Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą yra nuskaičiuojamos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Antstolė V. Ž. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir nurodė, kad pareiškėja praleido skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo senaties terminą, nustatytą CPK 512 straipsnyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Nustatė, kad antstolė V. Ž. nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. A2.2.-9983-818/2013 dėl 300 Lt (86,88 Eur) išieškojimo iš B. M. (buvusi pavardė – B.), išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. 2014 m. sausio 15 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-9609, S-9610, dėl skolos išieškojimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-9312, S-9313 vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir areštavo 821 Lt (237,77 Eur) skolininkės lėšų.Teismas sprendė, kad pareiškėja nesutinka su antstolės 2014 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-9312, S-9313 vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo buvo areštuotos skolininkės lėšos – 821 Lt (237,77 Eur). Iš antstolės patvarkymo nustatė, kad pareiškėja buvo supažindinta su skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka bei skundo pateikimo terminais. Antstolė skundžiamus procesinius veiksmus atliko 2014 m. rugpjūčio 20 d., atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nurodytas naikinamasis terminas yra praleistas, kadangi pareiškėja su skundu dėl antstolės 2014 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo skundą antstolei pateikė tik 2016 m. lapkričio 29 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja B. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti. Prašo atnaujinti apskundimo terminą ir jos skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėti iš naujo.Nurodo, kad apskundimo terminas praleistas dėl to, kad tuo metu kai gavo antstolės patvarkymą areštuoti sąskaitą, neturėjo lėšų įsigyti vokų, markučių ir kitų kanceliarinių priemonių, nes jos sąskaita pataisos namuose buvo užblokuota.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. Ž. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. A2.2.-9983-818/2013 dėl 300 Lt (86,88 Eur) išieškojimo iš B. M. (buvusi pavardė – B.), išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.Įstatymas reglamentuoja, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis, todėl jį praleidus, nebegali būti atnaujinamas nei teismo, nei antstolio.Taigi, pasibaigus naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme ir todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014, kt.).Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja skundžia antstolės V. Ž. 2014 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėja B. M. (Bunkutė) skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų pateikė 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo skundžiamų veiksmų atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundas teisme nenagrinėtinas, nes paduotas praėjus daugiau nei devyniasdešimčiai dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo. Ta aplinkybė, kad apeliantė neturėjo lėšų įsigyti vokų, markučių ir kitų kanceliarinių priemonių, nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti imperatyvia įstatymo norma.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.