepastebėjo, nejautė, važiavo tiesiai. Šalia matė važiuojantį „BMW“ automobilį, buvo šalia, tikriausiai kitoje eismo juostoje. Nebuvo tokių situacijų, kad automobilis, kuriame jis sėdėjo, staigiai stabdytų ir vėl pajudėtų iš vietos, nebuvo manevravimo, būtų pajautęs.

Liudytojas A. Z. nurodė, kad važiavo H. Manto g. iš centro link Kretingos g., link savo namų, tik išvažiavus iš po tilto, kur yra siena, prie universiteto, kylant į kalną jį aplenkė du automobiliai. Jis važiavo antra eismo juosta, truputį prieš jį važiavo kitas automobilis, jie pranėrė pro tarpą tarp jo ir to kito automobilio, nes jis tuo metu greitėjo, tas kitas automobilis važiavo lėčiau, jie abu suspėjo pranerti, tik nežino, kuris pirmiau, bet jie lenktyniaudami pakilo į kalną ir nutolo dideliu greičiu, iš vairuotojo patirties, galėtų pasakyti, kad daugiau nei 110 km/h greičiu. Abu automobiliai, tiek baltos, tiek juodos spalvos lenktyniavo pranerdami ir kildami į kalną, toliau buvo šviesoforas, mano, kad jiems degė žalias šviesoforo signalas, nes pranėrė pro pat šviesoforą. Vėliau jis išgirdo duslų garsą, garsas buvo labai nedidelis, tada pamatė, kaip užsidegė stabdžių lempos, tada kai jau privažiavo pamatė, kad jie abu buvo sustoję, gulėjo žuvusysis. Jie važiuodami tarpusavyje vienas kitam neleido jų aplenkti, manevravo eismo juostose. Atsimena, kad automobilio „Audi A6“ variklis buvo ant pabaigos, iš išmetamųjų dujų ėjo tepalo kvapas, ar tai buvo sedanas, nežino. „BMW“ automobilis tikrai buvo sedanas. Pravažiuojant nematė, kiek automobilyje „Audi A6“ buvo žmonių, o kai privažiavo vėliau, automobilyje žmonių nebuvo.

Liudytojas K. G. nurodė, kad jis atvažinėjo link H. Manto g. nuo PC „Studlentas“. Gal likus kokiems 300 m išgirdo didelį garsą, pamatė priekyje greitai pralekiančius kelis automobilius. Matėsi, kad viena buvo šviesi. Viskas truko sekundę laiko. Pralėkus jiems, jam judant tolyn link šviesoforo, išgirdo dešinėje pusėje lygtais lūžtančio plastiko garsą, bet to nesureikšmino ir nuvažiavo tiesiai. Nurodė, kad turi savo įmonės nuomos punktą, eidamas į jį pastebėjo, kad dega specialiųjų tarnybų švyturėliai ir nuėjo pažiūrėti. Patikslino, kad važiuodamas nuo Kretingos g., pastebėjo 2 arba 3 automobilius, kokiomis juostomis važiavo, nežino. Bet važiavo visi vienoje krūvoje, neatitolę vienas nuo kito.

Iš 2023 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 29 d. telefonu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su R. L., kuris buvo kviečiamas į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Tačiau už kelių minučių į tarnybinį telefoną perskambino advokatas Vytautas Agintas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad teiks prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Po raštiško atsakymo į pateiktą prašymą R. L. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registro) ir atitinka ANK 573 str. kriterijus, buvo išsiųstas šaukimas 2023 m. gegužės 15 d. 10.30 val. atvykti į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau R. L. neatvyko. Su juo buvo bandoma susisiekti telefonu (duomenys neskelbtini), kuriuo anksčiau buvo bendrauta, tačiau į skambučius neatsakė. 2023 m. gegužės 23 d. buvo bandomas susisiekti telefonu (duomenys neskelbtini) su advokatu Vytautu Agintu, su kuriuo taip pat anksčiau buvo bendrauta, tačiau į skambučius neatsakė. R. L. pakartotinai buvo išsiųstas šaukimas į elektroninį paštą ir deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 29 d. 10.00 val. atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau pastarasis neatvyko. Kaltinamasis R. L. telefonu buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu bus surašytas protokolas, šaukimai buvo išsiųsti, todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant R. L.. Pridėti šaukimai (b. l. 13-15).

Iš 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-188(22), llK-337(22), llK-338(22), llK-339(22) matyti, jog R. L. H. Manto g. Klaipėda, nuo 2022 m. kovo 23 d. 22.06 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 22.10 val. vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ne mažesniu nei 115,3 km/h greičiu įvertinus paklaidą, kai leistinas greitis gyvenvietėje 50 km/h, viršydamas leistiną greitį 63 km/h (b. l. 36-73).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. L. nuo 2019 m. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 str. daugiau nei 10 kartų. 2019 m. rugsėjo 23 d. R. L. baustas pagal ANK 416 str. 6 d., (ROIK: (duomenys neskelbtini)) jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 1 metams (b. l. 111-121).

Iš vaizdo įrašo pav. 15_03_R_20220323230130 23.03.04 matomi trys greitai pralekiantys automobiliai, kurie važiuoja gerta vienas kito (b. l. 16-21).

Iš nutarimo skirti kardomąsias priemones matyti, kad 2022 m. kovo 28 d. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22) R. L. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 6-7).

Iš 2023 m. kovo 1 d. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. L. atžvilgiu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. požymių (b. l. 23-35).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte numatyta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nustatyta, kad R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2022 m. kovo 23 d. 22.06 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 22.10 val., H. Manto g., Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra vairuodamas transporto priemonę važiavo ne mažesniu nei 115,3 km/h greičiu įvertinus paklaidą, kai leistinas greitis gyvenvietėje 50 km/h, viršydamas leistiną greitį 65,3 km/h, pavojingai keitė eismo juostas manevruodamas tarp kitų automobilių važiuojančių ta pačia kryptimi leistinu greičiu, taip sukeldamas realų pavojų eismo saugumui. Kitai, šalia važiavusiai transporto priemonei padarius eismo įvykį, kurio metu žuvo pėstysis, po eismo įvykio partrenkė dar kartą savo vairuojamu automobiliu, kadangi dėl tyčia neadekvačiai viršyto leistino važiavimo greičio išvengti susidūrimo galimybės neturėjo. Tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiukščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei.

Iš skundo turinio ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymo nėra. Tačiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. tiek skunde tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su administracinio nusižengimo padarymu, kuris numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad nutarimo administracinėje byloje išvada, jog jis pavojingai keitė eismo juostas manevruodamas, yra nepagrįsta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Nesutinka, jog pažeidė KET 101 ir 128 punktuose įtvirtintas nuostatas. Nurodė, kad skundžiamame nutarime neatskleidžiama, kuo pasireiškė R. L. neįsitikinamas savo važiavimo saugumu. Taip pat nėra jokių duomenų, kad R. L. būtų kitiems eismo dalyviams sukėlęs kokią nors realią grėsmę. Nurodė, kad netinkamai pritaikytas įstatymas dėl nuobaudos skyrimo. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu R. L. 2022 m. kovo 28 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas. 2023 m. kovo 1 d. ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Taigi, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas R. L. buvo taikomas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d., nutarime nebuvo pasisakyta apie kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo įskaitymą į bendrą teisės vairuoti atėmimo terminą.

Teismo nuomone, R. L. versija, kad jis nevažiavo chuliganiškai, pavojingai nekeitė eismo juostų manevruodamas tarp kitų automobilių važiuojančių ta pačia kryptimi, chuliganiškai važiavo kitas automobilis, apie kurį jis norėjo pranešti policijai, yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nešališko liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (Nr. 01-1-09946-22) duotais parodymais, jog matė važiuojančius tris automobilius vienas paskui kitą-pirmojo automobilio markės neįsidėmėjo, antrasis buvo „Audi“, trečiasis „BMW“. Matė, kad šie automobiliai manevravo tarp kitų automobilių juos lenkdami (b. l. 80-82). A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nurodė, kad tik išvažiavus iš po tilto jį aplenkė du automobiliai. Jis važiavo antra eismo juosta, truputį prieš jį važiavo kitas automobilis, jie pranėrė pro tarpą tarp jo ir to kito automobilio, abu suspėjo pranerti, jie lenktyniaudami pakilo į kalną ir nutolo dideliu greičiu. Matė, kad abu automobiliai, tiek baltos spalvos, tiek juodos spalvos lenktyniavo pranerdami ir kildami į kalną. Jie važiuodami tarpusavyje vienas kitam neleido jų aplenkti, manevravo eismo juostose. Ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-09946-22) metu ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. Z. parodymus iš esmės patvirtino ir kitas nešališkas liudytojas K. G., kuris matė, kad priekyje greitai pralėkė keli automobiliai, visi važiavo vienoje krūvoje, neatitolę vienas nuo kito. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti greitai pralekiantys automobiliai, kurie užfiksuoti šalia vienas kito (b. l. 16-21). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo R. L. teiginiai, kad jis matė priekyje važiuojantį automobilį „BMW“, kuris važiavo chuliganiškai, keitė juostas, jis norėjo pranešti policijai, todėl padidino greitį, norėjo pažiūrėti to automobilio valstybinius numerius, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Ši pareiškėjo pozicija, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, leidžia pagrįstai abejoti R. L. duotų paaiškinimų sąžiningumu. Aptartos aplinkybės rodo R. L. neatidumą, nerūpestingumą, teisei priešingų veiksmų pavojingumą bei abejingumą.

Nesutiktina su pareiškėjo atstovo advokato nuomone, jog R. L. vairuodamas tokiu būdu, negalėjo kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar žmonių bei savo saugumui, nesukėlė realios grėsmės. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog R. L. neturėjo techninės galimybės išvengti kontakto su partrenktu pėsčiuoju, kad važiuodamas ir leistinu greičiu nebūtų turėjęs galimybės savalaikiai sustoti ir nekliudyti pėsčiojo, nešalina R. L. atsakomybės, padarius KET pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tamsiu paros metu, miesto gatvėje, kur eismas yra pakankamai intensyvus, galėjo tinkamai nesuvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo jo kaip vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių, sukelti avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik jis, bet ir kitų žmonių (ir kartu su juo važiavusio) gyvybė, sveikata ar turtas. Nesutiktina su pareiškėjo atstovo nuomone, jog bendrųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės už chuliganišką vairavimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad ir bendrojo pobūdžio reikalavimų, išdėstytų Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktuose, pažeidimas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022). Taigi, Kelių eismo taisyklių 4, 9 punkte numatytų pareigų nesilaikymas leidžia veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jeigu tai patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog jo veiksmai galėtų būti perkvalifikuoti į veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – pavojingas vairavimas (transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas). Akivaizdu, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje R. L. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai, kadangi jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų pažeidė bendrąsias eismo dalyvių pareigas, numatytas KET 4 bei 9 punktuose, taip pat KET 101, 127 ir 128 punktų reikalavus, taip sukeldamas realią grėsmę ir pavojų eismo bei žmonių saugumui, todėl skundžiamame nutarime pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Taigi priešingai nei nurodo pareiškėjas, R. L. veiksmai pagrįstai Institucijos įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad R. L. atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus yra tinkamai įrodyta. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu R. L. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Institucija skirdama administracinę nuobaudą laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. R. L. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinti padarytą nusižengimą, patį R. L. apibūdinantys duomenys, R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Pats R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas R. L. buvo taikomas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d., todėl kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo terminas turėtų būti įskaitytas į bendrą teisės vairuoti atėmimo terminą. Byloje esantys duomenys pavirtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu R. L. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. 2022 m. kovo 28 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas. 2023 m. kovo 1 d. ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo terminui, panaikintos R. L. paskirtos kardomosios priemonės, taip pat ir specialiosios teisės sustabdymas. Taigi, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas R. L. buvo taikomas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d. (b. l. 6-7, 23-35).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones. Tokia išvada daroma dėl to, kad kardomosios priemonės – dokumento paėmimo (vairuotojo pažymėjimo) turinys faktiškai atitinka minėtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį, tai yra asmeniui taikomi tokio pat pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, tai atitinka protingumo ir teisingumo principų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, Nr. 2K-274-693/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena R. L. atžvilgiu buvo pradėta tik po to, kai 2023 m. kovo 1 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09946-22 R. L. atžvilgiu buvo nutrauktas ir buvo konstatuota, kad R. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje požymių, bet galimai yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje požymių. Šiame ikiteisminiame tyrime R. L. buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, ji buvo taikoma nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d., taigi jau nuo 2022 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu nutarimu paskyrus R. L. kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą ir iš jo paėmus vairuotojo pažymėjimą, jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, spręstina, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu R. L. paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo terminas turi būti įskaitytas į šioje administracinio nusižengimo byloje paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) - terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovo advokato skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimas Nr. 30-ANR_N-6604-2023 keistinas – nustatytina, kad į R. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 13 (trylikos) mėnesių terminą įskaitytinas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo terminas nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Kitoje dalyje 2023 m. birželio 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Daiktinis įrodymas – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. (R. L.) atstovo skundą patenkinti iš dalies.

Įskaityti į R. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 13 (trylikai) mėnesių terminą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09946-22 metu R. L. paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo terminą nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 21 d.

Kitoje dalyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6604-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.