Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros atstovui advokatui Tadui Elzbergui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros ieškinį atsakovui J. G. ir atsakovo J. G. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – ieškovė, Agentūra) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu J. G. (toliau – atsakovas) dėl darbo ginčo (el. b. t. I, b. l. 122–125), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. DGKS-4435 darbo byloje Nr. APS-131-9959 (toliau – sprendimas), kuriuo buvo nurodyta įpareigoti Agentūrą sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir išieškoti atsakovui iš Agentūros 4 770,53 Eur žalos atlyginimą, ir prašydama atsakovo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, atmesti bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo pripažintas konkurso į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas (toliau – Konkursas) laimėtoju, dėl ko 2019 m. vasario 1 d. Agentūra kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), prašydama pateikti informaciją apie atsakovą, 2019 m. vasario 18 d. STT pateikė jai informaciją apie atsakovą. Nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 6 d. atsakovas dirbo Agentūros direktoriaus pavaduotoju, jam šias pareigas eiti buvo pavesta laikinai, iki kol į šias pareigas bus priimtas darbuotojas, 2019 m. kovo 4 d. buvo gautas atsakovo pasiūlymas atleisti jį iš pareigų šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d., išmokant jam 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2019 m. kovo 4 d. buvo sudarytas šalių susitarimas dėl atsakovo atleidimo šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 6 d., išmokant jam 4 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2019 m. kovo 5 d. buvo priimtas Agentūros direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ir padarytas įrašas atsakovo darbo sutartyje apie darbo sutarties pasibaigimą nuo 2019 m. kovo 6 d. Teigė, kad Agentūra nesutinka su atsakovu sudaryti darbo sutartį, kuria atsakovui būtų pavesta eiti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, nes atsakovas yra išreiškęs savo valią nedirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, šalių susitarimu savo iniciatyva jis nutraukė visus darbo santykius su Agentūra, be to, atsakovas viešojoje erdvėje yra ne kartą pareiškęs, jog neketina dirbti Agentūroje, jis viešu pareiškimu yra atsisakęs dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, taip pat atsakovas nuo 2019 m. birželio 13 d. pradėjo eiti Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas, kurios yra nesuderinamos su Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigomis – Civilinės aviacijos asociacija vienija juridinius asmenis, susijusius su privačia aviacijos veikla bei verslu, šios asociacijos veiklos tikslas yra verslo skatinimas, veiklos sritis – konsultacinė valdymo veikla, todėl atsakovas, eidamas Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas, atstovauja civilinės aviacijos versle dirbančių įmonių interesus, tuo tarpu Agentūra vykdo civilinės aviacijos, įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą, vykdo nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas, nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose, Agentūros direktoriaus pavaduotojui pavesta įgyvendinti viešosios įstaigos tikslus ir uždavinius, nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pasiūlymus ir kitos funkcijos, susijusios su civilinės aviacijos valstybine priežiūra, dėl ko šios pareigos yra tarpusavyje nesuderinamos ir keltų nuolatinį interesų konfliktą, todėl atsakovas negali vykdyti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigų. Pabrėžė, kad Agentūra yra išmokėjusi atsakovui 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, taip kompensuodama jo pajamų netekimą laikotarpiu iki jis susiras kitą darbą, todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas, nes tokiu būdu jis siekia gauti dvigubą kompensaciją iš Agentūros.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 169–179), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, direktoriaus pavaduotojo pareigos ir laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigos yra skirtingos, jis nuo 2019 m. kovo 6 d. buvo atleistas iš darbo ne iš direktoriaus pavaduotojo pareigų, bet iš Saugos ir kokybės valdymo skyriaus projektų vadovo pareigų, kuriam buvo laikinai pavesta eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas ir funkcijas, jo atleidimas iš darbo šalių susitarimu nėra ir negali būti suprantamas kaip jo pašalinimas iš iki atleidimo pradėjusio vykti, bet dar nesibaigusio Konkurso direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti – jis šalių susitarimu pasitraukė iš darbo tuo metu užimamose pareigose pas ieškovę, bet jokiu būdu ne iš nurodomo Konkurso, apie kurio rezultatus jis šalių susitarimo sudarymo metu (t. y. 2019 m. kovo 4 d.) nežinojo, nei jo pateiktame prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nei šalių susitarime nėra nuodyta, kad jis atsisako toliau dalyvauti Konkurse ar atsisako užimti jam siūlomas pareigas, ar kad jis atleidžiamas iš direktoriaus pavaduotojo pareigų. Pabrėžė, kad būdamas atleidžiamas iš darbo pas ieškovę šalių susitarimu, jis pats prisiėmė riziką, jog minėto Konkurso baigtis gali būti jam nepalanki, kad nelaimėjęs Konkurso, negalės užimti direktoriaus pavaduotojo pareigų pas ieškovę arba, kad jų negalės užimti STT pateiktos pažymos pagrindu arba negavęs Valstybės saugumo departamento leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, be to, jį atleidus iš darbo pas ieškovę šalių susitarimu, kartu nutrūko ir jo turėtas 15 metų ir 3 mėnesių nepertraukiamas darbo stažas pas ieškovę (į šį laiką yra įskaitomas ir jo dirbtas laikas Civilinės aviacijos administracijoje iki jos reorganizavimo prijungimo būdu prie ieškovės), dėl šios priežasties, net ir jam vėl pradėjus dirbti pas ieškovę, jis neteks daug socialinių garantijų, susijusių su ilgamečiu darbu darbovietėje, todėl būtent šių garantijų netektys ir rizika neužimti direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl galimai pralaimėto Konkurso, neigiamos STT išvados ar galimai užsitęsusių teisėsaugos institucijų tyrimų, reputacijos praradimų, sąlygojo šalių susitarimą tokia finansine apimtimi, koks jis buvo sudarytas. Pažymėjo, jog pati ieškovė darbo santykių nutraukimą šalių susitarimu nelaikė Konkurso į direktoriaus pavaduotojo pareigas pasibaigimu ir pagrindu nesudaryti darbo sutarties su juo, nes 2019 m. gegužės 3 d. atsakyme ieškovė jam nurodė negalinti realizuoti Konkurso rezultatų ir jo skirti į pareigas dėl jo atžvilgiu vykdomo patikrinimo, kas, atsakovo vertinimu, parodo, jog ieškovė tyčia vengė priimti jį į direktoriaus pavaduotojo pareigas dėl to, kad atliekamas tyrimas jo nepriekaištingai reputacijai nustatyti, bet ne dėl to, kad jis buvo atleistas iš Agentūros šalių susitarimu, dėl ko tariamai pasibaigė ir vykęs Konkursas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pažymėjo, kad ieškovė, argumentuodama savo sprendimą nepriimti jo į direktoriaus pavaduotojo pareigas darbo ginčo eigoje, buvo nenuosekli ir nuolat keitė savo poziciją – pirmiau ji savo 2019 m gegužės 3 d. atsakyme jam nurodė, jog yra negalinti realizuoti Konkurso rezultatų ir skirti jo į pareigas dėl jo atžvilgiu vykdomo patikrinimo, vėliau savo 2019 m. birželio 5 d. atsiliepime Darbo ginčų komisijai buvo nurodžiusi, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta dėl Lietuvos transporto saugos administracijos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. gegužės mėn. vykdyto tyrimo bei dėl, baigus tyrimą, kreipimosi į teisėsaugos institucijas ir Viešųjų pirkimų tarnybą dėl jo tariamos galimai padarytos nusikalstamos veikos ir viešųjų pirkimų vykdymo pažeidimų teisinio įvertinimo, kartu pabrėždamas, jog Lietuvos transporto saugos administracija nėra teisėsaugos institucija, ji niekaip kitaip įstatymais nėra įgaliota atlikti asmenų, kurie nėra šio asmens darbuotojai, kokių nors veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo tyrimo. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad jis pats inicijavo esamų darbo santykių nutraukimą su ieškove yra formali, nes jis dar dirbdamas pas ieškovę savo iniciatyva ieškovės tuometiniam laikinajam vadovui (direktoriui), taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kaip ieškovės savininkės, atsakingiems atstovams buvo siūlęs atlikti savo galimai nusikalstamų veiksmų ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, kai jis vadovavo Civilinės aviacijos administracijai, vidinį tyrimą, taip pat buvo siūlęs nusišalinti nuo tuo metu užimamų pareigų pas ieškovę bei kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas bei Viešųjų pirkimų tarnybą, tačiau tokį jo pasiūlymą ieškovė atmetė ir nesutiko tokio tyrimo atlikti tol, kol jis dirbs Agentūroje ir neišeis iš darbo savo prašymu ar šalių susitarimu. Pažymėjo, kad viešoje erdvėje žurnalistų pateikta informacija yra ne tikslus jo žodžių citavimas, o žurnalistinį tyrimo vykdžiusio ir su juo ne kartą bendravusio žurnalisto subjektyvus situacijos įvertinimas, apibendrinant interviu metu jo išsakytas mintis bei išreikštas emocijas, net ir darant prielaidą, jog viešoje erdvėje yra tiksliai atkartotos jo išsakytos mintys, valia ir ketinimai, jis nėra besąlygiškai atsisakęs dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, priešingai, jis ne kartą tiek tiesioginiais, tiek konkliudentiniais veiksmais yra išreiškęs norą dirbti pas ieškovę. Pabrėžė, kad Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas jis pradėjo eiti pačiai ieškovei visiškai nepagrįstai ir neteisėtai vengiant įvykdyti įstatymuose nustatytą pareigą – sudaryti su juo, kaip Konkursą direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti laimėjusiu asmeniu, darbo sutartį, dėl tokios pareigos nevykdymo jis negavo iš ieškovės planuotų pajamų (darbo užmokesčio) – netekęs socialinio draudimo, negaudamas priklausančio darbo užmokesčio ir negalėdamas išlaikyti savo šeimos, mažamečių vaikų, užtikrinti savo būtinųjų poreikių tenkinimo, taip pat nežinodamas, kiek laiko užtruks visi teisminiai procesai dėl Agentūros įpareigojimo sudaryti darbo sutartį su juo jis buvo priverstas ieškotis alternatyvių pajamų šaltinių – ieškotis darbo, atitinkančio jo turimą išsilavinimą, sukauptą dalykinę ir profesinę patirtį bei kvalifikaciją, dėl šių priežasčių jis priėmė sprendimą priimti pasiūlymą sudaryti terminuotą darbo sutartį su Civilinės aviacijos asociacija, tačiau, atsakovo vertinimu, toks sprendimas jokiu būdu nereiškia jo atsisakymo ar pretenzijų į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas – jei ieškovė vis dėlto sudarytų su juo darbo sutartį direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, jis Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas eitų tik laikinai, t. y. iki to momento, kol tokia darbo sutartis būtų sudaryta, nuo jos sudarymo momento jis, vengdamas ieškovės nurodomo interesų konflikto, iš šių pareigų nedelsiant pasitrauktų. Nurodė, kad Civilinės aviacijos asociacijos prezidento pareigas pradėjo eiti ir darbo užmokestį už šių pareigų ėjimą pradėjo gauti ne nuo (duomenys neskelbtini), kaip visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodė ieškovė, bet nuo (duomenys neskelbtini) ir jo šiose pareigose gaunamas darbo užmokestis (pajamos) yra žymiai mažesnis, nei tas, kurį jis gautų, jei su juo ieškovė sudarytų darbo sutartį direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti. Atsakovo įsitikinimu, išeitinės išmokos tikslas darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu atveju yra ne tik lėšų suteikimas minimaliam darbuotojo pragyvenimui iki tol, kol jis suras darbą arba gaus nedarbo išmoką, bet tokios išeitinės išmokos išmokėjimas gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, minimaliai kompensuoti jam jo turėto 15 metų ir 3 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo pas ieškovę nutrūkimą ir dėl šios priežasties, net ir jam vėl pradėjus dirbti pas ieškovę, jo socialinių garantijų, susijusių su ilgamečiu darbu darbovietėje, netekimą, minimaliai kompensuoti jo turėtą riziką neužimti direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl galimai pralaimėto Konkurso, neigiamos STT išvados ar galimai užsitęsusių teisėsaugos institucijų tyrimų, reputacijos praradimų, galų gale, nesant imperatyvaus įstatyminio įpareigojimo išmokėti šalių susitarimu atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką, tokios išmokos išmokėjimas sietinas ir su darbdavio siekiu įvertinti darbuotoją, atsidėkoti jam už pasiektus ilgamečius darbo veiklos rezultatus pas darbdavį, todėl, atsakovo įsitikinimu, net ir esant išmokėtai išeitinei išmokai nutraukus prieš tai galiojusią darbo sutartį šaliu susitarimu, jo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą negauto darbo užmokesčio pavidalu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. nėra ir negali būti vertinamas kaip jo siekis gauti dvigubą kompensaciją iš ieškovės.

Atsakovas pateikė priešieškinį (el. b. t. I, b. l. 7–15) ir jo patikslinimą (el. b. t. II, b. l. 33–34) ieškovei, prašydamas įpareigoti Agentūrą sudaryti su juo, kaip Konkurso laimėtoju, darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms bei priteisti jam iš ieškovės jo dėl savalaikio darbo sutarties nesudarymo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas) – 14 301,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), ją įskaitant, iki (duomenys neskelbtini), ją įskaitant, taip pat po 159,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki sudarytos darbo sutarties įsigaliojimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis iš esmės visiškai sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria Agentūra įpareigota sudaryti darbo sutartį su juo Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, tačiau mano, jog Darbo ginčų komisija netinkamai nustatė jo patirtos turtinės žalos dydį ir nepagrįstai jį sumažino. Atsakovo įsitikinimu, jis dėl Agentūros kaltės ir jos nepagrįsto bei neteisėto neveikimo (savalaikio darbo sutarties nesudarymo), laiku nebuvo įdarbintas į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, su juo nebuvo sudaryta darbo sutarties, dėl ko jis negavo ir jam priklausančio darbo užmokesčio. Teigė, kad Agentūra apie jo laimėtą Konkursą jį elektroniniu paštu informavo (duomenys neskelbtini), todėl jis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą darbo sutarčiai sudaryti skaičiuoja būtent nuo (duomenys neskelbtini), Agentūrai taip ir nesudarius darbo sutarties su juo, kaip vykdyto Konkursą laimėjusiu asmeniu, jis pradėjo negauti planuoto darbo užmokesčio, dėl ko buvo pradėta patirti turtinė žala, tokią žalą jis patiria iki šiol, jis negali protingai numatyti, kiek užtruks šios bylos nagrinėjimas teisme, kada įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, kada jis bus įvykdytas tinkamai ir su juo bus sudaryta darbo sutartis.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. t. I, b. l. 184–186), kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ieškinyje išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. darbo sutarties pakeitimu atsakovo pareigos buvo pakeistos; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. spalio 7 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeista Agentūros struktūra ir pakeistoje struktūroje neliko Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, todėl nėra įmanoma su atsakovu sudaryti darbo sutartį; pajamų netekimas atsakovui kompensuotas išeitine išmoka.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad Agentūroje iki (duomenys neskelbtini) vykdė projektų vadovo pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) vykdė direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo nurodyta, kad vykdys ir projektų vadovo pareigas, jei bus reikalinga, tačiau to nenutiko; Konkurse dalyvavo vienas, su Konkurso protokolu susipažino tik 2019 m. gegužės mėn., po Konkurso nežinojo, kiek balų jame surinko, nežinojo, kokia bus STT išvada.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nesudarymo ir negautų pajamų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 231, pagal kurią atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti Agentūroje Saugos ir kokybės valdymo skyriaus projektų vadovu (el. b. t. II, b. l. 42–43), Agentūros direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti direktoriaus pavaduotojo pareigas iki kol į šias pareigas bus priimtas darbuotojas (el. b. t. I, b. l. 139–140), (duomenys neskelbtini) įvyko konkursas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, kurį laimėjo atsakovas (el. b. t. I, b. l. 135–136), 2019 m. vasario 1 d. ieškovė kreipėsi į STT su prašymu pateikti informaciją apie atsakovą (el. b. t. II, b. l. 39–40), STT atsakymą pateikė 2019 m. vasario 18 d. (el. b. t. II, b. l. 45–46), 2019 m. kovo 4 d. atsakovas pateikė pasiūlymą ieškovei atleisti jį iš pareigų 2019 m. kovo 6 d., išmokant jam 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (el. b. t. I, b. l. 141), 2019 m. kovo 4 d. šalys sudarė susitarimą dėl atsakovo atleidimo iš Agentūros šalių susitarimu 2019 m. kovo 6 d. (el. b. t. I, b. l. 142), Agentūros direktorius (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties su J. G. nutraukimo“ (el. b. t. I, b. l. 143), apie Konkurso laimėjimą atsakovas buvo informuotas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 29), 2019 m. kovo 6 d. darbo sutartis, sudaryta su atsakovu, pasibaigė DK 54 straipsnio pagrindu (el. b. t. I, b. l. 140), atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti Agentūrą sudaryti su juo darbo sutartį ir atlyginti turtinę žalą (el. b. t. I, b. l. 31–35), kuri sprendimu nurodė įpareigoti Agentūrą sudaryti su atsakovu darbo sutartį Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir išieškoti atsakovui iš Agentūros 4 770,53 Eur žalos atlyginimą (el. b. t. I, b. l. 127–134).

Pagal 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise

Pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punktą, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas.

Pagal Aprašo 26 punktą, sprendimas priimti į pareigybę konkursą laimėjusį pretendentą arba nepriimti jo į pareigybę priimamas per 2 darbo dienas po to, kai konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą, siekiantį užimti pareigybę įmonėje ar įstaigoje. Priėmimo į pareigybę data nustatoma konkursą laimėjusio pretendento ir konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimančio asmens susitarimu.

Byloje ginčas nekilo, kad Agentūros savininkė yra valstybė; atsakovas, į Agentūrą priimtas projektų vadovu ir nuo (duomenys neskelbtini) laikinai (iki kol į pareigas bus priimtas darbuotojas) ėjęs Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, (duomenys neskelbtini) dalyvavo Konkurse Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti ir Konkursą laimėjo; apie Konkurso laimėjimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taigi, teismas, įvertinęs tai, kad organizuojant konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, laimėjęs Konkursą, įgijo specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį su ieškove Konkurso būdu laimėtoms Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

Pažymėtina, kad atsakovas, į Agentūrą priimtas projektų vadovu ir nuo (duomenys neskelbtini) laikinai (iki kol į pareigas bus priimtas darbuotojas) ėjęs Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, pasiūlymą atleisti jį iš pareigų nuo 2019 m. kovo 6 d. šalių susitarimu ieškovei pateikė 2019 m. kovo 4 d., pagal atsakovo pasiūlymą šalių susitarimas dėl atsakovo atleidimo iš pareigų nuo 2019 m. kovo 6 d. buvo sudarytas 2019 m. kovo 4 d. (el. b. t. I, b. l. 141, 142), t. y., tuo metu, kai Konkurso procedūros dar nebuvo pasibaigusios, atsakovas dar nebuvo informuotas apie jo laimėjimą (vien tai, kad konkurse asmuo dalyvavo vienas, savaime nereiškia, kad jis jį laimėjo, kadangi pretendentas gali nesurinkti reikiamo balų skaičiaus konkurso laimėjimui (Aprašo 18 punktas)), byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš karto po įvykusio Konkurso iki 2019 m. kovo 4 d. atsakovas būtų buvęs informuotas apie jo Konkurse surinktą balsų skaičių, apie ieškovės 2019 m. vasario 1 d. kreipimąsi į STT su prašymu pateikti informaciją apie atsakovą, apie ieškovės 2019 m. vasario 18 d. teigiamo atsakymo iš STT gavimą (el. b. t. II, b. l. 39–40, 45–46), apie jam suteiktą informaciją, jog jis laikomas Konkurso laimėtoju. Darbo sutarties grafoje apie (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą nėra atsakovo parašo (el. b. t. I, b. l. 140). Be to, jokia dar nesudaryta darbo sutartis negali būti nutraukiama.

Pabrėžtina tai, kad nei pačiame pasiūlyme, nei šalių susitarime (el. b. t. I, b. l. 141, 142) nėra nurodyta, kad atsakovas atsisako sudaryti darbo sutartį su Agentūra, jei jis būtų pripažintas Konkurso laimėtoju, priešingai, šiuose dokumentuose buvo spręstas tik atsakovo tuo metu Agentūroje eitų pareigų pasibaigimo klausimas, tačiau ne Konkurso metu laimėtų pareigų klausimas.

Taigi, ieškovė visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas yra išreiškęs savo valią nedirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, kadangi, matyti, jis buvo išreiškęs valią nedirbti pagal su juo sudarytą darbo sutartį ir laikinai eitas pareigas, bet ne pagal pareigas laimėtas Konkurso būdu.

Nors ieškovė teigė, kad atsakovas viešojoje erdvėje yra ne kartą pareiškęs, jog neketina dirbti Agentūroje ir taip, ieškovės teigimu, jis viešu pareiškimu yra atsisakęs dirbti Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigose, tačiau ieškovės rasta informacija viešojoje erdvėje nesudaro pagrindo ieškovei besąlygiškai laikyti, kad atsakovas atsisakė sudaryti su ieškove darbo sutartį Konkurse laimėtoms pareigoms eiti, ir neatsiklausti jo apie jo valią eiti Konkurse laimėtas pareigas. Tuo labiau, kai pats atsakovas 2019 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į ieškovę, teiraudamasis, kada su juo bus sudaryta darbo sutartis Konkurse laimėtoms pareigoms eiti (el. b. t. I, b. l. 39), nes pati ieškovė savo (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške atsakovui, jį informuodama apie Konkurso laimėjimą, nurodė, kad vėliau su juo bus susisiekta dėl dokumentų sutvarkymo (el. b. t. I, b. l. 29).

Taipogi, vien tai, jog keletą mėnesių laukdamas kada su juo bus sudaryta darbo sutartis pagal laimėtą Konkursą, atsakovas, siekdamas gauti pastovias pajamas, įsidarbino kitoje darbovietėje – Civilinės aviacijos asociacijoje prezidentu, ir darbas šiose dvejose darbovietėse vienu metu keltų interesų konfliktą, nesudaro pagrindo nesudaryti su atsakovu darbo sutarties pagal laimėtą Konkursą, kadangi atsakovas yra nurodęs, jog priėmus jį į darbą Agentūroje į Konkurso būdu laimėtas pareigas jis pasitrauks iš pareigų Civilinės aviacijos asociacijoje, tuo tarpu jam to neatlikus, ieškovė turėtų vadovautis įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau tik po asmens įdarbinimo pagal laimėtą Konkursą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakovu buvo pasirašiusi susitarimą dėl atsakovo atleidimo iš jo eitų pareigų pagal darbo sutartį Agentūroje, jau (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške atsakovui, jį informuodama apie Konkurso laimėjimą, nurodė, kad vėliau su juo bus susisiekta dėl dokumentų sutvarkymo (el. b. t. I, b. l. 29), savo 2019 m. gegužės 3 d. rašte informavo atsakovą, kad vykdomas tyrimas jo nepriekaištingai reputacijai patikrinti, po kurio jis bus informuotas dėl tolimesnių ieškovės sprendimų, susijusių su jo Konkurse laimėtomis pareigomis (el. b. t. I, b. l. 40), kas rodo, kad pati ieškovė jau nuo pat (duomenys neskelbtini) laikė, jog šalių susitarimu nebuvo sutarta dėl atsakovo atsisakymo eiti Konkurse laimėtas pareigas.

Įvertinęs visą bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos nesudaryti su atsakovu darbo sutartį į jo Konkurso būdu laimėtas pareigas Aprašo 26 punkte nustatytu terminu, t. y. per 2 darbo dienas nuo 2019 m. vasario 18 d. STT teigiamo atsakymo gavimo. Taigi, atsakovo laimėtas Konkursas suteikė jam pagrįstų profesinių lūkesčių, kurie nagrinėjamu atveju ieškovės buvo ilgą laiką pažeidžiami, nes darbo sutartis su atsakovu pagal aukščiau teismo padarytas išvadas ir Aprašo nuostatas turėjo būti sudaryta vėliausiai 2019 m. vasario 20 d.

Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 3-442 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros struktūros, pareigybių sąrašo ir struktūros schemos patvirtinimo“, kuriuo nuo 2019 m. spalio 7 d. pakeista Agentūros struktūra ir pakeistoje Agentūros struktūroje neliko Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės, t. y. tų pareigų, kurias atsakovas turėjo eiti pagal laimėtą Konkursą. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė visais įmanomais būdais siekė išvengti darbo sutarties su atsakovu, laimėjusiu Konkursą, sudarymo, siekė rasti jo veikloje nepriekaištingos reputacijos neatitikimo požymių, vilkino darbo sutarties su juo sudarymą, todėl teismas vertina, kad atsakovo darbas Agentūroje (jei jam būtų pasiūlytos kitos pareigos, kadangi Konkurso būdu laimėtų pareigų Agentūroje nuo 2019 m. spalio 7 d. nebėra) užprogramuotų tolimesnius šalių ginčus, konfliktus, naują bylinėjimąsi, trukdytų produktyviam darbui, Agentūros tikslų, uždavinių įgyvendinimui, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu 2019 m. vasario 20 d. nesudarė darbo sutarties, tačiau neįpareigoja ieškovės sudaryti su atsakovu darbo sutartį, o laiko tikslinga priteisti atsakovui už visą šį laikotarpį – nuo 2019 m. vasario 20 d. (kai darbo sutartis su atsakovu turėjo būti sudaryta) iki 2019 m. spalio 7 d. (kai Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės Agentūroje neliko) – turtinę žalą – negautas pajamas, kurias darbuotojas būtų gavęs, jei jis būtų buvęs priimtas į pareigas.

Kartu teismas pažymi, kad ieškovė, šalių susitarimu su atsakovu nutraukusi darbo sutartį ir tuo pagrindu išmokėjusi jam jo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, visiškai nepagrįstai šią išmoką prilygina atsakovo negautų pajamų kompensavimui dėl su juo nesudarytos darbo sutarties pagal jo laimėtą Konkursą, kadangi išeitinė išmoka atsakovui buvo skirta dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tuo tarpu jei ieškovė būtų elgusi sąžiningai ir veikusi teisės aktų normų ribosi bei sudariusi su atsakovu darbo sutartį į jo Konkurso būdu laimėtas pareigas, jį būtų privalėjusi mokėti jam darbo užmokestį, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra gavęs išeitinę išmoką dėl kitos darbo sutarties Agentūroje nutraukimo.

Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio teismas vadovaujasi DK 152 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę turtinės žalos dydį mažinti, atsižvelgia į aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos atsakovas yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), kur, pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, jis dėl interesų konflikto nebūtų galėjęs dirbti, jei būtų buvęs priimtas į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl vertinamos jo gautos pajamos Civilinės aviacijos asociacijoje, be to, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), taip pat teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, tenkinanti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą kelių priežiūros ir plėtros, civilinės aviacijos valdymo ir priežiūros srityse, atsižvelgia į negautų pajamų skaičiavimo duomenis (el. b. t. II, b. l. 35, el. b. popierinio priedo b. l. 3) ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) teisingai bus atlyginta priteisiant jam iš ieškovės 15 000 Eur.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra iš dalies pagrįsti, todėl tenkinami iš dalies; teismas pripažįsta, kad ieškovė nepagrįstai su atsakovu 2019 m. vasario 20 d. nesudarė darbo sutarties Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 15 000 Eur turtinę žalą; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Nors tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies, tačiau iš esmės teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai (vertinant atsakovo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją turinį), todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės už teisines paslaugas advokatui D. J. jo sumokėtas 200 Eur išlaidas (el. b. popierinio priedo b. l. 6–8). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas nebuvo, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš ieškovės jam nepriteisiamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo J. G. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (į. k. 302824137) nepagrįstai su atsakovu J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. vasario 20 d. nesudarė darbo sutarties viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti.

Priteisti atsakovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (į. k. 302824137) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) turtinę žalą, 200 Eur (dviejų šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. DGKS-4435 darbo byloje Nr. APS-131-9959 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.