Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo A. C. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2014 m. liepos 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį buvo surašytas už tai, kad jis apie 1.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,67 promilių girtumas), šlapinosi ant namo sienos, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokia veika kvalifikuota pagal ATPK 174 str.

Institucija administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo persiuntė apylinkės teismui.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas atmetamas.

Apygardos teismas, išnagrinėję skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai, nesilaikydama įstatymo reikalavimų, bylą dėl sprendimo priėmimo perdavė apylinkės teismui.

ATPK 224 straipsnis ir 225 straipsnis reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams. ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys – bauda ir administracinis areštas. Pagal ATPK 29 straipsnio nuostatas administracinio arešto skyrimo galimybė suteikiama tik teismui. ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą gali perduoti tik motyvuotu nutarimu.

Sisteminis šių normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog bylose dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, o esant tam tikroms aplinkybėms, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t.y. teismui, o įstatyme nurodytas toks bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad bylos perdavimas turi būti teisiškai pagrįstas. Aukščiau paminėta ATPK 29 straipsnio nuostata leidžia daryti išvadą, jog bylą dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas nuobaudos rūšies parinkimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei manantis, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, tokį savo sprendimą motyvuoja nutarime perduoti bylą teismui. Tačiau šios įstatymo nuostatos neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai apskritai negali nagrinėti bylų dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų ir visos jos besąlygiškai turi būti perduotos nagrinėti apylinkės teismui.

Darytina išvada, kad tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), individualiai įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir jį padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį, gali spręsti, ar yra pagrindas skirti pažeidėjui griežtesnę iš ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų rūšį – administracinį areštą, ir tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus, byla gali būti perduodama teismui, vadovaujantis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Nagrinėjamu atveju Institucija to nepadarė, bylą teismui nagrinėti perdavė nemotyvuotu nutarimu, todėl apylinkės teismas pagrįstai medžiagą grąžino Institucijai.

Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su teismo argumentu, jog Institucijos nutarime nurodyti motyvai yra abstraktūs, jie nėra konkretūs ir iš tiesų nepagrindžia būtinybės šią bylą nagrinėti teisme. Institucija vien formaliai remiasi Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-538-491/2013, visiškai neatsižvelgdama ir neįvertindama realių pačios griežčiausios sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo galimybių, t. y. neįvertindama nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių - pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pažeidėjo elgesį po pažeidimo padarymo charakterizuojančių aplinkybių ir pan. Tokių aplinkybių nenurodoma ir skunde. Vien kaltės forma ir neblaivumas, neįvertinus pažeidėjo asmenybės, ankstesnių baustumų, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nepagrindžia realios administracinio arešto skyrimo galimybės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. asmenybė nėra charakterizuojama neigiamai – jis anksčiau nei už analogiško pobūdžio pažeidimus, nei už kitokius pažeidimus administracine tvarka nebaustas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (administracinio teisės pažeidimo bylos lapai 6, 9), duomenų, kad būtų teistas, nėra.

Institucija skunde nurodo iš esmės vienintelį motyvą, t. y. kad teismo nutarimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai, o būtent Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-538-491/2013 išdėstytai pozicijai, tačiau aukštesnės instancijos pažymi – nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, vis dėlto būtina nepamiršti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), todėl teismų sprendimai, priimti nesivadovaujant imperatyviomis įstatymo nuostatomis, negali būti laikomi betarpiška ir vienareikšmiai taikytina praktika. Minėtoje teismo nutartyje išsakyta nuomonė dėl aptariamos kategorijos bylų žinybingumo besąlygiškai tik teismams, nepanaikina ATPK 225 straipsnio 1 dalyje išdėstytų įstatymo nuostatų, todėl negali būti taikoma visoms administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje, byloms. Be to, turi būti vadovaujamasi aktualia, t. y. nauja praktika. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas nutartyse administracinėse bylose Nr. ATP-781-785/2014, ATP-811-785/2014, ATP-920-785/2014 yra konstatavęs, kad sisteminis ATPK 224 str., 225 str., 29 str. bei 287 str. nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog bylose dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, o teismui byla gali būti perduodama tik motyvuotu Institucijos nutarimu. Nutarimas turi būti pagrįstas aplinkybėmis, pagrindžiančiomis realią griežčiausios ATPK 174 str. sankcijoje numatytos nuobaudos – administracinio arešto skyrimo galimybę.

Apylinkės teismas nusprendė bylą grąžinti Institucijai taip pat ir tuo pagrindu, jog byla Varėnos rajono apylinkės teisme ir taip negalėtų būti nagrinėjama, nes čia dirba A. C. motina. Aukštesnysis teismas pažymi, jog pats savaime šis pagrindas neužkerta kelio Institucijai bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui, nes nešališkumo, objektyvumo principo užtikrinimui yra numatyti kiti teisiniai instrumentai. Nepaisant to, apygardos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad Institucijos nutarimas dėl bylos perdavimo nagrinėjimui teismui yra nemotyvuotas, todėl nepagrįstas ir neteisėtas, todėl sprendimas bylą perduoti nagrinėti Institucijai laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių Institucijos skundas netenkinamas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.