- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-891-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01109-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, S. V.
- Advokatai
- Lina Gudaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-109-445/201 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, S. V. dėl kelio servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. S. pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį dėl kelio servituto nustatymo.
Varėnos rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys yra su trūkumais, t. y. neatitinka procesinio dokumentų turinio ir formos reikalavimų, 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovui nustatė 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos teikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.
Ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. sauso 22 d. nutartimi T. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad sprendžiant kelio servituto nustatymo klausimą, ieškinio dalykas turi būti išsamiai įvardintas ir nurodytas, nes nustatytas servitutas negali būti abstraktaus pobūdžio, be servituto individualių požymių. Tokiu atveju kelio servituto pradžia, konfigūracija (kai kelias nėra tiesus), turi būti nurodyti žemės sklype pagal matavimo vienetus (koks atstumas nuo žemės sklypo kraštų arba pažymėtos koordinatėmis tiek pradžioje, tiek vingiuose, tiek pabaigoje), kad tiksliai būtų galima nustatyti ir fiksuoti kelio servituto individualius duomenis. UAB „Dzūkijos valdos“ žemės situacijoje teismui nurodytas privažiavimas – 6 metrai, bet kur privažiavimas prasideda nuo kelio, kurioje jis yra konkrečioje vietoje pagal matmenis, nėra pažymėta, išskyrus vieną išmatavimą – prie namo yra 3,06 m atstumu. 2014 m. spalio 16 d. teismui pateiktoje atstovavimo sutartyje advokatė Lina Gudaitė įsipareigojo T. S. atstovauti visais klausimais dėl sklypo, esančio Varėnos r., rengiant dokumentus bei atstovaujant visose instancijose. Nagrinėjamu atveju ieškovo vardu teisme patikslintą ieškinį padavė atstovė advokatė L. Gudaitė. Teismas sprendė, kad pagal sudarytą atstovavimo sutartį, ji neturi teisės paduoti ieškinio teismui ieškovo vardu, kadangi nebuvo sudaryta tokia atstovavimo sutartis. Atstovavimo sutartyje nėra nurodyta, kad atstovė turi teisę paduoti ieškinius ieškovo vardu, gali ieškovui atstovauti teisme. Teismas nurodė, kad ieškovas nepašalinio nutartyje nurodytų trūkumų dėl ieškinio dalyko, ir patikslintas ieškinys paduotas atstovės, neturinčios įgaliojimų vesti bylą teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-109-445/2015 ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinio dalykas nėra aiškus. Ieškovo nuomone, jam priklausančiam sklypui, esančiam Varėnos r., Valkininkų mstl., Miškininkų g. 4B, jau 2011 m. formuojant sklypą turėjo būti nustatytas servitutinis kelias privažiuoti prie sklypo. Nenustačius servituto, būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti apeliantui nuosavybės teise priklausančio komercinės paskirties žemės sklypo pagal paskirtį. Apelianto nuomone, ieškinio dalykas yra aiškus, kadangi jis liko be privažiavimo kelio ne dėl savo, o dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų ir pareigūnų kaltės. Apeliantas neturi galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Servitutinis kelias nebuvo nustatytas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aplaidumo, kas sąlygojo šios bylos iškėlimą.
3. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą, užsakė UAB „Dzūkijos valdos“ planą – Žemės situaciją teismui. Teismui pareikalavus pašalinti trūkumus – patikslinti jau parengtą planą, šis trūkumas buvo pašalintas ir teismui su patikslintu ieškiniu pateiktas patikslintas (papildytas) planas. UAB „Dzūkijos valdos“ parengtame plane – Žemės situacijoje teismui yra nurodytas servitutinis kelias ir tiksli vieta atsakovo žemės sklype.
4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais teismas ieškinį atmetė, yra nepagrįsti, o jis turi teisę teismo prašyti servitutinį kelią nustatyti teismo sprendimu. Pažymėjo, kad jau yra išsiųstas skundas dėl savavališkos kaimynotvoros statybos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal sudarytą atstovavimo sutartį ieškovo atstovė advokatė L. Gudaitė neturi teisės paduoti ieškinio teismui ieškovo vardu. Atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad advokatę L. Gudaitę ieškovas įpareigoja atstovauti jam visais su sklypu ir jo servitutu susijusiais klausimais. Jokios atstovavimo išimtys nėra nurodytos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, 2015 m. sausio 22 d. nutartimi, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį ir formą, laikė, kad ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino ir ieškinį su priedais grąžino ieškovui (laikė nepaduotu).
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ar nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad reikalavimai yra pagrįsti, ieškinys yra atmetamas. Ieškinio priėmimo metu pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė neturi būti vertinami (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 250 straipsnis). Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Asmeniui kreipiantis su ieškiniu ar pareiškimu į teismą ir nurodant ieškinio ar pareiškimo faktinį pagrindą prasideda tik pirmasis įrodinėjimo etapas – faktų nurodymas. Šiame įrodinėjimo etape, preliminariai apibrėžiamas įrodinėjimo dalykas; įrodinėtinų aplinkybių visuma nustatoma negalutinai ir proceso eigoje gali kisti.
Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taigi, ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis iš esmės nepagrįsta, nes, įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodytus reikalavimus (dalyką), pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog, esant pirmosios instancijos teismo nustatytiems trūkumams, ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimą atsakovams bei nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Savo ieškinio reikalavimu ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą. Taigi, ieškovo nurodytas ieškinio dalykas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas, todėl teismui dėl to nebuvo kliūčių priimti ieškinio pareiškimą ir pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovas savo ieškinį pagrindė rašytiniais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovė advokatė L. Gudaitė pagal sudarytą atstovavimo sutartį neturi teisės paduoti ieškinį teismui ieškovo vardu. CPK 56 straipsnyje numatytas asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą sąrašas. Ieškovo ir advokatės L. Gudaitės atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovas įpareigoja advokatę L. Gudaitę atstovauti T. S. visais klausimais dėl sklypo, esančio Varėnos r., rengiant dokumentus bei teikiant juos visose instancijose. Jokios atstovavimo išimtys nėra nurodomos, taigi laikoma, jog jų nėra. Todėl sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi aplinkybe dėl netinkamo atstovavimo, atsižvelgiant į tai, jog advokatė L. Gudaitė turėjo visas teises atitinkamą procesinį dokumentą pasirašyti ir paduoti teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir tuo pagrindu laikyti jį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.