- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-72-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-01059-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
- 2.6.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-462/2013
2013 m. vasario 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (M.) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. ir jam paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmę įskaitytas sulaikyme būtas laikas nuo 2012-10-25 iki 2012-10-26, t. y. viena para, kuri prilyginta dviejų MGL (260 Lt) dydžio baudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad jis norėdamas, kad 2012 metų antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilutės rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K., 2012 m. spalio 25 d., apie 13 val., Šilutės r. sav., Rusnės mstl., turėdamas tikslą paveikti rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. valią, žodžiu pažadėjo, kad jiems bus atlyginta po 10–15 litų arba degtinės buteliu kiekvienam, jeigu jie 2012 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilutės rajone išankstinio balsavimo rinkiminėje apylinkėje balsuos už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K., taip apgaulės būdu, žadėdamas atlygį A. R., A. M. ir L. G., trukdė jiems pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje lakoniškai nurodoma, jog kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str., nes jis trukdė rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise. Nesutinka su tokia savo veiksmų kvalifikacija ir nuteisimu. Priešingai – jis elgėsi pilietiškai ir padėjo rinkėjams pasinaudoti ir realizuoti aktyviąją rinkimų teisę – paakino dalyvauti rinkimuose, nuvežė į rinkiminę apylinkę, kur visi balsavo nepažeisdami rinkimų tvarkos, o po to visi kartu ketino tai pažymėti – atšvęsti, bet buvo sulaikyti policijos.
Baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neinkriminuotas psichinės prievartos faktas; inkriminuota apgaulė, tačiau nei 2012-10-26 prokuratūros pareiškime, nei teismo nuosprendyje neatskleista, kartu ir neįrodyta, kokia jo veika buvo apgaulės panaudojimas, kaip jis klaidinęs kurį nors rinkėją. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje iš esmės remiamasi duomenimis apie tariamą rinkėjų papirkimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ straipsnyje numatyta atsakomybė už balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos pažeidimą. Apeliantas kelia klausimą, kodėl jam buvo taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė, taip pat kodėl teisinė (administracinė) atsakomybė netaikyta tariamai už atlygį balsavusiems asmenims. Remiantis kaltinimo pozicija, jog A. R., A. M. ir L. G. dalyvavo Seimo rinkimuose – balsavo, nes jiems pažadėtas atlygis 10–15 Lt arba degtinės butelis, rodo, jog nurodyti asmenys nebuvo papirkti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio dispozicijoje, o atlygis tariamai žadėtas, bet nė vienas iš asmenų nieko negavo. Pareiškimu jam inkriminuotas siekis, jog 2012 m. antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Šilutės rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu 3 pažymėto partijos Tvarka ir teisingumas narį K. K., ir už tai atlyginimo pažadėjimas trims asmenims, tai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ str. 3 d. konstrukciją – kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose. Atsižvelgiant į inkriminuotą labai nedidelės vertės atlygį 10–15 Lt arba degtinės butelį, kurio kaina yra tokios pačios vertės, teigtina, jog nepadarytas pavojingas teisės pažeidimas – nusikaltimas, todėl netaikytina ultima ratio – baudžiamoji atsakomybė, arba jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str.). Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad A. R., A. M. ir L. G., tariamai balsavę už atlygį, būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Tai reiškia, jog nenustatytas juridiškai reikšmingas faktas apie rinkėjų valios poveikį. Tai leidžia teigti, jog jo veika nepagrįstai kriminalizuota, jam be pagrindo pritaikytos sunkios baudžiamosios sankcijos.
Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. G. parodė planavusi balsuoti už K., važiuojant iki savivaldybės apie balsavimą nekalbėta, nežinojo, jog A. R. važiuoja balsuoti už pinigus, nei A. M., nei kiti asmenys jai už balsavimą pinigų nesiūlę; pinigų negavusi, jų pasiūlyta, pažadėta nebuvę. Apklausiama teisme ši liudytoja patvirtino žinojusi, už ką norinti balsuoti, patvirtino: „Aš ir taip būčiau balsavusi už K., buvo automobilis, vežė, todėl ir važiavau“ (b. l. 64). Liudytoja aiškiai patvirtino, jog jos valia Seimo rinkimuose atiduoti savo balsą už K. K. iš jo pusės niekaip nepaveikta, ji tik pasinaudojusi galimybe nuvykti automobiliu ir po to norėjusi „pabaliavoti“. Pareiškime A. M. neinkriminuotas bendrininkavimas su juo trukdant L. G. realizuoti rinkimų teisę, tuo labiau, jog ši patvirtino, kad niekas nesiekė suformuoti ar pakeisti jos nuomonės apie pasirinkimą dalyvaujant rinkimuose ir balsuoti už konkretų kandidatą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog apklausiamas kaip liudytojas A. R. 2012-10-25 parodė, jog jam prie parduotuvės kalbantis su A. M. priėjo vyras ir paklausė, ar balsavo. Jis pasakęs galvojantis eiti balsuoti sekmadienį. Vokietis pasiūlė nuvežti ir parvežti, kad tik vyktų balsuoti. A. M. paklausęs, kas už tai, kaip bus atsilyginta, tuomet vyras pasakęs, kad gaus po 10 ar 15 Lt arba degtinės butelį. Vyras, pravarde Vokietis, važiuojant sakė, kad jis balsuos už K. Liudytojas supratęs, kad bus atsilyginta, jei balsuos už K. A. R. balsavęs savo valia. Liudytojas apklaustas teisme parodė, jog iš M. pasakymo, jog jis balsuos už K., supratęs, kad ir jam reikės balsuoti už K.; būtų balsavęs sekmadienį, anksčiau balsavo už K. (b. l. 64–65). Liudytojų parodymų analizė ir vertinimas leidžia teigti, jog jis tik siūlė dalyvauti Seimo rinkimuose ir siūlęsis nuvežti ir parvežti, net neklausdamas politinių pažiūrų ar ketinimų. Atlygio už dalyvavimą rinkimuose reikalavęs A. M. Jis sutikęs nupirkti degtinės šventimui po balsavimo. Pažymėtina, jog liudytojas neparodė, jog jis (V. M.) būtų nurodęs, prašęs ar reikalavęs balsuoti už kurį nors konkretų kandidatą ir būtent už tai siūlęs atlygį. A. R. parodęs, jog jis (V. M.) tik pasakęs už ką balsuos, o liudytojas jau pats subjektyviai supratęs ar įvertinęs, kad norėtų, jog ir jie balsuotų už tą patį kandidatą. Nepaisiant jo noro, kad būtų išrinktas bendrapartietis, jis jokiais objektyviais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. numatytos veikos – papirkimo, nes neišreiškė valios, jog po balsavimo gers degtinę tik tuo atveju, jei bus balsuojama už jam priimtiną kandidatą. Svarbiausia, jog A. R. teisė rinkti nebuvo veikiama – jis savo valia balsavo už pasirinktą kandidatą, jis jam įtakos nedarė ir negalėjo kontroliuoti, kadangi liudytojas balsavo slaptai, jokių rinkimų tvarkos pažeidimų balsavimo apylinkėje nenustatyta.
Liudytojo A. M. parodymai atspausdinti 2012-10-25 liudytojo apklausos protokole, nurodant, jog apklausą atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja, tačiau protokolas nepasirašytas apklausą atlikusio ikiteisminio yrimo pareigūno, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 str. 3 d. (b. l. 4). Šiame ir 2012-10-25 liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog jis siūlęs balsuoti už K. ir žadėjęs atlygį 10–15 Lt arba degtinės butelį, tarėsi, jog kaip įrodymą apie susitarimo įvykdymą jam liudytojai atiduos biuletenių šakneles. Apklausiamas teisme liudytojas davė panašius parodymus.
Apeliantas skunde toliau pažymi, kad nors liudytojo A. M. parodymai kaltina jį, tačiau jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, yra nepatikimi, prieštarauja kitiems bylos duomenims. Byloje kaip įrodymų negalima pripažinti 2012-10-25 liudytojo apklausos protokolo ir jame užfiksuotų duomenų, nes jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, negalima nustatyti ir patikrinti asmens, surašiusio protokolą, kaip ir to, ar jame iš viso užfiksuoti galbūt apklausto liudytojo parodymai. Vertinant A. M. teikiamus paaiškinimus, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pagal A. R. parodymus, jis buvęs asmuo, kuris pareikalavo atlygio už dalyvavimą rinkimuose, jam net neužsiminus už kokį kandidatą atiduos savo balsą, t. y. pats liudytojas vykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ straipsnio 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Tai galėjusi būti priežastis apkaltinti jį nebūtais dalykais, kadangi tokių aplinkybių nepatvirtino kiti du liudytojai. Liudytojo parodymų nepatikimumą rodo ir daiktų, dokumentų pateikimo 2012-10-25 protokolai su priedais, pagal kuriuos iš liudytojų paimtos rinkėjo kortelės šaknelės (b. l. 11–12, 21–22), nors pagal A. M. parodymus, šios šaknelės turėjo atsidurti pas jį (V. M.).
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad apklausiamas teisme jis aiškiai, nuosekliai ir logiškai paaiškino, jog sutikęs A. ir A. pasakė jiems, jog važiuos balsuoti, o jie nurodė taip pat norintys važiuoti balsuoti už K., pinigų, degtinės už tai nežadėjęs. Jam pinigų niekas nežadėjo duoti, jis pinigų neturi. Tik po balsavimo žadėjo išgerti su jais degtinės. Jo parodymus patvirtina 2012-10-25 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas jį, be kitų daiktų, rasta ir paimta tik 16,57 Lt. Tai reiškia, jog jis teturėdamas tiek pinigų negalėjo žadėti sumokėti 30–45 Lt ar nupirkti 3 butelius degtinės. Jo ketinimas buvo nusipirkus butelį degtinės pavaišinti bendrakeleivius ir taip pažymėti dalyvavimą rinkimuose. Jo parodymus, be nurodytų įrodymų, visiškai patvirtina L. G. ir A. R. parodymai, todėl nėra pagrindo jais nesiremti. Apibendrinant teigtina, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina įvykdžius veiką, kuria būtų trukdoma kuriam nors asmeniui realizuoti teisę rinkti, todėl jis išteisintinas. Taigi apeliantas žodžiu pažadėdamas, kad bus atlyginta po 10–15 litų arba degtinės buteliu, šiuo atveju niekaip nepaveikė liudytojų sprendimo.
Teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog V. M. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. M. nuteistas už tai, kad jis norėdamas, jog 2012 metų antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilutės rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K., 2012 m. spalio 25 d., apie 13 val., Šilutės r. sav., Rusnės mstl., turėdamas tikslą paveikti rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. valią, žodžiu pažadėjo, kad jiems bus atlyginta po 10–15 litų arba degtinės buteliu kiekvienam, jeigu jie 2012 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilutės rajone išankstinio balsavimo rinkiminėje apylinkėje balsuos už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K., taip apgaulės būdu, žadėdamas atlygį A. R., A. M. ir L. G., trukdė jiems pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tada, kai asmuo, naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant V. M veiksmus, buvo būtina nustatyti, ar jis atliko nors vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais būtų trukdęs A. R., A. M. ir L. G. realizuoti savo teisę rinkti.
Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog siūlymas balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose užtraukia tiek baudžiamąją, tiek ir administracinę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ str. 3 d. yra numatyta, jog rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Taigi tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo siūlė balsuoti už atlygį ar kurstė kitus asmenis tai daryti rinkimuose, kyla nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str.) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 207⁷ str. 3 d.) klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą. Konstatuotina, jog tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, jog „vertinant ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai“, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiama liudytoja L. G. parodė, jog „...buvo namuose, užėjo A. M. Jis pasakė „važiuojam prabalsuosim, o vakare pabaliavosime“. Ji pagalvojo ir sutiko. Jis sakė, kad automobilyje laukia Vokietis. Kai jie abu atėjo, automobilyje jau buvo A. Jie daug nieko nekalbėjo, sakė, kad balsuos už K. Ji žinojo, už ką balsuos....Ji su R. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Ją vaišinti žadėjo A. Reikėjo suprasti, kad gaus išgerti. Ji ir taip būtų balsavusi už K., buvo automobilis, vežė, todėl ir važiavo. Jie pasisakė, už ką balsavo. Grįžtant prie jų privažiavo policijos automobilis...“ (b. l. 64). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie liudytojos parodymai leidžią teigti, kad V. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str., požymių, tačiau vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis trukdė L. G. realizuoti savo teisę rinkti, nėra pagrindo. Kadangi ši liudytoja teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškiai parodė, kad „ji žinojo už ką balsuos...ji ir taip būtų balsavusi už K., buvo automobilis, vežė, todėl ir važiavo“.
Taigi negalima neabejotinai teigti, kad nuteistasis 2012 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilutės rajone išankstinio balsavimo rinkiminėje apylinkėje metu turėdamas tikslą paveikti rinkėjos L. G. valią, kad ji balsuotų už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K. nuveždamas automobiliu liudytoją L. G. į balsavimo rinkiminę apylinkę, trukdė jai pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja 2012-10-25 apklausos metu aiškiai nurodė, kad „...ji ir taip būtų balsavusi už K., nepriklausomai nuo to, ar jos būtų prašęs kas nors balsuoti, ar nebūtų prašę. Pinigų negavo, jai jų pasiūlyta, pažadėta nebuvo...“ (b. l. 24).
Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiamas kaip liudytojas A. M. parodė, jog „...vakar su R. sutiko V. V. paklausė, ar jie jau balsavo. Jie pasakė, kad ne, jis sakė balsuoti už K. ir sakė, gaus 10 Lt ir degtinės. Jis sutiko. V. sakė, kad reikėtų dar žmonių. Jis nuėjo pas G. ir paklausė ar nenori užsidirbti. Ji sutiko, jie visi susėdo į automobilį. V. sakė balsuoti už K.. Balsavo 13 val., kaip sakė V.. Jokio atlygio negavo. Jis prašė parodyti šakneles už ką balsavo...“ (b. l. 64).
Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad liudytojas A. R. apylinkės teisme paaiškino, jog „...vakar su A. M. ėjo keliu. Kitoje gatvės pusėje ėjo M., jis paklausė ar balsavome ir pakvietė važiuoti balsuoti. Jis žadėjo butelį degtinės ar tiek pinigų kiek kainuoja butelis degtinės. M. sakė, kad balsuos už K., jis suprato, jog ir jiems reikės balsuoti už K. Jie turėjo balsavimo šakneles, bet parodyti jų nereikėjo. Grįžę į automobilį tarpusavyje nekalbėjo už ką balsavo, bet vėliau pasakė...“ (b. l. 65).
Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad šis liudytojas taip pat paaiškino, kad jis ir anksčiau yra balsavęs už K. (b. l. 65). Todėl negalima kategoriškai teigti, kad nuteistojo pažadas liudytojams po balsavimo duoti butelį degtinės ar tiek pinigų, kiek kainuoja butelis degtinės, nulėmė jų balsavimą už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K.
Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės.
Baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).
Baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis) yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumą lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.
Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).
Todėl šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas, kokia – baudžiamoji (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str.) ar administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁷ str. 3 d.) – atsakomybė taikytina V. M. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, tai yra atliktos veikos padarymo būdą, motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes.
Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2012-10-26 pareiškimo Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka matyti, kad V. M. kaltinamas tuo, jog turėdamas tikslą paveikti rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. valią, žodžiu pažadėjo, kad jiems bus atlyginta po 10–15 litų arba degtinės buteliu kiekvienam (b. l. 57–58). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant inkriminuotą labai nedidelės vertės atlygį, t. y. 10–15 Lt arba degtinės butelį, kurio kaina yra tokios pačios vertės, darytina išvada, jog V. M. padarytas teisės pažeidimas nelaikytinas didelio pavojingumo.
Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis V. M. norėdamas, kad 2012 metų antro turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilutės rajone kuo daugiau rinkėjų balsuotų už numeriu 3 pažymėto Lietuvos Respublikos partijos Tvarka ir teisingumas (Nr. 9) narį K. K., būtų veikęs organizuotai, iš anksto planavęs šį savo teisės pažeidimą ar derinęs jį su kitais asmenimis (pvz., kitais partijos Tvarka ir teisingumas nariais). Byloje taip pat nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad V. M. būtų gavęs ar tikėjęsis gauti kokį nors atlygį iš kitų, t. y. nenustatytų asmenų už tai, jog paveiktų rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. valią rinkimų metu.
Priešingai, visa byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog V. M. šis sumanymas kilo neplanuotai, gatvėje pamačius iš matymo pažįstamus asmenis. Tai patvirtina paties nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme duoti parodymai (b. l. 44, 63–64). Taigi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, V. M. būtų veikęs sistemingai, būtų kontroliavęs rinkėjų A. R., A. M. ir L. G. balsavimą. Byloje taip pat nenustatyta, jog nuteistasis būtų pasitelkęs kokius nors kitus asmenis (padėjėjus), kurie būtų padėję padaryti šį teisės pažeidimą ar nulėmę didesnį pažeidimo mastą.
Visos šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad V. M. padarytos veikos pavojingumas šiuo konkrečiu atveju yra per mažas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Be to, itin svarbu ir tai, kad V. M. veiksmai nesutrukdė A. R., A. M. ir L. G. realizuoti savo teisės rinkti, nes jie niekieno netrukdomi ir nekontroliuojami slaptai balsavo, tik jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti galbūt turėjo įtakos V. M. pažadėtas atlygis (degtinės butelis ar jo ekvivalentas pinigais). Taigi negalima besąlygiškai teigti, kad V. M. trukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo V. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str., nes jis trukdė rinkėjams pasinaudoti rikimų teise. Tačiau teisėjų kolegija dėl išvardytų motyvų nesutinka su tokiu apylinkės teismo padarytu vertinimu.
Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai neįrodytas faktas, jog V. M. būtų trukdęs kuriam nors asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Byloje nustatytas faktas, kad jis kvietė vykti balsuoti ir neslėpė savo paties pasirinkimo balsuoti už K. K. bei siūlė po balsavimo išgerti degtinės už tai ir taip atšvęsti. Iš byloje esančių liudytojų A. R. bei A. M. parodymų galima spręsti, jog apeliantas kurstė šiuos liudytojus balsuoti už K. K., siūlydamas jiems butelį degtinės ar tokios pat vertės piniginį atlygį. Tačiau teisėjų kolegijos giliu įsitikinimu, šios nurodytos aplinkybės ir apelianto atlikta veika negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamosios bylos duomenys taip pat neginčijamai nepatvirtina, jog V. M. savo veiksmais padarė pavojingą baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, t. y. trukdė A. R., A. M. ir L. G. pasinaudoti rinkimų teise – realizuoti savo teisę rinkti.
Vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aptarta V. M. veika, atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str., o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto 207⁷ str. 3 d., sudėtį. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str., naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.