Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Š. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda;

M. L. pripažintas kaltu pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27, t. y. dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nuspręsta iš nuteistojo M. L. paimtus 60 eurų (12 kupiūrų po 5 eurus), saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti.

Priteista iš nuteistojo P. Š. 486,95 Eur išlaidų už suteiktą advokato antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. ir M. L. nuteisti už tai, kad papirkdami trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje P. Š. susitarė su M. L. siūlyti piniginį atlygį Lietuvos Respublikos piliečiams už tai, kad jie išankstiniuose 2015 m. Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos narių (ir merų) rinkimuose balsuotų už jų nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją ir (duomenys neskelbtini) kandidatą į (duomenys neskelbtini) tarybos narius – merus S. Š.. P. Š. ir M. L., vykdydami susitarimą ir veikdami bendrai, 2015 m. vasario 25 d., apie 16 val., abu kartu (duomenys neskelbtini), pasiūlė rinkėjams V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. balsuoti už jų nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją, kurios sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) tarybos narius – merus S. Š., pažadėdami už tai kiekvienam balsavusiam rinkėjui po 5 Eur. V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. sutikus už piniginį atlygį balsuoti, M. L. automobiliu BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė šiuos rinkėjus iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) miestą ir nurodė nueiti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje esančią savivaldybės rinkimų komisiją, adresu (duomenys neskelbtini), ir pabalsavus už minėtą partiją bei kandidatą, parnešti tai įrodantį kvitą, po to M. L. pažadėjo parvežti į namus ir sumokėti žadėtus pinigus. V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. pabalsavus ir grįžtant į M. L. nurodytą vietą prie (duomenys neskelbtini), M. L. laukė su automobiliu.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Apelianto P. Š. teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas paskyrė jam griežtą ir nepagrįstą bausmę, nors jis kaltės nepripažino, nebuvo ištirti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visi įrodymai, įkalčiai ir aplinkybės. Išankstiniai balsavimai savivaldos rinkimuose vyko (duomenys neskelbtini) 2015-02-25. Tuose rinkimuose jis nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) rinkimų būstinėje nebuvo, žmonių vykti balsuoti neagitavo, jų nevežė ir jokių pinigų už balsavimus nesiūlė bei nemokėjo, policijos pareigūnų sulaikytas nebuvo. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamoje byloje buvo pradėtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Į pirmąją apklausą jis buvo iškviestas tik 2015-03-04, praėjus 10 dienų po rinkimų. Dideli nesusipratimai buvo dėl gynėjo parinkimo. Visose apklausose jis buvo apimtas streso ir visada neblaivus, todėl nesuprato, ko iš jo norima, duodamas parodymus painiojosi, o tyrėjai tik aiškino: „prisipažink ir nieko tau nebus“. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis nurodė, kad rinkimų dieną savo namuose jis su draugais, atvežusiais jam kopėčias, gėrė degtinę ir kalbėjo apie politiką, rinkimus, kas turėtų laimėti. Nekūrė jokių planų dalyvauti juose, bendradarbiauti dėl balsų pardavinėjimo. Jiems išsiskirsčius, tą pačią dieną pažįstamas iš greta esančio (duomenys neskelbtini) kaimo A. Š. pakvietė jį pas save į namus švęsti gimtadienio. Į gimtadienį jį nuvežė M. L.. Ten nuvykęs jis sutiko M. ir V. Š., Z. D., B. D., kurie ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) rinkiminę būstinę balsuoti. Jis tik pasidomėjo, ar jie vyksta į rinkimus, ir kai kurių paklausė, už ką žada balsuoti. Minėti asmenys, apklausti teisme kaip liudytojai, patvirtino, kad jis jokių pinigų jiems nesiūlė ir neagitavo, už ką reikia balsuoti, jokios įtakos jiems nedarė, jie visi balsavo savo valia. Po to jis dalyvavo A. Š. gimtadienyje. Policijos pareigūnai jo asmeninės kratos neatliko, jokių pinigų ar kitų įkalčių, susijusių su rinkimais, nerado. Teismas skundžiamo nuosprendžio 7 psl. nurodė, kad jo ir M. L. kaltę įrodo liudytojų, iš jų ir M. ir V. Š., parodymai, tačiau to paties nuosprendžio 4 psl. nurodyta, kad liudytoja M. Š. parodė, jog: „D. D. pasakė, kad reikės balsuoti, reikės už valandos važiuoti. Už ką reikės balsuoti, nesakė. <...> ji balsavusi už tą kandidatą, už kokį ji norėjo. <...> 5 eurai jai nebuvo paskata, tačiau, jeigu būtų davę pinigų, ji būtų paėmusi“. Tuo tarpu liudytojas M. K. parodė, jog jam, kaip pareigūnui, V. ir M. Š. teigė balsavusios už tuos, už kuriuos joms buvo pasakyta balsuoti. Tačiau jo duotus parodymus paneigia M. Š. parodymai, kad ji balsavo už tą, už ką norėjo. Teismas nuosprendžio 7 psl. nurodė, kad. Z. D. parodymai tik dėl jo ligos vertinami kritiškai, vadinasi, kita jo parodymų dalimi, t. y., kad jis balsavo, už ką norėjo, jam niekas nenurodinėjo ir pinigų nesiūlė, teismas vadovavosi priimdamas nuosprendį. Liudytojas M. B. parodė, kad pinigus žadėjo sumokėti vairuotojas, o tai buvo M. L., o ne jis, nes jis pinigų neturėjo, tiesiog buvo su M. L.. Liudytoja B. D., priešingai nei kiti liudytojai, nurodė, kad jai balsuoti sakė už kandidatą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. A. B.. Teismas, neištyręs visų aplinkybių, įrodymų ir įkalčių, pripažino jį kaltu, nors jis savo kaltės nepripažįsta. Be to, kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, todėl jis turi būti išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalimi ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins jo kaltę padarius BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, prašo sušvelninti bausmę, paskiriant jam mažesnę piniginę baudą. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti jam viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmę. Teismas padarė išvadą, kad jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei liudytojų M. ir V. Š., B. ir Z. D., M. K., T. M., M. B., I. K., M. K. ir A. U. teisme duoti parodymai. Tačiau teismas, remdamasis liudytojų P. Š., M. ir V. Š. ir sutuoktinių Z. ir B. D. parodymais, nuosprendyje neaptarė parodymuose buvusių prieštaravimų ir sąmoningai juos nutylėjo. B. ir Z. D. parodė, kad dėl balsavimo tvarkos ir atsiskaitymo tarėsi su P. Š.. Minėti liudytojai nenurodė jokių jo neteisėtų veiksmų paperkant ar darant jiems įtaką, pastariesiems realizuojant balsavimo teisę. Teismo nuosprendyje nenurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Š. akistatos su juo metu nurodė, jog jis jai neaiškino, už ką reikės balsuoti, ir pinigų nežadėjo, važiuojant automobilyje apie rinkimus nekalbėjo. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad jis jokių pinigų už balsavimą nežadėjo. Apklausta teisme ši liudytoja negalėjo paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo. Akistatos metu P. Š. taip pat nenuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, dėl to jo (M. L.) gynėjas protokole išreiškė savo pastabas raštu. Nurodo, jog pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 172 straipsnyje. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą, būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (rinkėjus) jis taip trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti. Aiškindamas BK 172 straipsnyje vartojamą formuluotę „trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“ kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant šio straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014). Jo veiksmai nuvežant nukentėjusiuosius iki balsavimo vietos neturėjo tiesioginės įtakos jų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. Todėl jo veiksmuose nebuvo nustatytas būtinasis BK 172 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis. Be to, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nesilaikant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje aprašytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš esmės perrašytos, tiksliau – kompiuteriniu būdu nukopijuotos nuo prokuroro kaltinamojo akto. Tokia išvada darytina dėl to, kad kaltinamajame akte padarytos klaidos (neteisingai nurodyta B. D. pavardė) analogiškai kartojasi ir nuosprendyje. Vadinasi, bylą nagrinėjusi teisėja pati savarankiškai proceso baigiamojo akto – nuosprendžio – nesurašė ir tai yra BPK 302 straipsnio pažeidimas. Tai sudaro pagrindą manyti, kad byla išnagrinėta šališko teismo. Taip pat akcentuoja, jog nuosprendyje nurodyta, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nors bausmė paskirta pagal BK 172 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo M. L. teigimu, teismas, netinkamai įvertinęs jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą, bausmę. Jis buvo teisiamas pirmą kartą, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl teismas nuosprendyje privalėjo apsvarstyti, kodėl jam negali būti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra per didelis. Teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo P. Š. gynėjas advokatas prašė nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo P. Š. ir nuteistojo M. L. apeliaciniai skundai tenkintini. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs įrodymus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus ir spręsdamas nuteistųjų P. Š. ir M. L. kaltės klausimą, padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas buvo šališkas. BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymą. Pripažįstant asmenį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą šiame BK straipsnyje, būtina nustatyti, kad dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume jis visiškai negalėjo turima teise pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014, 2K-256/2014, 2K-420-895/2016). Pažymėtina ir tai, kad už balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (iki 2017-01-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁷ straipsnyje, nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 90 straipsnyje, be kita ko, ir už kurstymą balsuoti už atlygį rinkimuose). Todėl, nustačius, jog beveik analogiški veikos požymiai aprašyti ir ATPK, ir BK, pirmiausia turi būti įvertintas padarytos veikos pobūdis ir tik tuomet sprendžiama, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog tiek P. Š., tiek M. L. neigia padarę jiems inkriminuotą veiką, neigia siūlę liudytojams V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. piniginį 5 Eur atlygį kiekvienam už tai, kad balsuotų už jų nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją, kurios sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) tarybos narius – merus S. Š., ir tokiu būdu sutrukdę minėtiems liudytojams realizuoti savo teisę rinkti. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog nuteistųjų P. Š. ir M. L. veiksmuose buvo siūlymas liudytojams balsuoti už jų nurodytus kandidatus už atlygį, tačiau tokie jų veiksmai nesutrukdė minėtiems liudytojams realizuoti savo teisės rinkti, neturėjo jokios lemiamos įtakos jų apsisprendimui, už ką balsuoti, dėl to nuteistieji nepadarė BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis M. L. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotą veiką, tuo tarpu nuteistasis P. Š. ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, vėliau ėmė ją neigti, pakeitė savo parodymus, motyvuodamas pareigūnų įtaka, teisės į gynybą suvaržymu, advokato neturėjimu. Tačiau nuteistųjų P. Š. ir M. L. versiją, kad jie nesiūlė liudytojams V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. piniginio atlygio kiekvienam už tai, kad balsuotų už jų nurodytą politinę partiją ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius – merus, paneigia liudytojų B. D., M. Š., D. D., V. Š. parodymai, M. Š. pateiktas pavyzdinis rinkimų biuletenis, taip pat liudytojų policijos pareigūnų M. K., M. B., A. U. parodymai. Liudytoja B. D. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68) parodė, kad atvažiavęs P. Š. pasiūlė važiuoti balsuoti, pasakė, už ką reikės balsuoti, sakė, kad už Nr. (duomenys neskelbtini), lyg už B.. Pabalsavus reikėjo parnešti šaknelę ir tada būtų gavę po 5 Eur. Vairuotojas jiems nieko nesakė, kaip prašė, taip ir balsavo. Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 77–78) parodė, kad P. Š. prie automobilio sakė, už ką reikės balsuoti, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25–26) duotus parodymus, kad sakė balsuoti už S. Š.. Sakė, pabalsavus paimti čekius ir gausią 5 Eur. Važiuojant vairuotojas nieko nesakė, tačiau įlipant į automobilį pasakė: „ar atsimenat, už ką balsuoti“,– ir davė pavyzdį, tačiau jame nebuvo parašyta, už ką balsuoti, kandidatai ir partija nebuvo pažymėti. Patvirtino, kad jai buvo pateiktas byloje esantis pavyzdinis rinkimų biuletenis (t. 1, b. l. 70), jame, priešingai negu nurodė liudytoja M. Š., pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)partija), taip pat skaičiais nurodyti pirmumo balsai Nr. 11, 16, 14, 4, 5. Nuteistasis M. L. teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė (t. 1, b. l. 25–26), jog jis jokių pinigų už balsavimą nežadėjo, tačiau ji nurodė, jog vairuotojas vairavo ir kalbėjo, kad už S. reikia balsuoti. Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 78) parodė, kad jis bendravo su P. Š., už balsą pastarasis sakė mokės 5 Eur, jo tėvai sutiko balsuoti dėl pinigų, taip pat kaimynams jis pasiūlė važiuoti balsuoti ir užsidirbti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 7–8) duotus parodymus, kad P. Š. sakė, jog reikia balsuoti, už tai sumokės po 5 Eur, liepė surasti daugiau žmonių. Nuėjus pas O. Š., P. Š. siūlė po 5 Eur kiekvienam už balsavimą. Balsuoti sutiko jo tėvai bei M. ir V. Š.. Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 89–90) parodė, kad atėjęs D. D. su jai nepažįstamu asmeniu, t. y. P. Š., siūlė važiuoti balsuoti, už tai P. Š. siūlė 5 Eur. Įsėdant į automobilį buvo duotas lapelis, kuris davė rinkimų lapelį, negali pasakyti. Automobilį vairavo M. L.. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 12–13) liudytoja V. Š. parodė, kad nepažįstamas vyriškis siūlė važiuoti balsuoti už atitinkamą kandidatą ir partiją, už tai pasiūlė 5 Eur. Automobilyje vairuotojas jai su sese padavė biuletenio pavyzdį, kaip jos turi balsuoti, jei nori 5 Eur. Lapelyje buvo nurodyta balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją ir dar pasakė, kad reikia balsuoti už jų atstovą į merus S., tai galėjo būti S. Š.. Nuteistasis M. L. teisingai skunde nurodo, jog akistatos (t. 1, b. l. 22–24) su juo metu liudytoja V. Š. nurodė, kad automobilyje M. L. apie rinkimus nieko nekalbėjo, tačiau tos pačios akistatos metu ji parodė, kad prieš įlipant į automobilį vyriškis jai į rankas padavė balsavimo pavyzdžio lapelį, vairuotojas pasakė, kokį numerį reikia pažymėti, žadėjo kiekvienam po 5 Eur. Dėl tokių savo parodymų prieštaringumo liudytoja V. Š. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 89–90) paaiškino, kad akistatos metu ji pasimetė. Liudytojas policijos pareigūnas M. K. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 67) parodė, kad merginos sakė, jog už balsavimą už nurodytą asmenį buvo pasiūlyta po 5 Eur. Liudytojas policijos pareigūnas M. B. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68) parodė, kad pagyvenusių asmenų pora sakė, kad jiems liepė balsuoti už tam tikrą asmenį, žadėjo po 5 Eur. Liudytojas policijos pareigūnas T. M. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68) parodė, kad merginos komisariate sakė, jog žadėjo sumokėti po 5 Eur. Liudytojas policijos pareigūnas A. U. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 90–91) parodė, kad policijos komisariate dvi merginos ir vyras su moterimi patvirtino, už kokį kandidatą ar partiją jiems reikėjo balsuoti. Aptarti įrodymai paneigia nuteistųjų P. Š. ir M. L. versiją, kad jie liudytojams V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. nesiūlė piniginio atlygio kiekvienam už tai, kad balsuotų už jų nurodytą politinę partiją ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) tarybos narius – merus. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog šiuos veiksmus atliko abu nuteistieji, nuteistasis P. Š. pradžioje surasdamas su D. D. pagalba asmenis, turinčius teisę balsuoti, ir pažadėdamas jiems atlygį už tai, kad jie balsuos už nurodytą politinę partiją ir kandidatą į merus, o nuteistasis M. L. vėliau - įteikdamas jiems rinkimų biuletenio pavyzdį, kuriame nurodyta, kaip ir už ką asmenys turi balsuoti, bei pasitikslindamas, ar jie prisimena, už ką turi balsuoti. Atlygis už balsavimą, pagal liudytojų parodymus, būtų buvęs sumokėtas balsavusiems pristačius įrodymą – voko priėmimo kvitą. Aptartus liudytojų parodymus apie tai, kad jiems buvo pažadėtas 5 Eur atlygis kiekvienam, iš dalies patvirtina ir pas nuteistąjį M. L. rasti ir iš jo paimti pinigai – 12 kupiūrų po 5 Eur (t. 1, b. l. 83–84). Tai įrodo, jog M. L. buvo pasiruošęs sumokėti liudytojams už balsavimą. Nors pas nuteistąjį P. Š. jokie pinigai nebuvo rasti, tai nepaneigia anksčiau aptartų liudytojų parodymų apie tai, kad jis sakė, jog bus sumokėta po 5 Eur kiekvienam. Atsiskaityti su jais turėjo nuteistasis M. L. po balsavimo, tačiau jis to nepadarė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad aptarti jų veiksmai (piniginio atlygio pasiūlymas liudytojams V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. už tai, kad balsuotų už jų nurodytą politinę partiją ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) tarybos narius – merus) nesutrukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti, pastarieji balsuodami išreiškė savo, o ne kitų primestą valią. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojų Z. D., B. D., M. Š., V. Š. parodymai. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pripažįstant asmenį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnyje, būtina nustatyti, kad dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume jis visiškai negalėjo turima teise pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014, 2K-256/2014, 2K-420-895/2016). Liudytojas Z. D. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68–69) parodė, kad jis balsavo, už ką norėjo, jam niekas nenurodinėjo, P. Š. jam įtakos nedarė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47) liudytojas Z. D. parodė, kad jis balsavo, už ką norėjo, niekas jam nieko nenurodė. Liudytoja B. D. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68) parodė, kad P. Š. griežtai nekalbėjo, prievartos nevartojo, kaip prašė, taip ir balsavo. O apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 40–41) liudytoja parodė, kad ji asmeniškai balsavo pagal savo sąžinę, niekam nesijautė įsipareigojusi balsuoti už P. Š. nurodytą kandidatą. Nors ši liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad balsavo taip, kaip prašė, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad balsavo pagal savo sąžinę, leidžia daryti išvadą, jog liudytojos B. D. nuomonė ir apsisprendimas dėl balso atidavimo sutapo su nuteistųjų prašymu balsuoti už jų nurodytus kandidatus. Liudytoja M. Š. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 78) parodė, kad jiems paaiškino, už ką balsuoti, tačiau balsavo, už ką norėjo, ji nebalsavo, už ką jai liepė. Liudytoja V. Š. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 89–90) parodė, kad ji balsavo, kaip buvo pasakyta, susigundė atlygiu. Aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog nors jų ir buvo prašoma balsuoti už konkrečius kandidatus, tačiau nuteistųjų prašymas neprivertė jų balsuoti prieš savo valią, jie, atiduodami savo balsą, galėjo laisvai pasirinkti, už ką balsuoti (taip jie ir darė), tiesioginės įtakos jų apsisprendimui, už ką balsuoti, nuteistieji savo veiksmais nepadarė. Nei vienas iš minėtų liudytojų nenurodė, kad jų balsavimas neatitiko jų valios, kad jie buvo priversti išreikšti jiems primestą valią, kad neturėjo galimybės pasirinkti, už ką balsuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai M. Š., V. Š., B. D. ir Z. D., nesant nuteistųjų pasiūlymo nuvežti juos iki balsavimo vietos, balsuoti apskritai nebūtų vykę, balsuoti važiavo pasitaikius progai, kad atsirado vairuotojas, kuris juos veža. Be to, iki to laiko nebuvo apsisprendę, už ką atiduoti savo balsą. Nuteistųjų veiksmai – pasiūlymas važiuoti balsuoti už atlygį – nebuvo intensyvaus pobūdžio, jie liudytojų neįkalbinėjo, jokios prievartos (nei fizinės, nei psichologinės) prieš juos nenaudojo, todėl jų veiksmai negali būti vertinami kaip trukdymas pasinaudoti rinkimų teise. Remdamasi aptartais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors ir buvo nustatyta, kad nuteistieji siūlė liudytojams atlygį už tai, kad jie balsuotų už jų nurodytus kandidatus, tačiau realiai jie pinigų niekam nedavė, tokie jų veiksmai (pažadėjimas sumokėti) jokios įtakos liudytojų apsisprendimui, už ką balsuoti, nepadarė, jie kiekvienas atiduodami savo balsą laisvai pasirinko už ką balsuoti. Nenustatyta, kad nuteistųjų elgesys būtų sutrukdęs liudytojams V. Š., M. Š., B. D. ir Z. D. laisvai apsispręsti, už ką balsuoti, ir pasinaudoti savo rinkimų teise. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad nuteistųjų P. Š. ir M. L. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, nenustatyta, kad minėti liudytojai negalėjo turima rinkimų teise pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas buvo kaip nors apsukintas, todėl nuteistųjų veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pažymių. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 172 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų (dėl skundžiamame nuosprendyje padarytų techninių rašymo klaidų vietoj BK 172 straipsnio 1 dalies nurodant BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl bausmės). Kaip minėta anksčiau, už balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimus (be kita ko, ir už kurstymą balsuoti už atlygį rinkimuose) numatyta ir administracinė atsakomybė. Kaltinime nurodytų veikų atlikimo metu, t. y. 2015-02-25 galiojusio ATPK 35 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, jog priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu BPK numatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. O ANK 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Kaip matyti, tiek ATPK, tiek ANK numatytas 2 metų terminas, skaičiuojamas nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinei atsakomybei taikyti. Šis terminas šio nuosprendžio priėmimo metu jau yra pasibaigęs, todėl administracinės teisenos inicijavimas nebegalimas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad iš M. L. jo sulaikymo metu buvo paimti pinigai – 60 Eur (12 kupiūrų po 5 Eur), kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 83–84, 85, 86). Kadangi šiuo nuosprendžiu M. L. išteisinamas, nesant pagrindo šiuos pinigus konfiskuoti, pinigai grąžinami teisėtam savininkui – M. L.. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 176, 185). Prašoma iš P. Š. priteisti 356,85 Eur (126,67 Eur ir 230,18 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Vaclovo Šerlinsko dalyvavimo apeliacinėje instancijoje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kadangi šiuo nuosprendžiu P. Š. išteisinamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš P. Š. nepriteisiamos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

P. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – P. Š. panaikinti.

M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. L. panaikinti.

Iš M. L. paimtus 60 eurų (12 kupiūrų po 5 eurus), kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti M. L..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą atmesti.