- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-683-657/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. P., V. M.
- Trečiasis asmuo
- A. T., uždaroji akcinė bendrovė „Nova Via LT“, Kėdainių krašto
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovams G. P. ir V. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalių bendrame turte nustatymo ir atidalijimo iš bendros nuosavybės, tretieji asmenys A. T., uždaroji akcinė bendrovė „Nova Via LT“, Kėdainių krašto kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė pripažinti atsakovų V. M. ir G. P. bendrąja daline nuosavybe turtą:
- UAB „Nova Via LT“ 720 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur;
- transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vertės;
- nustatyti atsakovės G. P. dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovu V. M. ir pripažinti atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį UAB „Nova Via LT“ akcijų, t. y. 360, paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur; ½ dalį transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- nustatyti atsakovo V. M. dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove G. P. ir pripažinti atsakovui V. M. asmenine nuosavybės teise ½ dalį UAB „Nova Via LT“ akcijų, t. y. 360, paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur; ½ dalį transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės atsakovei G. P. priklausantį turtą – ½ dalį transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ½ dalį jai priklausančio automobilio atsakovui V. M., o iš atsakovo V. M. priteisiant atsakovei G. P. 800,00 Eur kompensaciją;
- priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas atsakovei G. P. 2012 m. liepos 11 d. paskolino 8 000,00 Eur, o atsakovė jam išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2012 m. rugsėjo 11 d., laiku negrąžinus skolos, įsipareigojo mokėti 10 proc. mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos sumos. Skolos grąžinimą laidavo G. P. individuali įmonė (toliau G. P. IĮ). Atsakovei skolos laiku negrąžinus antstolio A. Š. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/14/0004/1 pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl 173,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 10 procentų mėnesinių palūkanų iki 2014 m. vasario 24 d. (48 312,89 Lt) ir 27 775,75 Lt skolos išieškojimo iš G. P. ir G. P. IĮ. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė G. P. nėra atsiskaičiusi su ieškovu, antstoliui nepavyko išieškoti skolos iš atsakovės G. P., laiduotoja G. P. IĮ bankrutavo ir 2016 m. lapkričio 17 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bankroto bylos metu bankroto administratorius pardavė G. P. IĮ turtą – krovininį automobilį Scania R 124 LA su puspriekabe Schmitz SPR 27 bei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą (duomenys neskelbtini). Jį iš varžytynių įsigijo UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas V. M., atsakovės G. P. sugyventinis. Atsakovai jau daugiau nei 20 metų kartu gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, užaugino sūnų M., tarp jų yra susiklostę bendrosios jungtinės veiklos santykiai ir jie savo lėšomis ir darbu kuria bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas V. M. skolino G. P. IĮ pinigus, abu atsakovai kartu vadovavo G. P. individualiai įmonei, V. M. dirbo šioje įmonėje, o po G. P. IĮ bankroto V. M. valdoma UAB „Nova Via LT“ vykdo identišką transporto pervežimų veiklą, G. P. dirba UAB „Nova Via LT“. Atsakovai jau daugelį metų gyvena kaip sutuoktiniai, vykdo bendrą ūkinę – komercinę veiklą, todėl tarp atsakovų susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir tarp jų egzistuoja susitarimas sukurti ir įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe. Nors UAB „Nova Via LT“ yra registruota atsakovo V. M. vardu, pusė šio turto priklauso atsakovei G. P.. Analogiškai bet kuris atsakovo V. M. vardu registruotas turtas laikytinas bendrąja daline šalių nuosavybe. Situacija, kai nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės G. P. turtą, nes jis yra registruotas V. M. vardu, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus interesus.
Šalies argumentai
3. Atsakovai G. P. V. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad UAB „Nova Via LT“ įsigijo turtą ne už G. P. IĮ pinigus, o pagal 2015 m. spalio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 15-00098. Paskolos davėjui įkeistas perkamas turtas ir papildomai UAB „Nova Via LT“ priklausanti puspriekabė Krone (duomenys neskelbtini). V. M. 1997 m. sausio 17 d. iš atsakovės G. P. išsinuomojo dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarydamas neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Vėliau sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre. V. M. buvo priregistruotas name, tačiau gyvenimas viename name nėra gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas. Nei sutuoktiniai, nei sugyventiniai nuomos sutarties nesudaro. G. P. IĮ krovinių pervežimo veikla tuo metu neužsiėmė, Kėdainiuose būdavo labai retai, o sūnus M. M. gyveno su močiute. V. M. nuo 2000 m. dirbo jai priklausančioje įmonėje pagal darbo sutartį ir gaudavo jam priskaičiuotą darbo užmokestį. Bendras darbas vienoje įmonėje neįrodo bendros jungtinės veiklos ar pastovių šeimyninių ryšių, negali būti vertinamas kaip betarpiškas dalyvavimas bendro turto kūrime. Tarp jų niekada nebuvo susiklostę šeiminiai santykiai, niekada nebuvo susitarimo dėl bendro piniginių lėšų tvarkymo, nebuvo vedamas bendras gyvenimas. Tai, kad V. M. 2008 metais jai skolino pinigus pagal paskolos raštelius įrodo, kad tarp jų nebuvo bendrų piniginių lėšų, o kartu ir bendro ūkio vedimo požymių. Atsakovei negrąžinus skolos pagal 2008 m. išduotą skolos raštelį, V. M. kreipėsi į UAB „Conlex“ dėl skolos išieškojimo. Ši bendrovė 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo G. P. IĮ. Nei ji asmeniškai, nei jos įmonė niekada savo lėšomis neprisidėjo prie V. M. kuriamų verslų. 2012 m. birželio 22 d. ji sutiko, kad jai asmeninės nuosavybes teise priklausančiose patalpose būtų įregistruota V. M. individuali transporto paslaugų įmonė. Gyvenamąjį namą UAB „Nova Via LT“ įsigijo dėl atliktų investicijų bei verslui plėtoti, tai rodo VMI pateiktos pakeistos veiklos sritys. UAB „Bankroto bankas“ administratorius, atsižvelgdamas į V. M. prašymą, nenutraukė nuomos sutarčių nei su V. M., nei su jo UAB „Nova Via LT“. Gyvenamąjį namą ir žemės sklypą G. P. padovanojo mama, todėl jis nėra ir negali būti bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė, arba bendros jungtinės / dalinės veiklos rezultatas, o 2006 metais paimta paskola nebuvo naudojama būsto remontui ir šeimos poreikiams tenkinti. V. M. nėra prisidėjęs prie G. P. įmonės valdymo, pats 2012 m. birželį įkūrė individualią įmonę, kuri 2013 m. gegužės mėnesį buvo reorganizuota į UAB „Nova Via LT“, todėl jis yra vienintelis jos akcijų savininkas. Ieškovo reikalavimas, kad pusė įmonės akcijų ir automobilio atitektų atsakovei G. P., yra bandymas atimti iš V. M. sąžiningai įsigytą turtą.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo A. T. prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai kooperavo savo turtą ir darbą, turėjo bendrą tikslą, dėl kurio buvo susitarimas. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokiu darbu ar kokiomis lėšomis atsakovė 2012 m. prisidėjo prie bendrovės UAB „Novia Via LT“ įkūrimo, kokiomis lėšomis atsakovė prisidėjo prie automobilio įsigijimo.
7. Trečiasis asmuo Kėdainių krašto kredito unija su ieškinio nesutiko, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad ieškovo deklaratyvūs teiginiai vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir neturi jokios įrodomosios galios. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, kad atsakovas V. M. išreiškė valią pakeisti jo turto teisinį režimą iš asmeninės nuosavybės į dalinę nuosavybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. J. atsakovui V. M. 1 200,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, valstybei 6,36 Eur pašto išlaidų bei 750,68 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jos įmonei bankrutuojant, iš varžytynių įsigijo UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas V. M., atsakovės G. P. sugyventinis. Įrodymų, kad G. P. ir V. M. tuomet vedė bendrą ūkį ir bendromis lėšomis įsigijo minėtą nekilnojamą turtą, ieškovas nepateikė. Atsakovų teiginius, kad UAB „Nova Via LT“ pastatą ir žemės sklypą įsigijo už paskolintas lėšas, G. P. prie šio turto įsigijimo neprisidėjo, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad įgijėjas – UAB „Nova Via LT“ 2016 m. liepos 26 d. varžytynių pagrindu. Iš 2016 m. liepos 20 d. kredito sutarties, sudarytos tarp Kėdainių krašto kredito unijos ir UAB „Nova Via LT“ direktoriaus V. M., nustatyta, kad UAB „Nova Via LT“ suteiktas 45 000,00 Eur kreditas iki 2023 m. liepos 20 d. Ieškovas teiginių, kad atsakovai vedė bendrą ūkį, siekė bendrų tikslų, o bankrutavus G. P. įmonei, turtas perėjo atsakovui, t. y. niekur iš šeimos nedingo, neįrodė. Ieškovui R. J. nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė G. P. prisidėjo prie V. M. įmonės turto įsigijimo, darytina išvada, kad UAB „Nova Via LT“ akcijos yra V. M. asmeninė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovas nepateikė jokių svarių įrodymų, kad G. P. padėjo V. M. įsigyti automobilį ir kad automobilis buvo naudojamas bendrai, todėl laikytina, kad automobilis BMW 520 įgytas už asmenines V. M. lėšas.
12. Laikytina nustatytu faktą, kad atsakovai nuo 1997 metų keletą metų gyveno kartu, 1998 metais susilaukė sūnaus M. M., tačiau tuo pačiu darytina išvada, kad šis faktas nereiškia, jog šalių gyvenimo kartu metu atsakovo V. M. vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad jie negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.
13. Byloje nustatyta, kad G. P. keletą metų gyveno Kaune, turėjo draugą. Nors jokie rašytiniai įrodymai to nepatvirtina, tačiau ieškovas šių aplinkybių nenuginčijo ir neįrodė, jog buvo priešingai, nei teigia atsakovai ar liudytojas M. M.. Darytina išvada, kad atsakovus siejo trumpalaikiai santykiai, jie kurį laiką gyveno kartu, juos jungė bendras vaikas, artimi ryšiai, tačiau atsakovų sudaryti sandoriai: paskolos, gyvenamosios patalpos nuomos, televizijos ir interneto paslaugų sutartys bei kiti asmeniniai sandoriai rodo, kad atsakovė G. P. faktiniuose santykiuose neveikė kaip sąžininga jungtinės veiklos partnerė, siekianti asmeninėmis lėšomis prisidėti prie bendro turto sukūrimo ar jo pagerinimo, ir iš esmės patvirtina atsakovų teiginius, ko ieškovas neįrodė, kad bendrų pinigų pas juos niekada nebuvo. Tai, kad atsakovė G. P. savęs nelaikė turto savininke ar bendrasavininke, teismo posėdžio metu patvirtino abu atsakovai ir liudytojas, nurodęs, kad tėvai nebuvo šeima. Atsakovai patvirtino, kad V. M. (duomenys neskelbtini) gyveno nuomininko teisėmis, buvo sudaręs atskirą televizijos paslaugų sutartį, nors ir dirbo G. P. IĮ, tačiau finansai buvo tvarkomi atskirai, vėliau V. M. skolino pinigus G. P., kuriuos įformino sutartimi bei skolą perleido kitai kreditorei. Visos šios aplinkybės įrodytos rašytiniais duomenimis bei patvirtina faktą, kad jokia bendra veikla tarp atsakovų vykdoma nebuvo.
Šalies argumentai
14. Ieškovas, prašydamas pripažinti atsakovei G. P. dalinę nuosavybę į atsakovo V. M. vardu registruotą UAB „Nova Via LT“ akcijas ir jo vardu įgytą automobilį BMW 520, nenurodė, kiek prie kiekvieno objekto prisidėjo atsakovė G. P., abstrakčiai nurodydamas, kad atsakovai gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, kūrė įmones, dirbo kartu ir siekė bendrų tikslų. Ieškovas ieškinio nepatvirtino jokiais neginčijamais įrodymais, kurie būtų leidę nustatyti, kad atsakovas V. M. ir atsakovė G. P. buvo susitarę dėl bendros jungtinės nuosavybės kūrimo ir jos dalių paskirstymo, kad atsakovė G. P. prie minėtos nuosavybės kūrimo prisidėjo įnašu pinigais, kitu turtu, darbu ar pan.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ieškovas yra atsakovės G. P. kreditorius, tačiau netiesioginį patikslintą ieškinį galima reikšti tik tuomet, kai be kita ko, kitas asmuo (šiuo atveju V. M.) turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (G. P.). Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas (G. P.) turi teisę pareikšti patikslintą ieškinį savo skolininkui (V. M.), tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis patikslintas ieškinys negali būti pareikštas. Darytina išvada, jog šio ieškinio reikalavimai nėra turtiniai, atsakovas V. M. nėra G. P. skolininkas, priešingai, jis yra kreditorius, be to, G. P. nepripažįsta, jog V. M. įmonė ir automobilis yra jų bendras iš jungtinės veiklos įgytas turtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovas R. J. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti apeliantui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertinęs esminių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, rėmėsi tik žodiniais atsakovų paaiškinimais, nereikalaudamas jų pagrįsti rašytiniais įrodymais, neatsižvelgdamas, jog atsakovų žodiniai paaiškinimai prieštaravo byloje esančių rašytinių įrodymų visumai. Teismas, nepaisant to, kad byloje nustatė, jog atsakovai gyveno bendrą gyvenimą, buvo susieti artimais ryšiais, susilaukė bendro vaiko, nepagrįstai akcentavo, kad atsakovų sudaryti sandoriai patvirtina, jog jie neturėjo bendrų finansų. Teismas nevertino surinktų rašytinių įrodymų reikšmės, jų pakankamumo ieškiniui pagrįsti. V. M. IĮ ir UAB „Nova Via LT“ įsteigimas buvo atsakovų suplanuoti bendri veiksmai tikslu toliau tęsti su finansiniais sunkumais susidūrusios G. P. IĮ ūkinę – komercinę veiklą, atsakovą V. M. formaliai padarant naujo juridinio asmens vadovu, kad G. P. ir G. P. IĮ kreditoriai neturėtų galimybių patenkinti savo kreditorinių reikalavimų. UAB „Nova Via LT“ įsteigimas buvo jų bendros jungtinės veiklos rezultatas ir turi būti pripažinta bendrąja daline nuosavybe. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl UAB „Nova Via LT“ akcijų, tarpusavio paskolų ir bankroto bylos iniciavimo. Esminės aplinkybės, kurios nebuvo teismo vertintos, tos, kad atsakovai bendrai nusprendė steigti naują juridinį asmenį atsakovo V. M. vardu ir toliau tęsti darbinę veiklą krovinių pervežimo srityje ir tokiu būdu didinti atsakovo V. M. vardu registruotos bendrovės akcijų vertę. Atsakovui V. M. lėšų nepakako netgi minimaliai išlaikyti save ir tris nepilnamečius vaikus, o sukaupti 72 000, 00 Lt (20 852, 64 Eur) įstatiniam UAB „Nova Via LT“ kapitalui suformuoti realiai nebuvo jokių objektyvių galimybių. Vien tik norėdamas suformuoti UAB „Nova Via LT“ 72 000,00 Lt įstatinį kapitalą ir darbdaviui paskolinti 53 254, 31 Lt sumą, jis privalėtų turėti 125 254,31 Lt laisvą pinigų sumą. Atsakovas V. M. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog, be darbinių pajamų, jis gaudavo ir kitos rūšies pajamas, kurias galėjo skirti savo pragyvenimui, savo išlaikyti, įstatiniam kapitalui suformuoti, skolinti pinigines lėšas atsakovei G. P., savo darbdaviui G. P. IĮ ir kt. Teisinę reikšmę turi ir tai, kad atsakovas V. M. nepateikė įrodymų, jog jo tariama paskola darbdaviui G. P. IĮ buvo deklaruota. Neabejotina, kad darbo užmokesčius atsakovai naudojo bendrų poreikių tenkinimui, nes, kitu atveju, būtų nepaaiškinama, kaip atsakovas sugebėjo išgyventi visą daugiau nei 12 metų laikotarpį ir dar sukaupti 174 340, 65 Lt dydžio laisvų piniginių lėšų sumą. Atsakovai UAB „Nova Via LT“ įsteigė bendrai, tikslu toliau vystyti krovinių pervežimo verslą, nes G. P. IĮ įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų. Teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė sudarė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 25 d. nuomos sutartį su analogišką G. P. IĮ veiklai veiklą vykdančia UAB „Nova Via LT“. Aplinkybę, kad atsakovai ir po G. P. IĮ bankroto bylos užbaigimo toliau vykdė bendrą ūkinę veiklą, apeliantas grindė kartu su ieškiniu į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais apie atsakovės G. P. darbą bendrovėje UAB „Nova Via Lt“, tačiau šios aplinkybės liko teismo tinkamai neįvertintos visų į bylą surinktų rašytinių įrodymų kontekste. Teisinę reikšmę turi ir netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė G. P. po bankroto bylos užbaigimo toliau aktyviai dalyvauja atsakovo V. M. bendrovės UAB „Nova Via LT“ ūkinėje veikloje. Aplinkybė, jog būtent atsakovas V. M. 2013 m. rugsėjo 18 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovei G. P. suteiktas paskolas UAB „Conlex“, o ši kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo G. P. IĮ, patvirtina bendrą atsakovų sumanymą perkelti verslą į naują bendrovę – UAB „Nova Visa LT“.
1.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovų gyvenimo kartu aplinkybių, todėl teismo išvada, kad atsakovės G. P. vardu registruotame gyvenamajame name, adresas (duomenys neskelbtini), atsakovas V. M. gyveno nuomininko teisėmis, prieštarauja į bylą surinktiems kitiems rašytiniams įrodymams bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimams. Namų knygos duomenyse nėra jokios užuominos, kad atsakovas V. M. deklaravo gyvenamąją vietą name adresu: (duomenys neskelbtini), kaip nuomininkas. 1997 m. rugsėjo 17 d. nuomos sutartis tarp atsakovų niekada nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, todėl negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ieškovą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas ir kokia konkrečiai namo dalis buvo tariamai išnuomota atsakovui V. M., nepateiktas namo dalies perdavimo – priėmimo aktas, minimas sutartyje. Įrodymų apie namo dalį nėra ne tik namo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija, bet ir situacijos schemoje, iš kurios aiškiai matyti, kas šis namas turi vieną įėjimą / išėjimą, šioje schemoje nėra kitų duomenų apie namo padalijimą, todėl išvada, kad atsakovui V, M. buvo išnuomota namo dalis, kurioje jis gyveno kaip nuomininkas, nepagrįsta. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengti atskiri skaitikliai už elektrą, dujas ir vandenį bei kad atsakovas deklaruodavo šiuos rodmenis ir pagal juos atsiskaitinėdavo su atsakove. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas V. M. mokėjo atsakovei G. P. nuomos mokestį už namo dalies nuomą pagal 1997 m. rugsėjo 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o atsakovė jį deklaruodavo. Atsakovas V. M. nuo 1992 m. birželio 8 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad gyveno savo bute, mokėjo komunalinius mokesčius. Nesant tokių įrodymų, labiau tikėtina, jog atsakovas V. M. 19 metų iš eilės ir daugiau faktiškai gyveno atsakovės name, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovai vedė bendrą namų ūkį ir tuo tikslu atsakovės namuose adresu (duomenys neskelbtini), įsivedė tiek televiziją, tiek internetą. Televizijos ir interneto paslaugos yra skirtinų rūšių paslaugos, tačiau teismas nesigilino į atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų turinį.
1.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovų bendro vaiko. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovus siejo tik trumpalaikiai santykiai. Teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) d. ginčo šalims gimė jų bendras sūnus M. M., kurį šalys privalėjo kartu išlaikyti ir auklėti. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas V. M. mokėjo atsakovei G. P. jų bendram vaikui skirtą išlaikymą, nors V. M. oficialiai dirbo vairuotoju atsakovės individualioje įmonėje ir gaudavo oficialų atlyginimą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai G. P. V. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad nuo 2012 m. G. P. darbo užmokestis neviršijo (duomenys neskelbtini) Eur, tik po išankstinės pensijos paskyrimo gaunamos lėšos padidėjo, bet ne tiek, kad būtų galima investuoti į svetimą verslą. R. J. paskolinti pinigai buvo įnešti į bankrutavusios G. P. IĮ sąskaitą apyvartinėms lėšoms, o ne bendro verslo kūrimui. Parduodant namą ir sklypą varžytynėse kaina buvo keliama 3 kartus. Apie varžytynes žinojo ir kreditorius V. M. ir G. P. IĮ kreditorius R. J.. 2013 m. gegužės 6 d. – 2014 m. liepos 17 d. G. P. Kėdainiuose negyveno. Ieškovas neginčijo atsakovo V. M. su G. P. sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, neprašė pripažinti šio dokumento suklastotu, nekėlė abejonių ir neteikė teismui jokių prašymų dėl šio įrodymo tikrumo, neprašė jo palyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.
2.2. Teismas pagrįstai nenustatė ieškovo nurodomų aplinkybių, kad atsakovai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė G. P. prisidėjo prie jo įmonės turto įsigijimo. Teismas padarė teisingą ir byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad UAB „Nova Via LT“ akcijos ir automobilis yra V. M. asmeninė nuosavybė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad G. P. padėjo V. M. įsigyti automobilį ir kad automobilis buvo naudojamas bendrai. Atsakovas V. M. yra rūpestingas tėvas, todėl skirdamas lėšas M. išlaikymui, vykdė savo kaip tėvo pareigas, tačiau tai neįrodo jo ir atsakovės G. P. bendros jungtinės veiklos. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovus siejo trumpalaikiai santykiai, jie kurį laiką gyveno kartu, juos jungė bendras vaikas, artimi ryšiai, tačiau tai neperaugo į pastovius šeimos santykius, atsakovų sudaryti sandoriai: paskolos, gyvenamosios patalpos nuomos, televizijos ir interneto paslaugų sutartys bei kiti asmeniniai sandoriai rodo, kad atsakovė G. P. faktiniuose santykiuose neveikė kaip sąžininga jungtinės veiklos partnerė, siekianti asmeninėmis lėšomis prisidėti prie bendro turto sukūrimo ar jo pagerinimo, ir iš esmės patvirtina atsakovų teiginius, ko ieškovas neįrodė, kad bendrų pinigų pas juos niekada nebuvo.
2.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas vertino ir analizavo ne tas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos bylos išnagrinėjimui, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas savo ieškinio nepatvirtino jokiais neginčijamais įrodymais, kurie be abejonių būtų leidę nustatyti, kad atsakovas V. M. ir atsakovė G. P. buvo susitarę dėl bendros jungtinės nuosavybės kūrimo ir jos dalių paskirstymo, kad atsakovė G. P. prie minėtos nuosavybės kūrimo prisidėjo įnašu pinigais, kitu turtu, darbu ar pan. Ieškovas neįrodė, kad tarp atsakovų G. P. ir V. M. per ilgą laiko tarpą buvo susiklostę šeimyniniai santykiai, buvo sudaryta kokia nors jungtinės veiklos sutartis. V. M. ilgus metus dirbo G. P. IĮ tolimųjų reisų vairuotoju, kuriems be gaunamo darbo užmokesčio yra mokami dienpinigiai, dažnai keletą kartų didesni, negu darbo užmokestis ir sudaro pagrindinę gaunamų pajamų dalį, todėl ieškovo paskaičiavimai nėra tikslūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
20. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5 d.); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
21. Ieškovo teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes – kad atsakovai daugiau nei 20 metų gyvena kartu (duomenys neskelbtini), turi bendrą sūnų, kartu dirbo G. P. IĮ, o dabar dirba UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis akcininkas yra V. M., vykdė ir tebevykdo bendrą ūkinę – komercinę veiklą (užsiima krovinių pervežimu) – ir vertino byloje surinktus įrodymus.
22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
23. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo atsakovų G. P. ir V. M. susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę į UAB „Nova Via LT“ akcijas ir automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas atitinkamai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovei G. P. nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto.
24. Pirma, tiek atsakovų paaiškinimai, tiek apklausto liudytojo M. M. parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai – nuomos sutartis, paskolos rašteliai, Kėdainių krašto kredito unijos ir UAB „Nova Via LT“ sudaryta kredito sutartis, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą – patvirtina, jog atsakovai nuo 1997 metų keletą metų gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) metais susilaukė sūnaus M. M., tačiau neįrodo, kad atsakovai daugiau kaip 20 metų gyvena kartu neįregistravę santuokos, veda bendrą ūkį, turi bendrą buitį, kartu sprendžia visus gyvenimo klausimus, reikalus, dalijasi džiaugsmais ir rūpesčiais, išlaiko ir palaiko vienas kitą.
25. Antra, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai buvo susitarę kartu steigti V. M. individualią įmonę, vėliau ją pertvarkyti į UAB „Nova Via LT“, kad būtų susitarę bendrai vykdyti komercinę – ūkinę veiklą, sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl bendro verslo, G. P. savo lėšomis ar turtu prisidėjo prie įmonės įstatinio kapitalo suformavimo, ir pan. Žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą ir kitus kiemo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) UAB „Nova Via LT“ įsigijo iš varžytynių“ 2016 m. liepos 26 d. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė G. P. savo lėšomis prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Vien tik ieškovo nurodomos aplinkybės, kad namas turi vieną įėjimą, kad atsakovai kartu dirbo G. P. įmonėje, o dabar dirba UAB „Nova Via LT“, kad įmonės buvo registruotos vienu adresu (duomenys neskelbtini) nesuponuoja išvados, kad UAB „Nova Via LT“ akcijos yra bendroji dalinė atsakovų nuosavybė.
26. Trečia, automobilis BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M. priklauso nuo 2005 m. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kad atsakovai siekė, jog šis automobilis būtų įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad atsakovė kokia nors forma (lėšomis, kt.) būtų neprisidėjusi prie automobilio įsigijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis automobilis yra įgytas už asmenines V. M. lėšas ir yra asmeninė jo nuosavybė.
27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir jo atidalijimo, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų atsakovų valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti individualią įmonę, vėliau UAB „Nova Via LT“, transporto priemonę bendriems jų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą pripažinti įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe reiškiantis asmuo turi pagrįsti, kad šalys bendrai veikė siekdamos sukurti (įgyti) bendrą turtą (įnašu pinigais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu), konstatavus, kad šioje byloje ieškovas tokių aplinkybių neįrodė, vien pats gyvenimo kartu kažkurį laiko tarpą faktas negali lemti turto priklausomybės bendrąja daline nuosavybės teise (CPK 12 str., 178 str.).
28. Kiti apelianto R. J. apeliaciniame skunde nurodyti samprotavimai dėl atsakovo V. M. gaunamų pajamų, jų dydžio, vaikų išlaikymą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), atskirų skaitiklių įrengimą name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutarčių sudarymą, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.), todėl atmetus apeliacinį skundą atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo R. J..
31. Bylos duomenimis (teisinių paslaugų sutartimi, sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 763 bei pinigų priėmimo kvitu) nustatyta, kad atsakovas V. M. patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.