Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-661/2016 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,HOMBURG MERKURIJUS“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“, E. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. Š. 2013 m. rugpjūčio 14 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį 2016 m. sausio 14 d. patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės 136 278 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad iki santuokos su trečiuoju asmeniu E. Š. nutraukimo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos - parduotuvė. Patalpos yra pastate, kurio likusi dalis, šiuo metu esanti nugriauta, priklausė atsakovei. Nugriautos pastato dalies vietoje atsakovė pradėjo statyti ir įregistravo naują pastatą. 2008 m. liepos 1 d. ieškovas, trečiasis asmuo E. Š. ir atsakovė sudarė susitarimą dėl statybos darbų vykdymo ir įsipareigojimų perleisti nekilnojamąjį turtą, susitarė dėl pastato rekonstrukcijos (perstatymo), atliekant pastato dalies griovimo darbus ir naujos statybos/rekonstrukcijos darbus. 2008 m. rugpjūčio 12 d. išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas (Nr. 38-4- NR-102-674) vykdyti pastato dalies griovimo darbus numatė ne tik statybos objektą, statinio techninius rodiklius, bet ir projektuotojo parengtus techninius sprendinius, pagal kuriuos ir turėjo būti vykdomi griovimo darbai (t. y. griovimo ir rekonstravimo darbai turėjo būti vykdomi pagal projektuotojo UAB „Kančo studija“ parengtus techninius sprendinius).Atsakovė, vykdydama griovimo ir statybos darbus, padarė 55 986,45 Eur žalą ieškovo pastatui ir jame esančioms patalpoms, kurios buvo užlietos vandeniu, todėl sugadinta grindų danga, sienų apdaila, lubų konstrukcijos, patalpose atsirado pelėsis. 2012 m. balandžio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo 3.9 punkte susitarė, kad atsakovė atlygins ieškovui padarytą žalą, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl eksperto kandidatūros atlygintinos žalos dydžiui nustatyti. Be to, ieškovui dėl atsakovės netinkamai, t. y. nesilaikant griovimo projekto techninių sprendinių atliktų pastato dalies griovimo darbų padaryta žala už 80 291,36 Eur sumą. Atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta bendra 136 278 Eur dydžio žala (55 986,44 + 80 291,36), kurios atlyginimą ieškovas ir prašė priteisti iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 8 799 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei 21,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas tiek deliktinės, tiek sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais: ieškovas prašė atlyginti 55 986,45 Eur dydžio žalą, padarytą dėl vandens poveikio patalpoms, bei 80 291,36 Eur dydžio žalą dėl pagal projektą neatliktų arba netinkamai atliktų statybos darbų, nesilaikant šalių sudaryto susitarimo. Teismas pažymėjo, kad nors byloje šalys pateikė dviejų ekspertų išvadas, kuriose žalos atsiradimo priežastys konstatuojamos skirtingai, tačiau pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos neprašė skirti teismo ekspertizės prieštaravimams pašalinti, todėl teismas vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus ir ekspertų žodinius parodymus teisme. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties, nes patikslindamas ieškinį, ieškovas tik koregavo jo pagrindą, o ieškinio esmė nepasikeitė. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys skirtingai aiškino 2012 m. balandžio 5 d. sudarytą dvišalį susitarimą bei jo 3.9 punktą. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad tuo susitarimu atsakovė nepripažino žalos padarymo fakto ir šalys nesprendė dėl žalos nustatymo pasitelkiant nepriklausomą ekspertą. Teismas konstatavo, jog atsakovė žalos padarymo fakto apskritai nepripažino ir nepripažįsta.Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su vandeniu patalpoms padarytos žalos atlyginimu (55 986,45 Eur), teismas rėmėsi tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, įvertinęs ekspertinį tyrimą konstatavo, jog vadovautis ieškovo pateiktu ekspertiniu tyrimu žalos dydžio nustatymui akivaizdžiai negalima remtis kaip patikimu įrodymu. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo, jog žalą ieškovo patalpoms padarė būtent atsakovė. Ieškovo patalpos buvo nenaudojamos nei iki ginčo įvykio, nei po jo, jos nenaudojamos ir iki šiol, pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas, patalpos nešildomos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina tik vandens ir pelėsių atsiradimo žymes, tačiau nepagrindžia priežasčių, dėl kurių vanduo galėjo patekti į patalpas. Faktiškai pastato dalies griovimo darbai ir statybos darbai buvo pradėti tik 2009 m. balandžio 20 d. (kai darbų teritorija buvo aptverta tvora), tik 2009 m. gegužės 14 d. buvo gautas leidimas griovimo darbams atlikti, o ieškovas žalą grindė dar 2008 m. rugsėjo 29 d. surašytu protokolu. Teismas iš esmės rėmėsi eksperto L. U. 2014 m. balandžio 2 d. ekspertizės aktu ir sutiko su jo išvadomis. Šis ekspertas, teismo vertinimu, turėjo daugiau galimybių pateikti objektyvesnę ekspertinę išvadą, nes galėjo susipažinti su projektine ir kita aktualia statybos darbų dokumentacija. Be to, statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „SIV projektai“ 2013 m. liepos 3 d. raštu (Nr. 13-KDA-06) patvirtino, jog ieškovo patalpos nebuvo tinkamai prižiūrimos, o žala atsirado dėl patalpų savininko kaltės. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2013 m. liepos 4 d. raštu (Nr.1-04) patvirtino, jog ieškovo pastate išjungta šildymo sistema. Be to, ir ekspertės R. U. darytas ekspertinis tyrimas patvirtina, jog pastate 2009 ir 2010 metais veikla nebuvo vykdoma, pastatas nebuvo šildomas. Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad žala jo patalpoms atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo).Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti žalą (80 291,36 Eur), susijusią su netinkamai padarytais darbais pagal projektą, teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 1 d. susitarimu šalys, kaip statytojai, statybos darbus turėjo vykdyti savo nuosavybės apimtyje, tai yra atsakovė neįsipareigojo atlikti statybos darbų ieškovo patalpose, o ieškovas nesikišo į statybas atsakovės patalpose. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas įrodinėjo, kad pagal 2008 m. liepos 1 d. susitarimą darbai turėjo būti vykdomi vadovaujantis UAB „Kančo studija“ 2008 m. parengtais griovimo projekto sprendiniais, tačiau tokių ieškovo nurodytų įsipareigojimų tame susitarime nėra. Susitarimo nuostatos (1.1 ir 1.2 punktai) tik patvirtina, jog atsakovė savarankiškai vykdė statybos darbus ir savo nuožiūra galėjo keisti sprendinius. Ekspertė R. U. nevertino atsakovės į bylą pateikto UAB „Ribinis būvis“ parengto darbo projekto, kurio pagrindu buvo vykdomi ieškovo ir atsakovės patalpų atskyrimo darbai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog griovimo darbai neatitiko darbo projekto. Be to, pastato griovimo darbų metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis taip pat numatė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalo tikrinti, ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai, ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia trečiųjų asmenų pagrįstų interesų ir kt. Vadinasi, jeigu statybos darbai būtų vykdyti pažeidžiant techninio projekto sprendinius, tai būtų konstatuota techninę priežiūrą atlikusių ekspertų arba statybos eigą kontroliuojančių institucijų, tačiau tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.

Apeliaciniame skunde ieškovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi grąžindamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog žalos dydžio dalyje bylos esmė nebuvo atskleista, o žalos dydžio nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų faktiškai naują nagrinėjimą. Vadinasi, bylos nagrinėjimas buvo apribotas tik žalos, padarytos patalpoms jas užliejus vandeniu, dydžio nustatymo klausimu. Tokiu būdu skundžiamo teismo sprendimo dalis, kurioje analizuojamos visos būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, konkuruoja su šioje byloje padarytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neatliko savo pareigos įrodyti ir pagrįsti ieškinio reikalavimą. Žalos, susijusios su patalpų užliejimu vandeniu, faktas konstatuotas apeliacinės instancijos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartyje, o žalos dydį įrodo ekspertės R. U. parengto 2013 m. gruodžio 6 d. ekspertinio tyrimo akto turinys. Teismo nurodyta aplinkybė, kad vandens poveikis patalpoms yra tik viena iš ekspertės R. U. nurodytų šešių žalą pastatui sudarančių pozicijų, dar nereiškia, jog pagal šį ekspertės R. U. tyrimo aktą nėra galimybės nustatyti dydį žalos, atsiradusios dėl vandens poveikio. Pagal kasacinio teismo praktiką turtui padarytos žalos dydis gali būti apskaičiuojamas ir taikant prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymo metodą. Be to, nustatyti konkretų nuostolių dydį turi prerogatyvą ir pats teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados, susijusios su byloje pateiktų 2008 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. spalio 22 d., 2010 m. kovo 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turinio vertinimu, atsakovės vykdytų ginčo objekte statybos darbų pradžios fiksavimu ir eksperto L. U. 2014 m. balandžio 2 d. ekspertizės akto įvertinimu, yra nepagrįstos. Be to, pirmosios instancijos teismo argumentacija, susijusi su minėtų įrodymų vertinimu, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties motyvams. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje aiškindamas ginčo šalių 2012 m. balandžio 5 d. susitarimo 3.9 punktą, konstatavo, jog vandens poveikis ieškovo patalpoms kilo dėl atsakovės veiklos, jog dėl to kilusios žalos atlyginimo klausimą šalys susitarė spręsti bendru susitarimu arba pasitelkiant specialistus. Pirmosios instancijos teismas tiek šį susitarimą, tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus įvertino priešingai, tai yra netinkamai. Teismas nepagrįstai atmetė ekspertės R. U. 2013 m. gruodžio 16 d. akto išvadas, neturėjo jokio pagrindo remtis atsakovės pasitelkto eksperto L. U. 2014 m. balandžio 2 d. akte padarytomis išvadomis. Tokia pozicija prieštarauja apeliacinės instancijos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartyje padarytoms išvadoms. Be to, eksperto L. U. 2014 m. balandžio 2 d. aktas nėra eksperto išvada CPK 218 straipsnio prasme. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad šalių 2008 m. liepos 1 d. sudarytame susitarime nėra įsipareigojimo atsakovei vykdyti pastato dalies griovimo darbų pagal statinio projektuotojo UAB „Kančo studija“ 2008 m. parengtą techninį projektą. Teismas nepagrįstai laikėsi nuostatos, kad atsakovė savarankiškai vykdė savo patalpų statybos darbus ir savo nuožiūra galėjo keisti projektinius sprendinius.Teismas neįvertino to, kad ieškovo reikalavimą dėl 80 291,36 Eur žalos atlyginimo pagrindžia ir 2012 m. balandžio 5 d. tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytas trišalis susitarimas. Jį pasirašę asmenys, be kita ko, sulygo dėl pastato dalies griovimo, pastatų (patalpų) atskyrimo, pastatų A ir B pastatymo (rekonstravimo) bei kitų su tuo susijusių sąlygų. Be to, ekspertės R. U. 2013 m. gruodžio 16 d. akte motyvuotai išaiškinta, kad atsakovės atlikti pastato dalies griovimo darbai neatitinka nustatytų techninių sprendinių.Atsakovė darbus vykdė pagal UAB „Ribinis būvis“ 2010 m. parengtą darbo projektą, o tokių darbų rezultatas neatitinka UAB „Kančo studija“ 2008 m. parengto techninio projekto dalies sprendinių. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti trišaliu susitarimu prisiimtos prievolės įvykdymo būdo. Ekspertės R. U. 2013 m. gruodžio 16 d. akte nustatyta, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų pastato dalies griovimo darbų ieškovui padaryta žala sudaro 80 291,36 Eur (277 230 Lt) sumą.Ieškovas 2016 m. sausio 14 d. patikslino ieškinį, jį praplėsdamas faktiniais argumentais dėl atsakovės civilinės atsakomybės, ir reikalavo ne tik žalos, padarytos užliejus patalpas vandeniu, atlyginimo, bet ir dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko pastato dalies griovimo darbus (CPK 265 straipsnis), o byloje dalyvaujantys asmenys pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos esmė yra siauresnė, nei nurodoma ieškovo ieškinyje. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl aplinkybės, jog jei statybos darbai būtų vykdomi pažeidžiant techninio projekto sprendinius, tai būtų konstatuota techninę priežiūrą atlikusių kontroliuojančių valstybės institucijų. Teismo nurodytas motyvas, kad ieškovas nepateikė vykdytų darbų nukrypimą nuo techninio projekto įrodančių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūno parengtų dokumentų, savaime nepaneigia ieškovo reikalavimo atlyginti žalą dėl netinkamai atliktų pastato dalies griovimo darbų pagrįstumo.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,HOMBURG MERKURIJUS“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Ieškovas nepagrįstai remiasi res judicata (liet. įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios neturinčia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Po to, kai byla Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi buvo gražinta iš naujo nagrinėti, ieškovas patikslino ieškinį. Esant kokybiškai naujoms bylos aplinkybėms, teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, neprivalėjo vadovautis visais apeliacinio teismo nutartyje išdėstytais argumentais. Ieškovas neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų dėl vandeniu padarytos žalos patalpoms. Antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo priežasčių. Šalių 2012 m. balandžio 5 d. susitarimu atsakovė nepripažino savo kaltės dėl ieškovo patalpoms atsiradusios žalos. To dvišalio susitarimo 3.9 punktu atsakovė neprisiėmė įsipareigojimų atlyginti žalą. Ieškovo pasitelkta ekspertė negalėjo įvardinti tikslios vandens patekimo į patalpas priežasties, jos tyrimas paremtas vien tik antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų interpretavimu. Šalys į bylą teikė savo pasitelktų ekspertų išvadas, kurios teismui neturėjo didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, todėl šie įrodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas pagrįstai nusprendė, kad žala patalpoms atsirado dėl paties ieškovo veiksmų (neveikimo), nešildant savo patalpų net tris žiemos sezonus iš eilės.Ieškovas taip pat neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų dėl žalos, siejamos su neatliktais pagal techninį projektą darbais. Vadovaujantis STR „Statinio projektavimas“ 6.9 punktu darbo projektas turi būti rengiamas visais atvejais, nes statybos negali būti vykdomos tik pagal techninį projektą, kuris viso labo nustato esminius reikalavimus, bet nenumato konkrečių darbų ir jų eigos. UAB „Ribinis būvis“ parengė darbo projektą, kuris, kaip numatyta STR „Statinio projektavimas“, detalizavo, kokiu būdu bus vykdomi techniniame projekte numatyti sprendiniai. Tai, jog darbo projektas nenukrypo ir nepažeidė techninio projekto sprendinių, patvirtino ir ekspertas L. U..Ieškovas nepagrįstai remiasi šalių 2008 m. liepos 1 d. susitarimu, kuris yra negaliojantis, nes vėliau buvo sudarytos jį pakeitusios sutartys, įskaitant ir 2012 m. balandžio 5 d. trišalį susitarimą. Trišaliu susitarimu ieškovas atlygintinai (1.8 punktas) įsipareigojo jokių reikalavimų atsakovės atžvilgiu nereikšti, net jeigu ir būtų pripažinta, jog statybos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo techninio projekto.Po teismo sprendimo priėmimo ieškovas 2016 m. birželio 13 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovo pastatas buvo perleistas UAB „Filtrėja“ ir kuri tikėtinai toliau tęs pastato statybos darbus. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas jokių nuostolių dėl pastato statybos jau nepatirs. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:Įstatymas nenumato, kad apeliacinės instancijos teismas gali pateikti pirmosios instancijos teismui privalomus išaiškinimus bei vertinimus dėl įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas kategoriškų išvadų dėl įrodymo vertinimo nepateikė. Ieškovas nepagrįstai suabsoliutina R. U. ekspertinį tyrimą, nors apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, jog vadovautis minėtu ekspertiniu tyrimu žalos dydžio nustatymui negalima. Ieškovas turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, t. y. įrodyti padarytą žalą ir jos dydį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovo patalpų tariamas apliejimas vandeniu negalėjo būti sąlygotas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atliktų darbų. Pastato atskyrimo darbai buvo atlikti 2010 metų kovo mėnesį, o vandens poveikio žymės fiksuojamos dar 2008 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovo patalpos nebuvo šildomos dar nuo 2008 m., todėl yra įtikinama L. U. išvada, jog užliejimo priežastis yra vandens surinkimo nuo stogo vamzdžių defektai. Ieškovas taip pat nepagrindė ir 80 291,36 Eur žalos atsiradimo fakto. Iš ieškinio nėra aišku, kokią įtaką, ieškovo teigimu, nesilaikant techninio projekto reikalavimų atsakovės atlikti pastato griovimo darbai turi ieškovo įvardijamai žalai ir jos dydžiui. Argumentai, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai sietini su pakenkimu pastatui B, ir kuriems apskaičiuoti gali būti naudojamas prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymo metodas, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ statybos (griovimo) darbus atliko pagal su užsakovu UAB „HOMBURG MERKURIJUS“ ir jo konsultantu sudarytą rangos sutartį. Visi darbai buvo suderinti su užsakovu bei jo konsultantu ir buvo atliekami pagal projektinę dokumentaciją, tame tarpe ir pagal UAB „Ribinis būvis“ parengtą darbo projektą. Nors ieškovo reikalavimai grindžiami ekspertės R. U. tyrimo išvadomis, tačiau į bylą nėra pateikti dokumentai, kurių pagrindu ekspertė pateikė atitinkamas išvadas. Byloje nėra pateiktas pats techninis projektas, nors reikalavimas dėl dalies žalos (80 291,36 Eur) atlyginimo grindžiamas tuo, kad nepadaryti darbai pagal techninį projektą. R. U. netyrė ir nevertino UAB „Ribinis būvis“ parengto darbo projekto, tad jos išvados dėl atliktų darbų nėra objektyvios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdamas į tuos argumentus, kuriuos apeliaciniame skunde pateikia apeliantas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), jeigu nenustato teisinio pagrindo peržengti skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų šioje byloje nesilaikymo problemą bei įrodinėjimo procesą, įrodymų pakankamumą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo klausimus, kas, jo teigimu, lėmė neteisingų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo dalyko susiformavimą, visa apimtimi atmetant ieškovo reikalavimus dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Dėl šių apeliacinio skundų argumentų teisėjų kolegija pasisako.

Dėl prejudicialumo kriterijų

Byloje tarp šalių kilęs ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamas pakartotinai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties išaiškinimais bei išvadomis privalėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas sprendęs ginčą paskesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Taigi byloje keliamas prejudicijos taisyklių pažeidimo klausimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).Taigi vienas iš esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų yra tas, kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme) apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje (byla Nr. 2A-499-178/2015), ji (byla) grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas atitinkamas išvadas pirmiau grindė tuo metu byloje buvusiais duomenimis. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, apeliantas pildė ieškinio dalyką (reikalavimą) bei pagrindą, abi šalys teikė naujus rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu žodinius paaiškinimus teikė ekspertai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymas, neprivalėjo apeliacinės instancijos teismo išvadoms, anksčiau padarytoms toje pačioje byloje ir siejamoms su vertintomis faktinio pobūdžio aplinkybėmis, priskirti prejudicialumo (neįrodinėtinų aplinkybių) požymius.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų už žalą, padarytą vandeniu užliejus patalpas

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, joje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).Šioje byloje apeliantas įrodinėjo, kad dėl atsakovės UAB „HOMBURG MERKURIJUS“ vykdytų pastato, kuriame apeliantas ir trečiasis asmuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (iki santuokos nutraukimo) valdė negyvenamąją patalpą (parduotuvę), dalies griovimo ir rekonstrukcijos darbų, apelianto patalpos buvo stipriai pažeistos vandens poveikio (t. y. patalpos buvo užlietos vandeniu, dėl to sugadinta grindų danga, sienų apdaila, lubų konstrukcijos, atsirado drėgmė ir pelėsis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad žala, susijusi su vandens poveikiu patalpoms, atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų nebuvimo negali visiškai pritarti. Ekspertės R. U. 2013 m. gruodžio 16 d. pateiktose ekspertinio tyrimo (toliau – tyrimas) išvadose, kuriomis apeliantas įrodinėjo atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, pasisakyta dėl apelianto patalpų užliejimo vandeniu priežasčių, nurodant, jog patalpų užliejimo 2009 metais bei 2010 metais priežastys laikytinos dvejopo pobūdžio: pirmoji užliejimo priežastis yra vandens patekimas į rekonstruojamo pastato stogo konstrukciją per dalies pastato griovimo metu neapsaugotas nuo atmosferinių kritulių griaunamo pastato perdangas (kurios buvo bendros su ieškovui priklausančia pastato dalimi); antroji patalpų užliejimo priežastis galėjo būti lietaus surinkimo sistemos nuo stogo avarija ir atmosferinių kritulių patekimas į rekonstruojamo pastato stogo konstrukciją. Nors ekspertės išvadose dalinai pripažįstama ir ta aplinkybė, kad apelianto patalpų užliejimo priežastimi (viena iš jų) galėjo būti ir lietaus nuvedimo sistemose susidariusios užšalusio vandens sankaupos, tačiau ekspertė, detaliai įvertinusi pastato griovimo darbų eigą, akcentavo tai, kad dalies pastato griovimo metu pastato stogas buvo nuardytas, o griaunamo pastato perdanga, besijungianti su ieškovui priklausančios rekonstruojamo pastato dalies perdanga, liko neapsaugota nuo atmosferinių kritulių; statybos darbų metu neužtaisyto stogo pasekmė – drėkstančios stogo konstrukcijos (ruloninė stogo danga uždėta ant nenupjautų plokščių, kurios neužsandarintos ir kt.) Ekspertės išvadose pažymėta, kad nuo atmosferinių kritulių buvo neapsaugotos bendros su ieškovo pastato dalimi konstrukcijos dėl pastato dalies griovimo metu neužsandarintos sienos ir plokščių jungties (stogo ir sienų jungčių nesandarumo). Rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė, siekdama visiškai paneigti savo atsakomybę dėl apelianto patirtos žalos (dėl jos buvimo fakto ginčo nėra), turėjo įrodyti savo teiginius dėl paties apelianto veiksmų (neveikimo), lėmusių tos žalos atsiradimą, ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei patalpoms padarytos žalos. Teigdama, jog žala ieškovo patalpoms kilo dėl to, jog apeliantas šaltuoju metų laiku nešildė jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, o visi neigiami padariniai atsirado užšalus ir dėl to sutrūkus lietaus vandens surinkimo vamzdžiams, atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu kreipėsi į ekspertą L. U., kuris 2014 m. vasario 26 d. parengė ekspertizės aktą (toliau – aktas). Šio akto išvados dėl vandens susikaupimo patalpose priežasčių, atsakovės teigimu, paneigia apelianto argumentus, jog vanduo į patalpas pateko dėl atsakovės netinkamai atliktų pastato griovimo (konstrukcijų ardymo) darbų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais, grindžiamais minėtomis eksperto išvadomis, negali sutikti ir šio ekspertizės akto išvadas vertina kritiškai dėl labiau spėjamojo, o ne konstatuojamojo jų pobūdžio bei tiesioginio koreliavimo su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Ekspertas L. U. akte nurodė, kad tyrimo metu jis neturėjo galimybės patekti į pastatą, todėl tyrimą atliko remdamasis ekspertizei pateikta medžiaga. Vadinasi, šio eksperto išvados paremtos išimtinai fotonuotraukomis, realiai neįvertinus patalpų būklės vietoje (iš vidaus). Pasak eksperto, patalpų užliejimo vandeniu priežastimi galėjo būti vandens surinkimo nuo stogo vamzdžių defektai. Kaip matyti iš akto turinio, tokią išvadą ekspertas grindė pastebėjimu, kad po užliejimo pastate buvo / yra daug stovinčio vandens, o toks vandens kiekis, eksperto subjektyviu vertinimu, negalėjo prasiskverbti pro naujai sumūrytas sienas. Tačiau į bylą pateikti antstolių užpildyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei fotonuotraukos leidžia padaryti labiau įtikinamą išvadą, jog vis tik didžiausia lietaus vandens šaltinio lokalizacija buvo susidariusi ties patalpų lubomis. Laikydamasi tokios nuostatos, teisėjų kolegija eksperto L. U. išvadą dėl vandens pratekėjimo į patalpas priežasties, vandens skverbimosi kelią siejant su naujai sumūryta pastato siena, vertina kaip stokojančią objektyvaus pagrindimo.Be to, pažymėtina, kad tiek eksperto L. U. akto išvados, tiek atsakovės gynybinė pozicija grindžiami ir UAB „SIV projektai“ 2011 m. birželio 10 d. parengtu stogo apžiūros aktu, kuriame nustatyta, jog pastato stogo PVC danga yra tvarkinga, mechaninių pažeidimų nerasta, taip pat remiamasi dar vėlesniu – 2013 m. liepos 4 d. UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“ sudarytu įvertinimo aktu, kuriame užfiksuota, jog pastate išjungta šildymo sistema, sutrūko atmosferinio vandens kanalizacijos vamzdis, sniego tirpimo metu ties įlaja susikaupiantis vanduo patenka į pastato sanitarinį mazgą, dalis vandens nutekėjo į laiptinę, užliejo patalpų grindis ir kt. Tačiau statybų darbų vykdymo žurnalas bei pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės patvirtina, jog stogo dangos ardymo darbai (su kurių netinkamu vykdymu būtent ir siejamas žalos apelianto patalpoms atsiradimas) faktiškai pradėti vykdyti 2009 m. balandžio 20 d. ir buvo vykdomi šiltuoju metų laikotarpiu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėtuose apžiūros ir įvertinimo aktuose užfiksuoti duomenys apie pastato, jo stogo būklę, kuriais, be kita ko, rėmėsi ekspertas L. U., jų fiksavimo momento aspektu (lyginant su pastato dalies griovimo darbų vykdymo laikotarpiu) yra pernelyg nutolę nuo apelianto įrodinėjamų aplinkybių, dėl ko negali būti laikomi patikimais, nustatinėjant aplinkybes, susijusias su visomis tikrosiomis patalpų užliejimo vandeniu priežastimis. Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, įskaitant ir ekspertės R. U. tyrimo išvadas, šalių dalykinio susirašinėjimo medžiagą, šalių 2012 m. balandžio 5 d. sudaryto susitarimo sąlygas, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog esama pakankamai duomenų teismo vidiniam įsitikinimui dėl labiausiai tikėtinos vandens patekimo į ieškovo patalpas priežasties susiformuoti. Laikydamasi šios nuostatos teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų pastato dalies griovimo darbų ir apeliantui padarytos žalos, susijusios su jo patalpų užliejimu lietaus vandeniu.

Dėl žalos dydžio apskaičiavimo

CK 6.281 straipsnis žalos atlyginimo būdais apibrėžia atlyginimą natūra arba kompensavimą pinigais. Kuomet žalos dydį tiksliai identifikuoti sunku, jį nustato pats teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apeliantas reikalavo priteisti 55 986,45 Eur sumą žalai, padarytai dėl jo patalpų užpylimo vandeniu, atlyginti. Kadangi apeliantas nebuvo pradėjęs patalpų remonto darbų ir neturėjo realių išlaidų, todėl šio reikalavimo dydį grindė ekspertės R. U. tyrimo medžiaga bei ekspertės sudarytomis lokalinėmis sąmatomis.Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).Patikslinęs ieškinio reikalavimus apeliantas žalos, padarytos jo patalpoms dėl užliejimo vandeniu, dydį susiejo su konkrečiais ekspertės lokalinėje sąmatoje įvardintais darbais, t. y.: 1) ardymo darbai: 9 eilutė (darbo kodas R5-1) lentinių grindų ardymas, suma – 3 923,67 Lt; 10 eilutė (darbo kodas N15P-0404) lubų paviršiaus aptaisymas plokštėmis, suma – 10 015,12 Lt; 2) įrengimo darbai: 2 eilutė (darbo kodas N15P-0404) lubų paviršių aptaisymas plokštėmis, suma – 27 351,09 Lt; 4 eilutė (darbo kodas F11-3-10) laminuotų grindjuosčių (parketlenčių) danga, suma – 65 705,41 Lt (t. 2, b. l. 88-91).Atsakovė ekspertės sudarytų lokalinių sąmatų, kuriomis žalos atlyginimo dydį grindė apeliantas, turinio trūkumų nenurodė. Taip pat ji neteikė kitokių įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant apelianto patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų apelianto pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju žalos dydžiui apskaičiuoti pakanka apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai).Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal sudarytas sąmatas apskaičiuodama galutines darbų kainas ekspertė taip pat įskaitė (pridėjo) visas papildomas (netiesiogines) sąnaudas, susijusias su ardymo ir įrengimo darbų atlikimu. Tačiau, kaip jau minėta šio sprendimo 26 punkte, apeliantas jokių patalpų remonto darbų, kurie būtų apėmę visas lokalinėse sąmatose fiksuotas galimas tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas, neatliko. Dar daugiau, atsakovė nurodo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esanti informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina aplinkybę, jog ieškovo patalpų nuosavybės teisės šiuo metu yra perleistos kitam asmeniui (UAB „Filtrėja). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tokiu atveju į žalos atlyginimo dydį įskaičiuoti ir papildomas netiesiogines (hipotetines) darbų sąnaudas nebūtų teisinga ir sąžininga. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad apelianto patalpoms, užliejus jas vandeniu, buvo padaryta 30 987,98 Eur (106 995,29 Lt) dydžio žala, kurią sudaro šio sprendimo 28 punkte nurodytų lokalinių sąmatų 1 skyriaus atitinkamose eilutėse išvardintų darbų išlaidų sumos (3 923,67 Lt + 10 015,12 Lt + 27 351,09 Lt + 65 705,41 Lt) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovo veikimo reikšmės įvertinant atsakovės atsakomybės laipsnį

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsakovės argumentai dėl apelianto veikimo, susijusio su netinkama patalpų priežiūra, įvertintini aptarto teisinio reglamentavimo kontekste. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „SIV projektai“ 2011 m. birželio 10 d. parengtas stogo apžiūros aktas ir 2013 m. liepos 3 d. atsakymas, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2013 m. liepos 4 d. patalpų būklės įvertinimo aktas (t. 2, b. l. 25-28), AB „Kauno energija“ pateikti atsakymai (t. 3, b. l. 89, 91) leidžia įsitikinti, kad apelianto patalpos nebuvo šildomos, dėl ko užšalo ir įtrūko lietaus vandens kanalizacijos vamzdis. Aplinkybės, jog apelianto patalpos buvo nešildomos, kad lietaus surinkimo nuo stogo sistemos vamzdžio avarija tai pat galėjo būti viena iš vėliau atsiradusių dalinio vandens nutekėjimo į patalpas priežasčių, pripažintos ir ekspertės R. U. ekspertinio tyrimo išvadose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pats apeliantas yra iš dalies kaltas dėl jo patalpoms kilusių neigiamų padarinių atsiradimo ir/ar padidėjimo.Apelianto elgesys nesirūpinant patalpų šildymu (šildymo neatkuriant) ir nesiimant jokių prevencinių priemonių tam, kad būtų išvengta vandens pratekėjimo į patalpas ar bent jau sumažintas neigiamo vandens poveikio patalpoms mastas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas nerūpestingu ir gali būti siejamas su kilusiomis atitinkamo dydžio neigiamomis pasekmėmis. Nuo 2009 metų ieškovo patalpų būklė nebuvo atstatoma, taigi akivaizdu, kad aplinkoje vykstančių procesų (kritulių, šalčio, temperatūros svyravimų ir kt.) veiksniai taipogi turėjo įtakos ilgalaikiam vandens skverbimuisi į patalpas, taip dar labiau bloginant patalpų būklę.Vandens neigiamo poveikio ieškovo patalpoms priežasčių visuma (šiuo aspektu pritariant atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą atitinkamiems argumentams) sudaro pagrindą išvadai, kad neigiamas pasekmes tam tikra dalimi lėmė ir patalpų savininko, kaip nukentėjusio asmens, nepakankamas rūpestingumas savo turto būklės išsaugojimu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad dėl žalos atsiradimo (padidėjimo) yra ne tik atsakovės, bet ir ieškovo kaltės, todėl yra pagrindas ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą sumažinti per pusę (50 procentų), tokiu laipsniu sumažinant ir atsakovės atsakomybės dydį. Esant tokia nurodytam atsakovės ir ieškovo kaltės laipsniui, iš atsakovės priteistinas ieškovo naudai 15 494 Eur (30 987,98 : 2) dydžio žalos atlyginimas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių 2008 m. liepos 1 d. susitarimo (dėl statybos darbų vykdymo ir įsipareigojimų perleisti nekilnojamąjį turtą) bei 2012 m. balandžio 5 d. trišalio susitarimo sąlygų sisteminio vertinimo

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pasisakęs dėl ieškovo reikalavimo atlyginti vandens poveikio pasekmėje padarytą žalą ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, akcentavo ir tai, kad byloje sprendžiamas ginčas ne dėl (ne)atliktų statybos darbų pagal projektą ir jų kainos bei dėl to padarytos pastatui žalos pašalinimo, o dėl žalos, padarytos patalpų užliejimu vandeniu, atlyginimo. Vėliau šioje byloje ieškovas V. Š., 2016 m. sausio 14 d. patikslinęs ieškinio reikalavimus, pakeitė (išplėtė) savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašydamas priteisti iš atsakovės dar ir 80 291,36 Eur pastatui padarytos žalos atlyginimo dėl atsakovės netinkamai atliktų pastato dalies griovimo darbų, nesilaikant šalių 2008 m. liepos 1 d. susitarimo bei techninio projekto sprendinių sąlygų. Nustatyta, kad ieškovas V. Š., trečiasis asmuo E. Š. (iš vienos pusės) ir UAB „Merkurijus“, kurio teisių perėmėju nuo 2008 m. gruodžio 10 d. yra atsakovė UAB „HOMBURG MERKURIJUS“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (iš kitos pusės) 2008 m. liepos 1 d. sudarė susitarimą dėl statybos darbų vykdymo ir įsipareigojimo perleisti nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 210-221). Šio susitarimo šalys, būdamos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, nuosavybės teise valdžiusios jame esančias atskiras patalpas – „A“ ir „B“, sulygo dėl statybos darbų vykdymo, be kita ko, atliekant ir griovimo (t. y. atsakovės patalpų „A“ atskyrimo nuo ieškovės ir trečiojo asmens patalpų „B“) darbus. Taigi ieškovas ir trečiasis asmuo sutiko, kad UAB „Merkurijus“ atliktų savo patalpų „A“ statybos darbus su sąlyga, jog statybos darbai bus vykdomi pagal žemės sklypo detalaus plano, kurio pagrindinis brėžinys yra susitarimo Priedas Nr. 1, ir patalpų „A“ ir patalpų „B“ statybos darbų techninio projekto (toliau – projektas) sprendinius bei laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Patalpų projekto sprendinių pakeitimai gali būti rengiami UAB „Merkurijus“ nuožiūra, tačiau pakeisti sprendiniai negali pažeisti susitarimo 4.1. punkte numatytų reikalavimų (susitarimo 1.1. punktas).Ieškovas nurodė ir bylos medžiaga patvirtina, kad pastato dalies griovimo, rekonstrukcijos ir statybos darbams vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 12 d. bei 2009 m. sausio 30 d. išdavė statybų leidimus, kuriuose numatyta, jog darbai atliekami pagal UAB „Kančo studija“ parengtą projektą (t. 2, b. l. 13, 14). Ieškovo įsitikinimu, atsakovė 2008 m. liepos 1 d. susitarimu buvo įsipareigojusi pastato rekonstrukcijos ir griovimo darbus vykdyti būtent pagal UAB „Kančo studija“ parengtą techninį projektą. Ieškovas, remdamasis ekspertės R. U. tyrimu, patvirtinančiu, jog pastato griovimo darbai neatitiko UAB „Kančo studija“ parengto projekto sprendinių, įrodinėja atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (CK 6.256 straipsnis – 6.262 straipsnis) bei reikalauja nuostolių atlyginimo. Sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, susijusius su 2008 m. liepos 1 d. susitarimo sąlygų nesilaikymu, visų pirma, būtina įvertinti šio susitarimo nuostatų galią (privalomumą) jos šalims (CK 6.189 straipsnis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Būtent šiuos kriterijus atitinkanti ir šalių pasirašyta sutartis bei šios sutarties (ar su ja susijusių sutarčių) aiškinimas šiuo atveju yra reikšmingas, nustatant atsakovės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygas.Bylos medžiaga patvirtina, kad įgyvendindamos 2008 m. liepos 1 d. susitarime nustatytas teises bei pareigas šalys vėliau sudarė kitus du susitarimus: t. y. 2012 m. balandžio 5 d. ieškovas V. Š. ir atsakovė UAB „HOMBURG MERKURIJUS“ sudarė susitarimą (toliau – dvišalis susitarimas) (t. 1, b. l. 24-56) bei tą pačią dieną (2012 m. balandžio 5 d.) atsakovė UAB „HOMBURG MERKURIJUS“ (iš vienos pusės) ir ieškovas V. Š. bei trečiasis asmuo E. Š. (iš kitos pusės) notarine tvarka sudarė dar vieną susitarimą (toliau – trišalis susitarimas) (t. 3, b. l. 48-71).Nustatyta, kad trišaliu susitarimu šalys sulygo, kad: „nuo šio susitarimo sudarymo datos šalių sutarimu šiuo susitarimu nutraukiamas ir netenka galios 2008 m. liepos 1 d. tarp UAB „HOMBURG MERKURIJUS“ (tuomet - UAB „Merkurijus“) ir V. Š. bei E. Š. sudarytas susitarimas dėl statybos darbų vykdymo ir įsipareigojimų perleisti nekilnojamąjį turtą, taip pat 2008 m. liepos 1 d. tarp „HOMBURG MERKURIJUS“ (tuomet - UAB „Merkurijus“) ir V. Š. sudarytas susitarimas dėl statybos darbų vykdymo ir įsipareigojimų perleisti nekilnojamąjį turtą. Šiuo UAB „HOMBURG MERKURIJUS, V. Š. ir E. Š. patvirtina, kad neturi vieni kitiems jokių esamų, galimų ar potencialių pretenzijų dėl šiame punkte nurodytų susitarimų sudarymo, vykdymo bei nutraukimo ir neturės bei nereikš tokių pretenzijų ateityje, išskyrus, iki šio susitarimo sudarymo dienos galimai atsiradusios žalos patalpai klausimą“ (trišalio susitarimo 4.3 punktas). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nutraukus sutartį kreditorius netenka teisės reikalauti ją vykdyti, o skolininkas nebeturi pareigos ją vykdyti. Sutartis laikoma nutraukta šalims sudarius atitinkamą susitarimą (jeigu ko kita nenumatyta pačioje sutartyje). Kadangi 2012 m. balandžio 5 d. trišaliu susitarimu tarpusavyje suderintais ir vienodą tikslą turinčiais veiksmais šalys nutraukė ankstesnį 2008 m. liepos 1 d. sudarytą susitarimą (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), apelianto reikalavimas, grindžiamas tuo, jog atsakovė nesilaikė 2008 m. liepos 1 d. susitarimo sąlygų, numačiusių vykdyti statybos darbus pagal atitinkamą projektą, laikytinas nepagrįstu ir dėl to atmestinas. Tiesa, CK 6.221 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Civilinė atsakomybė ( t. y. turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius) yra savarankiška prievolė, kurios likimas nepriklauso nuo sutarties likimo. Taigi sutarties nutraukimas neturi įtakos civilinės atsakomybės sąlygoms. Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys bei apeliacinis skundas buvo grindžiamas tik tuo, kad atsakovė netinkamai atliko pastato dalies griovimo darbus, nes nesilaikė 2008 m. liepos 1 d. susitarimo sąlygos – darbus atlikti pagal konkretų projektą, parengtą UAB „Kančo studija“. Šį savo reikalavimą apeliantas grindė ekspertės R. U. tyrimo išvadomis, pagal kurias atsakovės atlikti darbai neatitiko UAB „Kančo studija“ projekto techninių sprendinių. Pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose pripažino aplinkybę, jog ši ekspertė nevertino darbų (ne)atitikimo kitos įmonės – UAB „Ribinis pjūvis“ parengtam darbo projektui (pagal kurį atsakovė faktiškai ir atliko darbus), kadangi ekspertė išimtinai vertino tik darbų rezultato atitikimą UAB „Kančo studija“ projekto sprendiniams. Teisėjų kolegija, remdamasi dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) bei atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas, susijęs su pastato dalies griovimo darbų vykdymu, jokiais kitais aspektais (įskaitytinai ir pagal deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas) nebuvo įrodinėjamas, išskyrus, tai, jog buvo nesilaikyta 2008 m. liepos 1 d. susitarime prisiimto įsipareigojimo, kurį pačios šalys nutraukė ir pripažino netekusiu galios, be kita ko, akcentuodamos, jog nereikš viena kitai jokių pretenzijų (trišalio susitarimo 4.3. punktas), nėra pagrindo spręsti dėl pažeidimo tokių sutartinių prievolių, kurias įvardijo apeliantas (t. y. griovimo darbų atlikimo pagal UAB „Kančo studija“ parengtą projektą).Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovei atlyginti žalą dėl statybos bei griovimo darbų atlikimo nesilaikant techninio projekto sąlygų, pagal nagrinėjamoje byloje nurodytą šio reikalavimo pagrindą yra atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

Apeliantas pareikštame ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Pagal įstatymą 6 procentų dydžio metinės palūkanos nustatomos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), o tuo atveju, kai viena iš šalių nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, nustatytinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju apeliantas (ieškovas) yra fizinis asmuo ir ginčo teisinių santykių kontekste nelaikytinas verslininku, sprendžia, kad apeliantui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 494 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 5 d., t. 1, b. l. 33) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas yra sumokėjęs 2 445,33 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b. l. 139, t. 3, b. l. 166-168, 169) bei sumokėjo 3 475 Eur (12 000 Lt) ekspertei už ekspertinio tyrimo parengimą (t. 2, b. l. 141-147). Atsakovė sumokėjo 7 241 Eur (25 000 Lt) už suteiktas eksperto paslaugas (t. 2, b. l. 157-161). Taip pat atsakovė pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 129-140), patvirtinančius, jog pirmosios instancijos teisme ji turėjo 10 673,79 Eur (36 854,46 Lt) išlaidų už advokato teisines paslaugas.Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias proporcingai paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, priima savo nuožiūra. Be to, sprendžiant dėl kompensuojamosios išlaidų už advokato paslaugas dalies būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus kriterijus.Atsakovė 10 673,79 Eur (36 854,46 Lt) atstovavimo išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme faktiškai patyrė laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. (t. 2, b. l. 129-140). Todėl sprendžiant dėl kompensuojamosios tokių išlaidų dalies taikytina iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusi Rekomendacijų redakcija, kurios 11 punktas reglamentavo, jog teismas tik išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, teiktų teismui procesinių dokumentų ir įvykusių teismo posėdžių skaičių, sprendžia, kad nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinus atsakovės atliktus procesinius veiksmus tuo laikotarpiu, kuomet ši patyrė 10 673,79 Eur (36 854,46 Lt) atstovavimo išlaidų bei atsižvelgusi į Rekomendacijų 8.2, 8.3., 8.16, 8.18 ir 9 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad kompensuotina 1 159 Eur atstovavimo išlaidų suma atitiktų iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusios redakcijos Rekomendacijų įtvirtintus kriterijus. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 136 278 Eur sumą. Jo ieškinys tenkinamas iš dalies (priteisiama 15 494 Eur suma), vadinasi, patenkinama 11 procentų ieškovo reikalavimų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 651 Eur (5 920 Eur x 11 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 7 476 Eur (8 400 Eur x 89 proc.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas yra sumokėjęs 3 900 Eur žyminio mokesčio sumą (t. 2, b. l. 207, t. 3, b. l. 190). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (patenkinus taipogi 11 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 429 Eur (3 900 Eur x 11 proc.) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme dalis.Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė dokumentus, įrodančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 847 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (ginčo baigtį) apeliacinės instancijos teisme bei įvertinus trečiojo asmens atsiliepimo dalyką (reikalavimą), trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ iš ieškovo priteistina 754 Eur (847 Eur x 89 proc.) suma. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme 25,82 Eur (pagal byloje esančias pažymas) atlyginimas valstybei paskirstomas tarp šalių tokiu būdu – 22,97 Eur (25,82 Eur x 89 proc.) priteisiama iš ieškovo, 2,85 Eur (25,82 Eur x 11 proc.) – iš atsakovės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą už 563 119,33 Lt (163 090,63 Eur) sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas dėl 15 494 Eur sumos, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HOMBURG MERKURIJUS“ (juridinio asmens kodas 300556975) 15 494 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus), žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HOMBURG MERKURIJUS“ (juridinio asmens kodas 300556975) ieškovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 651 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,HOMBURG MERKURIJUS“ (juridinio asmens kodas 300556975) 7 476 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HOMBURG MERKURIJUS“ (juridinio asmens kodas 300556975) ieškovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus betono demontavimo technika“ (juridinio asmens kodas 125722762) 754 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei 22,97 Eur (dvidešimt du eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2,85 Eur (du eurus aštuoniasdešimt penkis euro centus) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HOMBURG MERKURIJUS“ (juridinio asmens kodas 300556975).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HOMBURG MERKURIJUS“ (juridinio asmens kodas 300556975, buveinės adresas Jogailos g. 9, Vilnius) turto arešto mastą sumažinti iki 15 494 Eur (penkiolikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) sumos.

Sprendimo kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.