- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2FB-1848-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21475-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Intrum Lietuva“, V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Intrum Lietuva“, V. S., antstolės Audronė Adomaitienė ir Vida Daugirdienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuriuo prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“.
2. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma akivaizdžiai viršija 25 MMA Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pareiškėja nurodė, kad bendras pareiškėjos įsiskolinimas yra apie 52 400 Eur.
3. Pareiškėja nurodė, kad kartu su tuometiniu sutuoktiniu V. S. priėmė sprendimą įsigyti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Sudarius vartojimo paskolos sutartį su AB „Nordea“ banku (dabar – „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, Bankas), netrukus prasidėjo 2008-2009 m. pasaulinė ekonominė krizė. Pareiškėjos sutuoktinis, kurio gaunamos pajamos ekonominio pakilimo laikotarpiu iš esmės buvo šeimos finansiniu pagrindu, nebepajėgė dengti įmokų pagal minėtą vartojimo paskolos sutartį. Tuometiniam kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį ir kreipusis į teismą dėl skolos ir palūkanų bei delspinigių priteisimo, antstolė Vida Daugirdienė pradėjo susidariusio įsiskolinimo kreditoriui išieškojimą pagal vykdomąjį raštą. Įsigytas žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau jį pardavus gautų piniginių lėšų nepakako įsiskolinimui padengti. Bendroji šeimos finansinė padėtis tik sparčiai blogėjo, todėl V. J., iki tol daugiausiai dėmesio skyrusi nepilnamečių vaikų auginimui ir išlaikymui, pradėjo dirbti tam, kad skolų našta sutuoktiniui būtų kuo menkesnė ir bent pamėgintų iš dalies sugrąžinti skolas – kiekvieną kalendorinį mėnesį buvo vykdytos išskaitos iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus. Pareiškėjos šeimą ištiko santykių krizė, kuri lėmė santuokos nutraukimą teisme. Bankas nesutiko paskolą padalinti perpus abiem fiziniams asmenims, todėl skoliniai įsipareigojimai (atsakomybė) liko solidariems skolininkams – pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui. Pasibaigus skyrybų procesui, pareiškėja faktiškai liko be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), draugei priklausančiame būste. Pareiškėja nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Kadangi pareiškėja atsidūrė ties galima skurdo rizikos riba, nedelsdama išvyko dirbti į Airijos Respubliką. Įvertinus Lietuvos ir Vakarų Europos valstybių išsivystymo bei pragyvenimo lygio skirtumus, taip pat – infliaciją, pareiškėjos darbo užmokestis nėra didelis – sudaro apie 1 400 Eur/ mėn., atskaičius mokesčius, todėl išgyventi sudėtinga. Vis dėlto pareiškėja dengia susidariusius įsiskolinimus kreditoriams – kiekvieną mėnesį atskaitomos lėšos antstoliams (po 40-50 Eur/ mėn.), dėl ko pragyvenimui lieka tik nedidelė lėšų suma. Pareiškėja nurodė į Lietuvą grįžtanti periodiškai, tačiau nori kaip įmanoma greičiau sugrįžti į Lietuvą dirbti bei mokėti mokesčius savo šaliai, kurti gyvenimą kartu su savo šeima, nes Lietuvoje pasiliko pareiškėjos tėvai, vaikai, kiti artimieji. Tačiau šiuo metu to padaryti negali Lietuvoje esančio menko atlyginimų dydžio ir neproporcingai didelės skolų naštos. Pareiškėja mato, kad jos gaunamos pajamos nėra pakankamos, jog ji galėtų išgyventi, užsitikrinti orią senatvę ateityje bei per protingą terminą grąžinti visą likusią nepadengtų skolų sumą, šiuo metu siekiančią apie 52 400,35 Eur, neįskaitant kasdien skaičiuojamų vykdymo išlaidų ir palūkanų, dėl kurių augimo pagrindinė skola nemažėja. Pareiškėja turi sąskaitas AB SEB bankas (Nr. (duomenys neskelbtini), likutis: 1,06 Eur), taip pat Airijoje, „Allied Irish Banks (AIB)“ (Nr. (duomenys neskelbtini), likutis: 33,66). Pareiškėja nurodė, kad jos minimaliems (būtiniesiems) jos poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį (iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo) bus reikalinga 1 060 Eur suma, kuri susideda iš: 600 Eur maistui (apie 20 Eur dienai), 100 Eur transportui (įskaitant maršrutą Lietuva – Airija, vykimą į/ iš darbo vietos, apsipirkti), 30 Eur ryšiams (telekomunikacijų paslaugos), 40 Eur aprangai, avalynei, buities prekėms, 40 Eur higienos reikmenims, kirpyklai, 50 Eur vitaminams, vaistams, sveikatos priežiūrai, 200 Eur būsto išlaikymui. Pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, į specialiai jai atidarytą depozitinę sąskaitą įsipareigoja vesti ne mažiau kaip 340 Eur/ mėn. (darbo užmokesčiui padidėjus – visas pinigines lėšas, viršijančias prašomą patvirtinti būtinųjų išlaidų sumą). Pareiškėja nurodė neturinti nuosavybės teise transporto priemonių, akcijų, vertybinių popierių, taip pat nėra asmenų, kurie būtų jai skolingi.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. J. palaikė savo pareiškimą ir prašė iškelti jai bankroto bylą remiantis pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais.
Atsiliepimas
5. Antstolė Audronė Adomaitienė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2019-05-02 priimtas vykdymui 2018-08-30 Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. eL2-24100-1052/2018 dėl 5004,84 Eur solidarios skolos su 5,00 proc. metinėmis palūkanomis išieškojimo iš skolininkės V. J. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Pagal vykdomąjį dokumentą liko neišieškota 5004,84 Eur skolos ir 1046,03 Eur metinių palūkanų bei 746,69 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai V. J. antstolė prašė nagrinėti teismo nuožiūra antstolei teismo posėdyje nedalyvaujant.
6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas, iškeltina fizinio asmens bankroto byla
7. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
8. Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja turi tokius skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra suėję: 1) kreditoriui UAB “Intrum Lietuva” pagal 2018-08-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-24100-1052/2018 – vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/01564 likę neišieškota 5004,84 Eur skolos ir 994,07 Eur palūkanų; 2) kreditoriui UAB “Intrum Lietuva” pagal 2010-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 495-2N – vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/01501 likę neišieškota 25 052,47 Eur skolos ir 19 059,93 Eur palūkanų; 3) antstoliams, vykdantiems priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos, yra susidarę vykdymo išlaidos: antstolei Vidai Daugirdienei – 908,06 Eur, antstolei Audronei Adomaitienei – 746,69 Eur. Iš viso pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai pagal pateiktus duomenis sudaro 51 766,06 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga pareiškėjos pareiškimo pateikimo teismui metu buvo 730 Eur. Darytina išvada, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, sudaranti 51 766,06 Eur, viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
10. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėja taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Pareiškėja turi sąskaitas AB SEB bankas (Nr. (duomenys neskelbtini), likutis: 1,06 Eur), taip pat Airijoje, „Allied Irish Banks (AIB)“ (Nr. (duomenys neskelbtini), likutis: 33,66), iš kurių matyti, kad jose esantis lėšų likutis yra mažesnis nei 50 Eur. Akcijų ar kito turto pareiškėja nurodė neturinti. Pareiškėja nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 1400 Eur atskaičius mokesčius, pareiškėja dirba bendrosios operatorės pareigose, darbovietė - „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Esminis skolininkų interesas - grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių - atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos gražinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veikią, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatu kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
13. Teismas pažymi, kad pareiškėjos turimas solidarus įsiskolinimas kartu su kitu skolininku V. S. viršija 50 000 Eur. Esant solidariam įsiskolinimui, kreditorius turi teisę reikalauti visos sumos iš kiekvieno skolininko, todėl pareiškėjos prievolė kreditoriui negalėtų būti pripažinta pasibaigusia iki visos teismo priteistos skolos grąžinimo. Teismas šioje byloje neturi pagrindo vertinti kito solidaraus skolininko galimybių prisidėti prie esamos skolos grąžinimo.
14. Esant tokiems bylos duomenims, nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos, kurias sudaro tik pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, net joms ateityje ir padidėjus (pagal pareiškėjos paaiškinimus ir bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad yra tikimybė, jog pareiškėjos pajamos gali padidėti labai ženkliai), pareiškėjai neturint jokio kito turto, leistų įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta V. J. nemokumo sąlyga, t. y. jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog ji yra pajėgi visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų per protingą laikotarpį.
15. Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
16. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, o subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į žmogaus amžių, išsimokslinimą, patirtį bei faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis nustatyto 3 metų laikotarpio, nes būtent tik šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos skolos susidarė ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti pareiškėjos elgesio laikotarpiu, kuris nepatenka į minėtą periodą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos skolos susidarė dėl to, kad iš jos solidariai su buvusiu sutuoktiniu priteista ženklaus dydžio skola už negrąžintą paskolą žemės sklypui įsigyti. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negauta duomenų apie konkrečius pareiškėjos sandorius, kurių sąžiningumas keltų abejonių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad byloje paskutinių trejų metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikotarpiu nenustatyta tokių pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, lėmę nemokumo atsiradimą, taip pat nenustatyta sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Be to, vadovaujantis fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 str. nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 str. 2 d. 14 p., 10 str. 1 d. 4 p.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla.
18. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai V. J. fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
19. Pareiškėja nurodė, kad jos būtiniems poreikiams patenkinti būtina 1 060 Eur suma. Teismas pažymi, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
20. Savo poreikiams kiekvieną mėnesį patenkinti pareiškėja nurodė 1 060 Eur sumą, kurią sudaro: 600 Eur maistui (apie 20 Eur dienai), 100 Eur transportui (įskaitant maršrutą Lietuva – Airija, vykimą į/ iš darbo vietos, apsipirkti), 30 Eur ryšiams (telekomunikacijų paslaugos), 40 Eur aprangai, avalynei, buities prekėms, 40 Eur higienos reikmenims, kirpyklai, 50 Eur vitaminams, vaistams, sveikatos priežiūrai, 200 Eur būsto išlaikymui. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos poreikiams būtinos sumos dydžio, vertina, kad pareiškėjos nurodyta suma pagrįsta iš esmės minimaliais poreikiais ir išlaidomis jiems patenkinti, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Airijoje, todėl teismas laiko, jog yra pagrindas nustatyti 1 060 Eur sumą, kaip reikalingą pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui. Išaiškintina, kad 1060 Eur sumą teismas nustato iki mokumo plano patvirtinimo, kreditoriai turi teisę pritarti ir didesnei sumai, kuri turėtų būti skiriama pareiškėjai. Esant šioms aplinkybėms, iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nustatytina 1 060 Eur suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti (FABĮ 6 str. 3 d. 4 p.).
21. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti V. J. bankroto procesą pateikė bankroto administratorius UAB „Stiprus žmogus“, byloje taip pat pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (FABĮ 13 straipsnio 7 dalis). Bankroto administratoriaus nurodyta, kad administravimo išlaidos, reikalingos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, būtų 213,80 Eur. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų pirmiau įvardyto bankroto administratoriaus skirti administruoti V. J. bankroto proceso, nenustatyta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas bankroto administratoriumi skiria UAB „Stiprus žmogus“.
22. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ administravimo išlaidų pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 213,80 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, bankroto administratorius patvirtino, kad jis būtent tokią sumą laiko pakankama. Dėl to nustatytina 213,80 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
23. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
24. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis bei civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
iškelti V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.
Paskirti V. J. bankroto administratoriumi UAB „Stiprus žmogus“, j. a. k. 304073963, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA274 (veiklos adresas: Maironio g. 23-1, Vilnius).
Patvirtinti 213,80 Eur sumą, kurią bankroto administratorius UAB „Stiprus žmogus“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį V. J. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 1 060 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti V. J. aptarnaujančioms kredito įstaigoms AB SEB bankas, „Allied Irish Banks (AIB)“, bankroto administratoriui, antstoliams Vidai Daugirdienei, Audronei Adomaitienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.