Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims – G. G., atstovaujamai pagal įstatymą I. F., VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. G. (5, 9 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po J. G. mirties liko butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (6-8 b. l.). 2016-11-29 Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarė Vykinta Jokantaitė – Birbilienė paliudijo, kad po J. G. mirties notaro biure paveldėjimo byla nėra pradėta (10 b. l.).

Pareiškėjas nurodė, kad laiku kreiptis dėl paveldėjimo jam sutrukdė tai, jog jis buvo nepilnametis, be to, nežinojo apie tai, kad atsirado palikimas, ir jam laiku nebuvo suteiktos teisinės paslaugos.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjo teigimu, J. G. testamento nesurašė ir jokio turto testamentu nepaliko. Pagal įstatymą, J. G. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jo sūnus D. G. ir dukra G. G. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Suinteresuotas asmuo G. G. nesikreipė į notaro kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo pagal įstatymą, išdavimo.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido beveik 11 metų.

Pareiškėjas nurodo, kad jis apie po tėvo mirties atsiradusį palikimą nieko nežinojo, pilnametystės sulaukė tik (duomenys neskelbtini), ir jo vardu palikimo niekas nepriėmė. Sulaukęs pilnametystės, išvyko gyventi į užsienį. Tik 2014 m. pokalbio su motina metu sužinojo, kad po jo tėvo mirties atsirado palikimas. Kadangi jis tuo metu gyveno užsienyje, pavedė termino palikimui priimti pratęsimo klausimą išspręsti vienai teisinių paslaugų įmonei ir advokatei, tačiau dėl nežinomų priežasčių teisinės paslaugos jam nebuvo suteiktos.

Teismo vertinimu asmuo, nesilaukęs įstatymuose nustatyto pilnametystės amžiaus, neturi galimybių savarankiškai priimti palikimo, todėl nurodyta aplinkybė vertintina kaip objektyvi aplinkybė, dėl kurios nebuvo priimtas J. G. palikimas iki (duomenys neskelbtini).

Rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas apie atsiradusį palikimą sužinojo tik 2014 m., pareiškėjas nepateikė. Išrašas iš Gyventojų registro departamento patvirtina, kad pareiškėjas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, jog nežinojimas apie paveldimą turtą nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bei, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taip pat ir gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teismo vertinimu būtent aplinkybė, kad tiek pareiškėjas, tiek ir kiti jo šeimos nariai buvo užsienyje, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas gyveno kartu su savo šeimos nariais, palaikė su jais artimus ryšius, lėmė tai, kad pareiškėjas pavėluotai sužinojo apie atsiradusį palikimą. Paminėtina, kad ir suinteresuoto asmens G. G. bei jos įstatyminės atstovės I. F. procesinis elgesys šioje byloje iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginius apie silpnus šeimos ryšius.

Iš pareiškėjo pateiktos į bylą 2014-09-12 teisinių paslaugų sutarties Nr. 039/14 ir kasos pajamų orderio (11-13 b. l.) matyti, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi dėl teisinių paslaugų (konsultacijų, procesinių dokumentų surašymo) suteikimo į IĮ „Teisinių paslaugų spektras“. 2015-02-23 atstovavimo sutartis (14 b. l.) patvirtina, kad advokatei K. P. pavesta atstovauti pareiškėją civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis Lietuvos teismų sistemoje duomenų apie pradėtas civilines bylas dėl J. G. palikimo priėmimo ar termino palikimui priimti pratęsimo nerasta. Iš atstovavimo sutarties Nr. 81 (15 b. l.) matyti, kad pareiškėjas 2016-11-29 kreipėsi į šioje byloje jį atstovaujantį advokato padėjėją dėl jo atstovavimo civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Byloje esančios pažymos ir išrašai iš viešųjų registrų patvirtina, kad duomenų gavimas bei pasiruošimas šiai civilinei bylai galėjo užtrukti iki 2017-07-19 pareiškimo pateikimo teismui. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir pats savarankiškai gali pateikti pareiškimą teismui bei tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, pareiškimas pateiktas jo atstovo. Todėl spręstina, kad teisinių žinių neturėjimas galėjo apriboti pareiškėjo galimybes pratęsti terminą palikimui priimti.

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, pratęsti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Pratęsti D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti tėvo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.