Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 pagal ieškovės I. T. (dabar Ž.) patikslintą ieškinį atsakovui J. T. dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ir atsakovo J. T. priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys EOS Credit Funding DAC, veikianti per atstovę uždarąją akcinę bendrovę „Legal Balance“, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė santuoką, sudarytą tarp I. T. ir J. T., įregistruotą 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 425, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. T. paliko iki santuokos turėtą pavardę - ,,Ž.”, atsakovui J. T. paliko jo santuokinę pavardę – „T.“; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. sausio 24 d.; priteisė ieškovei I. T. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, jog po santuokos nutraukimo ieškovės I. T. ir atsakovo J. T. prievolė kreditoriams Bigbank AS filialui ir Aleksandrui Selezniovui yra solidari; įpareigojo ieškovę I. T. asmeniškai įvykdyti prievolę (vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04743 sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas) kreditoriui antstoliui Aleksandrui Selezniovui pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017; priteisė iš atsakovo J. T. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė.

2019 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė ir priteisė J. T. iš ieškovės I. T. 421,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Patikslintame prašyme pareiškėja nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, nes nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo faktinių aplinkybių, neišreikalavo įrodymų apie atsakovo J. Truncės turtą, pajamas, taip pažeistos teisės normos ir principai, tarp jų, CPK 263 straipsnio nuostata, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau šiuo atveju apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl procesas šiuo pagrindu negali būti atnaujintas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Pareiškėjos argumentai, susiję su, jos vertinimu, pažeistomis teisės normomis, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Iš pareiškėjos prašymuose atnaujinti procesą dėstomų argumentų visumos matyti, kad pareiškėja siekia, jog tam tikri instancinės kontrolės tvarka patikrintu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręsti klausimai būtų sprendžiami iš naujo, renkami nauji įrodymai, tačiau tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.