- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2-54-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01081-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Marius Gricius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 772 Eur patirtus nuostolius, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2018 m. birželio mėn. Lietuvoje konsultavosi su gydytojais dėl širdies operacijos, o tų pačių metų spalio mėnesį buvo operuotas, Po gydymosi gavo išrašą „Ištrauka iš ligos istorijos“, kurį reikėjo išversti į anglų kalbą. Dėl minėto dokumento vertimo kreipėsi į atsakovę, kuri 2018 m. lapkričio 15 d. medicininius dokumentus išvertė. Su šiuo vertimu ieškovas kreipėsi į Užimtumo ir socialinės apsaugos departamentą (toliau - DEASP) Airijoje dėl ilgalaikių ligos išmokų, invalidumo pašalpos, invalidumo pensijos, tačiau buvo atsisakyta ieškovui skirti ligos išmoką, neįgalumo pašalpą ir invalidumo pensiją dėl nepakankamai pateiktų medicininių faktų (2019 m. gegužės 23 d. pažyma). Ieškovui ligos išmoka paskirta tik nuo 2018 m. spalio 8 d., neskirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Ieškovas negavo išmokos, nes atsakovės padarytame medicininio dokumento vertime nebuvo įrašų už laikotarpį, kurį ieškovas praleido Lietuvoje nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Neišversta į anglų kalbą dokumento dalis turėjo didelę įtaką, nes ieškovui nebuvo paskirta 2 772 Eur dydžio ligos išmoką. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atsiradusių nuostolių, su kuria atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakymu nesutiko, nurodžiusi, jog ieškovo medicininių dokumentų vertimas buvo sutrumpintas, praleisti operacijai atlikti tyrimų rezultatai, apie ką pažymėta vertime, taip pat pažymėta, kad tokią vertimo trumpinimo praktiką taikoma dažna. Be to, atsakyme į pretenziją atsakovė pažymėjo, jog užsakovė (ieškovo mama) su vertimo trumpinimu sutiko, dėl vertimo kokybės pretenzijų neturėjo kad prašymas išversti visą medicinos dokumentų išrašą taip ir negautas. Ieškovas nurodė, kad sutrumpinti verčiamo teksto ir neversti medicinos dokumentų išrašo tyrimų rezultatų neprašė, nes ten buvo nurodyti duomenys, panašūs į ligos anamnezę, diagnostinius tyrimus, būklę iki operacijos. Neišversti duomenys apėmė laikotarpį, kurį ieškovas praleido Lietuvoje nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d., ir buvo reikšmingi paskaičiuojant pinigines išmokas. Vertime nėra nurodyti neišversti tekstai, tik nurodyta, kad reikia „žiūrėti į originalą“, kas taip pat apsunkino galimybę nežinančiam užsienio kalbos vartotojui susigaudyti apie vertimo tinkamumą. Be prašomų atlyginti 2 772 Eur nuostolių, taip pat prašė iš atsakovės priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos būklės (kraujo rodiklių) pablogėjimo, kreipiantis į kitas institucijas ir papildomai įrodinėjant, kad gautų priklausančias išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. 5 d. į vertimų biurą (pas atsakovę) kreipėsi ieškovo motina, pateikė ieškovo medicininius dokumentus vertimui į anglų kalbą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos išrašą, A. K. komercinės firmos „Inesa" PVM sąskaitą faktūrą, Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą). Jai buvo pasiūlyta atlikti Kauno klinikų „Medicinos dokumento išrašo/siuntimo“ šiek tiek sutrumpintą vertimą, neverčiant medicininių duomenų aprašomosios dalies. Tokia yra nusistovėjusi praktika vertimų biure, kuriame atliekama daug medicininių dokumentų vertimų dėl nedarbingumo laikotarpio išmokų, susijusių su liga, gydymu, reabilitacija. Dėl tolios praktikos kitiems klientams niekad nebuvo kilę nesusipratimų. Ieškovo mamai sutikus, buvo atliktas vertimas, užsakovė (ieškovo mama) su vertimo trumpinimu sutiko, dėl vertimo kokybės pretenzijų neturėjo, už vertimą pilnai atsiskaitė. 2019 m. birželio mėn. 17 d. į vertimų biurą atvykus ieškovui ir nurodžius, kad jam nebuvo paskirta ligos pašalpa dėl nepilnai atlikto vertimo, vertimų biure buvo pasiūlyta atlikti pilną ligos išrašo ir kitų papildomų dokumentų vertimą skubos tvarka, tačiau ieškovas paslaugų atsisakė. 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovė gavo ieškovo atstovo advokato pretenziją. Atsakant į pretenziją, ieškovui buvo pakartotinai pasiūlyta atlikti visų reikiamų dokumentų vertimą skubos tvarka.
Dėl atsisakymo mokėti ligos pašalpą nurodė, jog ieškovas pats dėl kažkokių priežasčių laiku nepateikė prašymo ir reikiamų dokumentų išmokai gauti, todėl atsakovės nepilnai atliktas vertimas neturėjo jokios įtakos ligos pašalpai gauti. Pasisakydama dėl atsisakymo mokėti ligos pašalpą (Informacinio centro pranešimo faktų) nurodė, kad Informacijos Centras (Piliečių informacijos tarnyba) teikia tik informaciją, patarimus ir gynimą plataus spektro valstybiniu ir socialiniu paslaugu srityje, prireikus informacijos apie savo teises ir kaip kreiptis dėl valstybinių paslaugų Airijoje, o sprendimus dėl neįgalumo, ligos pašalpos ar invalidumo pensijos priima Užimtumo reikalu ir socialinės apsaugos departamentas (DEASP). Iš Informacinio centro laiško turinio matyti, kad šis atsakymas yra pateikiamą į klausimą, kad ieškovas patyrė papildomas vertimo išlaidas, o tai nereiškia, kad ieškovas negavo ligos pašalpos dėl nepilno vertimo. Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentas (DEASP) atsisakė ieškovui skirti ligos pašalpą, nepateikus jokių medicininių dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Tačiau atsakovė neatliko jokių medicininių dokumentų vertimų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d., nes vertimų biurui tokių dokumentų nebuvo pateikta. Be to, Informacinio centro pranešime išreikšta nuomonė, kad medicinos įrodymai, kurie nebuvo išversti į anglų kalbą, turėjo didelę įtaką atsakovo atveju yra nieko nepagrista prielaida ir joks tiesioginis ar netiesioginis įrodymas.
Pasisakydama dėl įrodymo pagrįstumo ir ryšio su patirtais nuostoliais pažymėjo, kad ieškovo pateiktas Informacinio pranešimo laiško vertimas yra nepatikimas, iškraipo esminiu faktus dėl ieškovui nesuteiktos ligos išmokos, pažymos turinyje nėra jokio konkretaus teiginio, nurodančio, kad išmokos nebuvo skirtos dėl nepilno vertimo, o teigiama, kad dėl nepakankamai pateiktų medicininių faktų. Šie įrodymai kelia daug prieštaravimų, abejonių, jie nėra tiesioginiai įrodymai, taip pat nėra įrodymų sąsajų su atsakovės tariamai atliktais neteisėtais veiksmais (nepilnai atliktu vertimu) ir atsiradusiais ieškovo nuostoliais. Pretenzija, ieškinys ir iš jo kylantys reikalavimai grindžiami 2019 m. liepos 11 d. Informacinio centro pranešimu, kurio vertimas nebuvo atliktas tiksliai, teisingai, o informacija iškraipyta. Šiame vertėjos J. V. atliktame Informacinio centro laiško vertime nurodyta priežastis, dėl kurios ieškovas negavo išmokos – kad DEASP negavo įrašų už laikotarpį, kurį ieškovas praleido Lietuvoje nuo birželio mėn. O atsakovės prašymu kito vertimo biuro MB „Vertimų karaliai“ atlikto vertėjo V. R. 2019 m. spalio 25 d. vertime nurodyta, kad pinigų negavimo priežastis – kad DEASP negavo jokių duomenų apie ieškovo gydymąsi Lietuvoje per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Akivaizdu, jog tikslesnis 2019 m. spalio 25 d. vertimas, o ieškovo pateikto 2019 m. liepos 11 d. Informacinio centro laiško vertimas buvo iškraipytas ir pakeitė visą laiško esminį turinį.
Pasisakydama dėl atsakovės, kaip vartotojos padėties ir atlikto vertimo užsakymo, pažymėjo, kad pagal atsakovės paslaugų teikimo bendrąsias sąlygas, patvirtintas 2013 m. sausio 1 d., (toliau – sąlygos) 4, 5 punktus, ieškovas (ieškovo motina) pateikė vertimo užsakymą ir vertimų biure pagal atsakovės paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų, patvirtintų 2013 m. sausio 1 d. (toliau – sąlygos), 4, 5 punktus, buvo suteikta visa informacija per kurį terminą bus atliktas vertimas, buvo paaiškinta, kad dalis vertimo bus sutrumpinta Kauno klinikų „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ nedidelė pastraipa pavadinimu „Tyrimų/konsultacijų plano aprašymas“ nebus išversta, t. y. prieš operaciją atliktų 3 tyrimų medicininiai aprašymai su medicininiais parodymais ir šio išrašo pabaigoje tyrimų lentelė, parodanti būklę ir medicininius rodmenis po atliktos operacijos. Dažnai vertimų biure, kitų užsakovų teigimu, svarbiausia informacija – apie nustatytą ligą, išduotus nedarbingumo pažymėjimus, gydymo dienų skaičių, gydymo ligoninėje trukmė ir kt. Pagal sąlygų 10 punktą, ieškovas, pasiimdamas įvykdytą vertimą, nepareiškė jokių pretenzijų, apmokėjo už paslaugas ir vėliau nereiškė jokių pretenzijų, nors pagal sąlygų 12 punktą turėjo galimybę per 30 kalendorinių dienų pateikti raštu pretenziją dėl netinkamai ir nekokybiškai atlikto vertimo. Be to, pagal sąlygų 12 punktą, atsakovė, atsakydama į ieškovo atstovo pretenziją, siūlė skubiai atlikti sutrumpinto varianto visą pilną vertimą ir visų kitų reikiamų medicininių dokumentų skubų vertimą, tačiau jokių tolimesnių veiksmų ar pranešimo atsakovė iš ieškovo negavo, ieškovas į pateiktus pasiūlymus spręsti susidariusią situaciją nereagavo.
Dėl atsakovės teikiamų paslaugų sąžiningumo nurodė, kad atsakovė ieškovo užsakymą ir jo atlikimą vertina kaip vartojimo paslaugų sutartį. Atsakovė neveikė sąmoningai nesąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovo ar netinkamai atlikti paslaugas. Sutrumpinto vertimo varianto atlikimas nėra pagrindas nustatyti, kad paslaugos buvo atliktos nekokybiškai ir kad lėmė ieškovui ligos pašalpos nesuteikimą. Ieškovo motinos informavimas apie ketinimą nepilnai atlikti vertimą buvo atliktas tinkamai, nes tokia buvo susiformavusi vertimų biure atliekama medicininių dokumentų vertimo praktika. Ieškovo užsakymo priėmimas, vykdymas buvo atliktas, nepažeidžiant vertimo biuro Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų, nusistovėjusios praktikos, profesijos standartų, įstatymų ir kliento interesų.
Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius nurodė, kad sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir priežastinį ryšį kaip sutartinės atsakomybės sąlygas ginčo atveju privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Vertimo paslaugos buvo atliktos, nepažeidžiant suderinto termino, kokybiškai ir tinkamai, tik nebuvo išversta nedidelė Kauno klinikų „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ pastraipa pavadinimu „Tyrimų/konsultacijų plano aprašymas“: prieš operaciją atlikto 2018 m. rugpjūčio 28 d. širdies echoskopijos, 2018 m. liepos 11 d. vidaus organų echoskopijos, 2018 m. rugpjūčio 29 d. krūtinės ląstos tyrimo medicininių rodmenų aprašymas ir tyrimų lentelė, parodanti būklę po atliktos operacijos. Tokia yra susiformavusi praktika vertimų biure, atliekant kitiems užsakovams medicininių dokumentų vertimus. Iš 2019 m. vasario 23 d. Socialinės paramos tarnybos pranešimo matyti, kad ligos išmoka buvo suteikta nuo 2018 m. spalio 8 d. ir kad ieškovas neturi teisės į ligos išmoką iki 2018 m. spalio 15 d., nes per 26 savaitės nuo nedarbingumo pripažinimo nereikalavo ir nepateikė rimtos priežasties išmokai grąžinti, šiame laiške ieškovui aiškiai nurodyta, kad ligos išmoka nebuvo paskirta ne dėl nepilnai atlikto vertimo, o dėl ieškovo kaltės, nepateikus medicininių dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Atsakovė atliko vertimo paslaugos buvo atliktos kokybiškai, sąžiningai, t. y. nepažeidžiant prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo.
Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamento oficialiame internetiniame puslapyje nurodyta, kokius dokumentus ir kokia tvarka reikia pateikti, kad gauti ligos pašalpą ar kitas išmokas, t. y. būtina pateikti medicininius dokumentus, išrašus tam laikotarpiui, per kurį buvo atliekamas gydymas ligoninėje, atliekami tyrimai, kas sudaro teisinį ir faktinį pagrindą suteikti ligos ar kitas išmokas. Tačiau iš vertimui pateikto Kauno klinikų „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ buvo tik neišversti duomenys (prieš operaciją atlikto 2018 m. rugpjūčio 28 d. širdies echoskopijos, 2018 m. liepos 11 d. vidaus organų echoskopijos, 2018 m. rugpjūčio 29 d. krūtinės ląstos tyrimo medicininių rodmenų aprašymas ir tyrimų lentelė, parodanti būklę po atliktos operacijos), kurie nesudaro faktinio patvirtinimo ar teisinio įrodymo, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. gydėsi ligoninėje, ar jam paskirtas gydymas namuose, nes tokius dokumentus turi pateikti arba ligoninė, arba šeimos gydytojas. Ir tai, kad ieškovui buvo padaryti 3 pavieniai tyrimai šio laikotarpio eigoje, nereiškia, kad ieškovas 4 mėnesius (birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį) turėjo medicininius patvirtinimus apie pagrįstą nedarbingumo laikotarpį, kad vyko gydymas ligoninėje ar medicininis stebėjimas poliklinikoje. Be to, Piliečių informacinės tarnybos (duomenys neskelbtini) oficialioje internetinėje svetainėje yra nurodyta apeliacijos padavimo tvarka – pateikiant ją per 21 darbo dieną nuo sprendimo atsisakyti suteikti ligos ar kitas pašalpas gavimo dienos. Ieškovas turėjo galimybę atlikti pateikto Kauno klinikų „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ pastraipos pavadinimu „Tvrimų/konsultacijų plano aprašymas“ pakartotinį vertimą ir vėl pateikti dokumentus su apeliacija dėl Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamento priimto sprendimo peržiūrėjimo. Atsakovės manymu, atsakovui ligos pašalpai gauti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. O priežastinis ryšys tarp atsakovės sutrumpinto Kauno klinikų „Medicinos dokumentu išrašas/siuntimas“ vertimo ir ieškovo nuostolių, t. v. negautu pajamų (2 772 Eur) ne tik pernelyg nutolęs, bet ir neegzistuoja.
Dėl ieškovės neturtinės žalos reikalavimo nurodė, kad atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovės nepilnai atlikto vertimo, todėl nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas nurodydamas, kad patyrė didelį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, nepateikė jokių įrodymų. Be to, po atlikto gydymo ir operacijos ieškovo sveikata ir negali būti gera.
Nesutikdama su reikalavimu atlyginti vertimo išlaidas nurodė, jog ieškovas reikalauja iš atsakovės atlyginti vertimo išlaidas pagal ieškovo pateiktas 3 sąskaitas dėl įvairių vertimų (pagal 2019-09-09 sąskaitą Nr. 0001079 dėl medicininio išrašo 4 lapų vertimo į anglų kalbą, kaina 196,80 svarų; pagal 2019-09-09 sąskaitą Nr. 0001078 dėl medicininio išrašo2 lapų vertimo į anglų kalbą, kaina 98,40 eurų; pagal 2019-09-24 sąskaitą Nr. 0004084 dėl Socialinio draudimo išmokos laiško 1,5 lapo vertimo į anglų kalbą, kaina 73,80 svarų), tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip šie vertimai susiję su atsakovės nepilnai atlikto sutrumpinto Kauno klinikų „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ (5 lapų) vertimu. Galbūt ieškovas ir siekė pateikti pilną išrašo vertimą, teikdamas prašymą dėl ligos išmokos skyrimo peržiūrėjimo, bet šiame išraše nebuvo jokių kitų įrašų apie ieškovo gydymąsi Lietuvoje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d., o tik tyrimų, reikalingų operacijai atlikti, aprašymai. Minėta, atsakovė siūlė į vertimų biurą 2019 m. birželio 17 d. atvykusiam ieškovui visą reikalingą pagalbą – vertimo papildomas paslaugas, komunikaciją anglų kalba su Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentu (DEASP) dėl ligos išmokos skyrimo peržiūrėjimo, tačiau ieškovas pagalbos atsisakė, todėl reikalauti atlyginti aukščiau išvardintas vertimo išlaidas nėra jokio teisinio pagrindo.
2020 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. vasario 15 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais atkreipė dėmesį, kad ieškovui iki 2018 m. birželio 29 d. buvo mokama profesinės traumos išmoka, todėl ieškovas, būdamas nedarbingas, išmokos mokėjimo tęstinumo užtikrinimui turėjo pateikti naują medicininę pažymą, liudijančią, kad jis ir toliau yra nedarbingas dėl profesinės traumos sukeltų pasekmių. Ieškovas tokių dokumentų nepateikė. Ligos išmoka Airijoje yra skiriama tik pateikus gydytojo išduotą oficialų nedarbingumo pažymėjimą, tačiau byloje tokių įrodymų apie pradėtą gydymą nuo 2018 m. birželio mėnesio nėra. 2018 m. liepos 11 d. atlikto medicininio tyrimo atlikimas nėra pagrindas ligos išmokai paskirti nei Airijoje, nei Lietuvoje. Tai liudija atsakovės pateiktas A. L. išmokų skyriaus paaiškinimas apie ligos išmokų skyrimo tvarką ir reikalavimus, pagal kurį asmuo, besikreipiantis dėl ligos pašalpos, turi pateikti prašymo formą (IB1) ir oficialų nedarbingumo pažymėjimą (medicininį įrodymą), išduotą asmens gydytojo. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad dėl atsakovės atlikto nepilno vertimo jam ligos pašalpa buvo nepaskirta. Ieškovas nepateikė visų duomenų teismui apie jam priklausančias išmokas. S. Ž. neprašė medicininės pažymos iš kardiologo 2018 m. birželio mėn. Per 26 savaites nuo nedarbingumo pripažinimo (2018-04-16 – 2018-10-15) nepateikė Airijos socialinės rūpybos tarnybai jokių duomenų apie savo sveikatos būklę ir pats pavėlavo pateikti prašymą išmokai gauti, o visą kaltę dėl negautų išmokų sąmoningai suvertė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertimų biuro direktorei ir vertėjai E. R. Č.. Ieškovas siekia prisiteisti išmokas, kurių negavo dėl savo kaltės ar aplaidumo. Prašė ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 136,50 Eur vertimo išlaidų ir 105 Eur kelionės išlaidų, vykstant į teismo posėdžius.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais. Ieškovas paaiškino, kad gyvena Airijoje, 2018 m. birželio - spalio mėnesiais buvo gydomas ir operuotas Lietuvoje. Grįžęs į Airiją, siekdamas gauti išmokas dėl netekto darbingumo, nustatyto Lietuvoje, 2018 m. lapkričio mėnesį pateikė elektoriniu būdu prašymą Užimtumo ir socialinės apsaugos departamentui Airijoje, tačiau sužinojo, kad nei išmoka dėl netekto nedarbingumo, nei ligos išmoka nebuvo paskirta. Tik pakartotinai pateikus prašymą, tarpininkaujant Airijos piliečių informacijos centrui, ligos išmoka buvo paskirta nuo 2018 m. spalio 8 d. Buvo gautas atsakymas, jog ligos išmoka nepaskirta, nes trūko įrašų apie laikotarpį, kurį ieškovas praleido Lietuvoje nuo 2018 m. birželio mėnesio. Kadangi dalis reikšmingų įrašų buvo praleista, atliekant vertimą, mano, jog dėl to, kad jam nepaskirta ;ligos išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. yra atsakinga atsakovė, todėl turi atlyginti patirtus jo nuostolius ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybes ir nuostolių atlyginimo
Byloje kilo ginčas dėl vertimo paslaugas teikiančios įmonės civilinės atsakomybės už su klientu sudarytoje sutartyje nustatytų pareigų, susijusių su vertimo paslaugomis, netinkamo vykdymo.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio mėn. 5 d. į atsakovę, kaip vertimo paslaugas teikiančią įmonę, ieškovo pavedimu kreipėsi ieškovo mama su prašymu išversti į anglų kalbą medicininius dokumentus, tarp jų ir ieškovui S. Ž. 2018 m. spalio 19 d. Kauno klinikų išduotą Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Vertimas buvo atliktas ir už jį apmokėta pagal 2018 m. lapkričio 16 d. kasos pajamų orderį. Toks susitarimas dėl vertimo paslaugų kvalifikuotinas kaip atlygintinė paslaugų sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo reglamentuotose atlygintinų paslaugų normose civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikymas, nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CK 6.245 – 6.249 straipsnių nuostatos, pagal kurias ieškovas turi įrodyti atsakovės visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė sudarytą vertimo paslaugų sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sąlygas, taip pat, ar atitinka CK 6.718 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan.
Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. CK 6.718 straipsnio 4 dalies nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. Vadovaujantis minėtomis teisės nuostatomis, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo, pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra labiau išskirtinė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
Ieškovo teigimu vertimas buvo atliktas netinkamai, nes neišversta dalis pateikto vertimui dokumento (neišversta prieš operaciją atliktų tyrimai ir jų duomenys.). Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 2 772 Eur nuostolių, pateikdamas dokumento vertimą atitinkamai įstaigai Airijoje ir negaudamas ligos išmokos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018m. spalio 8 d.
Šalių sutartis dėl vertimo paslaugų nebuvo rašytinė, todėl sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą ir vertinant, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sąlygas, teismas remiasi šalių paaiškinimais dėl sutarties turinio ir jos sąlygų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei pateiktas vertimui Kauno klinikų išduotas medicinos dokumentų išrašas nebuvo išverstas pilnai, t. y. praleista tyrimų/konsultacijų plano aprašymo dalis (dokumento 1 ir 2 lape esantys įrašai) bei tyrimų rezultatai lentelėje (dokumento 4 lape). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad dėl vertimo paslaugos į atsakovę kreipėsi ieškovo mama, pateikdama jau minėtą medicinos dokumento išrašą/siuntimą. Atsakovės biuro administratorei išsiaiškinus, kokiu tikslu atliekamas dokumento vertimas, klientei buvo pasiūlyta atlikti nepilną dokumento vertimą.
Vertinant, kokia ikisutartinė informacija apie vertimą buvo suteikta, pažymėtina, kad CK 6.719 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, jos teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bet kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Vartotojui turėtų būti suteikta teisinga, išsami, aiški, nedviprasmiška, vartotojui lengvai prieinama informacija apie paslaugas, skiriant pakankamai laiko prieš sutarties sudarymą su ja susipažinti.
Anot atsakovės atstovės ir liudytojos L. Č. ieškovo mamai buvo paaiškinta, kad dalis vertimo bus sutrumpinta, t. y. paaiškinta, kad tyrimų medicininiai aprašymai su medicininiais parodymais ir šio išrašo pabaigoje tyrimų lentelė, parodanti būklę ir medicininius rodmenis po atliktos operacijos, nebus verčiama, kad su tokiu pasiūlymu ieškovo mama sutiko ir dėl to verčiant buvo praleista dalis teksto. Tačiau, remiantis liudytojos L. Č. parodymais, darytina išvada, kad vertimo paslaugos besikreipiančiai klientei (ieškovo mamai) buvo suteikta tik bendro pobūdžio informacija, kad, siekiant piginti paslaugą, nebus verčiamas dokumente pasikartojantis tekstas ir jame esantys lotyniški išsireiškimai, o galutinį sprendimą dėl teksto trumpinimo priėmė vertimą atlikusi vertėja, t. y. su kliente nebuvo konkrečiai ir aiškiai aptarta kokia teksto dalis nebus verčiama. Dėl to ieškovo mama galėjo nesuprasti susitarimo dėl verčiamo teksto trumpinimo reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė atsiliepimuose nurodė, kad vertimų biure buvo susiformavusi medicininių dokumentų vertimo praktika, kai verčiama tik svarbiausia informacija – duomenys apie nustatytą ligą, išduotus nedarbingumo pažymėjimus, gydymo dienų skaičių, gydymo ligoninėje trukmė ir pan. Teismo vertinimu ne vertimo paslaugų teikėjas, o tik pats vartotojas kaip paslaugos gavėjas sprendžia dėl paslaugų apimties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sudarant žodinę sutartį dėl medicininio dokumento vertimo, buvo išsiaiškinta, jog galimai dokumento vertimas reikalingas tolimesniam gydymui, todėl pasiūlymas trumpinti tekstą vertimo biuro administratorės jos ar vertėjos nuožiūra neatitiko kliento interesų. Be abejonės atsakovė kaip paslaugų teikėja ir klientė galėjo susitarti dėl verčiamo teksto turinio trumpinimo, tačiau toks susitarimas turėtų būti konkretus, aiškus ir suprantamas, kad vartotojas galėtų numatyti dėl to kylančias pasekmes. Vertimo paslaugų sutartis sudaryta su profesionaliu tokias paslaugas teikiančiu subjektu, todėl savaime suprantama, kad, ieškovo pavedimu ieškovo mamai kreipiantis į atsakovę dėl vertimo paslaugų pagrįstai buvo tikimasi, jog dokumento vertimas bus atliktas tinkamai, be klaidų, teisingai suformatuotas ir paruoštas pateikti kompetentingoms institucijoms. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad atsakovė versdama tekstą taikė iki tol susiformavusią medicininių dokumentų vertimo praktiką, kadangi esminė atsakovės pareiga pagal sudarytą žodinę paslaugų sutartį buvo būtent pateikto dokumento tinkamas vertimas, t. y. paslaugos, dėl kurios susitarė su klientų, suteikimas. Iš medicinos dokumento išrašo/siuntimo, kurs buvo pateiktas vertimui, ir atsakovės atlikto dokumento vertimo matyti, kad neišversta pastraipa „Tyrimų/konsultacijų plano aprašymas“ (atliktų 4 tyrimų medicininiai aprašymai), vertime nurodant „žiūrėti originalą“ („see the original“) ir išrašo pabaigoje tyrimų lentelė su medicininius rodmenis po atliktos operacijos. Vertimo tikslas – rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Vertinant tai, kad atliekant vertimą nebuvo išversta dokumento dalis su atliktais tyrimais ir jų rezultatais, informacija apie atliktus tyrimus nenurodyta, darytina išvada, kad toks vertimas neatitiko kliento poreikių, nes neišversta klientui svarbi informacija. Net ir tuo atveju, jeigu kaip teigia atsakovės atstovė, ieškovo mama ir sutiko su verčiamo dokumento trumpinimu, vertėja, atlikusi gauto teksto analizę, dėl jo specifiškumo privalėjo pasitikslinti su kliento nurodytu kontaktiniu asmeniu dėl tikrųjų kliento lūkesčių (CK 6.718 straipsnio 4 dalis), o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, tiesiog pritaikyta iki tol buvusi praktika, jog dalis vertėjos nuožiūra duomenų nėra verčiama.
Vertimo paslaugos yra teikiamos remiantis tarptautinio vertimo paslaugų standartu ISO 17100 ir Europos vertimo paslaugų standartu EN 15038. Šie standartai numato, kad kiekvienas vertimas būtų peržiūrėtas ir patikrintas, kad atitiktų visus keliamus kokybės reikalavimus ir vertimas tiksliai perteiktų verstino teksto prasmę, komunikuojamą žinią. Įvertinus tai, kad vertimui buvo pateiktas medicininis dokumentas, kuriame esanti informacija apie asmens sveikatos būklę, gydymą, atliktus tyrimus klientui gali būti itin reikšminga, teikiant dokumentą atitinkamoms įstaigoms dėl tolimesnio gydymo, ligos ir kitų išmokų gavimo, teismas sprendžia, kad minėtas dokumentas turėjo būti verčiamas tiksliai. Atsakovė, būdama šios srities profesionalė, t. y. subjektas, teikiantis teksto vertimo paslaugas, turėjo ir galėjo numatyti, jog atlikus nepilną dokumento vertimą, klientas gali patirti nepageidaujamų pasekmių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad atsakovės išverstame dokumente trūksta dalies teksto, kad atsakovė leistinais įrodymais neįrodė, jog suteikdama paslauga laikėsi profesinei veiklai taikomų reikalavimų ir vadovaujantis CK 189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laikymosi principu, numatančiu, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė, teismas sprendžia, jog atsakovė kaip paslaugos teikėja suteikė kokybės reikalavimų neatitinkančią paslaugą.
Aplinkybė, jog pateikus dokumento vertimą, nebuvo gauta jokių pretenzijų, nepatvirtina, kad klientą tenkino atliktas dokumento vertimas ir nešalina atsakovės atsakomybės dėl netinkamai suteiktos paslaugos, kadangi nesuprasdama užsienio (anglų) kalbos, užsakovė negalėjo įvertinti vertimo kokybės.
Vertindamas ieškovo reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė negaudamas ligos išmokos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas turi įrodyti ne tik tai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, bet ir aplinkybę, kad šių įsipareigojimų netinkamas vykdymas lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis).
Ieškovas, reikšdamas ieškinį, teigia, kad dėl atsakovės atlikto nepilno medicininio dokumento vertimo jis patyrė turtinę (negavo ligos išmokos) ir neturtinę žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ligos išmoka ieškovui nebuvo paskirta ne dėl nepilnai atlikto vertimo, bet dėl ieškovo kaltės, nepateikus medicininių dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d., kad išmokų negavo dėl savo kaltės ar aplaidumo.
Ieškovas ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo grindžia 2019 m. liepos 11 d. Piliečių informavimo tarnybos pranešimu, kuriame nurodoma, kad ieškovui S. Ž. buvo atsakyta paskirti ligos išmoką, neįgalumo pašalpą ir invalidumo pensiją dėl nepakankamai pateiktų medicininių faktų. Kad žvelgiant į medicininę informaciją, buvo pastebėta, kad dalis gydymo aprašymo, kurį S. Ž. gavo Lietuvoje, nebuvo visiškai išversta į anglų kalbą, o svarbi informacija buvo praleista. S. Ž. nebuvo sutiktas mokėjimas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Priežastis, dėl kurios negavo išmokos, buvo tai, kad DEASP (Užimtumo ir socialinės apsaugos departamentas) negavo įrašų už laikotarpį, kurį S. (ieškovas) praleido Lietuvoje nuo birželio mėnesio. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė savo atsiliepime Informacijos Centras (Piliečių informacijos tarnyba) teikia tik informaciją, patarimus ir gynimą plataus spektro valstybiniu ir socialiniu paslaugu srityje, prireikus informacijos apie teises ir kaip kreiptis dėl valstybinių paslaugų Airijoje (www.citizensinformation,ie), tačiau ne ši tarnyba skiria neįgalumo, ligos pašalpos ar invalidumo pensijas, todėl piliečių informavimo ir kitas paslaugas teikiančios įstaigos vertinimas dėl išmokos neskyrimo nelaikytinas tinkamu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima spręsti apie priežastis, lėmusias ligos pašalpos neskyrimą. Be to, šios tarnybos atsakymas ieškovą atstovaujančiam advokatui išverstas, keičiant jo prasmę. Ieškovo pateiktame vertime nurodoma, kad pagrindine priežastimi neskirti išmokos buvo įrašų nebuvimas, kai pagal atsakovės prašymu atliktą vertimą „priežastis, dėl kurios negavo išmokos buvo tai, kad DEASP negavo jokių duomenų apie jo gydymąsi Lietuvoje per šį laikotarpį“. Teismo vertinimu atsakovės pateiktas vertimas yra tikslesnis, neiškraipantis atsakymo prasmės, patikslinantis kaip ir nurodyta originaliame tekste Informacijos centro vertinimą dėl išmokos neskyrimo, t. y. jog ne bet kokių įrašų (duomenų) nebuvimas, bet įrašų apie medicininį gydymą („records <...> medical treatment“) nebuvimas galėjo būti priežastimi ligos išmokos neskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal viešai skelbiamą informaciją (www.welfare.ie) sprendimus dėl neįgalumo, ligos pašalpos ar invalidumo pensijos skyrimo priima Užimtumo reikalu ir socialinės apsaugos departamentas, pagal ieškovo paaiškinimus jis prašymą dėl ligos pašalpos teikė Užimtumo ir socialinės apsaugos departamentui, todėl, įrodinėdamas patirtus nuostolius dėl nepilnai atlikto vertimo, turėtų pateikti minėtos tarnybos priimtus sprendimus dėl ieškovo prašymo skirti ligos išmoką, kad teismas galėtų nustatyti tikrąsias nuostolių, ieškovo patirtų dėl ligos išmokos neskyrimo, kilimo priežastis.
Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. birželio - spalio mėnesiais buvo konsultuojamas, gydomas ir operuotas Lietuvoje. Grįžęs į Airiją, siekdamas gauti išmokas dėl netekto darbingumo, nustatyto Lietuvoje, 2018 m. lapkričio mėnesį elektoriniu būdu pateikė prašymą Užimtumo ir socialinės apsaugos departamentą Airijoje. Ieškovas, patartas gydytojo, pirminiu prašymu reikalavimo dėl ligos išmokos („illness benefit“) apskaičiavimo neteikė ir tik sužinojęs apie tai, kad jo prašyta išmoka dėl netekto nedarbingumo nepaskirta, kreipėsi pakartotinai. Ligos išmoka buvo paskirta nuo 2018 m. spalio 8 d. Buvo gautas atsakymas, jog ligos išmoka nepaskirta, nes trūko įrašų apie laikotarpį, kurį ieškovas praleido Lietuvoje nuo 2018 m. birželio mėnesio. Ieškovo nuomone, ligos pašalpa nebuvo paskirta dėl atsakovės nepilnai atlikto medicininio dokumento vertimo. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės ikisutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pateikė elektroninį susirašinėjimą su Socialinės paramos tarnyba.
Iš Socialinės paramos tarnybos 2019 m. kovo 23 d. informacijos ieškovui matyti, kad ligos pašalpa buvo paskirta nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. kovo 27 d., t. y. nuo gydymo Kauno klinikose pradžios. Šioje ieškovui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad ieškovas nepateikė prašymo dėl ligos išmokos per 26 savaites nuo nedarbingumo pradžios ir nenurodė priežasčių, dėl kurių toks prašymas pateiktas pavėluotai. Iš tolimesnio ieškovo susirašinėjimo su Socialinės paramos tarnyba (ieškovo 2019-03-28 prašymas) seka, kad ieškovas 2018 m. lapkričio mėnesį pateikė prašymą dėl neįgaliojo pašalpos ir invalidumo pensijos (šie prašymai buvo atmesti), o kad reikia pateikti prašymą dėl ligos pašalpos nežinojo (kaip nurodyta prašyme sužinojo neseniai, kai gavo informacijos) ir tik 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi dėl ligos išmokos, prašydamas apsvarstyti jo prašymą dėl ligos išmokos skyrimo nuo 2018 m. liepos mėnesio. Socialinės tarnybos 2019 m. balandžio 16 d. informacija patvirtina, kad ieškovui ligos išmokos mokėjimas buvo pratęstas nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., informuojant ieškovą, jog jeigu liktų ir toliau nedarbingas, kitą medicininę pažymą turėtų gauti 2019 m. balandžio 25 d. kad būtų užtikrintas nuolatinis mokėjimas. Iš 2019 m. gegužės 20 d. elektroninio laiško ieškovui matyti, kad patikrinus ieškovo prašymą, patvirtinta, kad gauta ieškovo prašymo forma nuo 2019 m. kovo 28 d., prieš tai teiktas prašymas dėl profesinės traumos nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. birželio 29 d., kad tarnyba neturi medicininių išrašų nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. kovo 27 d., o sprendimą atnaujinti ligos išmokos prašymą peržiūrės atsakingas vadovas. 2019 m. gegužės 23 d. Socialinės paramos tarnyba informavo ieškovą apie tai, kad suteikta ligos išmoka nuo 2018 m. spalio 8 d., pažymint, kad teisės į išmoką ieškovas iki 2018 m. spalio 15 d. neturi, nes per 26 savaites nuo nedarbingumo pripažinimo nereikalavo ir nepateikė rimtos priežasties išmokai grąžinti.
Byloje pateiktų elektroninio susirašinėjimo laiškų turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, norėdamas gauti ligos išmoką, dėl jos skyrimo turėjo kreiptis per 26 savaites nuo nedarbingumo pripažinimo, pateikdamas atitinkamą prašymą ir medicininę pažymą. Iš ieškovo 2019 m. kovo 28 d. laiško galima spręsti, kad šį terminą ieškovas praleido ir prašė atnaujinti, Kad tokio prašymo iki 2019 m. kovo 28 d. nebuvo pateikta, nurodoma ir tarnybos 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniame laiške. Šio termino neatnaujinus, ligos išmoka buvo paskirta nuo 2019 m. spalio 8 d. Remdamasis elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija, teismas sprendžia, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios nebuvo paskirta ligos išmoka nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d., buvo paties ieškovo elgesys – pavėluotas kreipimasis dėl ligos išmokos paskyrimo ir duomenų apie gydymą nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 7 d. nepateikimas.
Atsakovė pateikė A. L. išmokų skyriaus atsakingo asmens paaiškinimą apie ligos išmokų skyrimo tvarką ir reikalavimus, pagal kurį asmuo, siekiantis gauti ligos išmoką, turi pateikti prašymo formą (IB1) ir oficialų nedarbingumo pažymėjimą (medicininį įrodymą), išduotą asmens gydytojo. Kad ligos išmokai paskirti būtinas nedarbingumo pažymėjimas, kurį gali išduoti gydytojas popierine forma ar užpildydamas ją internete, nurodoma ir internetiniuose portaluose, informuojančiose Airijoje dirbančius ir gyvenančius asmenis apie ligos išmokų skyrimą (www.gov.ie; www.welfare.ie/IB; http://ec. Europa.eu). Štai Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamento pateiktoje informacijoje apie ligos pašalpos mokėjimą nurodoma, kad tam, kad gauti ligos išmoką, būtina pateikti prašymą dėl ligos išmokos (IB1) kartu su nedarbingumo pažymėjimu (nedarbingumo pažyma ar besitęsiančio nedarbingumo medicinine pažyma). Analogiška informacija teikiama ir kituose nurodytuose šaltiniuose. Taigi, ieškovas, siekdamas gauti ligos išmoką, turėjo 2018 m. birželio 30 d. gauti besitęsiančio nedarbingumo pažymą dėl buvusios profesinės traumos Airijoje arba gydytojo pažymą apie naujai nustatytą nedarbingumą 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 8 d.
Analizuojant Kauno klinikų medicinos dokumento išrašo/siuntimo dalį, kuri buvo neišversta, matyti, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu (nuo 2018-06-30 iki 2018-10-08) ieškovui buvo atlikti sekantys tyrimai: 2018 m. liepos 11 d. vidaus organų echoskopija, spirograma, 2018 m. rugpjūčio 28 d. širdies echoskopija, 2018 m. rugpjūčio 29 d. krūtinės ląstos tyrimas, 2018 m. spalio 4 d. širdies tyrimas. Įrašų apie ieškovo nedarbingumą. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. spalio 7 d. nėra, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, jog, esant duomenims apie prieš operaciją atliekamus tyrimus (atsakovei atlikus pilną pateikto medicininio dokumento vertimą), jam būtų paskirta ligos išmoka. Tokiems teiginiams pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė. Pagal medicinos dokumentą pirmas tyrimas atliktas tik 2018 m. liepos 11 d., todėl niekuo nepaaiškinamas ieškovo samprotavimas, kad jam ligos išmoka būtų paskirta nuo 2018 m. birželio 30 d., jeigu pateiktame dokumente jokių įrašų apie gydymą (nedarbingumą) nuo 2018 m. birželio 30 d. iki atlikto tyrimo nėra. Pagal byloje esamą informaciją ieškovas, siekdamas gauti ligos išmoką, turėjo pateikti duomenis apie jo nedarbingumą ir tai padaryti nustatytu terminu. Teismas pritaria atsakovės atstovės argumentams, jog medicininio tyrimo atlikimas nėra pagrindas ligos išmokai paskirti nei Airijoje, nei Lietuvoje. Taip pat pastebėtina, kad ieškovas galėjo jam nepalankų sprendimą dėl ligos išmokos neskyrimo apskųsti per 21 darbo dieną. Pagal ieškovo paaiškinimus šia teise jis pasinaudojo, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie apeliacijos procedūros baigtį nepateikė, dėl ko nėra aiškios tikrosios ligos išmokos neskyrimo priežastys. 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi buvo atkreiptas ieškovo dėmesys, kad sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą, svarbu išsiaiškinti priežastis, lėmusias ieškovo prašymo dėl ligos išmokos neskyrimo, buvo siūloma ieškovui pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, tokių duomenų ieškovas nepateikė.
Kaip jau teismas pasisakė, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovė tinkamai neatliko vertimo paslaugos (neišvertė dalies dokumente esančio teksto), ieškovas neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad pagal CK 6.205 straipsnyje yra įtvirtinta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą. Taigi, jei paslaugų teikėjas neteikia paslaugų, už kurias vartotojas iš anksto sumokėjo, ar suteikia tik dalį sutartyje numatytų ir vartotojo užsakytų paslaugų, tai laikoma sutarties neįvykdymu. Ieškovas, manydamas, jog dėl netinkamai atlikto vertimo patyrė papildomų išlaidų, šią teisę gali realizuoti, teikdamas ieškinį ir dėl kitų nuostolių atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo, susijusio su kitais nuostoliais (pav., išlaidomis papildomam vertimui) nebuvo pareikšta, teismas, nagrinėdamas bylą yra saistomas pareikštų reikalavimų, todėl dėl ieškovo patirtų pakartotinio vertimo išlaidų kaip nuostolių nepasisako.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, argumentuodamas tuo, kad dėl buvusio įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes dėl stresinės situacijos turėjo papildomai įrodinėti, kad gautų priklausančias išmokas, pablogėjo sveikata. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais dėl neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes apie padarytą žalą, laikė, kad ieškovas neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio neįrodė.
Pažymėtina, kad neturtine žala (CK 6.250 straipsnis) gali būti pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas faktiškai nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016). Įrodinėjimo našta dėl žalos atsiradimo tenka ieškovui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nepilnai išvertė dokumento tekstą, dėl netinkamai atlikto vertimo ieškovui teko pakartotinai kreiptis vertimo paslaugos, todėl pripažintina, kad ieškovas dėl netinkamo dokumento vertimo galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jeigu dokumentas būtų išverstas pilna apimtimi. Tačiau pagal teismų praktiką neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankami intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė siūlė atlikti pilną vertimą, kai ieškovas pareiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktos paslaugos, kad ieškovas nepateikė teismui jokių neturtinės žalos faktą patvirtinančių įrodymų, kad nenustatyta, jog jo patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jam kilo realios pasekmės, kurias CK 6.250 straipsnio prasme būtų galima pripažinti neturtine žala, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir galimai ieškovo patirtos neturtinės žalos, dėl ko ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu
Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsniu, prašė paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas reiškė nepagrįstą ieškinį, kas kenkia atsakovės reputacijai, neteikė įrodymų, taip vilkino procesą ir didino bylinėjimosi išlaidas, nebendradarbiavo sprendžiant problemą, teikė neteisingus paaiškinimus teismo posėdžio metu.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį piktnaudžiavo procesu. Ieškovo teisė teikti ieškinį numatyta įstatyme (CPK 5 straipsnis). Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą teisę ir siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Faktas, kad ieškinio reikalavimai netenkinami, savaime nereiškia, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, kaip ir nenustatyta, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, liudijančius jo sąmoningą veikimą prieš bylos išnagrinėjimą. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, aplinkybė, jog ieškovas teikė tik jo nuomone būtinus įrodymus, nevertintina kaip įrodanti ieškovo sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.
Kaip vieną iš aplinkybių, anot atsakovės patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą, atsakovė įvardijo ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodymų rūšių ir paaiškinimų teikimu yra vykdoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga. Tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu kitaip nei atsakovė vertino pateiktų dokumentų svarbą, skiriant ligos išmoką, nelaikytina ieškovo nesąžiningumo įrodymu. Kaip ir ieškovo elgesys, nebendradarbiaujant su atsakove. Ieškovas pats renkasi savo teisių gynimo būdą, aplinkybė, jog ieškovas atsisakė atsakovės siūlomos pagalbos ir kreipėsi su ieškiniu į teismą, negali būti laikoma kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį ar nesąžiningu elgesiu.
Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kad tokiais veiksmais sąmoningai sukėlė kitai proceso šaliai esminę žalą, todėl atsakovės prašymas skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesu atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnyje numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyse nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-375-16/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
Teismo vertinimu formalus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, vien tik atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Nors ieškovo reikalavimas nėra tenkinamas, tačiau, sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina tai, kad ginčą ieškovas inicijavo dėl atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos. Teismo vertinimu atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ir pačios atsakovės veiksmai, nekokybiškai suteikiant paslaugą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir tai, kad ginčas buvo nagrinėjamas pagal atsakovės buveinės vietą, kad dokumentų vertimą atliko pati atsakovė, kurios pagrindinė veikla ir yra vertimo paslaugų teikimas. teismas sprendžia, kad atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš ieškovo, pažeistų teisingą šalių interesų pusiausvyrą ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, dėl ko atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi atlyginimo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo S. Ž. ieškinį atmesti.
Atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.