Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-726-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: e2A-726-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24469-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: viešosios įstaigos „Transporto kompetencijų agentūra“
Atsakovas: J. G.

Kategorijos

1.3.2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-726-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24469-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 1.3.7.3; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos „Transporto kompetencijų agentūra“ ir atsakovo J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Transporto kompetencijų agentūra“ ieškinį atsakovui J. G. ir atsakovo J. G. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Transporto kompetencijų agentūra“ dėl darbo ginčo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau – ieškovė, Agentūra) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. G. (toliau – atsakovas) dėl darbo ginčo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. DGKS-4435 darbo byloje Nr. APS-131-9959, kuriuo ieškovė buvo įpareigota sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir sumokėti atsakovui iš Agentūros 4770,53 Eur žalos atlyginimą, ir prašydama atsakovo reikalavimus, teiktus darbo ginčų komisijai, atmesti bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. atsakovas buvo pripažintas konkurso į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas (toliau – Konkursas) laimėtoju, dėl ko 2019 m. vasario 1 d. Agentūra kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), prašydama pateikti informaciją apie atsakovą. 2019 m. vasario 18 d. STT pateikė ieškovei informaciją apie atsakovą. Nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 6 d. atsakovas dirbo Agentūros direktoriaus pavaduotoju, jam šias pareigas eiti buvo pavesta laikinai, iki kol į šias pareigas bus priimtas darbuotojas. 2019 m. kovo 4 d. buvo gautas atsakovo pasiūlymas atleisti jį iš pareigų šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d., išmokant jam 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2019 m. kovo 4 d. buvo sudarytas šalių susitarimas dėl atsakovo atleidimo šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d., išmokant jam 4 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2019 m. kovo 5 d. buvo priimtas Agentūros direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ir padarytas įrašas atsakovo darbo sutartyje apie darbo sutarties pasibaigimą nuo 2019 m. kovo 6 d. Ieškovė nesutinka su atsakovu sudaryti darbo sutartį, kuria atsakovui būtų pavesta eiti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, nes atsakovas yra išreiškęs savo valią nedirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, šalių susitarimu savo iniciatyva jis nutraukė visus darbo santykius su Agentūra, be to, atsakovas viešojoje erdvėje yra ne kartą pareiškęs, jog neketina dirbti Agentūroje, jis viešu pareiškimu yra atsisakęs dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, taip pat atsakovas nuo 2019 m. birželio 13 d. pradėjo eiti Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas, kurios yra nesuderinamos su Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigomis – Civilinės aviacijos asociacija vienija juridinius asmenis, susijusius su privačia aviacijos veikla bei verslu, šios asociacijos veiklos tikslas yra verslo skatinimas, veiklos sritis – konsultacinė valdymo veikla, todėl atsakovas, eidamas Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas, atstovauja civilinės aviacijos versle dirbančių įmonių interesus, tuo tarpu Agentūra vykdo civilinės aviacijos, įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą, vykdo nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas, nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose, Agentūros direktoriaus pavaduotojui pavesta įgyvendinti viešosios įstaigos tikslus ir uždavinius, nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pasiūlymus ir kitos funkcijos, susijusios su civilinės aviacijos valstybine priežiūra, dėl ko šios pareigos yra tarpusavyje nesuderinamos ir keltų nuolatinį interesų konfliktą, todėl atsakovas negali vykdyti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigų. Agentūra yra išmokėjusi atsakovui 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, taip kompensuodama jo pajamų netekimą laikotarpiu iki jis susiras kitą darbą, todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas, nes tokiu būdu jis siekia gauti dvigubą kompensaciją iš Agentūros.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad direktoriaus pavaduotojo pareigos ir laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigos yra skirtingos, jis nuo 2019 m. kovo 6 d. buvo atleistas iš darbo ne iš direktoriaus pavaduotojo pareigų, bet iš Saugos ir kokybės valdymo skyriaus projektų vadovo pareigų, kuriam buvo laikinai pavesta eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas ir funkcijas, jo atleidimas iš darbo šalių susitarimu nėra ir negali būti suprantamas kaip jo pašalinimas iš iki atleidimo pradėjusio vykti, bet dar nesibaigusio Konkurso direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti – jis šalių susitarimu pasitraukė iš darbo tuo metu užimamose pareigose pas ieškovę, bet jokiu būdu ne iš nurodomo Konkurso, apie kurio rezultatus jis šalių susitarimo sudarymo metu (t. y. 2019 m. kovo 4 d.) nežinojo, nei jo pateiktame prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nei šalių susitarime nėra nuodyta, kad jis atsisako toliau dalyvauti Konkurse ar atsisako užimti jam siūlomas pareigas, ar kad jis atleidžiamas iš direktoriaus pavaduotojo pareigų. Būdamas atleidžiamas iš darbo pas ieškovę šalių susitarimu, atsakovas pats prisiėmė riziką, kad Konkurso baigtis gali būti jam nepalanki, kad nelaimėjęs Konkurso, negalės užimti direktoriaus pavaduotojo pareigų pas ieškovę arba, kad jų negalės užimti STT pateiktos pažymos pagrindu arba negavęs Valstybės saugumo departamento leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, be to, jį atleidus iš darbo pas ieškovę šalių susitarimu, kartu nutrūko ir jo turėtas 15 metų ir 3 mėnesių nepertraukiamas darbo stažas pas ieškovę (į šį laiką yra įskaitomas ir jo dirbtas laikas Civilinės aviacijos administracijoje iki jos reorganizavimo prijungimo būdu prie ieškovės), dėl šios priežasties, net ir jam vėl pradėjus dirbti pas ieškovę, jis neteks daug socialinių garantijų, susijusių su ilgamečiu darbu darbovietėje, todėl būtent šių garantijų netektys ir rizika neužimti direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl galimai pralaimėto Konkurso, neigiamos STT išvados ar galimai užsitęsusių teisėsaugos institucijų tyrimų, reputacijos praradimų, sąlygojo šalių susitarimą tokia finansine apimtimi, koks jis buvo sudarytas. Pati ieškovė darbo santykių nutraukimą šalių susitarimu nelaikė Konkurso į direktoriaus pavaduotojo pareigas pasibaigimu ir pagrindu nesudaryti darbo sutarties su juo, nes 2019 m. gegužės 3 d. atsakyme ieškovė atsakovui nurodė negalinti realizuoti Konkurso rezultatų ir jo skirti į pareigas dėl jo atžvilgiu vykdomo patikrinimo, kas, atsakovo vertinimu, parodo, jog ieškovė tyčia vengė priimti jį į direktoriaus pavaduotojo pareigas dėl to, kad atliekamas tyrimas jo nepriekaištingai reputacijai nustatyti, bet ne dėl to, kad jis buvo atleistas iš Agentūros šalių susitarimu, dėl ko tariamai pasibaigė ir vykęs Konkursas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Ieškovė, argumentuodama savo sprendimą nepriimti jo į direktoriaus pavaduotojo pareigas darbo ginčo eigoje, buvo nenuosekli ir nuolat keitė savo poziciją – pirmiau ji savo 2019 m gegužės 3 d. atsakyme atsakovui nurodė, kad yra negalinti realizuoti Konkurso rezultatų ir skirti jo į pareigas dėl jo atžvilgiu vykdomo patikrinimo, vėliau savo 2019 m. birželio 5 d. atsiliepime darbo ginčų komisijai buvo nurodžiusi, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta dėl Lietuvos transporto saugos administracijos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. gegužės mėnesio vykdyto tyrimo bei dėl, baigus tyrimą, kreipimosi į teisėsaugos institucijas ir Viešųjų pirkimų tarnybą dėl jo tariamos galimai padarytos nusikalstamos veikos ir viešųjų pirkimų vykdymo pažeidimų teisinio įvertinimo. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad jis pats inicijavo esamų darbo santykių nutraukimą su ieškove yra formali, nes jis dar dirbdamas pas ieškovę savo iniciatyva ieškovės tuometiniam laikinajam vadovui (direktoriui), taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kaip ieškovės savininkės, atsakingiems atstovams buvo siūlęs atlikti savo galimai nusikalstamų veiksmų ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, kai jis vadovavo Civilinės aviacijos administracijai, vidinį tyrimą, taip pat buvo siūlęs nusišalinti nuo tuo metu užimamų pareigų pas ieškovę bei kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas bei Viešųjų pirkimų tarnybą, tačiau tokį jo pasiūlymą ieškovė atmetė ir nesutiko tokio tyrimo atlikti tol, kol jis dirbs Agentūroje ir neišeis iš darbo savo prašymu ar šalių susitarimu. Viešoje erdvėje žurnalistų pateikta informacija yra ne tikslus atsakovo žodžių citavimas, o žurnalistinį tyrimo vykdžiusio ir su juo ne kartą bendravusio žurnalisto subjektyvus situacijos įvertinimas, apibendrinant interviu metu jo išsakytas mintis bei išreikštas emocijas. Net ir darant prielaidą, kad viešoje erdvėje yra tiksliai atkartotos jo išsakytos mintys, valia ir ketinimai, jis nėra besąlygiškai atsisakęs dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, priešingai, jis ne kartą tiek tiesioginiais, tiek konkliudentiniais veiksmais yra išreiškęs norą dirbti pas ieškovę. Atsakovas Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas pradėjo eiti pačiai ieškovei visiškai nepagrįstai ir neteisėtai vengiant įvykdyti įstatymuose nustatytą pareigą – sudaryti su juo, kaip Konkursą direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti laimėjusiu asmeniu, darbo sutartį, dėl tokios pareigos nevykdymo jis negavo iš ieškovės planuotų pajamų (darbo užmokesčio) – netekęs socialinio draudimo, negaudamas priklausančio darbo užmokesčio ir negalėdamas išlaikyti savo šeimos, mažamečių vaikų, užtikrinti savo būtinųjų poreikių tenkinimo, taip pat nežinodamas, kiek laiko užtruks visi teisminiai procesai dėl Agentūros įpareigojimo sudaryti darbo sutartį su juo, atsakovas buvo priverstas ieškotis alternatyvių pajamų šaltinių – ieškotis darbo, atitinkančio jo turimą išsilavinimą, sukauptą dalykinę ir profesinę patirtį bei kvalifikaciją, dėl šių priežasčių jis priėmė sprendimą priimti pasiūlymą sudaryti terminuotą darbo sutartį su Civilinės aviacijos asociacija, tačiau, atsakovo vertinimu, toks sprendimas jokiu būdu nereiškia jo atsisakymo ar pretenzijų į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas – jei ieškovė vis dėlto sudarytų su juo darbo sutartį direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, jis Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas eitų tik laikinai, t. y. iki to momento, kol tokia darbo sutartis būtų sudaryta, nuo jos sudarymo momento jis, vengdamas ieškovės nurodomo interesų konflikto, iš šių pareigų nedelsiant pasitrauktų. Nurodė, kad Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas pradėjo eiti ir darbo užmokestį už šių pareigų ėjimą pradėjo gauti ne nuo 2019 m. birželio 13 d., kaip visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodė ieškovė, bet nuo 2019 m. liepos 22 d. ir jo šiose pareigose gaunamas darbo užmokestis (pajamos) yra žymiai mažesnis, nei tas, kurį jis gautų, jei su juo ieškovė sudarytų darbo sutartį direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti. Atsakovo įsitikinimu, išeitinės išmokos tikslas darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu atveju yra ne tik lėšų suteikimas minimaliam darbuotojo pragyvenimui iki tol, kol jis suras darbą arba gaus nedarbo išmoką, bet tokios išeitinės išmokos išmokėjimas gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, minimaliai kompensuoti jam jo turėto 15 metų ir 3 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo pas ieškovę nutrūkimą ir dėl šios priežasties, net ir jam vėl pradėjus dirbti pas ieškovę, jo socialinių garantijų, susijusių su ilgamečiu darbu darbovietėje, netekimą, minimaliai kompensuoti jo turėtą riziką neužimti direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl galimai pralaimėto Konkurso, neigiamos STT išvados ar galimai užsitęsusių teisėsaugos institucijų tyrimų, reputacijos praradimų, galų gale, nesant imperatyvaus įstatyminio įpareigojimo išmokėti šalių susitarimu atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką, tokios išmokos išmokėjimas sietinas ir su darbdavio siekiu įvertinti darbuotoją, atsidėkoti jam už pasiektus ilgamečius darbo veiklos rezultatus pas darbdavį, todėl, net ir esant išmokėtai išeitinei išmokai nutraukus prieš tai galiojusią darbo sutartį šaliu susitarimu, jo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą negauto darbo užmokesčio pavidalu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. nėra ir negali būti vertinamas kaip jo siekis gauti dvigubą kompensaciją iš ieškovės.

Šalies argumentai

5. Atsakovas pateikė ieškovei priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė įpareigoti Agentūrą sudaryti su juo, kaip Konkurso laimėtoju, darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms ir priteisti jam iš ieškovės jo dėl savalaikio darbo sutarties nesudarymo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas) – 14 301,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. (imtinai) iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai), taip pat po 159,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki sudarytos darbo sutarties įsigaliojimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis iš esmės visiškai sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria Agentūra įpareigota sudaryti darbo sutartį su juo Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, tačiau mano, jog darbo ginčų komisija netinkamai nustatė jo patirtos turtinės žalos dydį ir nepagrįstai jį sumažino. Atsakovo įsitikinimu, jis dėl Agentūros kaltės ir jos nepagrįsto bei neteisėto neveikimo (savalaikio darbo sutarties nesudarymo), laiku nebuvo įdarbintas į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, dėl ko jis negavo ir jam priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovo teigimu, Agentūra apie jo laimėtą Konkursą jį elektroniniu paštu informavo 2019 m. kovo 5 d., todėl jis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą darbo sutarčiai sudaryti skaičiuoja būtent nuo 2019 m. kovo 5 d. Agentūrai taip ir nesudarius darbo sutarties su atsakovu, kaip vykdyto Konkursą laimėjusiu asmeniu, jis pradėjo negauti planuoto darbo užmokesčio, dėl ko buvo pradėta patirti turtinė žala, kurią jis patiria iki šiol.

7. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ieškinyje išdėstytais argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies; pripažino, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu 2019 m. vasario 20 d. nesudarė darbo sutarties viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti; priteisti atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur turtinę žalą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

9. Teismas byloje nustatė, kad Agentūra ir atsakovas 2019 m. sausio 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 231, pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. sausio 7 d. pradėjo dirbti Agentūroje Saugos ir kokybės valdymo skyriaus projektų vadovu. Agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. P-4 buvo pavesta atsakovui nuo 2019 m. sausio 9 d. laikinai vykdyti direktoriaus pavaduotojo pareigas iki kol į šias pareigas bus priimtas darbuotojas. 2019 m. sausio 31 d. įvyko konkursas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, kurį laimėjo atsakovas. 2019 m. vasario 1 d. ieškovė kreipėsi į STT su prašymu pateikti informaciją apie atsakovą. STT atsakymą pateikė 2019 m. vasario 18 d. 2019 m. kovo 4 d. atsakovas pateikė pasiūlymą ieškovei atleisti jį iš pareigų 2019 m. kovo 6 d., išmokant jam 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2019 m. kovo 4 d. šalys sudarė susitarimą dėl atsakovo atleidimo iš Agentūros šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d. Agentūros direktorius 2019 m. kovo 5 d. priėmė įsakymą Nr. P-29 „Dėl darbo sutarties su J. G. nutraukimo“. Apie Konkurso laimėjimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. kovo 5 d. 2019 m. kovo 6 d. darbo sutartis, sudaryta su atsakovu, pasibaigė DK 54 straipsnio pagrindu. Atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti Agentūrą sudaryti su juo darbo sutartį ir atlyginti turtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 17 d. sprendimu įpareigojo Agentūrą sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir išieškoti atsakovui iš Agentūros 4770,53 Eur žalos atlyginimą.

10. Teismas nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punktą, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas. Pagal Aprašo 26 punktą, sprendimas priimti į pareigybę konkursą laimėjusį pretendentą arba nepriimti jo į pareigybę priimamas per 2 darbo dienas po to, kai konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą, siekiantį užimti pareigybę įmonėje ar įstaigoje. Priėmimo į pareigybę data nustatoma konkursą laimėjusio pretendento ir konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimančio asmens susitarimu.

11. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog Agentūros savininkė yra valstybė. Atsakovas, priimtas į Agentūrą projektų vadovu ir nuo 2019 m. sausio 9 d. laikinai (iki kol į pareigas bus priimtas darbuotojas) ėjęs Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, 2019 m. sausio 31 d. dalyvavo Konkurse Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti ir Konkursą laimėjo; apie Konkurso laimėjimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu 2019 m. kovo 5 d. Teismas, įvertinęs tai, kad organizuojant konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, laimėjęs Konkursą, įgijo specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį su ieškove Konkurso būdu laimėtoms Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimtas į Agentūrą projektų vadovu ir nuo 2019 m. sausio 9 d. laikinai (iki kol į pareigas bus priimtas darbuotojas) ėjęs Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, pasiūlymą atleisti jį iš pareigų nuo 2019 m. kovo 6 d. šalių susitarimu ieškovei pateikė 2019 m. kovo 4 d., pagal atsakovo pasiūlymą šalių susitarimas dėl atsakovo atleidimo iš pareigų nuo 2019 m. kovo 6 d. buvo sudarytas 2019 m. kovo 4 d., t. y., tuo metu, kai Konkurso procedūros dar nebuvo pasibaigusios, atsakovas dar nebuvo informuotas apie jo laimėjimą (vien tai, kad Konkurse asmuo dalyvavo vienas, savaime nereiškia, kad jis jį laimėjo, nes pretendentas gali nesurinkti reikiamo balų skaičiaus konkurso laimėjimui (Aprašo 18 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš karto po įvykusio Konkurso iki 2019 m. kovo 4 d. atsakovas būtų buvęs informuotas apie jo Konkurse surinktą balsų skaičių, apie ieškovės 2019 m. vasario 1 d. kreipimąsi į STT su prašymu pateikti informaciją apie atsakovą, apie ieškovės 2019 m. vasario 18 d. teigiamo atsakymo iš STT gavimą, apie jam suteiktą informaciją, jog jis laikomas Konkurso laimėtoju. Darbo sutarties grafoje apie 2019 m. kovo 6 d. darbo sutarties nutraukimą nėra atsakovo parašo. Be to, jokia dar nesudaryta darbo sutartis negali būti nutraukiama.

13. Teismas pabrėžė, kad nei pačiame pasiūlyme, nei šalių susitarime nėra nurodyta, kad atsakovas atsisako sudaryti darbo sutartį su Agentūra, jei jis būtų pripažintas Konkurso laimėtoju. Priešingai, šiuose dokumentuose buvo spręstas tik atsakovo tuo metu Agentūroje eitų pareigų pasibaigimo klausimas, tačiau ne Konkurso metu laimėtų pareigų klausimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas yra išreiškęs savo valią nedirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, nes jis buvo išreiškęs valią nedirbti pagal su juo sudarytą darbo sutartį ir laikinai eitas pareigas, bet ne pagal pareigas laimėtas Konkurso būdu.

14. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas viešojoje erdvėje yra ne kartą pareiškęs, jog neketina dirbti Agentūroje ir taip, ieškovės teigimu, jis viešu pareiškimu yra atsisakęs dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, tačiau teismas sprendė, kad ieškovės rasta informacija viešojoje erdvėje nesudaro pagrindo ieškovei besąlygiškai laikyti, jog atsakovas atsisakė sudaryti su ieškove darbo sutartį Konkurse laimėtoms pareigoms eiti, ir neatsiklausti jo apie jo valią eiti Konkurse laimėtas pareigas, juolab kai pats atsakovas 2019 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į ieškovę, teiraudamasis, kada su juo bus sudaryta darbo sutartis Konkurse laimėtoms pareigoms eiti. Be to, pati ieškovė savo 2019 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške atsakovui, jį informuodama apie Konkurso laimėjimą, nurodė, kad vėliau su juo bus susisiekta dėl dokumentų sutvarkymo.

15. Teismas taip pat nurodė, kad vien tai, jog keletą mėnesių laukdamas kada su juo bus sudaryta darbo sutartis pagal laimėtą Konkursą, atsakovas, siekdamas gauti pastovias pajamas, įsidarbino kitoje darbovietėje – Civilinės aviacijos asociacijoje prezidentu, ir darbas šiose dvejose darbovietėse vienu metu keltų interesų konfliktą, nesudaro pagrindo nesudaryti su atsakovu darbo sutarties pagal laimėtą Konkursą, nes atsakovas yra nurodęs, jog priėmus jį į darbą Agentūroje į Konkurso būdu laimėtas pareigas jis pasitrauks iš pareigų Civilinės aviacijos asociacijoje, tuo tarpu jam to neatlikus, ieškovė turėtų vadovautis įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau tik po asmens įdarbinimo pagal laimėtą Konkursą.

16. Teismas atkreipė dėmes į tai, kad pati ieškovė, 2019 m. kovo 4 d. pasirašiusi su atsakovu susitarimą dėl atsakovo atleidimo iš jo eitų pareigų pagal darbo sutartį Agentūroje, jau 2019 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške atsakovui, jį informuodama apie Konkurso laimėjimą, nurodė, kad vėliau su juo bus susisiekta dėl dokumentų sutvarkymo, o savo 2019 m. gegužės 3 d. rašte informavo atsakovą, kad vykdomas tyrimas jo nepriekaištingai reputacijai patikrinti, po kurio jis bus informuotas dėl tolimesnių ieškovės sprendimų, susijusių su jo Konkurse laimėtomis pareigomis. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad pati ieškovė jau nuo pat 2019 m. kovo 4 d. laikė, jog šalių susitarimu nebuvo sutarta dėl atsakovo atsisakymo eiti Konkurse laimėtas pareigas.

17. Įvertinęs visą bylos medžiagą teismas konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos nesudaryti su atsakovu darbo sutartį į jo Konkurso būdu laimėtas pareigas Aprašo 26 punkte nustatytu terminu, t. y. per 2 darbo dienas nuo 2019 m. vasario 18 d. STT teigiamo atsakymo gavimo. Taigi, atsakovo laimėtas Konkursas suteikė jam pagrįstų profesinių lūkesčių, kurie nagrinėjamu atveju ieškovės buvo ilgą laiką pažeidžiami, nes darbo sutartis su atsakovu pagal aukščiau teismo padarytas išvadas ir Aprašo nuostatas turėjo būti sudaryta vėliausiai 2019 m. vasario 20 d.

18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“, kuriuo nuo 2019 m. spalio 7 d. buvo pakeista Agentūros struktūra ir pakeistoje Agentūros struktūroje neliko Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, t. y. tų pareigų, kurias atsakovas turėjo eiti pagal laimėtą Konkursą. Teismas svarbia aplinkybe taip pat laikė tai, kad ieškovė visais įmanomais būdais siekė išvengti darbo sutarties su atsakovu, laimėjusiu Konkursą, sudarymo, siekė rasti jo veikloje nepriekaištingos reputacijos neatitikimo požymių, vilkino darbo sutarties su juo sudarymą, todėl teismas vertino, kad atsakovo darbas Agentūroje (jei jam būtų pasiūlytos kitos pareigos, nes Konkurso būdu laimėtų pareigų Agentūroje nuo 2019 m. spalio 7 d. nebėra) užprogramuotų tolimesnius šalių ginčus, konfliktus, naują bylinėjimąsi, trukdytų produktyviam darbui, Agentūros tikslų, uždavinių įgyvendinimui, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu 2019 m. vasario 20 d. nesudarė darbo sutarties, tačiau neįpareigojo ieškovės sudaryti su atsakovu darbo sutartį, o laikė tikslinga priteisti atsakovui už visą šį laikotarpį – nuo 2019 m. vasario 20 d. (kai darbo sutartis su atsakovu turėjo būti sudaryta) iki 2019 m. spalio 7 d. (kai Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės Agentūroje neliko) – turtinę žalą – negautas pajamas, kurias darbuotojas būtų gavęs, jei jis būtų buvęs priimtas į pareigas.

19. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė, šalių susitarimu su atsakovu nutraukusi darbo sutartį ir tuo pagrindu išmokėjusi jam jo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, visiškai nepagrįstai šią išmoką prilygina atsakovo negautų pajamų kompensavimui dėl su juo nesudarytos darbo sutarties pagal jo laimėtą Konkursą, nes išeitinė išmoka atsakovui buvo skirta dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tuo tarpu jei ieškovė būtų elgusi sąžiningai ir veikusi teisės aktų normų ribose bei sudariusi su atsakovu darbo sutartį į jo Konkurso būdu laimėtas pareigas, jį būtų privalėjusi mokėti jam darbo užmokestį, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra gavęs išeitinę išmoką dėl kitos darbo sutarties Agentūroje nutraukimo.

20. Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, teismas vadovavosi DK 152 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę turtinės žalos dydį mažinti, atsižvelgė į aplinkybę, kad nuo 2019 m. liepos 22 d. iki šios dienos atsakovas yra įsidarbinęs Civilinės aviacijos asociacijoje, kur jis dėl interesų konflikto nebūtų galėjęs dirbti, jei būtų buvęs priimtas į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl vertino jo gautas pajamas Civilinės aviacijos asociacijoje. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovas įsidarbino Vilniaus Gedimino technikos universitete, ir tai, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, tenkinanti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą kelių priežiūros ir plėtros, civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros srityse. Atsižvelgęs į byloje pateiktus negautų pajamų skaičiavimo duomenis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) teisingai bus atlyginta priteisiant jam iš ieškovės 15 000 Eur.

21. Dėl kitų šalių išdėstytų argumentų teismas nepasisakė, laikydamas, kad jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

22. Vadovaudamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas padarė išvadą, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra iš dalies pagrįsti, todėl tenkintini iš dalies. Teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu 2019 m. vasario 20 d. nesudarė darbo sutarties Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti ir priteisė atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Nors tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, teismas sprendė, kad iš esmės teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai (vertinant atsakovo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją turinį), todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

24. Teismas, įvertinęs CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino ir priteisė jam iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas nebuvo, teismas atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš ieškovės nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas atsakovo priešieškinis ir iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys: 1) ieškovės ieškinį šioje civilinėje byloje atmesti visiškai; 2) atsakovo priešieškinį šioje civilinėje byloje tenkinti visiškai: i) įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu, kaip atsakovės organizuoto ir vykdyto konkurso „VšĮ Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pavaduotojas (darbuotojo pagal darbo sutartį konkursas)“, skelbto per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje 2019 m. sausio 14 d., skelbimo Nr. 56471, laimėtoju, darbo sutartį direktoriaus pavaduotojo pareigoms, t. y. iš esmės šią Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-9959 dalį palikti nepakeistą; ii) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo dėl savalaikio darbo sutarties nesudarymo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas) – 14 301,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. (imtinai) iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai), taip pat po 159,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki sudarytos darbo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-9959 dalį dėl priteistos turtinės žalos pakeisti; 3) priteisti iš ieškovės ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas nepagrįstai atsisakė įpareigoti ieškovę sudaryti darbo sutartį su atsakovu. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad atsakovo darbas Agentūroje (jei jam būtų pasiūlytos kitos pareigos, nes Konkurso būdu laimėtų pareigų Agentūroje nuo 2019 m. spalio 7 d. nebėra) užprogramuotų tolimesnius šalių ginčus, konfliktus, naują bylinėjimąsi, trukdytų produktyviam darbui, Agentūros tikslų, uždavinių įgyvendinimui. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu nebuvo išreiškusi valios, kad ji ketina nevykdyti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovui ir ieškovė būtų įpareigota sudaryta darbo sutartį su atsakovu. Ieškovė niekada nebuvo pareiškusi, kad ji nesudarys darbo sutarties su atsakovu todėl, kad jo darbas pas ieškovę galėtų sudaryti prielaidas tolimesniems ginčams ar konfliktams. Vienintelis argumentas, kodėl ieškovė kvestionavo atsakovo galimybę įsidarbinti pas ją buvo neteisingai interpretuotas atsakovo pareiškimas www.lrytas.lt publikacijoje, kad pastarasis nemato galimybių dirbti pas ieškovę. Pastarasis teiginys ne kartą buvo paneigtas tiek paties atsakovo, tiek atmestas teismo, kaip netinkamas daryti išvadas apie atsakovo galimybes ir norą dirbti pas ieškovę.

25.2. Tai, kad dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos neliko pareigybės, į kurias turėtų būti priimtas atsakovas, kaip konkursą ieškovės direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti laimėjęs asmuo, jokiu būdu nelegalizuoja darbo sutarties su atsakovu nesudarymo ir nesukuria pagrindo teismui atsisakyti įpareigoti ieškovę darbo sutartį su atsakovu. Šiuo atveju, kai direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra panaikinta, ieškovė būtų įpareigota pasiūlyti atsakovui eiti kitas pareigas pas ieškovę, o jei tokių laisvų pareigybių, kurias galėtų eiti atsakovas pagal savo turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją pas ieškovę vis dėlto nebūtų, ieškovė turėtų galimybę atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 57 straipsnio (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) 1 dalies 1 punktą (dėl darbo funkcijos tapus pertekline), įspėjus apie tai atsakovą prieš 6 savaites iki darbo sutarties nutraukimo dienos (DK 57 straipsnio 7 dalis), taip pat sumokėjus atsakovui pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 57 straipsnio 8 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

25.3. Teismui įsiteisėjusiu teismo sprendimu išsprendus ginčą tarp šalių, šis teismo sprendimas abiejų šalių turėtų būti vykdomas ir, priešingai nei konstatavo teismas, ginčų ar konfliktinių situaciją tarp šalių, taip pat naujų bylinėjimųsi neturėtų būti. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu aiškiai išreiškė norą dirbti pas ieškovę, o ieškovė neišsakė argumentų, kodėl šie darbo santykiai galėtų kliudyti produktyviam darbui. Ilgą laiką ieškovė atmetinėjo atsakovo prašymus sudaryti su juo darbo sutartį motyvuodama tuo, kad dar trūksta informacijos, susijusios su atsakovo reputacija, todėl atsakovas, būdamas tikru dėl savo reputacijos ir neabejodamas teisinėmis galimybėmis užimti direktoriaus pavaduotojo pareigas, ilgą laiką nesudarinėjo darbo sutarčių su kitais darbdaviais. Ir tik tada, kai atsakovas, įvertinęs sistemingą ieškovės delsimą ir siekdamas išlaikyti šeimą, sudarė darbo sutartį su Civilinės aviacijos asociacija, ieškovė nedelsiant motyvavo savo atsisakymą įdarbinti atsakovą jau nebe abejonėmis dėl reputacijos, o galimu interesų konfliktu dėl naujos darbo vietos.

25.4. Nors teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, laimėjęs Konkursą, įgijo specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį su ieškove Konkurso būdu laimėtoms Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti, tačiau netenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti darbo sutartį su atsakovu, paneigė tokios atsakovui priklausančios specialiosios teisės buvimą, nesudarė pagrindų ją įgyvendinti ir realiai šios pažeistos specialiosios teisės neapgynė, neužtikrino atsakovo turėtų profesinių lūkesčių įgyvendinimo ir neužkirto kelio jų pažeidimui.

25.5. Asmeninė esamo ieškovės vadovo pozicija ar nusistatymas konkursą laimėjusio kandidato atžvilgiu negali būti teisėta priežastimi atsisakyti vykdyti atrankos konkurso komisijos sprendimą ar vilkinti atsakovo įdarbinimą bylinėjantis teisme.

25.6. Teismas sprendimu nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai tik 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Atsakovas, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 14 301,18 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas, neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. (imtinai) iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai), taip pat po 159,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki sudarytos darbo sutarties įsigaliojimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. spalio 14 d.) atsakovas negautos pajamos (negautas darbo užmokestis) sudarė 5750,64 Eur (159,74 Eur x 36 d. d.), todėl darytina išvada, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. spalio 14 d.) iš viso negavo 20 051,82 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (14 301,18 Eur + 5750,64 Eur), kuris laikytinas atsakovo patirta turtine žala (DK 152 straipsnio 1 dalis).

25.7. Teismas nepagrįstai ir labai ženkliai (beveik 6 000 Eur) sumažino iš ieškovės atsakovui priteistinos žalos dydį, neįvertino atsakovo patirtos ir vis dar šiuo metu patiriamos žalos (negautų pajamų) dydžio nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat neįvertino tikimybės, kad ieškovas gali skųsti priimtą teismo sprendimą apeliacine tvarka, o tai reikštų, jog teisminis ginčas tarp šalių nebūtų išspręstas dar tam tikrą laiko tarpą, per kurį atsakovas negautų darbo užmokesčio iš ieškovės ir tokiu būdu toliau patirtų turtinę žalą dėl savalaikio darbo sutarties nesudarymo.

25.8. Teismas, motyvuodamas atsakovui priteistą 15 000 Eur turtinės žalos dydį, tik deklaratyviai nurodė, kad atsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas iš nurodytų kitų atsakovo darboviečių, tačiau detaliau nepasisakė dėl šių pajamų dydžio, jų nelygino su pajamos, kurias atsakovas būtų gavęs iš ieškovo, jei darbo sutartis būtų buvusi sudaryta. Teismas taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad priteistos turtinės žalos dydis yra mažinamas dar ir dėl to, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, kurios tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, tačiau nenurodė kuo vadovaujantis viešajai įstaigai, kuri iš esmės nėra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir kuriai išlaikyti naudojamos jos gautos pajamos už teikiamas paslaugas ir atliktus darbus, galima sudaryti lengvatines sąlygas iš jos priteisiant su darbo užmokesčio mokėjimu susijusias išmokas. Taigi teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nevisapusiškai, netinkamai ir nevisiškai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes, neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, todėl priėmė ne visiškai pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

26. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“, kuriuo nuo 2019 m. spalio 7 d. buvo pakeista Agentūros struktūra ir pakeistoje Agentūros struktūroje neliko Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, t. y. tų pareigų, kurias atsakovas turėjo eiti pagal laimėtą Konkursą. Šis teismo sprendime nurodytas motyvas yra pakankamas pagrindas atmesti atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę sudaryti darbo sutartį su atsakovu direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta nuo 2019 m. spalio 7 d., todėl atsakovo reikalavimas sudaryti darbo sutartį, priimant atsakovą į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, negali būti tenkinamas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, būdama vienintele Agentūros dalininke, turi teisę organizuoti jos veiklą ir organizacijos struktūrą taip, kaip mano efektyviausia, ir tokios jos teisės teismas negali riboti. Agentūros dalininkė sprendžia, kuri pareigybė Agentūros veikloje yra reikalinga, o kuri ne. Agentūros dalininkei nusprendus, kad Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybė įstaigos struktūroje nereikalinga ir ją panaikinus, ši pareigybė negali būti atkurta teismo sprendimo pagrindu.

26.2. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad tuo atveju, kai direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra panaikinta, Agentūra būtų įpareigota pasiūlyti atsakovui eiti kitas pareigas Agentūroje, o jei tokių laisvų pareigybių nėra, atleisti jį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Neegzistuojant Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybei, darbo sutarties sudarymas su atsakovu yra neįmanomas. Agentūra gali priimti darbuotojus tik į tas pareigybes, kurios numatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-442 patvirtintoje Agentūros struktūroje ir Agentūros pareigybių sąraše. Priimdama atsakovą dirbti į direktoriaus pavaduotojo pareigas, Agentūra pažeistų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 3-442. DK 57 straipsnio 2, 7 ir 8 dalyse numatytos garantijos atsakovui netaikytinos, nes jos taikomos tik darbuotojams, atleidžiamiems pagal DK 57 straipsnį. Darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta iki Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo dienos (2019 m. spalio 7 d.), todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytas garantijas atleidžiamiems darbuotojams.

Šalies argumentai

27. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 15 000 Eur turtinė žala, ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo reikalavimą priteisti turtinę žalą (negautas pajamas); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

27.1. Teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas), pažeidė DK 151 ir 152 straipsniuose nustatytas turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo taisykles bei CPK 185, 197 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

27.2. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai darbo sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Padaryta žala yra būtinoji sąlyga, kuriai egzistuojant kyla kitos šalies pareiga atlyginti žalą. Atsakovas byloje patirtos žalos ir jos dydžio neįrodė, o teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nustatė atsakovui tariamai padarytą žalą. DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurias turi būti apskaičiuojamas turtinės žalos dydis. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, inter alia, atsižvelgiama į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Priimdamas sprendimą, teismas pažeidė DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus žalos dydžio įvertinimo kriterijus, todėl sprendime nustatė neproporcingai didelę turtinę žalą.

27.3. Teismas neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį apskaičiavo atsakovo negautas pajamas. Sprendime teismas nustatė, kad laiko tikslinga priteisti atsakovui turtinę žalą – negautas pajamas, kurias darbuotojas būtų gavęs, jei jis būtų priimtas į pareigas, už visą šį laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. (kai darbo sutartis su atsakovu turėjo būti sudaryta) iki 2019 m. spalio 7 d. (kai Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės Agentūroje neliko). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirta žala (negautos pajamos) teisingai bus atlyginta priteisiant jam iš ieškovės 15 000,00 Eur.

27.4. Teismas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d., nes šiuo laikotarpiu atsakovas dirbo pas ieškovę ir gavo 1729,18 Eur darbo užmokestį. Atsakovui nuo 2019 m. sausio 8 d. buvo laikinai pavesta eiti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas iki į šias pareigas bus priimtas darbuotojas. Atsakovas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose dirbo iki 2019 m. kovo 6 d. ir faktiškai gavo darbo užmokestį analogišką tam, kurį būtų gavęs, jei būtų priimtas dirbti į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai, kurie tęsėsi iki 2019 m. kovo 6 d., todėl nepagrįstai apskaičiavo atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d. Kadangi už nurodytą laikotarpį atsakovui yra sumokėtas 1729,18 Eur darbo užmokestis, nėra jokio pagrindo už šį laikotarpį skaičiuoti atsakovo negautas pajamas.

27.5. Teismas nepagrįstai priskaičiavo ir priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. (atsakovo atleidimo iš darbo) iki 2019 m. liepos 6 d., nes ieškovė yra kompensavusi atsakovo pajamų netekimą už 4 mėnesių laikotarpį, išmokėdama atsakovui 4 vidutinių darbo jo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 12 126,18 Eur sumą. Išeitinės išmokos tikslas yra po darbo sutarties pasibaigimo suteikti atleistam darbuotojui minimalių lėšų pragyvenimui užtikrinti iki jis suras naują apmokamą darbą ar gaus nedarbo socialinio draudimo išmoką. Ieškovė buvo kompensavusi atsakovui pajamų netekimą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. liepos 6 d., tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl sprendimu nepagrįstai priteisė negautas pajamas už tą patį laikotarpį. Ieškovė yra sąžiningai ir teisingai kompensavusi atsakovo negautas pajamas už protingą terminą, per kurį atsakovas susirado kitą darbą.

27.6. Teismas nepagrįstai priskaičiavo ir priteisė atsakovui negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2019 m. liepos 22 d. įsidarbino Civilinės aviacijos asociacijoje, o nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. pradėjo dirbti ir Vilniaus Gedimino technikos universitete bei gauna darbo užmokestį iš nurodytų darboviečių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba kitose darbovietėse ir gauna pajamas, teismas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė atsakovui negautas pajamas iš ieškovės už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d.

27.7. Pagal civilinės atsakomybės normas, atsakingas asmuo turi visiškai kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, t. y. grąžinti jį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Priteisdamas atsakovui žalą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d., teismas neįvertino atsakovo gaunamo darbo užmokesčio kitose darbovietėse, nenustatė, koks susidaro skirtumas tarp atsakovo gautų pajamų ir darbo užmokesčio, kurį atsakovas tikėjosi gauti, jei būtų priimtas dirbti pas ieškovę į direktoriaus pavaduoto pareigas. Pats atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie susidariusį pajamų skirtumą tarp faktiškai gautų pajamų ir pajamų, kurias atsakovas tikėjosi gauti įsidarbinęs pas ieškovę.

27.8. Vertindamas turtinės žalos dydį, teismas, privalėjo įvertinti šias faktines aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus: 1) ginčo šalis siejusius darbo santykius ir ieškovės sumokėtą darbo užmokestį atsakovui; ieškovės sumokėtą 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; atsakovo įsidarbinimą kitose darbovietėse ir darbo užmokesčio gavimą kitose darbovietėse. Net ir tuo atveju, jei žalos faktas būtų nustatytas, atsakovo negautų pajamų suma yra mažintina, išskaitant šias sumas: 1)1729,18 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui kaip darbo užmokestį už laikotarpį 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d.; 2) 12 126,18 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui kaip 4 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 3) darbo užmokesčio sumą, kurią atsakovas gavo iš kitų darboviečių laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d. (DK 152 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

28. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be argumentų išdėstytų atsakovo apeliaciniame skunde, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Nors ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d., nes šiuo laikotarpiu atsakovas dirbo pas ieškovę ir gavo 1729,18 Eur darbo užmokestį, tačiau teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovo naudai 15 000 Eur turtinę žalą negautų pajamų pavidalu už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 7 d., atskirai nedetalizavo, kokio dydžio turtinę žalą atsakovas patyrė atskirais šio laikotarpio etapais ir neišskyrė atsakovo patirtos turtinės žalos dydžio laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d. Dėl to nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad iš sprendimu atsakovui priteisto 15 000 Eur turtinės žalos dydžio tam tikrą konkretų žalos dydį (ieškovės nurodomą 1729,18 Eur ar kokį nors kitokį konkretų dydį) sudaro turtinė žala, patirta būtent šiuo laikotarpiu. Atsakovo patirta turtinė žala nėra skaičiuojama už ieškovės nurodomą laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d., todėl byloje nesant bylos šalių nurodytų ar teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl atsakovo patirtos turtinės žalos dydžio nurodytu laikotarpiu, negalima kvestionuoti viso teismo priteisto 15 000 Eur turtinės žalos dydžio, reikalaujant jį mažinti, atimant ieškovės nurodytus 1729,18 Eur. Vien tai, kad teismas sprendimu iš ieškovės atsakovui priteisė žalą ne nuo 2019 m. balandžio 3 d., kaip prašė atsakovas, o nuo 2019 m. vasario 20 d., įvertinus tai, jog priteista žala yra gerokai mažesnė už atsakovo patikslintu priešieškiniu prašytą priteisti turtinės žalos dydį, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimu priteistos žalos dydis turėtų būti dar labiau mažinamas.

Šalies argumentai

28.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai priskaičiavo ir priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. liepos 6 d., nes ieškovė neva yra kompensavusi atsakovo pajamų netekimą už 4 mėnesių laikotarpį, išmokėdama atsakovui 4 vidutinių darbo jo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, 2019 m. kovo 6 d. šalių susitarimu nutraukdama su atsakovu iki tol buvusią sudarytą darbo sutartį. Teismo pagrįstai konstatuota, jog išeitinė išmoka atsakovui buvo skirta dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tuo tarpu jei ieškovė būtų elgusi sąžiningai ir veikusi pagal teisės aktus ir sudariusi su atsakovu darbo sutartį į jo Konkurso būdu laimėtas pareigas, ji būtų privalėjusi mokėti jam darbo užmokestį, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra gavęs išeitinę išmoką dėl kitos darbo sutarties Agentūroje nutraukimo.

28.3. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad išeitinės išmokos tikslas yra po darbo sutarties pasibaigimo suteikti atleistam darbuotojui minimalių lėšų pragyvenimui užtikrinti iki jis suras naują apmokamą darbą ar nedarbo socialinio draudimo išmoką, laikytinas nepagrįstu. Su tokiu argumentu iš dalies būtų galima sutikti, jei išeitinė išmoka būtų mokama atleidžiamam darbuotojui, kai jis iš darbo atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), darbdavio valia (DK 58 straipsnis), taip pat kitais DK nustatytais atvejais ir pagrindais, kai darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama nesant darbo sutarties šalių valios (DK 60 straipsnio 3 dalis) ar įstatymas įsakmiai nustato pareigą išmokėti atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką. Tuo tarpu darbuotoją atleidžiant iš darbo šalių susitarimu (DK 54 straipsnis), įstatyme nėra nustatyta pareiga išmokėti atleidžiamam darbuotojui kokią nors išeitinę išmoką, o jos mokėjimo ar nemokėjimo klausimas paliekamas darbo sutarties šalių susitarimui. Dėl to ir išeitinės išmokos tikslas darbo santykių nutraukimu pastaruoju pagrindu atveju yra ne tik lėšų suteikimas minimaliam darbuotojo pragyvenimui iki tol, kol jis suras darbą arba gaus nedarbo išmoką, bet tokios išeitinės išmokos išmokėjimas gali turėti ir kitų tikslų (minimaliai kompensuoti atsakovui jo turėto 15 metų ir 3 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo pas ieškovę nutrūkimą; minimaliai kompensuoti atsakovo turėtą riziką neužimti direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl galimai pralaimėto konkurso, neigiamos STT išvados ar galimai užsitęsusių teisėsaugos institucijų tyrimų, reputacijos praradimų; įvertinti darbuotoją, atsidėkoti jam už pasiektus ilgamečius darbo veiklos rezultatus pas darbdavį).

28.4. Darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įpareigojimo darbuotojui, atleistam iš darbo šalių susitarimu ir gavus išeitinę išmoką, grąžinti darbdaviui darbuotojo gautą išeitinę išmoką, kai darbuotojas iš naujo sudaro darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu ir iš naujo yra įdarbinamas darbdavio įmonėje. Toks naujas darbuotojo įdarbinimas taip pat nėra teisinis pagrindas į darbuotojo pagal naująją darbo sutartį gaunamą darbo užmokestį įskaityti prieš tai darbdavio darbuotojui sumokėtas išeitines išmokas ankstesnės darbo sutarties nutraukimo atveju. Taigi, jei ieškovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir savalaikiai būtų sudariusi darbo sutartį su atsakovu, pastarasis nebūtų turėjęs pareigos grąžinti ieškovei šios sumokėtą išeitinę išmoką, o ieškovė negalėtų šią išmoką įskaityti į mokėtiną darbo sutartį pagal naująją darbo sutartį dėl direktoriaus pavaduotojo pareigų ir tokiu būdu atitinkamą laiką nemokėti viso ar dalies darbo užmokesčio atsakovui. Kadangi darbo sutartis su atsakovu turėjo būti sudaryta vėliausiai 2019 m. balandžio 3 d., atsakovo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą negauto darbo užmokesčio pavidalu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. negali būti vertinamas kaip atsakovo siekis gauti dvigubą kompensaciją iš ieškovės.

28.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dirba kitose darbovietėse (Civilinės aviacijos asociacijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete) ir gauna pajamas, teismas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė atsakovui negautas pajamas iš ieškovės už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Atsakovo gaunamos pajamos (darbo užmokestis) iš Civilinės aviacijos asociacijos per mėnesį sudarė 1634 Eur, neatskaičius mokesčių (darbo sutartis su Civilinės aviacijos asociacija buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 21 d.). Vilniaus Gedimino technikos universitete atsakovas šiuo metu taip pat jau nedirba (darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 8 d.). Universitete atsakovas buvo įsidarbinęs lektoriaus pareigose 4 valandoms per savaitę (0,1 etato), o gautas darbo užmokestis siekė vos 119,28 Eur per mėnesį, be to, toks darbas negali būti laikomas nesuderinamu su ieškovės direktoriaus pavaduotojo pareigomis, jei tokias atsakovas būtų užėmęs (tiek dėl pareigų suderinamumo, tiek dėl darbo valandų skaičiaus ir maksimalių darbo dienos normų, nustatytų įstatyme).

28.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė jo patirtos turtinės žalos ir jos dydžio. Atsakovo pateiktas negauto darbo užmokesčio apskaičiavimas iš esmės sutampa su pačios ieškovės pateiktu direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio apskaičiavimu per tą patį laikotarpį. Ieškovės apskaičiavime nurodyta bendra darbo užmokesčio suma yra didesnė, nei nurodyta atsakovo apskaičiavime vien dėl to, kad ieškovė darbo užmokestį skaičiavo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., o ne iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., iki kurios užmokestį skaičiavo atsakovas.

28.7. Teismas nepagrįstai turtinės žalos atlyginimą atsakovui priteisė tik iki 2019 m. spalio 7 d., t. y. direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo dienos. Atsakovas turtinę žalą dėl savalaikio darbo sutarties su juo nesudarymo patyrė ne tik iki 2019 m. spalio 7 d, bet ir po šios datos, patirdamas žalą ir šiuo metu. Tai, kad nuo 2019 m. spalio 7 d. neliko direktoriaus pavaduotojo pareigybės, jokiu būdu nelegalizuoja darbo sutarties su atsakovu nesudarymo ir nesukuria pagrindo atsisakyti įpareigoti ieškovę sudaryti darbo sutartį su atsakovu ir atsakovui priteisti turtinę žalą iš ieškovės tik iki 2019 m. spalio 7 d. Net ir pareigybės panaikinimo atveju ieškovė vis tiek turėtų būti įpareigota sudaryti darbo sutartį su atsakovu, kaip konkursą užimti direktoriaus pavaduotojo pareigybę laimėjusiu asmeniu.

Atsiliepimas

29. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas 2020 m. sausio 21 d. rezoliucija priėmė. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose palaikė apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, juos detalizuodamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. sausio 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 231, pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. sausio 7 d. pradėjo dirbti Agentūros projektų vadovu (t. 2, b. l. 42-43). Agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. P-4 atsakovui buvo pavesta nuo 2019 m. sausio 9 d. laikinai vykdyti direktoriaus pavaduotojo pareigas iki kol į šias pareigas bus priimtas darbuotojas (t. 1, b. l. 139–140). 2019 m. sausio 31 d. įvyko Konkursas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, kurį laimėjo atsakovas (t. 1, b. l. 135-136). 2019 m. vasario 1 d. ieškovė kreipėsi į STT su prašymu pateikti informaciją apie atsakovą, kaip asmenį, siekiantį eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas (t. 2, b. l. 39-40). 2019 m. vasario 18 d. STT pateikė ieškovei atsakymą, nurodydama, kad ji informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie atsakovą neturi (t. 2, b. l. 45-46).

33. Vadovaudamosi atsakovo pateiktu pasiūlymu, 2019 m. kovo 4 d. šalys sudarė susitarimą dėl atsakovo atleidimo iš Agentūros šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d., išmokant atsakovui 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. 1, b. l. 141-142). Agentūros direktorius 2019 m. kovo 5 d. priėmė įsakymą Nr. P-29 „Dėl darbo sutarties su J. G. nutraukimo“ (t. 1, b. l. 143).

34. 2019 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu Agentūros atstovė informavo atsakovą, kad jis Konkurse užėmė pirmą vietą, kartu nurodydama, jog su atsakovu bus susiekta vėliau dėl dokumentų sutvarkymo (t. 1, b. l. 29).

35. 2019 m. gegužės 23 d. atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti Agentūrą sudaryti su atsakovu darbo sutartį ir atlyginti turtinę žalą (t. 1, b. l. 31-35). Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 17 d. sprendimu įpareigojo ieškovę (darbo byloje – atsakovę) sudaryti su atsakovu (darbo byloje – ieškovu) darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir priteisė atsakovui iš Agentūros 4770,53 Eur žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 127-134).

36. Ieškovė, nesutikdama su 2019 m. liepos 17 d. darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ieškiniu ir nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu išieškotos turtinės žalos dydžiu, pateikė teismui priešieškinį.

37. Ginčas byloje yra kilęs dėl Agentūros (Konkursą organizavusios įstaigos) prievolės sudaryti su atsakovu (Konkursą laimėjusiu asmeniu) darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms bei atlyginti atsakovui dėl darbo sutarties nesudarymo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas).

Dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms

38. Įvertinęs visą bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, laimėjęs Konkursą, įgijo specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį su ieškove Konkurso būdu užimamoms Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti, tačiau ieškovė nepagrįstai nesudarė su atsakovu darbo sutarties, taip pažeisdama jo profesinius lūkesčius. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“ nuo 2019 m. spalio 7 d. pakeista Agentūros struktūra ir joje nebeliko Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, t. y. tų pareigų, kurias atsakovas turėjo eiti pagal laimėtą Konkursą, netenkino atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

39. Atsakovas, nesutikdamas su šia skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti darbo sutartį su atsakovu, paneigė jam, kaip Konkursą laimėjusiam asmeniui, priklausančią specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį Konkurso būdu laimėtoms pareigoms, nesudarė pagrindų ją įgyvendinti, neužtikrino atsakovo turėtų profesinių lūkesčių įgyvendinimo ir neužkirto kelio jų pažeidimui. Atsakovo nuomone, vien tai, kad nuo 2019 m. spalio 7 d. Agentūroje neliko direktoriaus pavaduotojo pareigybės, į kurias turėtų būti priimtas atsakovas, nesudaro pagrindo atsisakyti įpareigoti ieškovę sudaryti darbo sutartį su atsakovu. Anot atsakovo, šiuo atveju, kai direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra panaikinta, ieškovė būtų įpareigota pasiūlyti atsakovui eiti kitas pareigas Agentūroje. Atsakovas taip pat teigia, kad pati ieškovė inicijavo direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimą, derino šį klausimą valdyboje ir teikė pasiūlymą susisiekimo ministerijai, taip siekdama rasti teisinį pagrindą nesudaryti su atsakovu darbo sutarties.

40. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“, kuriuo nuo 2019 m. spalio 7 d. buvo pakeista Agentūros struktūra. Pakeistoje Agentūros struktūroje nebeliko Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, t. y. tų pareigų, kurias, laimėjęs Konkursą, turėjo užimti atsakovas.

41. Pagal Agentūros įstatų 32.22 punktą Agentūros valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimas priskirtinas visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai (t. 1, b. l. 147-157). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, būdama vienintelė Agentūros dalininkė, turi teisę organizuoti savo veiklą ir organizacijos struktūrą taip, kaip mano būsiant efektyviausia.

42. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 5 d. Agentūros valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 matyti, kad Agentūros organizacinės struktūros ir pareigybių sąrašo pakeitimus lėmė tai, jog buvusi struktūra nesudarė galimybės maksimaliai efektyviai dirbti, nes nėra reikiamų specialistų ir sudėtinga, esant tokiai struktūrai, juos pritraukti. Svarstant nurodytą klausimą, valdybos posėdžio metu buvo pažymėta, kad nauja struktūra atspindi faktinį įstaigos darbą – eliminuojamos 5 vadovaujančios ir struktūriškai neefektyvios pozicijos, sudaroma galimybė sukurti naujas pareigybes aktualioms funkcijoms vykdyti, pasiūlyti didesnį atlygį, taip pritraukiant didesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus.

43. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 13 punktas; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 37 punktas).

44. Aptariamu atveju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kaip vienintelė Agentūros dalininkė, veikdama Agentūros įstatų nustatytos kompetencijos ribose, patvirtino pakeistą agentūros valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, be kita ko, panaikindama Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“ būtų panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu, taip pat kad atlikti Agentūros struktūriniai pertvarkymai buvo tik fiktyvūs. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms, pagrįstai atsižvelgė ir esmine aplinkybe laikė tai, kad nuo 2019 m. spalio 7 d. Agentūroje šios pareigybės nebeliko.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. sausio 31 d. vyko ir atsakovas laimėjo Konkursą konkrečioms – Agentūros direktoriaus pavaduotojo – pareigoms užimti. Darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia konkursą laimėjusiam asmeniui teisės reikalauti, o konkursą organizavusiai įstaigai pareigos sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį kitoms pareigoms, nei toms, dėl kurių buvo skelbtas konkursas, užimti, kai dėl organizacinės struktūros įstaigoje nebelieka pareigybės, kuriai užimti buvo skelbtas konkursas. Dėl to atsakovo argumentai apie ieškovės pareigą pasiūlyti atsakovui eiti kitas pareigas Agentūroje laikytini teisiškai nepagrįstais, juolab kad atsakovas byloje pareikštu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę sudaryti su juo darbo sutartį ne kurioms nors kitoms, bet būtent Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

46. Byloje nustačius, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“ nuo 2019 m. spalio 7 d. buvo pakeista Agentūros struktūra ir joje Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės nebeliko, atsakovo priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms negali būti tenkinamas, nes tai iš esmės reikštų įpareigojimą atlikti tai, kas yra neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Dėl to atsakovo argumentas, kad vien tai, jog Agentūroje neliko direktoriaus pavaduotojo pareigybės, į kurias turėtų būti priimtas atsakovas, nesudaro pagrindo atsisakyti įpareigoti ieškovę sudaryti su juo darbo sutartį, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo konkursą laimėjusiam asmeniui, kai su juo nesudaroma darbo sutartis

47. Atsakovas dėl laiku nesudarytos darbo sutarties byloje prašė priteisti iš ieškovės turtinę žalą (negautas pajamas) – 14 301,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. (imtinai) iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai), taip pat po 159,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki sudarytos darbo sutarties įsigaliojimo dienos.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) teisingai bus atlyginta priteisiant jam iš ieškovės 15 000 Eur sumą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į šias aplinkybes: 1) atsakovas nuo 2019 m. liepos 22 d. dirba Civilinės aviacijos asociacijoje, kur jis dėl interesų konflikto nebūtų galėjęs dirbti, jeigu būtų buvęs priimtas į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas; 2) atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. dirba Vilniaus Gedimino technikos universitete; 3) ieškovė yra viešoji įstaiga, tenkinanti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą kelių priežiūros ir plėtros, civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros srityse.

49. Ieškovė, nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad atsakovas byloje neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas), pažeidė DK 151 ir 152 straipsniuose nustatytas turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo taisykles bei įrodymų vertinimo taisykles.

50. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.

51. Ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos išvados, kad ieškovė neįrodė, jog aptariamu atveju egzistavo sąlygos nesudaryti su atsakovu darbo sutarties į jo Konkurso būdu laimėtas pareigas. Byloje konstatavus, kad ieškovė nepagrįstai nesudarė su atsakovu darbo sutarties ir pažeidė atsakovo profesinius lūkesčius bei atitinkamai savo darbo pareigas (DK 151 straipsnis), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo darbo pareigas, t. y. sudariusi su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

52. Byloje pateikti detalūs tiek ieškovės, tiek atsakovo parengti darbo užmokesčio apskaičiavimai, iš kurių matyti, kokio dydžio darbo užmokestį būtų gavęs atsakovas, jeigu ieškovė būtų sudariusi su juo darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti. Dėl to ieškovės argumentas, kad atsakovas byloje neįrodė patirtos žalos (negauto darbo užmokesčio) dydžio, atmestinas kaip nepagrįstas.

53. Ieškovė nesutikimą su skundžiamu sprendimu taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, už kurį apskaičiavo atsakovo negautas pajamas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d., nes nurodytu laikotarpiu atsakovas dirbo Agentūroje ir gavo 1729,18 Eur darbo užmokestį.

54. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 7 d., atskirai nedetalizavo, kokio dydžio turtinę žalą atsakovas patyrė atskirais nurodyto laikotarpio etapais, ir neišskyrė atsakovo patirtos turtinės žalos dydžio laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d.

55. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. atsakovui buvo laikinai pavesta eiti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas iki į šias pareigas bus priimtas darbuotojas. Nurodytas pareigas atsakovas ėjo ir darbo užmokestį už jas gavo iki 2019 m. kovo 6 d. Dėl to sutiktina su ieškovės apeliacinio skundu argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo už šį laikotarpį skaičiuoti atsakovo negautas pajamas.

56. Pažymėtina ir tai, jog pats atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad jis neskaičiavo turtinės žalos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas turtinės žalos atsiradimo pradžią siejo ir ją priteisti prašė ne nuo 2019 m. vasario 20 d., bet nuo 2019 m. balandžio 4 d., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas reikalavimo ribas, nepagrįstai skaičiavo ir priteisė atsakovui negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d.

57. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. (nuo atsakovo atleidimo iš darbo) iki 2019 m. liepos 6 d., nes ieškovė, išmokėdama atsakovui 4 vidutinių darbo jo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kuri sudarė 12 126,18 Eur, kompensavo atsakovo pajamų netekimą už 4 mėnesių laikotarpį. Sutikti su šiuo ieškovės apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.

58. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. kovo 4 d. sudarė susitarimą dėl atsakovo atleidimo iš Agentūros šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d., išmokant atsakovui 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taigi šiuo atveju darbo sutartis buvo nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu, t. y. šalių susitarimu. Priešingai nei kitais atvejais (pavyzdžiui, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), darbdavio valia (DK 59 straipsnis)), nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, įstatymas nenustato pareigos išmokėti atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką ir šalys yra laisvos susitarti tiek dėl tokios išmokos mokėjimo, tiek dėl jos dydžio.

59. Nagrinėjamu atveju šalys, susitardamos dėl atsakovo atleidimo iš Agentūros ir jam mokėtinos išeitinės išmokos, ją siejo tik su tuo metu galiojusios darbo sutarties nutraukimu, nesant tikslo kompensuoti atsakovo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei ieškovė būtų sudariusi su atsakovu darbo sutartį Konkurse laimėtoms pareigoms užimti. Pažymėtina tai, kad susitarimo dėl atsakovo atleidimo iš pareigų sudarymo metu (2019 m. kovo 4 d.) ieškovė apskritai nebuvo informavusi atsakovo ir jis nežinojo, kad yra 2019 m. sausio 31 d. vykusio Konkurso laimėtojas. Dėl to ieškovė, sudarydama nurodytą susitarimą ir įsipareigodama sumokėti atsakovui 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, prisiėmė riziką, kad be šios išeitinės išmokos, atsakovui pradėjus eiti Konkurse laimėtas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, ji turės mokėti atsakovui ir darbo užmokestį už šių pareigų vykdymą.

60. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato šalių susitarimu iš darbo atleistam ir išeitinę išmoką gavusiam darbuotojui pareigos grąžinti darbdaviui gautą išeitinę išmoką, kai darbuotojas su tuo pačiu darbdaviu vėliau sudaro naują darbo sutartį. Galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nenumato darbdaviui galimybės nemokėti darbo užmokesčio, įskaitant jį į ankstesnės darbo sutarties nutraukimo pagrindu išmokėtos išeitinės išmokos sumą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu ieškovė būtų elgusis sąžiningai ir sudariusi su atsakovu darbo sutartį dėl jo Konkurso būdu laimėtų pareigų, ji būtų privalėjusi mokėti atsakovui darbo užmokestį, nepaisant to, kad atsakovas yra gavęs išeitinę išmoką dėl kitos darbo sutarties nutraukimo. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 6 d. (atsakovo atleidimo iš darbo) iki 2019 m. liepos 6 d.

61. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė atsakovui negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovas nuo 2019 m. liepos 22 d. įsidarbino Civilinės aviacijos asociacijoje, o nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. – Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo gaunamo darbo užmokesčio naujose darbovietėse, nenustatė skirtumo tarp pajamų, kurias atsakovas tikėjosi gauti, jeigu būtų priimtas dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotoju, bei pajamų, kurios buvo gautos iš darbinės veiklos nurodytose darbovietėse. Ieškovės nuomone, šiuo atveju teismas atsakovui priteistiną negautų pajamų sumą turėjo sumažinti, atimdamas iš jos darbo užmokesčio sumą, kurią atsakovas gavo iš kitų darboviečių laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d.

62. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nurodytais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigos ir Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigos, kurias atsakovas pradėjo eiti nuo 2019 m. liepos 22 d., yra nesuderinamos ir keltų nuolatinį interesų konfliktą. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė sudarytų su juo darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigoms, jis, vengdamas interesų konflikto, iš Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigų nedelsiant pasitrauktų. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas nebūtų galėjęs kartu eiti ir Agentūros direktoriaus pavaduotojo, ir Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigų bei gauti darbo užmokestį už šių pareigų vykdymą. Dėl to pritartina ieškovei, kad, apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas, iš jų turėtų būti atimta darbo užmokesčio suma, kuri buvo gauta už laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d Civilinės aviacijos asociacijoje eitas pareigas.

63. Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad priteistina negautų pajamų suma turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į darbo užmokestį, kurį atsakovas gavo eidamas pareigas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, priešingai nei Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigų atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad lektoriaus pareigos Vilniaus Gedimino technikos universitete būtų nesuderinamos su Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigomis, juolab kad, kaip nurodo atsakovas, jis universitete lektoriaus pareigose buvo įsidarbinęs tik 4 valandoms per savaitę (0,1 etato).

64. Pirmosios instancijos teismas atsakovo negautas pajamas skaičiavo ir priteisė už laikotarpį iki 2019 m. spalio 7 d., t. y. direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo dienos. Atsakovas, nesutikdamas su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi, teigia, kad jis turtinę žalą dėl laiku nesudarytos darbo sutarties patyrė ne tik iki 2019 m. spalio 7 d., bet ją patiria iki šiol, nes darbo sutartis su juo vis dar nėra sudaryta.

65. Jau nurodyta, kad aptariamu atveju atsakovas laimėjo Konkursą konkrečioms – būtent Agentūros direktoriaus pavaduotojo – pareigoms užimti. Agentūroje atlikus organizacinės struktūros pakeitimus, nuo 2019 m. spalio 7 d. direktoriaus pavaduotojo pareigybės nebeliko. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo profesinius lūkesčių eiti nurodytas pareigas ir gauti darbo užmokestį už jų vykdymą po 2019 m. spalio 7 d., t. y. po šios pareigybės panaikinimo datos. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo negautas pajamas skaičiavo ir priteisė būtent iki 2019 m. spalio 7 d.

66. Atsakovas turtinės žalos atsiradimo pradžią siejo su diena, kurią ieškovė vėliausiai turėjo sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, prašydamas priteisti iš ieškovės jo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. Ieškovė nekvestionuoja atsakovo nurodytos datos, kurią, atsakovo nuomone, turėjo būti sudaryta darbo sutartis. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo atsakovo dėl darbo sutarties nesudarymo negautas pajamas skaičiuoti nuo vėlesnės datos. Dėl to atsakovo reikalavimas turtinę žalą (negautas pajamas) skaičiuoti būtent nuo 2019 m. balandžio 4 d. pripažįstamas pagrįstu.

67. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu būtų priimtas dirbti į Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. (dienos, kurią atsakovas turėjo pradėti eiti Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigas) iki 2019 m. spalio 7 d. (dienos, kurią Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigybė buvo panaikinta).

68. Remiantis ieškovės pateiktu Agentūros direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio apskaičiavimu, darbo užmokestis už šių pareigų vykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. būtų sudaręs 15 903,03 Eur (t. 2, b. l. 21). Atsakovas šio ieškovės apskaičiuoto darbo užmokesčio neginčija, nurodydamas, kad jis iš esmės sutampa su paties atsakovo atliktu negautų pajamų apskaičiavimu.

69. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. buvo 26 darbo dienos, už kurias negautos pajamos priteistinos atsižvelgiant į Agentūros direktoriaus pavaduotojo vidutinį dienos darbo užmokestį.

70. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Aprašo 5.1 numatyta, kad, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal Aprašo 5.4 punktą vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus.

71. Vadovaujantis ieškovės pateiktu darbo užmokesčio apskaičiavimu, atsakovo gautinas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) skaičiuojamuoju laikotarpiu (2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) sudarė 10 159,44 Eur (3386,48 Eur + 3386,48 Eur + 3386,48 Eur). Nurodytu skaičiuojamuoju laikotarpiu buvo 63 darbo dienos (19 + 23 + 21), todėl atsakovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarytų 161,26 Eur (10 159,44 Eur / 63 d. d.).

72. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pats apskaičiavo ir priešieškiniu teismo prašė priteisti 159,74 Eur negauto darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl atsakovui priteistinos turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio, taikytinas teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Aprašu apskaičiuotas atsakovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydis – 161,26 Eur, o ne paties atsakovo nurodytas 159,74 Eur dydžio vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis. Specialaus teisės akto nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio taikymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip atsakovo priešieškinio ribų peržengimas.

74. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. buvo 26 darbo dienos, per šį laikotarpį atsakovo gautinos pajamos sudarytų 4192,76 Eur (161,26 Eur x 26 d. d.). Taigi tuo atveju, jeigu su atsakovu būtų sudaryta darbo sutartis Agentūros direktoriaus pavaduoto pareigoms eiti, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. spalio 7 d., atsakovas būtų gavęs 20 095,79 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (15 903,03 Eur + 4192,76 Eur).

75. Jau nurodyta, kad atsakovas nuo 2019 m. liepos 22 d. ėjo Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas, kurių jis nebūtų galėjęs eiti kartu būdamas ir Agentūros direktoriaus pavaduotu, todėl, apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas, iš nurodytos Agentūros direktoriaus pavaduoto darbo užmokesčio sumos (20 095,79 Eur), išskaitytinos pajamos, kurias atsakovas gavo eidamas Civilinės aviacijos asociacijoje eitas pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, eidamas pareigas Civilinės aviacijos asociacijoje, už 2019 m. liepos mėnesį gavo 568,35 darbo užmokesčio, už rugpjūčio mėnesį – 1634 Eur, už rugsėjo mėnesį – 1634 Eur, už spalio mėnesį – 1017,56 Eur. Taigi nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 7 d. iš Civilinės aviacijos asociacijos atsakovas iš viso gavo 4057,56 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (568,35 Eur + 1634 Eur + 1634 Eur + (1017,56 Eur / 23 d. d. x 5 d. d.)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagrįsta ir įrodyta pripažįsta 16 038,23 Eur dydžio atsakovo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas, neatskaičius mokesčių) (20 095,79 Eur – 4057,56 Eur).

77. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus žalos dydžio įvertinimo kriterijus, todėl nustatė neproporcingai didelę turtinę žalą. Sutikti su šiuo ieškovės argumentu nėra pagrindo.

78. Pagal DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo. Nors ieškovė nurodyta teisės norma remiasi kaip pagrindu mažinti atsakovui priteistinos žalos dydį, tačiau nepaaiškina ir nepagrindžia savo kaltės formos, kuri, ieškovės nuomone, teiktų pagrindą mažinti priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama išvengti žalos atsiradimo.

79. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad analizuojamu atveju ieškovė elgėsi nesąžiningai, įvairiais būdais siekė išvengti darbo sutarties su atsakovu, laimėjusiu Konkursą, sudarymo, siekė rasti jo veikloje nepriekaištingos reputacijos neatitikties požymių, vilkino darbo sutarties su juo sudarymą. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, juolab kad apeliaciniame skunde jos neginčija ir pati ieškovė. Byloje nenustačius, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama išvengti žalos atsiradimo, nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį remiantis DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punkto norma.

80. Ieškovė kaip pagrindu sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį taip pat remiasi DK 152 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie sunkią ieškovės finansinę padėtį ir galimybių atlyginti atsakovui padarytą turtinę žalą neturėjimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien tai, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, savaime taip pat neteikia pagrindo nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo ir sumažinti atsakovui priteistinos žalos dydį.

81. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

82. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad, išnagrinėjus abiejų ginčo šalių apeliacinius skundus, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteisiant atsakovui iš ieškovės 16 038,23 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas, neatskaičius mokesčių).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

83. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

84. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

85. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimu, kuriuo ieškovė buvo įpareigota sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir sumokėti atsakovui iš Agentūros 4770,53 Eur žalos atlyginimą, ieškiniu prašė atmesti atsakovo darbo ginčų komisijai teiktus reikalavimus.

86. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė įpareigoti Agentūrą sudaryti su juo, kaip Konkurso laimėtoju, darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms ir priteisti jam iš ieškovės turtinę žalą (negautas pajamas) – 14 301,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. (imtinai) iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai), taip pat po 159,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki sudarytos darbo sutarties įsigaliojimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

87. Nors tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimas iš esmės priimtas atsakovo naudai. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas įpareigoti Agentūrą sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms nebuvo patenkintas ne todėl, kad būtų nepagrįstas (byloje pripažinta, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu nesudarė darbo sutarties Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti), bet dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pakeista Agentūros organizacinė struktūra, kurioje nebelikus direktoriaus pavaduotojo pareigybės, toks ieškinio reikalavimas objektyviai negalėtų būtų įvykdytas.

88. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas patyrė 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Konstatavus, kad šioje byloje teismo sprendimas iš esmės priimtas atsakovo naudai, atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

89. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu nesudarė darbo sutarties Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti ir priteisė atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

90. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu darbo sutartį, buvo palikta nepakeista, o sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės buvo priteistas 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimas, pakeista, padidinant atsakovui iš ieškovės priteistiną turtinės žalos atlyginimą iki 16 038,23 Eur (t. y. patenkinta 20 proc. turtinių apeliacinio skundo reikalavimų), laikytina, kad iš viso buvo patenkinta 10 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų.

91. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 609,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (338 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos, 131,28 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 140,66 Eur išlaidos už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (už apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovės apeliacinė skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą).

92. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, ieškovei neatlygintinos. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (patenkinus 10 proc.), ieškovė įgijo teisę į išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą atlyginimą, kuris šiuo atveju sudaro 126,59 Eur (140,66 Eur x 90 proc.).

93. Nors atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (patenkinta 10 proc.), tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro ne tik apeliacinio skundo, bet ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinė skundą, kuris buvo atmestas, parengimas, taip pat rašytinių paaiškinimų, kuriuose atsakovas išdėstė argumentus susijusius tiek su savo, tiek su atsakovės apeliacinio skundo reikalavimais, parengimas, darytina išvada, kad atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro panašaus dydžio sumą, kuri priteitina ieškovės naudai iš atsakovo (126,59 Eur). Tokiu atveju šalims bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (juridinio asmens kodas 302824137) nepagrįstai su atsakovu J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesudarė darbo sutarties viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

Priteisti atsakovui J. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (juridinio asmens kodas 302824137) 16 038,23 Eur (šešiolikos tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 23 ct) turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas, neatskaičius mokesčių) ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. DGKS-4435 darbo byloje Nr. APS-131-9959 laikyti netekusiu galios“.

Teisėjos Asta PikelienėLaima RibokaitėMargarita Stambrauskaitė