Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas 14 kartų iš kurių paskutinius:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (atliko bausmę 2015 m. vasario 10 d.);

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme (atliko bausmę 2017 m. vasario 1 d.);

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme (atliko bausmę 2018 m. vasario 22 d.);

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2020 m. rugpjūčio 25 d. lygtinai paleistas iš kalėjimo neatlikęs 4 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2021 m. sausio 1 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus; 2023 m. balandžio 14 d. lygtinai paleistas neatlikęs 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir J. V. pasiųstas atlikti 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 20 d.),

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant (skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai J. V. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir iš J. V. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 1 330 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Pagal AB „Regitra“ duomenų bazę transporto priemonės Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. P. (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

2023 m. balandžio 17 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane J. V. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (b. l. 68–76).

II. Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminiu tyrimu metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktą, kuriame nurodyta, kad kaltinamąjį sustabdę pareigūnai nustatė, jog kaltinamajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kaltinamasis nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių, BPC skambučio garso įrašą, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus pripažįsta, kad kaltinamasis J. V. 2024 m. vasario 10 d. apie 13.51 val. Vilniaus r. Šatrininkų sen., Grigaičių k., Medelyno g. 22, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2024 m. vasario 10 d. 13.51 val. pirmos patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2024 m. vasario 10 d. 14.08 val. antros patikros metu alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus. Akivaizdu, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 10 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės bei paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikė. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami J. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad J. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, automobilį vairavo neblaivus. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju J. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, idealioji sutaptis.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonių apsvaigus nuo alkoholio bei draudimo vairuoti transporto priemones, taigi itin šiurkščiai pažeidė KET. Kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi už analogišką nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepasidarė, o nagrinėjamuoju atveju ne tik nepaisė įstatyme įtvirtintų draudimų vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, bet ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pats kaltinamasis patvirtino supratęs, jog šiam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, jog vairuoja automobilį neblaivus bei neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo dalyviams, kaltinamasis ignoravo elementarius saugumo reikalavimus.

Kaltinamasis teistas (b. l. 115–133), baustas administracine tvarka (b. l. 134–137), atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad kalėjime dirba. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdžius, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina maksimali 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė bei už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu (šiuo atveju vieną trečdalį sudaro 4 mėnesiai) bei skiriama 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad J. V. taip pat teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu J. V. (J. V.) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir J. V. paskirta subendrinta 7 (septynių) mėnesių ir 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis J. V. šiuo metu atlieka subendrintą bausmę, nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę būtina subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi kaltinamasis šiuo nuosprendžiu inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina pagal BK 63 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės dalis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi, dalis ir J. V. paskiriama 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikotarpis nuo 2024 m. vasario 10 d. 13.51 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 10.39 val. kai J. V. buvo laikinai sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi, atlikta bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2024 m. rugsėjo 25 d.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise J. V. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018).

Be to, BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti – jau buvo skirta ankstesniais teismo baigiamaisiais sprendimais: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu 3 metų terminui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu 4 metų terminui, be to, kaltinamajam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, viršijantis daugiau kaip šešis kartus leistiną alkoholio koncentracijos ribą, todėl teismas kaltinamajam, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, skiria draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad transporto priemonė Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. P. (b. l. 51). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. P. nežinojo apie nusikalstamą veiką, joje nedalyvavo. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio turto vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal VĮ „EMPREKIS“ išrašą šio automobilio kaina su PVM 3 480 eurai (el. b. l. 69). Tad, iš kaltinamojo išieškotina 3 480 Eur, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė iš kaltinamojo išieškoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nurodytą konfiskuotino turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 73 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Taigi, šiuo nuosprendžiu bendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones nėra teisinio pagrindo.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 162,50 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam J. V. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamojo laisvės teisminio nagrinėjimo metu buvo suvaržytos, jis pats negalėjo tinkamai pasirūpinti atstovu ir jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami be gynėjo. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtas gynėja advokatė Danutė Kisinienė. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo skirtas nepriklausomai nuo jo valios, kaltinamojo laisvė šiuo metu suvaržyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VI. Procesiniai klausimai

J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 94, 99). Specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos paskelbus nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. V. (V.) pripažinti kaltus padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, J. V. (V.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu bei J. V. (V.) paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. (V.) paskirtą 1 (vienerių) metų bausmę sumažinti trečdaliu ir J. V. (V.) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių bausmę iš dalies subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi subendrintos paskirtos bausmės dalis ir J. V. (V.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2024 m. vasario 10 d. 13.51 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 10.39 val. kai J. V. buvo laikinai sulaikytas ir atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį, kuria buvo subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 bei 4 dalimis, J. V. (V.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, J. V. (V.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš J. V. (V.) išieškoti automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 480 (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. AB „Regitra“ pranešti apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kitas kardomąsias priemones, paskirtas J. V. (V.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti paskelbus nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.