Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovės advokatės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovės skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. S. nubausta už tai, kad 2024 m. sausio 17 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini), MDAS sistemoje muitiniam įforminimui buvo pateikta importo deklaracija Nr. 24LTLC0100IM014FB8, deklaruojama prekė – „Indukcinės keptuvės Zyle“. Prekes muitinei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovė J. S.. Minėta deklaracija buvo nukreipta dokumentiniam patikrinimui, kurio metu PMĮ Klaipėdos „Centro“ postas nustatė, kad klaidingai deklaruota prekių faktūrinė vertė. Prekių vertė nurodyta 17 867,44 USD (22 deklaracijos langelis). Dėl neteisingų duomenų pateikimo pakito mokestinė prievolė į didesnę vertę, dėl to susidarė 226,00 Eur muito ir 1 534,00 Eur PVM nepriemoka. Iš viso pasikeitusi mokestinė prievolė sudaro 1 760,00 Eur (35,2 BBND). Tokiais savo veiksmais ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento(ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies a papunkčio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje , dėl ko jai paskirta 300 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovės advokatės Ž. V. skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Skunde apygardos teismui neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, tačiau nesutinkant su J. S. paskirta bauda, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti šios nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos nuobaudos individualizavimo kontekste.

7. ANK 212 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas netiksliai ir (ar) neišsamiai pateikė informaciją muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitaip suklaidino muitinę, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Šioje administracinio nusižengimo byloje J. S. Institucijos Nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skunde bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas įvertino visas šioje teisinėje situacijoje aktualias aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą J. S. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai šiuo atveju iš tiesų neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių J. S. turėtų būti neskirta bauda.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Taigi, švelnesnės nei įstatyme numatyta, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo arba apskritai jų neskyrimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išskirtiniais atvejais, kas leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje turi būti nustatytos ir tam tikros išskirtinės, ne kiekvienam atvejui būdingos, aplinkybės.

12. Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau visų pirma pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės pateiktus argumentus. Iš esmės analogiški skundo autorės argumentai yra atkartojami ir skunde apygardos teismui, nepateikiant jokių naujų duomenų, į kuriuos nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas, taigi šioje nutartyje glaustai pažymėtini tik svarbiausi motyvai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundas netenkintinas. Nors skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau akcentuojama ir tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl rašymo apsirikimo klaidos, kuomet nurodant galutinę importuojamų prekių sumą sąskaitoje J. S. pateikė tokiu pat pavadinimu „Total“ pažymėtoje apatinėje eilutėje nurodyta 17 867,44 USD, o ne aukščiau esančioje eilutėje nurodytą 25 612,60 USD sumą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tai, kad nagrinėjamu atveju J. S. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tai yra itin išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste. Be to, būdama savo srities specialistė, J. S. iš tiesų turėjo būti atidi bei rūpestinga duomenų muitinei teikimo metu, o kilus neaiškumams dėl importuojamų prekių galutinės vertės, tai išsiaiškinti kreipiantis į prekes perkantį ar parduodantį asmenį ir tik tuomet teikti duomenis muitinei. Byloje esanti sąskaita faktūra (administracinio nusižengimo tyrimo b. l. 7), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra itin sudėtingos struktūros, joje nėra nurodytas didelis skaičius prekių ar sumų, nors joje nurodomos dvi „Total“ eilutės, tačiau vis tik aiškiai matyti ir gerokai didesnė, galutinė, prekių suma. Tai, kad sąskaitoje faktūroje galutinė importuojamų prekių suma buvo nurodyta ne paskutinėje eilutėje, tačiau kiek aukščiau, J. S., kaip asmeniui, teikiančiam atstovavimo muitinėje paslaugas, neturėjo būti išskirtinai ekstraordinarinė aplinkybė, nes ne visos skirtingų užsienio valstybių išrašomos PVM sąskaitos faktūros yra analogiškos.

13. Skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad importuotojas buvo pateikęs išankstinį pavedimą, apmokant atsiradusius mokesčius pagal teisingą 25 612,6 USD sumą, šiuo atveju taip pat negali būti laikoma išskirtine aplinkybe. Sutiktina su apylinkės teismo nutartyje dėstomais argumentais, kad aplinkybė, jog J. S. teiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra neteisingi, nustatė pati muitinė, dėl ko, pagal Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punktą, taisyti muitinėje priimtą deklaraciją neleidžiama, be to, nustatyti, kad mokesčiai buvo sumokėti už teisingą 25 612,6 USD importuojamų prekių sumą šiuo atveju nėra galimybės, nes išankstinis mokesčių apmokėjimas buvo sumokėtas bendrai, pagal daugiau nei vieną deklaraciją. Kita vertus, šiuo atveju pareiga pateikti teisingus duomenis kilo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S., todėl tai, kad tam tikra mokesčių suma buvo sumokėta iš anksto bei be kita ko, negalint tiksliai nustatyti, kad ji buvo sumokėta būtent dėl teisingos 25 612,6 USD sumos, nekeičia fakto, jog muitinei pateiktoje deklaracijoje duomenys buvo nurodyti neteisingai. Tai, kad šios deklaracijoje padarytos klaidos iš karto nepastebėjo muitinės pareigūnas šiuo atveju taip pat nelaikytina aplinkybe, sudarančia galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visų pirma, pareiga muitinei pateikti teisingus duomenis kyla muitinės tarpininko atstovui (Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis), be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančio fragmentiško administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir muitinės darbuotojo susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog J. S. buvo informuota apie tai, kad jos pateikta deklaracija yra tokioje būsenoje, kuomet jos taisymas yra nebeįmanomas, klausiant kokį mokėjimo būdą ji norėjo pasirinkti (administracinio nusižengimo b. l. 9), taigi tai suponuoja išvadą, kad buvo aiškinamasi ne dėl neteisingos pinigų sumos deklaracijoje nurodymo, tačiau dėl pasirinktino mokėjimo būdo.

14. Nagrinėjamu atveju Institucija, J. S. paskirdama baudą, įvertino tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, ji padarė dėl neatsargumo, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka ji bausta keturis kartus, paskirtas baudas yra sumokėjusi, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau ankstesni administraciniai nusižengimai nėra susiję su nusižengimais prekybai, finansų sistemai ir oficialiajai statistikai (ANK XV skyrius). Taigi, šių aplinkybių visetas sudarė pagrindą J. S. paskirti minimalią straipsnio sankcijoje paskirtą baudą, tačiau jos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, visikai neskirti nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad J. S. paskirta bauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti baudos. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus arba elgtis neapdairiai, tikintis išvengti administracinės atsakomybės.

16. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovės Ž. V. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovės Ž. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovės Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.