- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2K-393/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-01059-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Greičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. išteisinamojo nuosprendžio, panaikinusio Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. M. (V. M.) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. buvo kaltintas tuo, kad siekdamas, jog 2012 metų antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius (duomenys neskelbtini) rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., 2012 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą paveikti rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. valią, žodžiu pažadėjo, kad jiems bus atlyginta po 10–15 Lt arba po degtinės butelį kiekvienam, jeigu jie 2012 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius (duomenys neskelbtini) rajone išankstinio balsavimo rinkiminėje apylinkėje balsuos už numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., taip apgaulės būdu, žadėdamas atlygį A. R., A. M. ir L. G., trukdė jiems pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu konstatavo, kad V. M. veika, atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 172 straipsnį, o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁷ straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Dėl to priimtas apkaltinamasis nuosprendis V. M. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendį, pakeičiant teismo nustatytas aplinkybes, kad V. M., norėdamas, kad 2012 m. antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius (duomenys neskelbtini) rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., 2012 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą paveikti rinkėjo A. M. valią, žodžiu pažadėjo, kad jam bus atlyginta 10–15 Lt arba degtinės buteliu, jeigu jis 2012 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius (duomenys neskelbtini) rajone išankstinio balsavimo rinkiminėje apylinkėje balsuos už Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., ir taip papirkdamas trukdė A. M. pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė baudžiamosios (BK 172 straipsnio) ir administracinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 207⁷ straipsnio 3 dalies) atribojimo kriterijus. Atsakomybė pagal BK 172 straipsnį kyla, kai visiškai neleidžiama pasinaudoti teise rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume, arba šios teisės įgyvendinimas yra apsunkintas. Byloje nustatyta, kad V. M., paveikdamas asmens (A. M.) valią visai nedalyvauti rinkimuose – neatiduoti savo balso nė vienam kandidatui, žodžiu pažadėjo jam atlygį už tai, kad jis balsuos už Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., ir taip suvaržė rinkėjo teisę rinkti. Pasak kasatoriaus, pagal BK 172 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla jau tada, kai dispozicijoje numatytais neteisėtais būdais trukdoma realizuoti savo teises bent vienam asmeniui. Baudžiamajai atsakomybei kilti nebūtina, kad kaltininkas veiktų organizuotai, iš anksto planuotų sistemingus savo veiksmus, būtų gautas atlygis, tam įtakos neturi ir pažadėto ar sumokėto atlygio dydis, kai rinkimų teise trukdoma pasinaudoti paperkant. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 2K-531/2001, teigia, kad pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik po to, padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veiką nusikaltimu, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai. Kasatorius, analizuodamas A. M. parodymus, pažymi, kad jo pozicija buvusi nedalyvauti balsavime, tad apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad V. M. netrukdė realizuoti savo teisės rinkti trims asmenims (apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ši teisė buvo suvaržyta L. G., A. R. ir A. M.), neteisingas. Pasak kasatoriaus, pažadas sumokėti pinigus arba atsilyginti kitu materialiniu turtu, kuris nebuvo įvykdytas ne dėl pažadėjusiojo valios – V. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, atitinka ne apgaulės, o BK 172 straipsnio dispozicijoje nurodomą alternatyvų papirkimo būdą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus V. M. veiką pripažinti administraciniu teisės pažeidimu, skundžiamu nuosprendžiu jis dėl nusikaltimo buvo išteisintas, tačiau administracinė teisena pradėta nebuvo. Susidarė tokia teisinė situacija, kad padaręs teisės pažeidimą V. M. gali išvengti bet kokios teisinės atsakomybės, nes pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi 2013 m. vasario 14 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo tą pačią dieną, du mėnesiai suėjo 2013 m. balandžio 14 d.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BK 172 straipsnyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume yra tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas apsunkinamas.
BK 172 straipsnio numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teisę) pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Atsakomybei pakanka panaudoti bent vieną šių būdų.
BPK 219 straipsnyje nurodoma, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (3 punktas), o to paties straipsnio 4 punkte duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 172 straipsnyje numatytų alternatyvių veikos padarymo būdų, kiekvienas iš jų turi būti įrodinėjamas, t. y. privalo būti nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės ir jos turi būti pagrįstos bylos įrodymais.
V. M. buvo kaltintas tuo, kad norėdamas, jog 2012 metų antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius (duomenys neskelbtini) rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., 2012 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą paveikti rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. valią, žodžiu pažadėjo, kad jiems bus atlyginta po 10–15 Lt arba po degtinės butelį kiekvienam, jeigu jie 2012 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius (duomenys neskelbtini) rajone išankstinio balsavimo rinkiminėje apylinkėje balsuos už numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtą Lietuvos Respublikos partijos (duomenys neskelbtini) narį K. K., taip apgaulės būdu, žadėdamas atlygį A. R., A. M. ir L. G., trukdė jiems pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Tiek 2012 m spalio 26 d. pareiškime dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma apgaulė, kaip poveikio rinkėjams būdas, tačiau šis būdas neanalizuojamas, todėl liko neatskleista, kaip V. M. trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.
Kasaciniame skunde ir kasatorius pripažįsta, kad V. M. pareikštas kaltinimas turi trūkumų, ne jis atitinka ne apgaulės, o BK 172 straipsnio dispozicijoje nurodomą alternatyvų papirkimo būdą.
Pažymėtina, kad prokuroras, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, prašymo dėl kaltinimo nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimo BPK 256 straipsnio tvarka neteikė.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. teigė, kad pagal BK 172 straipsnį nuteistas nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neatskleista, kaip jis panaudodamas apgaulę klaidino kurį nors rinkėją.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nėra motyvuotų išvadų dėl inkriminuoto V. M. trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise vienu iš alternatyvių būdų, t. y. apgaule. Tai esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Be to, kasacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą, kokia atsakomybė turi būti taikoma – baudžiamoji, numatyta BK 172 straipsnyje už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise, ar administracinė, numatyta ATPK 207⁷ straipsnio 3 dalyje už rinkėjo balsavimą už atlygį, siūlymąsi balsuoti už atlygį ar kurstymą tai daryti rinkimuose ar referendume, turi būti atsižvelgiama ir į subjektą, padariusi atitinkamus veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.