- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-2981-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- J. V., I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovams J. V. ir I. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nustatyti jai ir atsakovams J. V., I. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Greita Geodezija“ parengtą planą: atsakovams naudotis paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „3“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1); ieškovei naudotis paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „2“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).
2. Ieškovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 837/1556 dalys, o atsakovams– 719/1556 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas– 0,1556 ha. Sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kuris lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovams. Namo dalį ieškovė įsigijo pagal 1983-03-22 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, o kita namo dalis iki 1998-08-20 priklausė I. K.. Ieškovė paaiškino, jog su I. K. pagal savo pasirinkimą naudojosi prie namo buvusia valstybine žeme. Vykdant žemės reformą, ieškovei ir I. K. buvo suteikta teisė išpirkti sklypą. Ieškovė su I. K. 1995-05-10 pasirašė susitarimą, pagal kurį susitarė ieškinyje nurodytą sklypą išpirkti pagal notarų biurui pateiktą 1995-03-22 namų valdos žemės sklypo ribų planą. Pastarajame buvo patvirtinta, kad ieškovė išpirks 837 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „2“, o I. K. – 719 kv m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „3“. Tokiu būdu ieškovė ir I. K. prieš valstybinės žemės sklypo dalies išpirkimą susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčių interesus (nuo senų laikų įėjimas į ieškovės žemės sklypo dalį suformuotas iš (duomenys neskelbtini), o kito bendraturčio – iš (duomenys neskelbtini)).
3. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir I. K. buvo įsitikinę, kad sudarė teisiškai galiojantį susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau naudojimosi tvarkos sąlygos nebuvo įtrauktos į valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir tvarka neregistruota. Būdami teisiškai neišprusę, ieškovė ir I. K. to nesuprato. Kita vertus, aplinkybė, kad naudojimosi sklypu tvarka nebuvo įregistruota viešajame registre, negali paneigti faktiškai susiklosčiusios ir nustatytos naudojimosi tvarkos. Apie tai, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nėra įregistruotas ir notariškai patvirtintas, ieškovė sužinojo, kai pradėjo gauti nutarimus dėl administracinio nusižengimo už sklypo dalies, kurios savininkais šiuo metu yra atsakovai, nepriežiūrą. Savo sklypo dalimi atsakovai nesinaudoja, nesirūpina, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimu nesidomi. Kilus ieškovės ir atsakovų nesutarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos, pastaroji turi būti nustatyta teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodytoje vietoje su šeima gyvena 38-erius metus, taip pat į tai, kad faktinė naudojimosi tvarka sklypu yra daugelį metų nusistovėjusi, o atsakovai žemės sklype negyvena, juo nesirūpina.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad ieškovės ir I. K., kuriam priklausiusią sklypo dalį yra įgiję atsakovai, susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo įregistruotas viešajame registre, todėl jis nėra privalomas. Teigė, jog šiuo metu žemės sklype yra daugiau statinių, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamąjį namą ir (ar) kitus statinius, esančius žemės sklype, ieškovė rekonstravo ir (ar) pastatė savavališkai, nederindama jų vietos sklype. Kadangi ieškovės pateiktame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte yra pažymėti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (pvz., šiaurės rytinėje sklypo dalyje plane „MN“ pažymėtas statinys), ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos plano projektas laikytinas netinkamu ir ydingu. Žemės sklypas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos patvirtinimo“ patvirtintą specialųjį planą – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemą – patenka į Utenos gatvės tęsinio, susijungiančio su Linkmenų gatve, raudonąsias linijas. Taigi atsakovams, jeigu būtų patenkintas ieškinys, gali būti priskirta naudotis ta žemės sklypo dalis, per kurią suplanuota tiesti gatvę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-30 sprendimu ieškinį patenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1556 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 837/1556 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 719/1556. Nurodytą sklypo dalį ieškovė įsigijo, sudariusi 1995-11-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/95-8528, o atsakovai nusipirko sklypo dalį iš ankstesnio savininko I. K. pagal jų 1998-08-20 pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-5078. Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso bylos šalims. Dalį namo ieškovė įsigijo, sudariusi 1983-03-22 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2809, o atsakovai jiems priklausančią namo dalį nusipirko iš buvusio savininko I. K. kartu su 719/1556 dalimis žemės sklypo pagal paminėtą 1998-08-20 pirkimo sutartį. Be nurodyto gyvenamojo namo žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti kiemo statiniai (tualetai, tvora), taip pat kiti statiniai, kurie kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai nėra registruoti. Ieškovės ir I. K. 1995-05-10 pasirašytas ir notarine tvarka įformintas susitarimas patvirtina, kad jie susitarė bendrai išpirkti anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypą, tačiau minėtas susitarimas nebuvo išviešintas.
7. Sprendime nurodyta, jog ieškovės siūlomos teisiškai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas atitinka racionalumo, patogumo kriterijus ir faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Pagal ieškovės pateiktą projektą savininkams būtų priskirtos naudotis atskiros sklypo dalys, bendrai naudotis žemės nepaliekant. Kiekviena sklypo dalis yra suformuota taip, kad turi atskirus įėjimus nuo Utenos ar Linkmenų gatvių. Priešingo fakto atsakovai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovai neišsakė svarių atsikirtimų, kurie paneigtų ieškovės poziciją, kad jos siūlomas naudojimosi tvarkos variantas iš esmės atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovės paaiškinimai, liudytojų I. K. (kaimynės), J. P. (ieškovės dukros) ir L. Š. (buvusios ieškovės svainės) parodymai, duoti 2021-08-11 teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš tai, kai atsakovai iš I. K. nusipirko sklypo ir gyvenamojo namo dalį, buvo susiklosčiusi tokia praktika, pagal kurią ieškovė ir I. K. naudojosi konkrečiomis ieškinyje nurodyto žemės sklypo dalimis, orientuotomis į konkrečias puses ir gatves. Tokie paaiškinimai ir parodymai tiesiogiai dera su aplinkybe, kad ieškovė ir I. K. sudarė ir pasirašė 1995 m. namų valdos sklypo planą, kuriame aiškiai atskirtos savininkams priskirtos naudotis sklypo dalys.
8. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog nėra pakankamai svaraus pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad namų valdos sklypo planas buvo parengtas, atsižvelgiant į ieškovės ir I. K. faktiškai susiklosčiusią ir nusistovėjusią sklypo naudojimo praktiką. Sprendime taip pat nurodyta, jog iš ieškovės pateiktų sklypo nuotraukų matyti, kad sklypą faktiškai galima atskirti į dalis, vizualiai atitinkančias namų valdos sklypo plano duomenis, pagal sklypo išsidėstymą, jame esančius riboženklius ir naudojimo intensyvumą (nuotraukos 20200608_115132, 20201013_122306, 20201013_122318, 20210509_123936): matyti, jog viena sklypo dalis yra naudojama intensyviau nei kita, sklypo dalys iš dalies atskiros fizinėmis kliūtimis (pvz., metaliniais vamzdžiais). Netiesiogiai aplinkybę, kad buvo nusistovėjusi tokia faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri atitinka esminius namų valdos sklypo plano duomenis, patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė statybos darbus vykdė toje sklypo dalyje, kurią ir prašo paskirti jai naudotis. Priešingas aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
9. Skundžiamame spendime taip pat nurodyta, jog pagal UAB „Greita geodezija“ parengtą planą ieškovei ir atsakovams būtų paskirtos naudotis konkrečios žemės sklypo dalys, kurios atitiktų bylos šalių idealiąsias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad bendraturčiams, patenkinus ieškinį, tektų dalys, kurios pagal savo naudingąsias savybes nėra vienodo vertingumo, atsakovai nepateikė. Vien tik atsakovų nuomonė, kad sklypo dalis, apibrėžta koordinatėmis 3-27-26-25, yra jiems nevertinga, nes jie neturi intereso ja naudotis, negali būti įvertinta kaip pakankama pripažinti, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą atsakovams būtų priskirta naudotis sklypo dalis, kuri būtų mažiau vertinga nei dalis, kuri turėtų būti paskirta naudotis ieškovei. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Greita geodezija“ planą, būtų apribotos bendraturčių galimybės prieiti prie jiems priklausančių statinių. Vien tik atsakovų subjektyvi abejonė tuo, kad tarpas, pažymėtas koordinatėmis 25-26, galimai yra per siauras, nėra pakankama pripažinti, jog naudojimosi tvarkos plano sprendiniai yra ydingi. Nurodyta, jog į žemės sklypo savininkams ieškovės siūlomas paskirti naudotis sklypo dalis patektų tik konkretiems savininkams priklausantys ir (ar) jų naudojami statiniai.
10. Sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ieškovės paaiškinimus ir pateiktas 1998-11-26 UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas Nr. 98/680a, sklypo planą su projektuojamais buitinių nuotekų tinklais ieškovė savo lėšomis atliko jai priklausančios namo dalies komunikacijų prijungimą prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovai be pagrindo teigia, jog turi objektyvų lūkestį naudotis ieškovės įrengtais tinklais, kuris turėtų būti ginamas, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovės ieškinį.
12. Apeliantai palaiko savo procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išdėstytą poziciją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose taisykles, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams, kadangi ne atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės pateiktas projektas, pagal kurį ji siekia žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra netinkamas, o būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti priešingai – t. y. kad jos pateiktas plano projektas yra tinkamas ir atitinka visus tiek įstatymo jam keliamus reikalavimus, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus.
13. Apeliantai laikosi pozicijos, jog ieškovės pateiktame plane pavaizduota tikrovės neatitinkanti faktinė ir teisinė padėtis, jame yra pažymėti pastatai, kurie nėra įregistruoti (pvz., šiaurės rytinėje sklypo dalyje plane „MN“ pažymėtas statinys), gyvenamojo namo plotas yra didesnis, lyginant su pavaizduotu 1995 m. namų valdos sklypo plane. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad plane pavaizduoti, tačiau neįregistruoti statiniai ieškovei priklausytų nuosavybės teise. Taip pat, kad neįregistruoti, bet žemės sklype faktiškai esantys, t. y. naujai pastatyti ar rekonstruoti (išplečiant jų plotą) statiniai, žemės sklype būtų buvę pastatyti ir (ar) rekonstruoti teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, gavus žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių (t. y. atsakovų) sutikimą dėl statybos ir (ar) rekonstrukcijos.
14. Skunde teigiama, jog aplinkybė, yra ar nėra susiklosčiusi faktinė naudojimosi bendru daiktu tvarka, ar ta tvarka yra ar nėra nusistovėjusi ir ilgalaikė, neatleidžia nė vieno iš bendraturčių nuo pareigos laikytis CK imperatyviai nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos. Net ir susiklosčiusi faktinė naudojimosi bendru daiktu tvarka nereiškia, kad bet kuris bendraturtis tiek bendrame daikte apskritai, tiek bendro daikto dalyje, kuria faktiškai naudojasi (juo labiau nesant bendraturčių susitarimo dėl to), gali elgtis vien tik savo nuožiūra.
Šalies argumentai
15. Apeliantai paaiškina, jog ieškovės siūlomas ir teismo nustatytas pailgos konfigūracijos žemės sklypo naudojimas mažina naudingąsias sklypo, ir ypač atsakovams priskirtos naudotis dalies, savybes: pavyzdžiui, į šiaurę ir rytus nuo gyvenamojo namo susidariusi „siaura kišenė“ (ribų posūkiai 3-27-26-25) visiškai netinkama racionaliam, efektyviam ir ekonomiškam žemės naudojimui, ši sklypo dalis atsakovams nenaudinga, į rytus nuo gyvenamojo namo atsakovai neturi turto, kuriuo galėtų ir turėtų poreikį naudotis, todėl ši sklypo dalis, priešingai nei teigia ieškovė, nėra vertinga, atsakovai neturi poreikio ir intereso naudotis šia sklypo dalimi. Ši sklypo dalis gali būti naudojama tik patekti (prieiti) iki ieškovės savavališkai pastatyto statinio, plane pažymėto „MN“,kitiems racionaliems, efektyviems tikslams šis atsakovams priskirtas žemės plotas negali būti naudojamas. Tokiu būdu teismo sprendimu buvo sumažinta atsakovams priklausanti žemės sklypo vertinga, t. y. efektyviam naudojimui (o ne tik „turėjimui“) tinkama dalis. Atsakovų turimo turto dalis buvo paversta nenaudingu plotu, kuriame atsakovai negalės užsiimti racionalia veikla. Ir atvirkščiai, į rytus nuo gyvenamojo namo yra ieškovės pastatyti gyvenamojo namo priestatai ir plane jos pažymėtas statinys „MN“, todėl būtų daug racionaliau, jei nurodyta sklypo dalimi (siauru praėjimu iki ieškovės nurodyto statinio „MN“) naudotųsi pati ieškovė. Pabrėžia, kad šios „siauros kišenės“ atsiradimą ir susiformavimą žemės sklype lėmė būtent neteisėti, savavališki, su atsakovais nederinti, ieškovės veiksmai: gyvenamojo namo priestato (2MG) pastatymas ir visiškai naujo statinio MN pastatymas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime nurodo, jog apeliantai, nesutikdami su ieškovės pateiktu plano projektu, tačiau neinicijuojant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, turėjo teisę pateikti prieštaravimus, taip pat savo projektą, jeigu, jų manymu, prašoma patvirtinti ieškovės naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės siūlomą projektą yra netinkama bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliantai taip pat nepateikė alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat nepateikė teismui prašymo leisti jiems pateikti savo siūlomą naudojimosi tvarkos planą bei suteikti laiko tokiam planui parengti.
Šalies argumentai
17. Ieškovė teigia, jog 1998-08-17 d. nekilnojamo turto registro pažymėjime Nr.292166 yra nurodyta, kad jos pastatai yra inventorizuoti bet neįregistruoti. Apeliantai tapo ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies bendraturčiais, sudarę 1998-08-20 žemės su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-5078. Tai reiškia, kad apeliantai prieš minėto sandorio sudarymą žinojo arba turėjo žinoti, kad pastatai turto registre nėra įregistruoti, bet faktiškai minėtame žemės sklype buvo ir dėl to nereiškė ieškovei pretenzijų dėl pastatų statybos būtent šioje žemės sklypo vietoje bei vis tiek nusipirko žemės sklypo dalį, neatsižvelgę į ieškovės kitus statinius, kurie faktiškai stovėjo žemės sklype. Ieškovė namo dalies rekonstrukciją bei statybą vykdė pagal jos ir buvusio bendraturčio I. K. nustatytą bei 1995-05-10 notariškai patvirtintą žemės sklypo naudojimo tvarką bei 1999-06-24 išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R99-367.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime nurodyta, jog apeliantai, norėdami pagrįsti savo teiginį dėl minėto žemės sklypo dalių skirtingo vertingumo, galėjo kreiptis į turto vertintojus, kurie pagal UAB „Greita geodezija“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą galėjo jiems pateikti profesionalią išvadą dėl žemės sklypo dalių vertingumo. Apeliantai to nepadarė, dėl to jie nepateikė tinkamų įrodymų dėl žemės sklypo dalių vertingumo. Ieškovė pažymėjo, kad minėto žemės sklypo Utenos g. 43, Vilniuje, paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pagal žemės plotą jie yra vienodo vertingumo, žemės sklypas yra miesto centre, tai yra kraštinis sklypas namų kvartale, pagal pateiktus planus jame nėra vandens tvenkinio, nėra išskirtinių apribojimų. Įėjimas į apeliantų namo dalį yra atskiras nuo ieškovės ir seniai suformuotas iš kitos gatvės, t. y. Linkmenų g., nes bendraturčių sklypas yra tarp Linkmenų ir Utenos gatvės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
22. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
23. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų, teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
24. Nustatyta, jog ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1556 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 837/1556 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise– 719/1556. Nurodytą sklypo dalį ieškovė įsigijo, sudariusi 1995-11-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/95-8528, o atsakovai nusipirko sklypo dalį iš ankstesnio savininko I. K., sudarę 1998-08-20 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-5078. Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso bylos šalims. Dalį namo ieškovė įsigijo pagal 1983-03-22 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2809, o atsakovai jiems priklausančią namo dalį nusipirko iš buvusio savininko I. K. kartu su 719/1556 dalimis žemės sklypo pagal paminėtą 1998-08-20 pirkimo – pardavimo sutartį. Be nurodyto gyvenamojo namo žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti kiemo statiniai (tualetai, tvora), taip pat kiti statiniai, kurie kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai nėra įregistruoti. Ieškovės ir I. K. 1995-05-10 pasirašytas ir notarine tvarka įformintas susitarimas patvirtina, kad jie susitarė bendrai išpirkti anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypą. Namų valdos žemės sklypo ribų planą pasirašė tiek ieškovė, tiek I. K.. Tačiau susitarimas ir planas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Kreipdamasi į teismą, ieškovė pateikė UAB „Greita geodezija“ parengtą planą ir prašė atsakovams naudotis paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „3“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1); ieškovei naudotis paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „2“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sulyginus UAB „Greita geodezija“ su 1995-03-22 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu, darytina išvada, kad planai iš esmės sutampa. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus duomenis, priėjo išvadą, jog ieškovės siūloma sklypo naudojimosi tvarka atitinka faktinę nusistovėjusią šalių sklypo naudojimosi tvarką, kurią atsakovai perėmė iš buvusio savininko ir iki šiol dėl to nebuvo kilę ginčų. Atsakovai nepateikė plano, nustatančio kitokią sklypo naudojimosi tvarką, tačiau su ieškovės pateiktu planu nesutiko. Atsakovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, jog teismas nepagrįstai jiems perkėlė įrodinėjimo naštą.
26. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami, svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, teisminių ginčų dėl šios tvarkos nebuvo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 17 straipsniai).
27. Ieškovė pateikė faktinės naudojimosi tvarkos įrodymus (aprašyti pirmosios instancijos teiusmo sprendimo 17 ir 18 punktuose): liudytojų parodymai, 1995 m. namų valdos sklypo planas, nuotraukos (ieškinio zip. Priedas Nr.1, 2021-02-17 Ieškinys.pdf 49 – 56 lapai), iš kurių matyti, kad viena sklypo dalis naudojama intensyviau, kita – mažiau ir kuriose pavaizduotos sklypo dalis ribojančios kliūtys. Ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos projektas atitinka įstatymų reikalavimus, imperatyvius nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, kaip vieną iš kasacinio teismo praktikoje nurodytų naudojimosi žemės sklypu nustatymo kriterijų.
28. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kad ieškovės pateiktas projektas atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus, kito projekto nepateikė. Taigi apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir būtų kitaip įvertinti šalių pateikti įrodymai, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau neatsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad ieškovės projektas užtikrina bendraturčiams patogų naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, o atsakovai savo reikalavimą iš esmės grindžia tik tuo, kad jie norėtų žemės naudojimosi sąlygų, atitinkančių jų subjektyvius norus.
29. Pažymėtina, jog vandentiekį ir kanalizaciją į ieškovei priklausančią namo dalį įsivedė ieškovė (jai išduotos UAB „Vilniaus vandenys“ 1998-11-26 Nr. 98/680 techninės sąlygos (ieškinio zip. Priedas Nr. 1, 2021-02-17 Ieškinys.pdf 24 lapas)), todėl atsakovų interesas gauti priėjimą prie šių komunikacijų pagrįstai nėra ginamas. Ieškovės savavališkai pastatyti pastatai yra ieškovei paskirtoje naudotis žemė sklypo dalyje, tad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui įtakos nedaro, o šių pastatų likimas – ne šios bylos dalykas. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ne perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovams, o šiems įrodymų nepateikus, išsprendė bylą ieškovės naudai. Teismas išanalizavo ieškovės pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad jie patvirtina ieškovės pozicijos teisingumą, patenkino ieškinį, konstatuodamas, kad atsakovai ieškovės pateiktų įrodymų nenuginčijo. Toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas CPK 178 straipsnio nuostatas pritaikė teisingai. Sprendimas taip pat yra tinkamai motyvuotas ir priimtas, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
30. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Dėl to panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 500 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti jai iš atsakovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, po 750 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-30 sprendimą.
Priteisti ieškovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos