- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- 1-712-1196/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38944-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- A. Š., D. G.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Advokatai
- Sergejus Milovas, Reda Matuliūkštė, Reda Matu
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Alvydui Valiukevičiui,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: A. Š., D. G., jos ir nukentėjusiojo R. G. atstovei advokatei Redai Matuliūkštei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
5) Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta 3 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė;
8) Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 metų 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė;
9) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, paskiriant subendrintą 2 metų 5 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmę; 2021 m. birželio 1 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos;
Žemesnės instancijos teismas
10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, - galutine 25 parų arešto bausme;
11) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - paskirta 1 metų 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė subendrinta - 1 metų 8 mėnesių 10 dienų terminuota laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tyčia sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent:
1.1. 2024 m. spalio 4 d. apie 23.57 val., iki 2024 m. spalio 5 d. 1.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, pastūmęs jį į nugarą, pargriovė ant terasos grindų, spyrė su koja, nukentėjusiajam atsikėlus, keletą kartų jį pastūmė, ne mažiau keturis kartus ranka sudavė į viršutinę kūno dalį, jį stumdamas, pervertė per terasos turėklus, esančius šalia pastato (namelio), sudavė ranka ne mažiau aštuonis kartus į galvos sritį, spyrė koja ne mažiau vienuolika kartų nukentėjusiajam į galvos sritį, ne mažiau penkis kartus ir į kitas kūno vietas, metė į nukentėjusįjį, gulintį ant žemės prie namo gėlės vazoną ir medinį suolą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. G. galvos sumušimą, pasireiškusį dauginėmis masyviomis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvoje, kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis kairės akies voko, kairio antakio, viršutinės lūpos, smakro bei dešinės ausies kaušelio srityse, masyvia kraujosruva kairio momens ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų ir smegenėlių pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu, kas komplikavosi koma bei dešinės pusės hemipareze, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešinės pusės III, IV, V, VI ir X šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu, oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi dešinio plaučio uždegimu ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, t. y., padarė sužalojimus, kurie tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu;
1.2. taip pat 2024 m. spalio 4 d. apie 23.57 val., iki 2024 m. spalio 5 d. 1.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., A. B. sudavė rankos kumščiu į veidą A. Š., bandžiusiai išskirti (apginti) nukentėjusįjį R. G. nuo A. B. smurtinių veiksmų. Sugriebė rankomis už A. Š. striukės, numetė (pargriovė) ją prie pastato (namelio) ant terasos grindų, šiai savo kūnu atsitrenkus į grindis, sudavė gulinčiai ranka ne mažiau vieną kartą į galvos sritį, ne mažiau keturis kartus į viršutinę kūno dalį, kojomis spyrė ne mažiau vienuolika kartų į galvos sritį, ne mažiau devynis kartus į nugaros, juosmens sritį, ne mažiau vieną kartą į kitas kūno vietas, tampė nukentėjusiąją už plaukų, purtė suėmęs rankomis, kilstelėdamas ir trenkdamas jos kūną į grindis, prispaudė ją kojos keliu prie grindų, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. Š. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžius, t. y., padarė sužalojimus, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu;
1.3. be to, 2024 m. spalio 5 d. apie 00.30 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., jis (A. B.) spausdamas prie pastato (namelio) terasos turėklo kampo, sulankstė (sugadino) nukentėjusiajam R. G. priklausantį išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną (ikiteisminio tyrimo metu dėl sugadinimo nenustatytos markės ir modelio), ir trenkdamas su mediniu suolu sudaužė R. G. priklausančio pastato (namelio) tris stiklo langus, t. y., tyčia sugadino ir sunaikino 1 816, 96 Eur vertės svetimą turtą, po ko, trenkdamas su mediniu suolu į automobilio VOLVO XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., dureles, trenkdamas į automobilio AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., dureles, jas įlenkė (sugadino), tokiu būdu tyčia sugadino 700 Eur vertės svetimą turtą. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. į 2024 m. spalio 5 d. buvo išgėręs, kai su draugu G. R. atvažiavo pas R. G. į svečius. Konfliktas įvyko dėl A. Š., kurią pažįsta dar nuo gimnazijos laikų, nes tarp jo ir A. Š. buvo romantiniai santykiai, todėl nutarė nuvykti pas R. G., kad išsiaiškintų su kuo pasilieka A. Š.. Buvo išgėręs, todėl ginčo metu aiškinantis santykius dėl A. Š., nesuvaldęs emocijų panaudojo smurtą prieš A. Š. ir R. G.. Žinojo, kad R. G. naudoja prieš A. Š. smurtą, tačiau ketinimų keršyti neturėjo. Pripažįsta, kad padarė labai didelę nesąmonę. Dėl įvykio labai gailisi, prašo nukentėjusiųjų jam atleisti, dovanoti. Labai atsiprašo D. G. dėl jos tėčio ir daiktų sugadinimo. Su civiliniais ieškiniais sutinka pilnai, norėtų kuo greičiau atlyginti žalą, bet neturi galimybės. Prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirti mažesnę bausmę. Norėtų greičiau išeiti, pradėti dirbti ir atlyginti ieškinius. Dėl to labai gailisi, nesitikėjo, kad taip viskas baigsis, jam sunku valdyti emocijas, nes yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje, diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
4.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad A. B. buvęs klasiokas. Ilgai nebendravo, vėliau atsitiktinai susitiko ir maždaug nuo 2024 m. vasaros pabaigos pradėjo susirašinėti per „MESSENGER“ programėlę, tačiau jokių rimtesnių santykių tarp jų nebuvo. Su R. G. kartu gyveno maždaug nuo 2023 m. vasaros pabaigos kaip sugyventiniai, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug 2024 m. rugsėjo antroje pusėje tarp jos ir R. G. kilo konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, todėl ji po šio konflikto grįžo gyventi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Maždaug nuo rugsėjo pabaigos A. B. jos namuose padėjo dirbti įvairius ūkio darbus, jie su A. B. turėjo lytinių santykių. Tuo metu A. B. nešiojo apykoję, buvo stebimas probacijos tarnybos. Spalio 1 ar 2 dieną nuvyko pas R. G. į namus, jie susitaikė ir tą patį vakarą grįžo gyventi pas R. G., o A. B. pasakė, kad šis daugiau pas ją nesilankytų. 2024 m. spalio 4 d. vakarop, apie kokią 18-19 val., su R. G. išgėrė kažkiek alkoholinių kokteilių (išgėrė beveik 0,7 litro viskio butelį). Po to R. G. paskambino G. R. ir pasiprašė į svečius, susitarė su R. G., kad atvažiuos kartu su A. B. praleisti vakarą. R. G. sutiko, nors ji tam prieštaravo, bijojo, kad gali kilti konfliktas su A. B. (A. B. žinojo, kad R. G. buvo prieš ją panaudojęs fizinį smurtą ir dėl to labai pyko ant R. G.). R. G. pasikvietė į svečius draugą G., kurį vadino „S“, sakė, kad „S“, jei netyčia kiltų konfliktas, jam padės. R. G. ji pasakė, kad su jais nesusitiks, bus jo namuose, o jie bus lauke prie svečių namelio. 2024 m. spalio 4 d. maždaug, apie kokią 23.00 val., atvyko G. R. su A. B., kiek vėliau atvažiavo minėtas „S“. Ji buvo namuose, jie terasoje prie minėto svečių namelio, ką jie ten darė, nematė ir negirdėjo. Maždaug apie vidurnaktį „S“ pakvietė ją į lauką. Svečių namelio terasoje ji pamatė G. R. (pažinojo jį iš anksčiau, jie buvo kaimynai, kai gyveno E, santykiai su juo - normalūs, geri), su kuriuo pradėjo kažką pokštauti, juokauti. Kiek pamena, tuo metu R. G. sėdėjo kairėje terasos pusėje (žiūrint į tą namelį) ant kėdės, o šalia, priešais jį sėdėjo A. B.. Kas ką tuo metu kalbėjo, kur tuo metu buvo „S“, nepamena (buvo išgėrusi, be to, įvykio metu jai buvo sutrenkta galva). Pamena, kad pamatė, kaip A. B. prišoko prie sėdinčio R. G., nematė, nepamena, ar A. B. mušė R. G., bet atrodė lyg jis R. G. pultų. Kiek pamena, priėjusi prie jų bandė atitraukti A. B. nuo R. G. ir tuo metu A. B. atsisukęs rankos kumščiu trenkė jai į veidą, kažkur tarp akių – nuo to momento daugiau nieko nepamena. Kiek žino, tarp A. B. ir R. G. turtinių nesutarimų, konfliktų nebuvo. Šio įvykio metu jai padaryta neturtinė ir turtinė žala dėl padarytų kūno sužalojimų gydymo, jai buvo išmušti dantys, kurių atstatymas yra brangus. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja;
4.2. parodymų patikrinimo vietoje 2024 m. lapkričio 7 d. protokole bei fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad nuo Elektrėnų policijos komisariato A. Š. nurodytu keliu - Draugystės, Raistinės, Ąžuolyno gatvėmis atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), liudytoja A. Š. parodė bendrą namo vaizdą nuo įvažiavimo vartų pusės, kur naktį iš 2024 m. spalio 4 d. į 2024 m. spalio 5 d. buvo įvykis. Parodė šalia esantį svečių namelį bei vietą šio namelio terasoje, kur, kiek pamena, sėdėjo nukentėjusysis R. G. (manekenas vaizduoja jo kūno padėtį), kai A. B. jį užpuolė (ar A. B. mušė R. G., nematė, nepamena). A. Š. parodė padėtį (manekenas vaizduoja jos kūno padėtį), kokioje ji buvo tuo metu, kai bandė atitraukti A. B. nuo R. G., o A. B. atsisukęs trenkė rankos kumščiu (nepamena, kurios rankos) į veidą, kažkur tarp akių (nuo to momento nieko daugiau neatsimena);
4.3. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. G. parodė, kad dėl įvykio metu patirtų traumų, kurio metu buvo sumuštas, aplinkybes nieko pasakyti negali, nepamena. Kiek buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl jo sveikatos būklės visus klausimus dėl turto sunaikinimo, sugadinimo, dėl civilinio ieškinio, prašo spręsti su jo atstove advokate Reda Matuliūkšte ir dukra D. G.;
4.4. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji D. G. parodė, kad dėl įvykio, kilusio 2024 m. spalio 5 d. (apie vidurnaktį iš 2024 m. spalio 4 d. į 2024 m. spalio 5 d.) jos tėvo R. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo žiauriai sumuštas tėvas R. G. ir tuometinė jo sugyventinė A. Š.. Kiek girdėjo, juos sumušė A. B.. Šio įvykio metu A. B. apgadino jai priklausančius automobilius: automobilio VOLVO XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkė vairuotojo dureles (300 Eur žala), automobilio AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkė priekines keleivio pusės dureles (400 Eur žala), iš viso padaryta žala – 700 Eur. Minėtą žalą paskaičiavo autoservisas. Taip pat šio įvykio metu A. B. sunaikino ir kitą tėvo sodyboje buvusį turtą - išdaužė tris svečių namelio terasos langus, kurių bendra vertė yra 1 416,96 Eur, sulaužė tėvo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną (markės nežino), kurio vertė 400 Eur. Tokiu būdu buvo sunaikinta jos tėvui priklausančio turto už 1 816,96 Eur. Viso A. B. sunaikino ir sugadino turto už 2 516,96 Eur. Dėl šių įvykių padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo pripažinti nukentėjusiąja;
4.5. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. B. parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. apie 23.00 val., atvyko pas draugą R. G. ir jo sugyventinę A. Š. į svečius. Jam atvykus pamatė, kad R. G. kieme vasarnamyje kartu su juo sėdėjo G. R. ir A. B.. Jis pradėjo bendrauti su G. R., tuo metu R. G. pagrinde bendravo su A. B., aiškinosi kažkokius tarpusavio santykius dėl R. G. sugyventinės A. Š.. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko apsirengusi į lauką išėjo A. Š., kuri buvo gyvenamojo namo viduje bei prisijungė prie visų esančių vasarnamyje. R. G. kalbantis su A. B. abudu pradėjo tarpusavyje stumdytis, tuo metu jis kartu su A. Š. ir G. R. buvo nuošaliau. Konflikto metu R. G. ir A. B. pradėjo vartytis ant žemės, A. B. paėmęs medinį suolą, laukinės gėlės vazoną mėtė į R. G., taikydamasis į galvą. Pastebėjęs, kad konfliktas tampa nevaldomas, jis kartu su G. R. bandė nuraminti A. B., girdėjo, kad ir A. Š. kažką bandė pasakyti A. B., tačiau priėjęs prie A. Š. taip pat pradėjo ją mušti. Pastebėjęs, kad A. B. nuraminti nepavyks, jis nuo jo pradėjo bėgti ir išbėgęs už sklypo ribos iškvietė policijos pareigūnus. Papildomos apklausos, vykusios 2024 m. spalio 17 d., metu papildė ir patikslino ankstesnius parodymus. Parodė, kad jis su R. G. pažįstamas, kokius 7 metus, jie yra draugai. 2024 m. spalio 4 d. (penktadienį), apie kokią 22.00 val. paskambino R. G., šis jį pakvietė atvažiuoti pašvęsti. Iš R. G. kalbos jautėsi, kad jis buvo išgėręs alkoholio. Maždaug apie 22.30 val., savo automobiliu atvyko pas R. G. į jo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jam atvykus R. G. kartu su G. R. ir A. B. sėdėjo svečių namelio terasoje ir gėrė degtinę (nežinojo, kad pas R. G. bus kitų svečių). Visi gėrė degtinę ir kažką nereikšmingai kalbėjosi, kiek buvo išgėrę alkoholio, nežino, bet atrodė gerokai išgėrę. Jis išgėrė gal kokius 3-4 nedidelius stikliukus degtinės, vėliau su A. Š. išgėrė apie 40 g viskio. Jis bendravo su G. R., o R. G. kalbėjosi su A. B., apie ką kalbėjosi nekreipė dėmesio, bet kažką girdėjo, kad kalba ėjo apie A. Š.. Kiek jam žinoma, R. G. ir A. Š. yra sugyventiniai, jie kartu gyvena apie metus. Pamena, kad kažkuriuo metu R. G. ar A. B. skambino A. Š., kuri buvo pas R. G. jo gyvenamajame name ir klausė, kurį iš jų pasirinks, ji juokais pasakė, kad pasirinks jį (G. B.), po to ji jį telefonu pakvietė užeiti į namą. Nuėjęs į R. G. gyvenamąjį namą su A. Š. išgėrė apie 40-50 gramų viskio. Netrukus atėjo ir A. B., A. Š. pasakė, kad apsirengs ir ateis pas juos prie svečių namelio. Jie su A. B. grįžo atgal. Netrukus atėjo A. Š., visi išgėrė po taurelę degtinės, kažką kalbėjosi, ką nepamena, pokalbių apie pinigus, nepamena. R. G. su A. B. buvo vienoje terasos pusėje, jis, G. R. ir A. Š. – kitoje terasos pusėje. Maždaug apie vidurnaktį A. B. paprašė iškviesti taksi. Taksi kvietė kiek atsitraukęs nuo terasos, nuo jos nusisukęs, kai išgirdo kažkokius grumtynių garsus (dėl kokių priežasčių kilo tas konfliktas, nežino), atsisukęs pamatė, kad R. G. ir A. B. lyg stumdosi tarpusavyje, po to A. B. kumščiais trenkė mažiausiai 5 kartus R. G. į veidą, kiek pamena, tuo metu R. G. sėdėjo ir atgal smūgių nesudavė, gal buvo apsvaigęs nuo gautų pirmų smūgių. A. Š. bandė juos išskirti, tuo metu A. B. vieną kartą ranka trenkė jai kažkur į veido sritį (kuria rankos dalimi, nepamena). Vėliau, tik nežino kodėl, R. G. persivertė per terasos turėklus ir nukrito ant žemės. Atsikėlęs nuėjo prie gyvenamojo namo, terasos, užėjo pro lauko duris į vidų ir laikė duris už rankenos iš vidaus, bet atsivijęs A. B. atplėšė duris ir užėjo į vidų, kas buvo namo viduje, nežino, nematė (jie ten buvo dviese), bet maždaug po kelių minučių A. B. išstūmė R. G. į lauką, kur R. G. nukritęs prie gyvenamojo namo, gulėjo ant žemės. Po to A. B. grįžo į svečių namelio terasą, kur buvo A. Š., kuriai sudavė apie 3-4 smūgius kumščiais į veido sritį, jai nukritus ant žemės, gulinčiai sudavė rankų kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį ir kažkur į viršutinę kūno dalį. A. B. vėl nubėgo prie toje pačioje vietoje prie gyvenamojo namo gulinčio R. G., nepamena, ar A. B. jį ten mušė, bet paėmęs didelį lauko gėlės vazoną metė kažkur link R. G. galvos, nežino ar pataikė, tada paėmė apie pusantro metro ilgio suolą ir metė į R. G., ar pataikė, nežino. Po to A. B. paėmęs nedidelę kėdutę priėjo prie šalimais kieme stovėjusio R. G. automobilio AUDI (sidabrinės spalvos) ir metė ją ar trenkė su ja vieną kartą į kažkurias keleivio pusės dureles. Po to, nuėjo prie automobilio VOLVO, stovinčio kieme pavėsinėje, ir trenkė kėdute į galinį automobilio lango stiklą, po to į priekinį stiklą, bet stiklai nesudužo, kėdutė nuo jų atšoko. Jis ir G. R. visą laiką bandė A. B. nuraminti. G. R. nieko nemušė, nepadėjo A. B. smurtauti, o priešingai - visą laiką bandė jį nuraminti, atitraukti jį nuo jo mušamų žmonių. Pamena, kad pasiūlė A. B. parūkyti ir apsiraminti, pavaišino cigaretėmis, bet parūkęs pradėjo agresyviai pulti jį, ką kalbėjo, neatsimena, bet A. B. norėjo trenkti kumščiu, bandė priartėti, tačiau jis traukėsi nuo jo, jį rankomis atstumdamas, ir A. B. nuo jo atstojo. Po to, atsitraukęs toliau paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, vėliau policija;
4.6. parodymų patikrinimo vietoje 2024 m. spalio 17 d. protokole bei fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad nuo magistralės Vilnius-Kaunas, liudytojo G. B. nurodytu keliu - Dubijos, Dvaro, Raistinės, Šarkinės, Ąžuolyno gatvėmis atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), liudytojas G. B. parodė bendrą namo vaizdą nuo įvažiavimo vartų pusės, kur naktį iš 2024 m. spalio 4 d. į 2024 m. spalio 5 d. buvo įvykis. Parodė ant gyvenamojo namo, esančią vaizdo ir garso įrašymo kamerą, nukreiptą į įvažiavimo vartų pusę bei kameros muliažą. Parodė šalia esantį svečių namelį bei vietą terasoje, kur sėdėjo nukentėjusysis R. G. (manekenas vaizduoja R. G. kūno padėtį), kai A. B. kumščiais trenkė ne mažiau kaip penkis smūgius jam į veidą. Taip pat parodė kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji A. Š. (manekenas vaizduoja jos padėtį), kai ji bandė sutrukdyti A. B. mušti R. G. ir tuo metu A. B. ranka (kuria vieta, nepamena) vieną kartą trenkė jai kažkur į veido sritį. Parodė vietą terasoje, kur R. G. (nežino kodėl) persivertė per terasos turėklus ir nukrito ant žemės. Atsikėlęs nuėjo prie gyvenamojo namo terasos, kur pro lauko duris įėjo į vidų ir jas laikė iš vidaus, bet atsivijęs A. B. atplėšė duris ir užėjo į vidų (kas buvo viduje, nematė), po kelių minučių A. B. išstūmė R. G. į lauką, kur jis nukritęs gulėjo ant žemės (manekenas vaizduoja gulinčio R. G. kūno padėtį). Po to A. B. grįžo prie svečių namelio, kur terasoje stovėjo A. Š. ir sudavė jai apie tris-keturis smūgius kumščiais į veido sritį, po to ji nukrito ant žemės (parodė kur ji gulėjo, manekenas vaizduoja jos kūno padėtį), kai A. B. gulinčiai kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvos sritį ir kažkur į viršutinę kūno dalį. A. B. grįžęs prie gyvenamojo namo gulinčio R. G., metė didelį lauko gėlės vazoną ir raudonos spalvos medinį suolą link jo galvos, ar pataikė, nežino (parodė minėtą vazoną ir raudonos spalvos medinį suolą, kuriuos A. B. metė į R. G., manekenas vaizduoja nukentėjusiojo padėtį). Parodė, kaip A. B. trenkė vieną kartą kėdute į automobilio AUDI keleivio pusės priekines dureles, bei į pavėsinėje stovinčio automobilio VOLVO, vairuotojo pusės priekinių ir galinių durelių stiklą (stiklai neišdužo). Parodė vietą, kur A. B. bandė jam trenkti kumščiu, bet jis pasitraukė link tvoros, kur yra varteliai. G. B. parodė, kad G. R. nieko nemušė, priešingai - visą laiką bandė raminti A. B. ir atstumti šį nuo nukentėjusiųjų;
4.7. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad A. B. yra jo pažįstamas, gyvena E.. R. G. yra jo pažįstamas, kažkada jis jį treniravo. Kai A. B. pradėjo vesti bendrą ūkį su A. Š. bei persikėlė gyventi pas ją į A., tuomet ir susipažino su A. Š.. 2024 m. spalio 4 d. A. Š. su R. G. pasikvietė jį kartu su A. B. į svečius, kur jiedu apie 20.00 val. ten nuvyko. Jiems atvykus ten buvo R. G., A. Š. ir nepažįstamas vyras vardu G., kurie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Jokio konflikto tą vakarą neatsimena ir dėl ko jis galėjo įvykti nežino, kadangi buvo daug išgėręs. Pamena, kad pamatė nugara ant žemės gulintį R. G., kurio veidas buvo kraujuotas, sumuštas. Jis knarkė, todėl jį pavertė ant šono, kad neužspringtų. Tuo metu išgirdo, kaip šalia dejavo A. Š., pamatė, kad ji gulėjo sumušta ant žemės. Jis paėmė lauke buvusią antklodę ir ją užklojo. Pasakė G., kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Po to į vietą atvyko greitoji ir policija. Jis nėra konfliktiškas žmogus ir sumušti nieko negalėjo;
4.8. įvykio vietos apžiūros 2024 m. spalio 5 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas -(duomenys neskelbtini), namo kiemas, kurio šiaurinėje pusėje yra dviejų aukštų gyvenamas namas, pietinėje - vieno aukšto, vieno kambario namas su terasa. Kiemas aptvertas. Įvažiavimo vartai automatiniai. Prie dviejų aukštų namo stovi automobilis AUDI, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie automobilio dešiniojo šono guli apverstas medinis suolas, kurio ilgis 120 cm. Ant suolo kojos yra raudonos spalvos dėmė, nuo kurios buvo padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1. Automobilio dešinės pusės priekinės keleivio durelės yra apgadintos, ant jų yra raudonos spalvos pėdsakai, panašūs į apversto suolo dažus. Prie automobilio priekinio dešinės pusės rato yra apversta taburetė 180 laipsnių kampu. Prie įėjimo į dviejų aukštų namą yra išklotos trinkelės. Ant trinkelių yra nuvirtęs pilkos spalvos vazonas su augalu. Žemės išsibarsčiusios ant trinkelių. Nuo trinkelių 10 cm atstumu, ant vejos yra raudonos spalvos dėmė, nuo kurios buvo padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2. Pietinėje kiemo pusėje yra vieno aukšto namas su terasa. Namo langai iki apačios trijų dalių. Kraštiniai varstomi, uždaryti. Stiklai dvigubi. Varstomų dalių išdaužti kiaurai, t. y. abu, o vidurinės lango dalies išdaužtas tik išorinis stiklas. Ant vidurinio lango stiklo (neišdaužto) išorinės pusės nuo apačios 115 cm ir nuo dešinės pusės rėmo 39 cm atstumu aptikta raudonos spalvos dėmė, nuo kurios buvo padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 3. Ant terasos grindų prie išdaužtų langų yra pailgas išverstas vazonas su augalais. Terasoje iš dešinės pusės yra kilimas, ant kurio aptikta vyriška vasarinė kepurė su snapeliu, mėlynos spalvos. Kepurė buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 4. Terasos kairėje pusėje ant vejos aptiktas sudaužytas išmanusis mobilaus ryšio telefonas, kurio nugarėlė mėlynos spalvos. Telefonas paimtas ir supakuotas voke Nr. 5. Ant vieno aukšto namo yra vaizdo stebėjimo kamera;
4.9. asmens apžiūros 2024 m. spalio 5 d. protokolo duomenimis, matyti, kad A. Š. veidas yra sutinęs, abi akys yra pilnai užtinusios nuo sumušimų, pamėlę;
4.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad: 1. A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruva, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2024 m. spalio 5 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Detaliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką, nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose sužalojimų makromorfologinis vaizdas aprašytas neinformatyviai. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. 3. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruva, kraujo išsiliejimas po voratinklinių galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinė sienelės, nosies pertvaros lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nukentėjusiosios ranka. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Detaliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi sužalojimuose užsifiksavę žalojančio daikto / daiktų plačios grupinės priklausomybė požymiai. 5. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, todėl į šį klausimą atsakyti nėra galimybės, kadangi klausimas peržengia teismo medicinos gydytojo kompetencijos ribas. 6. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 7. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais. 8. Sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių (arba jie neaprašyti medicininiuose dokumentuose), leidžiančių pasisakyti apie įrankių formą, dydžius. 9. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;
4.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 2 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1. R. G. nustatyta: 1.1. galvos sumušimas, pasireiškęs dauginėmis masyviomis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvoje, kirstinėmis - plėštinėmis žaizdomis kairės akies voko, kairio antakio, viršutinės lūpos, smakro bei dešinės ausies kaušelio srityse, masyvia kraujosruva kairio momens ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų ir smegenėlių pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu, kas komplikavosi koma bei dešinės pusės hemipareze, padarytas galvos sritį paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2024 m. spalio 5 d., 02.10 val. Šie sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3. ir 6.6.15. punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 1.2. krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės III, IV, V, VI ir X šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu, oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi dešinio plaučio uždegimu ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, padarytas krūtinės ląstos dešinės pusės sritį paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2024 m. spalio 5 d., 02.10 val. Šie sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. ir 6.6.15. punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Pateiktuose R. G. medicinos dokumentuose nėra pateiktas išsamus nustatytų kūno sužalojimų makromorfologinis aprašymas, todėl nėra galimybės tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką ir ar visi nustatyti bei specialisto išvados 1-me punkte išvardinti kūno sužalojimai padaryti vienu metu. Visi nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai padaryti iki nukentėjusiajam patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2024 m. spalio 5 d., 02.10 val., todėl tikėtina, kad galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu, neilgai trukus vienas po kito. 3. Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti kūno sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi. Nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardinti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (daiktais) į nurodytas kūno sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant bei minėtomis kūno sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštumomis. 5. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. 6. Pateiktuose R. G. medicinos dokumentuose nėra pateiktas išorinių kūno sužalojimų makromorfologinis, lokalizacinis ir skaitinis aprašymas, todėl nėra galimybės pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių. 7 - 8. Pateiktuose R. G. medicinos dokumentuose nėra pateiktas išorinių kūno sužalojimų makromorfologinis aprašymas, todėl nėra ir galimybės pasisakyti apie žalojusio daikto (įrankio) formą, dydžius, ar žalojusių daiktų (įrankių) skaičių. 9. Tikėtina, kad nustatyti ir specialisto išvados 1-me punkte išvardini kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 10. Remiantis pateiktų R. G. medicinos dokumentų duomenimis, pastarajam buvo nustatyta 2.71 g/l alkoholio koncentracija kraujyje. Tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį;
4.12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. B. nustatyti šie sužalojimai 1-3: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kakle, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje, pigmentuotos odos plotelis dešinio dilbio vidiniame paviršiuje po buvusio linijinio odos nubrozdinimo, randelis viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje po sugijusios muštinės žaizdelės, dešinės pėdos I-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kaktos, kaklo, viršutinės lūpos, krūtinės, nugaros, dešinio dilbio sritis ir dešinės pėdos I-ą pirštą (nykštį). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienu, tiek skirtingu laiku, 1-2 savaičių bėgyje. Poodinės kraujosruvos padarytos daugiau kaip prieš 18 valandų iki apžiūros, odos nubrozdinimas ir žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje 1-2 savaitės iki apžiūros, dešinės pėdos I-o piršto pirštakaulio lūžis - artimu kreipimosi į gydymo įstaigą laiku, 2024 m. spalio 5 d. Pirštakaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 4. Dešinės pėdos I-o pirštakaulio lūžis padarytas jėgai veikiant pirštą ašine piršto kryptimi, todėl tikėtina, kad A. B. lūžį galėjo pasidaryti ir pats, spirdamas dešine pėda į buką objektą. Kitų sužalojimų padarymo mechanizme nustatyti negalima, ar kūnas judėjo link žalojusių bukų objektų, ar buki objektai link kūno. 5. Savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kovos metu. 6. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 (septyniais) trauminiais poveikiais. 7-8. Sužalojimuose individualių žalojusių daiktų savybių neužsifiksavę, jie tinkami tik žalojusių daiktų grupinės priklausomybės nustatymui. 9. Neatmestina galimybė, kad A. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, 2024 m. spalio 5 d.;
4.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2024 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis: 1. Nuoplovose nuo suolo (1 mėg.), nuo vejos (2 mėg.), ant A. B. sportinių kelnių (5 mėg.), kairio sportbačio (4 mėg.), R. G. striukės (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. G. DNR profiliu su 99.99999999999999999999% tikimybe. 2. Nuoplovoje nuo lango stiklo (3 mėg.), ant A. B. striukės (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe. 3. Ant kepurės su snapeliu dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta;
4.14. 2025 m. vasario 10 d. – 2025 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – kompaktinis diskas DVD-R (1 vnt.), į kurį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriuje įrašyti įvykio įrašai iš dviejų SD kortelių iš dviejų vaizdo ir garso įrašymo, stebėjimo kamerų, sumontuotų ant pavėsinės ir ant namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). (šios SD kortelės buvo paimtos pagal 2024 m. spalio 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolą iš G. B.). Kompaktinio disko aplanke (folderyje), pavadintame „01-1-38944-24“, yra du aplankai, pavadinti: „Atminties kortelė iš kameros ant namo“ ir „Atminties kortelė iš kameros ant pavėsinės“, kuriame yra du aplankai, pavadinimais: „2024-10-04“ (jame yra aplankas, pavadintas „23“, kuriame yra du (vienas po kito pasileidžiantys) spalvoto vaizdo ir garso įrašai su užrašais: „23.50.00-23.55.00“ (matomai, nurodančiu įrašo laiką, t. y. nuo 23 valandos 50 minučių 00 sekundžių iki 23 valandos 55 minučių 00 sekundžių) ir kitas įrašas atitinkamai su užrašu „23.55.00-23.59.59“ ir „2024-10-05“. Įrašuose matyti statinio (pavėsinės) terasoje esantys trys vyrai ir moteris: A. B. (apsirengęs tamsios spalvos striuke ir melsvos spalvos kepure su snapeliu), G. R. (apsirengęs pilkos ir melsvos spalvos drabužiais, ant galvos dėvi pilkos spalvos kapišoną) ir nukentėjusieji R. G. (apsirengęs tamsios spalvos drabužiais) bei A. Š. (apsirengusi baltos spalvos, ilga striuke), šalia terasos stovi, įeina į terasą, išeina iš jos stambaus sudėjimo vyras (G. B., kuris apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu). Turimais duomenimis, kamera reaguoja (atsisuka) į judančius objektus. Minėtų asmenų kalba nerišli, nes apsvaigę nuo alkoholio. A. B., kartas nuo karto rėkdamas, vadina moterį „šalava“, rėkia, kad tuoj bus „makrucha“ (vaizdo įrašo ekrano viršutiniame dešiniame kampe rodoma įrašo data ir laikas „2024-10-04 23:57:21“). Apie 23:57:33 val. A. B. prieina prie stovinčio R. G. ir pastumia rankomis kažkur į nugaros sritį, R. G. nukrenta ant terasos grindų. G. R. bando rankomis atitraukti A. B. nuo R. G., bet A. B. vieną kartą dešine koja spiria ant terasos grindų esančiam R. G. (į kurią kūno vietą pataiko, nesimato, nes vaizdą užstoja G. R. ir A. B. kūnai). Apie 23:57:49 val. A. Š. prieina prie A. B., atsistoja maždaug tarp jo ir R. G., A. B., sugriebia ją abiem rankomis už striukės rankovių, netoli pečių, pasuka laikrodžio rodyklės kryptimi ir numeta ant terasos grindų (ji trenkiasi kūnu į grindis). Tuomet A. B. keletą kartų pastumia atsistojusį R. G.. G. R. atitraukia A. B. nuo R. G., bet jis keikdamasis, nerišliai rėkaudamas, prieina prie R. G. ir ne mažiau kaip vieną kartą dešine ranka trenkia jam į viršutinę kūno dalį (galimai į galvą, tačiau tuo metu vaizdo įraše jų galvų nesimato, jos nepatenka į vaizdo kadrą) (23:58:04 val.). Po to A. B. keletą kartų kaire ranka trenkia kažkur į R. G. viršutinę kūno dalį (23:58:08 val.) bei stumdamas perverčia jį per terasos turėklus, šis nukrenta šalia terasos ant žemės (23:58:13 val.). A. B. prieina prie nukritusio ant žemės R. G., dešine koja spiria jam į galvą šešis kartus (G. B. bando jį sustabdyti, 23:58:19 val.). Po to A. B., rėkdamas, kad užmuš, dešinės rankos kumščiu trenkia R. G. kažkur į galvos sritį aštuonis kartus (23:58:43 val.). G. B. bando A. B. sustabdyti, bet A. B. dar dešine koja spiria R. G. į galvą ne mažiau kaip tris kartus (23:58:48 val.), po to G. R. atitraukia A. B. nuo R. G.. A. B. prieina keturpėsčias ant kelių prie ant žemės esančio R. G., dešine koja vieną kartą spiria kažkur į galvos sritį (ir pats po to nukrenta ant žemės) (23:59:12 val.). Atsistojęs kaire koja vieną kartą iš viršaus dar trenkia klūpančiam, pasilenkusiam prie žemės R. G. kažkur į galvos sritį (23:59:17 val. ). Po to A. B. su mobiliuoju telefonu rankoje nueina nuo R. G., nerišliai rėkaudamas atsisėda pavėsinės terasoje į pakabinamą, besisupantį krėslą;
4.15. 2025 m. vasario 18 d. – 2025 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - kompaktinis diskas DVD-R (1 vnt.), į kurį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriuje įrašyti įvykio įrašai iš dviejų SD kortelių iš dviejų vaizdo ir garso įrašymo, stebėjimo kamerų, sumontuotų ant pavėsinės ir ant namo, esančių (duomenys neskelbtini). (SD kortelės paimtos pagal 2024 m. spalio 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolą iš G. B.). Kompaktinio disko aplanke, pavadintame „01-1-38944-24“, yra du aplankai, pavadinti: „Atminties kortelė iš kameros ant namo“ ir „Atminties kortelė iš kameros ant pavėsinės“. Aplanke, pavadintame „Atminties kortelė iš kameros ant pavėsinės“, yra du aplankai pavadinimais „2024-10-04“ ir „2024-10-05“. Aplanke, pavadintame „2024-10-05“, yra du aplankai, pavadinti „00“, „01“. Aplanke, „00“, yra 17 (vienas po kito pasileidžiančių) spalvoto vaizdo ir garso įrašų su užrašais nuo „00.00.00-...“ iki „...-01.00.00“. Garso įrašuose girdėti, kad A. B. sako A. Š., kad sudaužys jai galvą (00:00:54 val. ir 00:01:27 val.). Matyti, kad A. B., kuris yra su tamsios spalvos striuke ir melsvos spalvos kepure su snapeliu, tampo ant pavėsinės (svečių namelio) terasos grindų gulinčią A. Š. (apsirengusią baltos spalvos, ilga striuke) už plaukų (00:02:01 val.). G. R. (apsirengęs pilkos ir melsvos spalvos drabužiais, ant galvos dėvi pilkos spalvos kapišoną) nustumia A. B. nuo A. Š., A. B. vadina ją šliundra ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Po to, A. B. priėjęs prie ant grindų gulinčios A. Š., vieną kartą dešine koja spiria jai kažkur į nugaros sritį (00:03:08 val.). G. R. nustumia A. B. nuo A. Š.. A. B. kažkur nueina nuo pavėsinės (dingsta iš kadro), rėkdamas, kartodamas: „Ką tu nori?...“, grįžęs į pavėsinės terasą ir priėjęs prie ant terasos grindų gulinčios A. Š., vieną kartą dešine ranka trenkia kažkur į kūno viršutinę dalį (00:04:42). G. R. bando patraukti A. B. nuo A. Š., A. B. trumpam išeina iš terasos, bet netrukus grįžęs, rėkdamas, kad nelįstų, pastumia rankomis terasoje stovintį G. R. į jo viršutinę kūno dalį, kuris užkliuvęs kojomis už ant grindų gulinčios A. Š., nukrenta ant terasos grindų (00:05:01 val.). Po to, A. B. ant terasos grindų gulinčiai A. Š. vieną kartą dešine ranka trenkia kažkur į galvos sritį (00:05:43 val.). A. B. trumpam išeina iš terasos, grįžta į ją ir ant terasos grindų gulinčiai A. Š. vieną kartą dešine ranka trenkia kažkur į kūno viršutinę dalį (00:06:08 val.). G. R. bando patraukti A. B. nuo jos, bet A. B. ant terasos grindų gulinčiai A. Š. vieną kartą dešine koja spiria kažkur į galvos sritį (00:06:15 val.). Po to A. B. išeina iš terasos (link gyvenamojo namo), dingsta iš vaizdo kadro, kas vyksta prie gyvenamojo namo - nesimato, girdėti A. B. nerišlus šūkavimas, keiksmažodžiai ir kažkoks bildesys. Grįžęs į pavėsinės terasą ir priėjęs prie ant terasos grindų gulinčios A. Š., ne mažiau kaip du kartus dešine ranka trenkia kažkur į A. Š. kūno viršutinę dalį (kiek leidžia matyti vaizdo įrašas, vietomis vaizdą užstoja G. R. kūnas) (00:07:45 val.). Po to A. B. išeina iš terasos (link gyvenamojo namo), dingsta iš vaizdo kadro (00:08:06 val.), kas vyksta prie gyvenamojo namo - nesimato, girdėti A. B. nerišlūs šūkavimai, keiksmažodžiai. Po to, A. B. grįžęs į pavėsinės terasą ir priėjęs prie ant terasos grindų ant nugaros gulinčios A. Š., purto ją suėmęs rankom už jos striukės viršutinės dalies, kilstelėjęs ją nuo grindų - trenkia į grindis (00:09:23 val.). G. R. atitraukia A. B. nuo A. Š., bet A. B., grįžęs į pavėsinės terasą ir priėjęs prie ant terasos grindų gulinčios A. Š., ne mažiau kaip vieną kartą spiria koja (kur pataiko - nesimato, nes A. Š. tuo metu nepatenka į vaizdo kadrą (kamera, kuri reaguoja į judesį, automatiškai pasisuka link tos vietos, kur vyksta didesnis judėjimas) (00:09:52 val.). G. R. atitraukia A. B. nuo A. Š., bando jį nuraminti. A. B. nueina tolyn nuo terasos, link gyvenamojo namo (dingsta iš vaizdo kadro) (00:10:35 val.), ką jis daro nesimato, girdėti tik jo nerišlūs šūkavimai. G. R. ir G. B. (kuris yra stambaus sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu) irgi nueina link gyvenamojo namo (kamera pasisuka į juos, po to – pasisuka vėl į terasą). A. B. vėl prieina prie ant terasos grindų gulinčios A. Š., prispaudžia ją savo kairės kojos keliu (00:11:45 val.), G. R. bando atitraukti nuo jos A. B. (kamera pasisuka kairiau nuo jų (galimai link šviesesnio, ryškesnio vaizdo), jų vaizdo kadre nesimato, girdėti, kad G. R. ir G. B. bando nuraminti A. B., girdėti jo nerišlūs rėkavimai, keiksmažodžiai. Matyti, kad A. B., spausdamas prie terasos turėklo kampo sulanksto daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, kurį po to išmeta (00:20:02 val.). Po to išeina iš terasos, keikdamasis bando prieiti prie terasoje ant grindų gulinčios A. Š., G. R. A. B. atstumia, bet jis įkišęs koją pro terasos turėklus, ne mažiau kaip penkis kartus spiria ant terasos grindų gulinčiai A. Š. kažkur į galvos sritį (00:21:09 val.). G. R. bando neleisti A. B. prieiti prie A. Š., bet jis nustumia G. R., prieina prie terasoje ant grindų gulinčios A. Š. ir dešine koja spira penkis kartus kažkur į galvos sritį (vietomis vaizdą užstoja G. R. kūnas, terasos kolona) (00:21:35 val.), kol atėjęs G. R. nustumia jį nuo A. Š.. Girdėti jo nerišlūs riksmai, keiksmažodžiai, girdėti A. Š. dejavimas; girdisi A. B. balsas, sakant: „Gyvenk, žertva, laimingai...“, prietemoje matyti, kaip kažkieno koja du kartus spiria ant terasos grindų gulinčiai A. Š. kažkur į juosmens sritį (00:27:59 val.). Girdisi A. B. balsas, sakant: „Tuoj langus išdaužysiu...“ (00:28:18 val.). Girdėti jo rėkavimas, garsas, panašus į dūžtančio stiklo garsą, prietemoj labai neryškiai matosi, lyg kažkuo būtų išdaužtas terasoje esantis stiklas, skiriantis pavėsinės (svečių namelio) terasą nuo šio statinio vidaus (00:28:25 val.). Matyti, kaip A. B. daiktu, panašiu į suoliuką, vieną kartą trenkia (sudaužo) vidurinį (iš trijų stiklų) minėtos terasos stiklą, po to vieną kartą trenkia (sudaužo) toliausiai nuo kameros esantį terasos stiklą ir vieną kartą trenkia (sudaužo) arčiausiai kameros esantį terasos stiklą (00:29:03 val.). Po to A. B. su minėtu suoliuku rankoje išeina iš terasos link baltos spalvos lengvojo automobilio, stovinčio šalia minėtos terasos, girdėti, kaip A. B. sako, kad dar tą sudaužyti galima, vaizdo kamera tuo metu pasisuka dešiniau (ką daro A. B., nesimato), girdėti trijų smūgių garsai (trumpai kadre pasirodo A. B., stovintis prie baltos spalvos lengvojo automobilio, po to kamera vėl pasisuka dešiniau link G. R. ir G. B.) (00:29:17 val.). A. B. nuo baltos spalvos automobilio (be suoliuko rankose) rėkaudamas grįžta prie minėtos terasos. Prieina prie ant terasos grindų gulinčios A. Š. ir kaire koja du kartus spiria kažkur į nugaros sritį ties juosmeniu (00:30:23 val.), išeina iš terasos. Vėliau girdisi A. B. balsas, sakantis: „Aš tau stuburą sulaužysiu...“, prietemoje matyti, kaip kažkieno koja tris kartus spiria ant terasos grindų gulinčiai A. Š. kažkur į juosmens sritį (00:36:43 val.). Kamerai pasisukus dešiniau link gyvenamojo namo, matyti, kaip A. B. rėkaudamas agresyviai artėja prie G. B., bet šis pasitraukia nuo jo (00:37:59 val.). Girdisi A. B. balsas, sakantis, kad jis sulaužė G. žandikaulį (00:39:15 val.); balsas, sakantis: „Tu, kurva, kale, aš tave užmušiu, jeigu ne R....“ (00:41:34 val.), „Tavo R. G. negyvas...“ (00:41:44 val.). Girdėti kažkoks trinktelėjimas ir A. Š., esančios minėtoje terasoje, riktelėjimas, prietemoje matyti, kaip kažkieno koja vieną kartą spiria ant terasos grindų gulinčiai A. Š. kažkur į juosmens sritį (00:43:39 val.). Matyti, kaip A. B. nuėjęs prie gyvenamojo namo, į kažką (galimai toje vietoje, prie gyvenamojo namo durų, ant žemės guli R. G., tačiau vaizdą užstoja kažkokie daiktai ar augalai) penkis kartus spiria koja (į ką spiria, kur pataiko, nesimato) (00:45:05 val.), įeiną į namo vidų. Grįžęs prie minėtos terasos, kurioje ant grindų guli sumušta A. Š., sako: „Negyvas, negyvas, užmušiau, užmušiau, „makruchą“ padariau. Nežinau, ar atsigaus...“ (galimai turėdamas omenyje R. G.) (00:49:44 val.). A. B., stovėdamas prie minėtos terasos, sako: „Aš ją mylėjau… mane išdavė...“ (galimai turėdamas omenyje A. Š.) (00:50:13 val.);
4.16. 2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - kompaktinis diskas DVD-R (1 vnt.), į kurį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriuje įrašyti įvykio įrašai iš dviejų SD kortelių iš dviejų vaizdo ir garso įrašymo, stebėjimo kamerų, sumontuotų ant pavėsinės ir ant namo, esančių (duomenys neskelbtini). (SD kortelės paimtos pagal 2024 m. spalio 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolą iš G. B.). Kompaktinio disko aplanke „01-1-38944-24“, yra du aplankai, pavadinti: „Atminties kortelė iš kameros ant namo“ ir „Atminties kortelė iš kameros ant pavėsinės“. Aplanke „Atminties kortelė iš kameros ant pavėsinės“, yra du aplankai, pavadinti „2024-10-04“ ir „2024-10-05“. Aplanke, pavadintame „2024-10-05“, yra du aplankai, pavadinti „00“ ir „01“ (yra aštuoni spalvoto vaizdo ir garso įrašai su užrašais nuo „01.00.00-...“ iki „...-01.35.00“), kuriame matyti, kad prie G. R. (kuris, apsirengęs pilkos ir melsvos spalvos drabužiais, ant galvos dėvi pilkos spalvos kapišoną), sėdinčio taip vadinamos pavėsinės (ar svečių namelio) terasoje prieina policijos pareigūnas (01:28:22 val.). Girdėti, kaip A. B. sako, kad muštynės buvo (01:29:08 val.). A. B. (dėvi tamsios spalvos striukę), sėdi terasose, policijos pareigūnui sako, kad pareiškimo nėra, kad s pabėgo (turimas omenyje G. B.) (01:29:29 val.). Į užduotą klausimą, atsako, kad jį (A. B.) užpuolė (01:31:35 val.). Aplanke „Atminties kortelė iš kameros ant namo“, yra du aplankai, pavadinimais: „2024-10-04“ (jame yra vienas aplankas, pavadintas „23“, kuriame yra vienas spalvoto vaizdo ir garso įrašas su užrašu „23.56.53-23.57.35“). Nustatyta, kad kamera filmuoja nuo gyvenamojo namo link įvažiavimo į sodybą vartų. Kelis kartus girdėti A. B. balsas, sakantis, kad tuoj bus „makrūcha“ (23:57:19; 23:57:25), girdėti kažkoks trinktelėjimas. Aplanke, pavadinimu „2024-10-05“, yra du aplankai „00“ ir „01“ (įraše matyti, kaip į sodybą pro vartus įvažiuoja policijos automobilis (01:27:51 val.) ir greitosios medicinos pagalbos automobilis (01:28:20 val.);
4.17. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuota pranešėjo informacija bendrajam pagalbos centrui apie įvykį (žmonių sumušimą) (duomenys neskelbtini);
4.18. daiktų apžiūros 2025 m. kovo 19 d. protokolo duomenimis, iš nukentėjusiųjų R. G. ir D. G. įgaliotosios atstovės advokatės Redos Matuliūkštės pateiktų nuotraukų, matyti A. B. 2024 m. spalio 5 d. sunaikintas, sugadintas turtas: t. y. baltos spalvos automobilio VOLVO XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., įlenktos vairuotojo durelės; pilkos spalvos automobilio AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., įlenktos priekinės keleivio pusės durelės; R. G. svečių (poilsio) namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sudaužyti trys langai (į terasos pusę). Apžiūrėjus minėtus objektus, nustatyta, kad: nuotraukoje su automobilio, VOLVO XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, priklausančio D. G., įlenktomis vairuotojo durelėmis užfiksuotas durelių įlenkimas, esantis virš durelių atidarymo rankenos. Nuotraukoje su automobilio AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, priklausančio D. G., įlenktomis priekinėmis keleivio pusės durelėmis užfiksuotas durelių įlenkimas, esantis po durelių atidarymo rankena. Šio įlenkimo zonoje yra trys raudonos spalvos dėmės. Nuotraukoje su R. G. svečių (poilsio) namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sudaužytais trimis langais (į terasos pusę) užfiksuota, kad šie langai yra be stiklų, uždengti plėvele.
5. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikalstamą veiką bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų
6. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
7. Pažymėtina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginė tyčia gali būti apibrėžta ir neapibrėžta. Veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-13-976/2018). Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už faktiškai atsiradusius padarinius.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, tyčia jį pargriovęs ant terasos grindų, spyrė koja, nukentėjusiajam atsikėlus, keletą kartų jį pastūmė ir ne mažiau keturis kartus ranka sudavė į viršutinę kūno dalį, pastumdamas jį pervertė per terasos turėklus, sudavė ranka ne mažiau aštuonis kartus į galvos sritį, spyrė koja ne mažiau vienuolika kartų į galvos sritį bei ne mažiau penkis kartus į kitas kūno vietas, metė į gulintį ant žemės nukentėjusįjį gėlės vazoną ir medinį suolą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė R. G. galvos sumušimą, pasireiškusį dauginėmis masyviomis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvoje, kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis kairės akies voko, kairio antakio, viršutinės lūpos, smakro bei dešinės ausies kaušelio srityse, masyvia kraujosruva kairio momens ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų ir smegenėlių pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu, kas komplikavosi koma bei dešinės pusės hemipareze, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešinės pusės III, IV, V, VI ir X šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu, oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi dešinio plaučio uždegimu ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą.
9. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis A. B. įvykio metu buvo neblaivus, ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis suvokė, jog, suduodamas ranka ne mažiau kaip keturis kartus į viršutinę kūno dalį, ne mažiau aštuonis kartus į galvos sritį, spirdamas koja ne mažiau vienuolika kartų į galvos sritį bei ne mažiau penkis kartus į kitas kūno vietas, gali pažeisti gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį – galvą, kad kelia pavojų šio asmens sveikatai, vienareikšmiškai numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, taigi, kaltinamojo agresyvius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoti vaizdai ir garsai, kuomet A. B. kartas nuo karto vis rėkauja, kad tuoj bus „makrucha“, kad jis sulaužė G. žandikaulį, kad, „Tavo R. G. negyvas...“, ir nors kaip teigė teisiamojo posėdžio metu ketinimų keršyti neturėjo, akivaizdu, kad vienodai norėjo bet kokių padarinių, šiuo atveju dėl galvos sumušimų, pasireiškusių dauginėmis masyviomis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvoje, kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis kairės akies voko, kairio antakio, viršutinės lūpos, smakro bei dešinės ausies kaušelio srityse, masyvia kraujosruva kairio momens ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų ir smegenėlių pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu, krūtinės ląstos sumušimu, pasireiškusiu dešinės pusės III, IV, V, VI ir X šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu, oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Taigi šių duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad tokiais veiksmais A. B., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o jo padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (BK 135 straipsnio 1 dalis).
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų
Žemesnės instancijos teismas
10. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.
11. Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu, nukentėjusiosios parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruva, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžiai. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, jog sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu ar daiktais. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajai, bandžiusiai išskirti (apginti) nukentėjusįjį R. G. nuo jo smurtinių veiksmų smūgį kumščiu į veidą, pargriovęs ant terasos grindų, ranka sudavė ne mažiau vieną kartą į galvos sritį, ne mažiau keturis kartus į viršutinę kūno dalį, kojomis spyrė ne mažiau vienuolika kartų į galvos sritį, ne mažiau devynis kartus į nugaros, juosmens sritį bei vieną kartą į kitas kūno vietas, tampė ją už plaukų, purtė rankomis kilstelėdamas ir trenkdamas jos kūną į grindis, kojos keliu prispaudė ją prie grindų, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamojo agresyvius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu neginčytinai patvirtina vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoti vaizdai, kuriuose girdimas A. B. priešiškas nusiteikimas, neapykanta (nukentėjusiąją vadina šliundra ir kitais įžeidžiančiais žodžiais), patirta nuoskauda dėl asmeninių tarpusavio santykių, nesutarimų A. Š. atžvilgiu, jog pasirinko ne kaltinamąjį, bet nukentėjusįjį R. G. („Tu, kurva, kale, aš tave užmušiu, jeigu ne R...“; „Aš ją mylėjau… mane išdavė...“). Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokoluose, fotolentelėse, specialisto išvadoje užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.
12. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad A. B. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas) kvalifikavimo motyvų
13. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 2 dalimi, reiškia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Tai reiškia, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 5 d. apie 00.30 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., jis (A. B.) spausdamas prie pastato (namelio) terasos turėklo kampo, sulankstė (sugadino) nukentėjusiajam priklausantį išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną, trenkdamas su mediniu suolu sudaužė R. G. priklausančio pastato (namelio) tris stiklo langus, t. y., tyčia sugadino ir sunaikino 1 816, 96 Eur vertės svetimą turtą, trenkdamas su mediniu suolu į automobilių VOLVO XC60 ir AUDI A6 AVANT, priklausančių D. G. dureles, jas įlenkė (sugadino), tokiu būdu kaltinamasis tyčia sugadino 700 Eur vertės svetimą turtą, padarydamas bendrą 2 516,96 Eur dydžio turtinę žalą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. savo tokiam priešiškumui pademonstruoti paėmęs medinį suolą išdaužė pastato (namelio) tris stiklo langus, trenkdamas su mediniu suolu į stovinčius automobilius, juos apgadino (įlenkė automobilių dureles), be to, spausdamas prie pastato (namelio) terasos turėklo kampo, sulankstė (sugadino) išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Vertinant objektyvias aplinkybes, t. y. kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir situaciją, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, darytina išvada, kad jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė bet kokiu būdu padaryti kokią nors žalą, - apgadinti transporto priemones, ką patvirtina garso įraše užfiksuotas A. B. balsas sakantis, kad „dar tą sudaužyti galima“ (eina su suoliuku rankose link automobilių), „tuoj langus išdaužysiu...“ (išdauždamas terasoje esančius langų stiklus), sulankstydamas, sugadindamas išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad kaltinamasis yra suaugęs, pakaltinamas žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties ir privalantis suvokti ką ir kaip jis daro. Kitaip tariant, pagal įvykio aplinkybes A. B. privalėjo numatyti, kad nuo suduotų medinio suolo smūgių gali išdūžti langai, bus apgadinti automobiliai bei to siekė. Taigi tokiais veiksmais iš viso A. B. padarė 2 516,96 Eur dydžio turtinę žalą. A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sugadino svetimą turtą, dėl kurio sugadinimo padaryta žala didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur), todėl daroma išvada, kad šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
15. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, už 187 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką - baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
16. Prokuroras viena iš sunkinančių aplinkybių prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamoje byloje, kaltinamasis A. B. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, kaltinamas anksčiau teistas net 11 kartų, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. B. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, A. B. pripažintinas recidyvistu.
17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas ir du nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis, 135 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). A. B. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ne iš karto, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad buvo muštynės, kad jį užpuolė, ir tik vėliau pripažino padaręs taip vadinamą „nesąmonę“, paveiktas emocijų, ir nors gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, visgi, pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jam nėra kur dėtis, prisipažįsta kaltu, nes nori mažesnės bausmės, kad jo atžvilgiu būtų taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos; nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas net 11 kartų, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Padarė tyčinį sunkų ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus teistumams neišnykus, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau taikytos poveikio priemonės (areštas, terminuota laisvės atėmimo bausmė) tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių, jo nuostatų. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste protingiausia yra skirti bausmę, kurį riboja asmenines neturtines teises, t. y. terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).
18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam A. B. už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, nukreiptą į žmogaus sveikatą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje skirti 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, už tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 187 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir skirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, jog A. B. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 4 (keturių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
19. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Sergejus Milovas prašo atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis davė parodymus, kaltu prisipažino pilnai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų bei įvertinti ginamojo siekį atlikus paskirtą bausmę įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Gynėjo nuomone, tikslinga spręsti galimybę taikyti ginamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas – atlikus privalomą vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį, iš dalies atidėti likusios paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 3 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, įpareigojant atlyginti dalį turtinės ir neturtinės žalos. Tokiam kaltinamo gynėjo prašymui prokuroras pareiškė prieštaravimus.
20. BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. B. teistas vienuolika kartą, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, po paleidimo iš Pravieniškių antrojo kalėjimo 2024 m. birželio 17 d., (teistumas neišnykęs), vėl kaltinamas padaręs tris tyčines smurtines nusikalstamas veikas, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nevedęs, nedirbo, nėra duomenų, kad turėtų jam priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurios kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia gyvenimo būdo ir nenori to daryti, kaip minėta anksčiau taikytos poveikio priemonės (areštas, terminuota laisvės atėmimo bausmė) tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo kaltinamajam atlikus dalį bausmės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl gynėjo prašymas atmestinas.
Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo
21. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. gegužės 20 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 40178 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 39 193,18 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiųjų gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų A. Š. ir R. G. gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 39 193,18 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą.
22. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus, t. y. Gydymo paslaugų apskaitos 2025 m. balandžio 29 d. išrašus Nr. 2G-1244/AS, kurie patvirtina, kad nukentėjusiesiems: A. Š. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sudaro 3 601,07 Eur, R. G. – 35 592,11 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 39 193,18 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiųjų asmenų gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).
23. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 39 193,18 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
24. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
25. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. G. ir D. G. atstovė advokatė Reda Matuliūkštė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiojo R. G. naudai iš kaltinamojo 2 949,03 Eur turtinės ir 80 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiosios D. G. naudai – 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad R. G. nuosavybės teise priklauso svečių (poilsio) namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kaltinamasis A. B. sudaužė tris namelio langus, kurių pakeitimas įvertintas 1 416,96 Eur suma, taip pat sudaužytas išmanusis mobiliojo ryšio telefonas, kurį vertina 400,00 Eur suma. Dėl itin sunkaus sveikatos sutrikdymo R. G. maitinamas per zondą, tam, kad būtų palaikytos gyvybinės funkcijos perkami specialūs kokteiliai (Nutridrink arba Nutricon), kas sudaro maždaug 10,00 Eur dienai, perkami pleistrai praguloms, vitaminai, žaizdų plovimo tirpalai, švirkštai, sauskelnės, kurios ieškinio pateikimo dienai sudaro – 1 132,07 Eur, tarp jų 149,60 Eur išlaidos kurui, kurios susidarė dėl ligonio nuolatinio slaugymo. Taip pat buvo apgadintos D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančių automobilių VOLVO XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelės, kurių remontas pagal automobilių sąmatas kainuos 700,00 Eur. Dėl kaltinamojo A. B. veiksmų kilo neatitaisomi padariniai susiję su pasekmėmis - R. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas tik 10 procentų dalyvumo lygis. Dėl neteisėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis R. G. negali vaikščioti, atsisėsti gali tik padedamas kitų asmenų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus, reikalingas enterinis zondinis maitinimas, kvėpavimo sistemos ligų padariniai ((duomenys neskelbtini)) ir dažni lėtiniai kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai. Dėl patirtų sužalojimų R. G. tapo visiškai nedarbingas, patiria sunkumų kasdieniame gyvenime, negali pats pasirūpinti savimi, savo buitimi, tapo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos. Taigi sveikatos būklė niekuomet nebus tokia, kokia buvo iki patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Prognozių, jog sveikatos būklė pagerės šiuo metu nėra. Neturtinę žalą R. G. įvertino 80 000,00 Eur, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo A. B..
26. Civilinį ieškinį taip pat pareiškė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š., kuri iš kaltinamojo prašo priteisti 250,34 Eur turtinės, kurią sudaro vaistai, gydymas, kelionės išlaidos ir 40 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. B. smurtinių veiksmų, nukreiptų į galvos sritį buvo išmuštas vienas priekinis dantis, kitas nuskeltas, dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma stacionariai, po stacionaraus gydymo buvo taikomas ambulatorinis gydymas. 2024 m. gruodžio 17 d. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikoje buvo paskirta skubi akiduobės kaulo lūžio atstatymo operacija, kurios metu nustatyta, kad lūžio vietoje buvo pažeistas nervas, kuris buvo atlaisvintas. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį nervinį stresą, išsivystė (duomenys neskelbtini), nuslinko beveik visi galvos plaukai, minėta liga yra gydoma iki šiol, neteko apie 40 kg svorio, dėl to sutriko vidaus organų funkcijos, paskirtas medikamentinis gydymas 3 mėnesiams, po kurio bus sprendžiama tolimesnio gydymo eiga. Iki šiol jaučia nuolatinius skausmus veide, dėl pažeistų dantų negali šypsotis, bendrauti. Nuo 2024 m. spalio 5 d. iki 2025 m. vasario 4 d. buvo nedarbinga - per šį laikotarpį negavo jokių pajamų (prarado apie 6 000 Eur - po 1 500 Eur/mėn.).
27. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. prašoma 2 949,03 Eur turtinė žala grindžiama nuostoliais, kurias jis patyrė dėl išdaužtų langų (1 416,96 Eur), sudaužyto išmanaus mobiliojo telefono (400,00 Eur), išlaidų specialiems kokteiliams, medikamentams ir pan., tarp jų išlaidas kurui (1 132,07 Eur). Nukentėjusysis į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (pasiūlymą langų pakeitimui, čekius). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. patirtus 700,00 Eur nuostolius grindžia pateiktomis automobilio remonto sąmatomis (išankstinėmis sąskaitomis). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. 250,34 Eur turtinę žalą grindžia sąskaitų išrašais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl sužalojimų patyrė nuostolius, išlaidas, teismas sprendžia, kad civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.
28. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
29. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
30. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas prieš nukentėjusiąją A. Š. pasireiškė ne vienu trauminiu poveikiu – tiek kumščiu, tiek kojomis buvo suduotas ne vienas smūgis į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą, taip pat į nugaros, juosmens sritį, kitas kūno vietas, tampymas už plaukų, purtymas suėmus nukentėjusiąją rankomis kilstelėjant ir trenkiant jos kūną į grindis, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruva, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžiai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų A. B. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusioji patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, nervinį stresą dėl ko išsivystė (duomenys neskelbtini), sutriko vidaus organų funkcijos. Iki šiol vis dar jaučiami liekamieji reiškiniai - jaučia nuolatinius skausmus veide, dėl pažeistų dantų negali šypsotis, bendrauti.
31. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).
32. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).
33. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas, ir į teismų praktikoje priteisiamus už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžius, taip pat į nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius ir pan., todėl teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, bei suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosios A. Š. patirtam dėl sužalojimų skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 4 000,00 Eur. Pažymėtina, kad didžiausia (3 000 – 4 000 Eur) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022, Nr. 1A-18-744/2023). Ieškinyje A. Š. teigia, jog dėl nedarbingumo patyrė finansinius nuostolius, kuriuos įvertino 6 000 Eur suma, tačiau duomenų apie nedarbingumą, nedarbingumo išmokėjimą, gaunamą atlyginimą iki sužalojimo nepateikia.
34. Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. B. tyčinių nusikalstamų veikų R. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, didelius išgyvenimus ir nepatogumus, ištvėrė chirurginę operaciją bei pooperacinį laikotarpį, negali vaikščioti, atsisėsti gali tik su pagalba, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus, reikalingas enterinis zondinis maitinimas, kvėpavimo sistemos ligų padariniai ((duomenys neskelbtini)) ir dažni lėtiniai kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai, nustatytas tik 10 procentų dalyvumo lygis, taigi dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik skausmą, tapo visiškai nedarbingas, negali pats pasirūpinti savimi, savo buitimi, tapo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos. Prognozių, jog sveikatos būklė pagerės šiuo metu nėra, taigi liekamieji reiškiniai, pasekmės bus jaučiamos ir ateityje.
35. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, įvertinami po nusikalstamos veikos atsiradę neigiami padariniai, kuriuos teismas nustato atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, jo mastą. Tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria ilgalaikes pasekmes, be kita ko, išliekančias visą gyvenimą, pavyzdžiui, netenka darbingumo ir taip suprastėja nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ar ribojama įprasta veikla, yra padaroma didesnė žala, kuri atitinkamai įvertinama ir didesne pinigų suma. Taip pat privalu įvertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, nusikaltimo sunkumą ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2021).
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam R. G. yra padaryta dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų. Kaip jau minėta, taip pat ir bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos teko iškęsti ilgą ir varginantį gydymo procesą: nukentėjusysis buvo operuojamas, gydomas, slaugomas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius išgyvenimus ir nepatogumus, iki šiol jaučiamos patirto sužalojimo pasekmės, jis negali vaikščioti, atsisėsti gali tik su pagalba.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-350-222/2015, 2K-300-222/2017, 2K-212-489/2020, 2K-45-719/2022 ir kt.).
38. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. į nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtą dvasinį sukrėtimą bei kaltininko tyčią, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam R. G. priteistina 20 000,00 Eur neturtinė žala. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teismo vertinimu, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką.
Dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų
39. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
40. Nagrinėjamu atveju, abejonių, kad nukentėjusieji turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktus, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, byloje nėra duomenų apie jo turimus finansinius įsipareigojimus (paskolas)), padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiesiems padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusieji patyrė būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, siekdami apginti savo teises naudodamiesi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusieji turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiųjų D. G. ir R. G. atstovės advokatės Redos Matuliūkštės prašymas atlyginti iš kaltinamojo jų patirtas 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
42. Byloje 2025 m. gegužės 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06534, kuria prašoma iš A. B. valstybės naudai priteisti 1 305,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas A. B. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. B., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)
43. Nustatyta, kad A. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2024 m. spalio 5 d. 2.30 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 6 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2025 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartimi A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminui skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 5 d. iki 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 5 d.
44. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, A. B. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo
45. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: 1) nuoplova nuo suolo su raudonos spalvos skysčio pėdsakais (PADIS ID: 252796), 2) nuoplova nuo vejos su raudonos spalvos skysčio pėdsakais (PADIS ID: 252797), 3) nuoplova namo lango stiklo išorinės pusės su raudonos spalvos pėdsakais (PADIS ID: 252798), 4) vyriška mėlynos spalvos vasarinė kepurė su snapeliu iš terasos (PADIS ID: 252799), 5) R. G. naudotas perlenktas, sugadintas išmanusis mobiliojo ryšio telefonas (neveikiantis, dėl sugadinimo nenustatytos markės ir modelio, melsvos spalvos korpusu, aptiktas prie terasos) (PADIS ID: 252790); pagal 2024 m. spalio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš A. B. paimti daiktai: 1) pilkos spalvos sportbačiai (2 vnt.) (PADIS ID: 252793), 2) juodos spalvos sportinės kelnės (1 vnt.) (PADIS ID: 252794), 3) juodos spalvos striukė (1 vnt.) (PADIS ID: 252795); pagal 2024 m. spalio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą VšĮ RVUL pateikti R. G. daiktai: 1) kelnės (1 vnt.) (PADIS ID: 25803), 2) striukė (1 vnt.) (PADIS ID: 25804), 3) megztinis (sukarpytas) (1 vnt.) (PADIS ID: 25800), 4) kojinės (1 pora) (PADIS ID: 25801), 5) apatiniai (1 vnt.) (PADIS ID: 25802); pagal 2024 m. spalio 16 d. įtariamojo A. B. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimti jo lyginamieji DNR (seilių) pavyzdžiai (supakuoti voke), pagal 2024 m. spalio 24 d. R. G. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimti jo lyginamieji DNR (seilių) pavyzdžiai (supakuoti voke), pagal 2024 m. lapkričio 7 d. A. Š. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimti jos lyginamieji DNR (seilių) pavyzdžiai (supakuoti voke), pagal 2024 m. lapkričio 7 d. G. R. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimti jo lyginamieji DNR (seilių) pavyzdžiai (supakuoti voke) – saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje. Teismas sprendžia, jog aukščiau aptarti daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti, turi būti sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir skirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam A. B. paskirtą galutinę bausmę įskaityti A. B. suėmime išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. B. recidyvistu.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš A. B. 39 193,18 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 18 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiųjų A. Š. ir R. G. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už A. Š. ir R. G. gydymą“).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. B. nukentėjusiojo R. G. naudai 2 949,03 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 03 ct) turtinės ir 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. nukentėjusiosios naudai – 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. B. nukentėjusiosios A. Š. naudai 250,34 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 34 ct) turtinės ir 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš A. B. nukentėjusiųjų D. G. ir R. G. naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.
A. B. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: 1) nuoplovą nuo suolo su raudonos spalvos skysčio pėdsakais (PADIS ID: 252796), 2) nuoplovą nuo vejos su raudonos spalvos skysčio pėdsakais (PADIS ID: 252797), 3) nuoplovą namo lango stiklo išorinės pusės su raudonos spalvos pėdsakais (PADIS ID: 252798), 4) vyrišką mėlynos spalvos vasarinę kepurę su snapeliu iš terasos (PADIS ID: 252799), 5) R. G. naudotą perlenktą, sugadintą išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną (PADIS ID: 252790); pagal 2024 m. spalio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš A. B. paimtus daiktus: 1) pilkos spalvos sportbačius (2 vnt.) (PADIS ID: 252793), 2) juodos spalvos sportines kelnes (1 vnt.) (PADIS ID: 252794), 3) juodos spalvos striukę (1 vnt.) (PADIS ID: 252795); pagal 2024 m. spalio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą VšĮ RVUL pateiktus R. G. daiktus: 1) kelnes (1 vnt.) (PADIS ID: 25803), 2) striukę (1 vnt.) (PADIS ID: 25804), 3) megztinį (sukarpytą) (1 vnt.) (PADIS ID: 25800), 4) kojines (1 pora) (PADIS ID: 25801), 5) apatinius (1 vnt.) (PADIS ID: 25802); pagal 2024 m. spalio 16 d. įtariamojo A. B. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimtus jo lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius (supakuoti voke), pagal 2024 m. spalio 24 d. R. G. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimtus jo lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius (supakuoti voke), pagal 2024 m. lapkričio 7 d. A. Š. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimtus jos lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius (supakuoti voke), pagal 2024 m. lapkričio 7 d. G. R. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimtus jo lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius (supakuoti voke) – saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.