Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-20-493/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-25
Bylos Nr.: 1A-20-493/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03328-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: V. B., N. Š.
Advokatai: Raimundas Gargasas, Linas Stanislavas Bagdonas

Kategorijos

2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-493/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03328-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,nuteistojo N. Š. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono ir nuteistojo N. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. B. paskirta galutinė 5 (penkerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 29 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo /suėmimo laikas nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. (1:1).

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

N. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, N. Š. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (1 diena).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, sulaikius nuteistąjį – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus: iš nuteistojo V. B. – 737,48 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 48 ct), iš nuteistojo N. Š. – 694,28 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 28 ct).

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad ne anksčiau, kaip nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2023 m. vasario 10 d., V. B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne daugiau kaip 628,279 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,4 proc. iki 16,01 proc., iš kurių dalį – 147,496 g, per keletą kartų, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. vasario 10 d. 15.40 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 737,48 eurus neteisėtai pardavė N. Š., o kitą dalį – 480,783 g tų pačių narkotinių medžiagų toliau ten pat laikė platinimo tikslu, kol 2023 m. vasario 28 d. 16.05 val. kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, V. B. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: ne anksčiau, kaip nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2023 m. vasario 28 d. 16.05 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, bei 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (tame tarpe ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, turėdamas tikslą neteisėtai pagaminti, t. y. užauginti, nuskinti bei išdžiovinti – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate neteisėtai augino didelį kiekį – 255 narkotinių kanapių daigus, kurių išdžiovintų bendroji masė 1344,455 g, Δ tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 1,1 proc. iki 3,6 proc., kol 2023 m. vasario 28 d., laike nuo 16.05 val. iki 18.31 val., kratos metu kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. N. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. vasario 10 d. 15.40 val., per keletą kartų, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip gauti neteisėtas pajamas, iš V. B. ne mažiau kaip už 737,48 eurus įgijo ne daugiau kaip 147,496 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,4 proc. iki 16,01 proc., kurias neteisėtai gabeno ne jam priklausančiu automobiliu Subaru, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nuo sodybos iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai, pardavimo tikslu, laikė; be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio 11 d., ne daugiau kaip 1,754 g šių kanapių pardavė K. B. (kurio atžvilgiu byla atskirta į atskirą tyrimą) už 11,40 eurų, po to, 2023 m. sausio 28 d., apie 11.30 val., ne daugiau kaip 51,213 g šių kanapių pakartotinai pardavė K. B. už 332,88 eurus, po to, 2023 m. vasario 10 d. apie 15.40 val., ne daugiau kaip 94,24 g tų pačių kanapių vėl pardavė K. B. už 350 eurų, o likusias – 0,289 g kanapes (antžeminių dalių), kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis 12 proc., laikė namuose, iki kol 2023 m. vasario 28 d., laike nuo 15.30 val. iki 16.30 val., kratos metu buto patalpose kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Be to, N. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2023 metų sausio mėnesio – tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2023 m. vasario 28 d., (duomenys neskelbtini)iš nepažįstamo asmens neteisėtai įgijęs ne daugiau kaip 4,323 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 3,4 proc., šias narkotines medžiagas asmeninio vartojimo tikslu neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. vasario 28 d. 15.30 val., kol bute kratos metu kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis N. Š. aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo:

– pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį jo atžvilgiu – pripažinus N. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam skirti galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu;

– apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant.

5.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir turėtų būti pakeistas, kadangi apeliantui yra paskirta per daug griežta bausmė. Mano, jog buvo pagrindas jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

5.2. Teigiama, kad jis nusikalto būdamas neteistas, dirba, savo kaltę pripažino visiškai, todėl buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

5.3. Toliau nurodoma, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nuosprendyje padarė išvadą, jog jam skirtinos terminuota arešto (už baudžiamąjį nusižengimą) ir laisvės atėmimo bausmės atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į prisipažinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmes už tęstinę nusikalstamą veiką sudarančius nusikaltimus tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), subendrintą bausmę mažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 straipsnis) ir bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

5.4. Nuteistasis mano, kad tokia teismo išvada nėra visiškai teisinga. Tai daugiau teorinė analizė. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies normas, nustatančias, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje taip pat yra nurodyta, kokiais atvejais teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

5.5. Nurodo, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, o BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, areštas. Teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam yra paskyręs 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę. Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu gali būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies normos ir paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimas arba areštas.

5.6. Nuteistojo vertinimu, yra visos sąlygos pritaikyti jo atžvilgiu paminėtas įstatymų normas, kadangi: yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės; jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų; nusikalto būdamas neteistu; dirba; bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo; nusikalstamais veiksmais nėra padaryta žala. Taip pat nurodo, kad jis supranta, jog pasielgė labai blogai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų.

6. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas apeliaciniu skundu prašo:

– pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir pripažinus V. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme arba paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę švelninti vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindais.

– sutinka, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyktų žodinio nagrinėjimo tvarka. Atlikto įrodymų tyrimo neprašo ir nepageidauja.

6.1. Gynėjas nurodo, kad teikiant apeliacinį skundą esminės nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jo ginamojo kaltė neginčijamos, apeliacinis skundas paduodamas tik dėl bausmės rūšies ir dydžio. Laiko, kad jo ginamajam teismo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai.

6.2. Gynėjo vertinimu akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 62 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu pasunkino V. B., kaip nuteistojo padėtį, pažeidė teisingumo principą ir BPK 1 straipsnio 1 dalį. Cituojamos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 62 straipsnio nuostatos, su jų taikymu susijusi teismų praktika, konstitucinio teismo jurisprudencija.

6.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nubaudimas yra vienas, bet tikrai ne vienintelis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės paskirties elementas. BK 59 straipsnio, BK 41 straipsnio, BK 61 straipsnio nuostatos aktualiu šiai baudžiamajai bylai aspektu aiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutartyje Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, kurioje konstatuota, kad „ <...> materialiosios baudžiamosios teisės nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal jam suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms (1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010) dėl Europos probacijos taisyklių), kuriose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Skunde pabrėžiama, kad naujausioje teismų praktikoje ši teisės aiškinimo tradicija yra tęsiama (cituojama).

6.4. Toliau skunde nurodoma, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą didžiąja dalimi lėmė kito šioje byloje kaltinamojo (past. – tai yra nuteistojo N. Š.) įtaka V. B., kadangi būtent kitas kaltinamasis į V. B. kreipėsi su prašymu padėti įsigyti narkotinių medžiagų.

6.5. Gynėjas mano, kad šiuo atveju reikšminga yra kasacinė praktika, pavyzdžiui, pastaruoju metu gana dažnai cituojamos 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 išaiškinimai (cituojama). Atkreipiamas dėmesys, kad minėta nutartimi netgi pripažinus asmenį kaltu dėl kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, teismas įžvelgė galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą tik septyniems mėnesiams“.

6.6. Skunde gynėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jo ginamasis būtų ieškojęs klientų ar būtų siekęs platinti narkotines medžiagas pašaliniams asmenims. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas turėjo padaryti išvadą, kad nuteistojo V. B. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas.

6.7. Gynėjo vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog šiuo atveju už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, V. B. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

6.8. Paminima ir tai, kad visu pirma, jo ginamasis yra jau subrendęs žmogus, kuris savaime kelia kur kas mažesnį socialinį pavojų. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. V. B. nuo pirmos apklausos momento davė nuoseklius parodymus, pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje. Charakterizuojamas teigiamai. Žala nepadaryta.

6.9. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu yra itin pablogėjusi V. B. sveikatos būklė. Laisvės atėmimo vietos ligoninėje atlikus kraujo tyrimus nustatyta ženklus kraujo rodiklių pakitimas, kas patvirtina, kad nuteistojo sveikata itin prasta, kad jis yra sergantis ir jam reikalingas išsamūs tyrimai ir gydymas (toliau skunde pateikiama kraujo tyrimų analizė).

6.10. Toliau skunde teigiama, kad V. B. nuteisus realia ilgalaike laisvės atėmimo bausme, tokia bausmė taptų bausme pačiai visuomenei, nes šiuo metu jis sugeba pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, šeima, o po tokio nubaudimo ši našta tektų biudžetui. Be to, vien jau pats faktas, kad V. B. pilnai prisipažįsta ir gailisi, reiškia, kad jis nepalaiko nusikalstamos subkultūros, todėl V. B. nuteisimas ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, be kitų natūralių nepatogumų, kuriuos tenka patirti asmeniui, nuteistam realia laisvės atėmimo bausme, reiškia ir papildomus sunkumus iš laisvės atėmimo vietose egzistuojančių nusikalstamai subkultūrai pritariančių asmenų. BK 41 straipsnio nuostatos, gynėjo manymu, žemesnės instancijos teismo priimant skundžiamą procesinį sprendimą buvo pažeistos dar ir tuo, kad buvo pamiršta taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. pamiršta, jog teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, netgi sunkaus nusikaltimo padarymo atveju pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis V. B. ir jo gynėjas bei nuteistojo N. Š. gynėjas apeliacinius skundus (atitinkamai) palaikė juose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokuroras siūlė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo N. Š. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono ir apeliaciniai skundai atmetami.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5dalys). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo N. Š. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliaciniuose skunduose, kuriuose prašoma nuteistiesimes N. Š. ir V. B. paskirti švelnesnes bausmės rūšis. Kita nuosprendžio dalis, kuria N. Š. yra pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir V. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, apeliacine tvarka neskundžiama.

10. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji N. Š. ir V. B. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis ir aukštesnio teismo prašo BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu jiems paskirti švelnesnes, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

11. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.

13. Tuo tarpu šiuo atveju aktualioje BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022, 2K-61-594/2024 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-61-594/2024 ir kt.).

14. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos, pirmiausia teismui nustačius, jog nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.

15. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 216- 648/2023). Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę.

16. Tuo pačiu aukštesnis teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms taikymo sąlygas, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nesudaro pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam N. Š. paskirti švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, o nuteistajam V. B. – švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, bausmės rūšį.

Dėl nuteistajam N. Š. paskirtos bausmės

18. Skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant bausmės skyrimo aspektus, teisingai nustatyta, kad N. Š. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Kartu pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skiriamas bausmes, atsižvelgė į N. Š. asmenybę, tai yra į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, tačiau jį charakterizuoja tai, kad praeityje jis buvęs teistas 12 (dvylika) kartų, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, paskutinį kartą Lietuvoje nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme, be to, laisvės atėmimu teistas užsienyje ir paleistas lygtinai 2022 m. gegės 21 d., Lietuvoje buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe – ir už narkotinių medžiagų vartojimą, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, teismui nurodė, kad dirba. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, visas jų skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė teisingai ir pagrįstai jam paskyrė griežčiausias savo rūšimi už padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą.

19. Kaip minėta, konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

20. Skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu N. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda ir areštas, bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal kurią gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Nagrinėjamu gi atveju, apylinkės teismas nuteistajam skyrė 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir laisvės atėmimo bausmę trejiems metams (BK 260 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nuteistojo prisipažinimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausmės dydį nustatė mažesnį už šios bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė artimą minimaliam.

21. Atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam neskyrė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Pažymėtina, kad pagal ankstesnius teistumus švelnesnės savo pobūdžiu nuteistajam skirtos bausmės (viešieji darbai, bauda ), analogiškai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė, taip pat daugiausia su laisvės atėmimu susijusios bausmės nepadarė nuteistajam N. Š. tokios įtakos, kad šis daugiau nenusikalstų, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti už aptariamą veiką skiriant griežčiausios sankcijoje numatytos – arešto – bausmės rūšį.

22. Kaip spręstina iš apeliacinio skundo, juo iš esmės prašoma sušvelninti bausmę, apeliantui skirtą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl švelnesnė bausmė nuteistajam pagal šį straipsnį galėtų būti skiriama tik nustačius BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo N. Š. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Kaip minėta, tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra visos sąlygos nuteistajam švelninti bausmę, tarp kurių daugiskaita nurodomos ir „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“, tačiau byloje nustatyta tik viena N. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jau vien ši aplinkybė eliminuoja BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą jo atžvilgiu.

24. Kadangi nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo N. Š. asmenybę, svarstytina dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

25. Pažymėtina, kad svarstant minėtą klausimą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių, padarytą nusikaltimą ar paties nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad N. Š. paskirta artima minimaliai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė būtų neproporcinga bei aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai.

26. Vertinant nuteistojo N. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad N. Š. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių viena (BK 260 straipsnio 1 dalis), kaip minėta, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat jis padarė vieną tyčinį ir baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė, tai yra kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, per keletą kartų, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip gauti neteisėtas pajamas, iš V. B. ne mažiau kaip už 737,48 eurus įgijo ne daugiau kaip 147,496 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai gabeno ne jam priklausančiu automobiliu iki savo gyvenamosios vietos ir ten neteisėtai, pardavimo tikslu, laikė, o tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ne daugiau kaip 1,754 g šių kanapių pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta į atskirą tyrimą, už 11,40 eurų, po to pirmiau nurodytu laiku ne daugiau kaip 51,213 g šių kanapių pakartotinai pardavė minėtam asmeniui už 332,88 eurus, po to, nurodytu laiku ne daugiau kaip 94,24 g tų pačių kanapių vėl pardavė minėtam asmeniui už 350 eurų, o likusias – 0,289 g kanapes (antžeminių dalių), laikė namuose, iki kol pirmiau nurodytu laiku kratos metu buto patalpose kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš bylos duomenų matyti, kad N. Š. padaryta BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nebuvo atsitikinė, ar įvykdyta dėl netinkamai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, N. Š., vedamas vieningo sumanymo (vieningos tyčios), kryptingai ir suplanuotai atliko pavojingus veiksmus (neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė), darant tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys nebuvo netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Minėtos aplinkybės lemia aukštesnio teismo išvadą, kad nuteistojo N. Š. elgesio negalima vertinti kaip mažiau pavojingo.

27. Dėl nuteistojo N. Š. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, išskyrus tai, jog nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu nurodė dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (ši atsakomybė pripažinta jo baudžiamąją atsakomybė lengvinančia aplinkybe), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį N. Š. asmenybės pavojingumą, nenustatyta. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis yra laikomas neteistu, kadangi veikų padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs, tačiau visgi nagirnėjamu atveju siekiant įvertinti N. Š. asmenybę aktualu tai, kad jis praeityje buvo teistas 12 (dvylika) kartų, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, taip pat buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe – ir už narkotinių medžiagų vartojimą, be to, teistas užsienyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos nuteistojo gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos bausmei skirti turinčios reikšmės aplinkybės (yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė; prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų; dirba; bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo; nusikalstamais veiksmais nėra padaryta žala; pasižada ateityje daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų) yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės, ir savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paprastai į tokias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo N. Š. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos minimui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skyrė arešto bausmę, žemesnę už šios bausmės rūšies vidurkį. Todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinės padėties nėra pagrindo.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam N. Š. paskirtas bausmes subendrino jam palankiu bausmių apėmimo būdu ir paskyrė jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, N. Š. skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus, yra tinkamai individualizuota. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Tai sudaro pagrindą nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

30. Pažymėtina, kad nors N. Š. už sunkų nusikaltimą skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau kadangi už BK XXXVII skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), todėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.

Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės

31. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui V. B. parenkant bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, baigtumą ir kaltės formą, t. y. įvertino, nuteistasis padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, 265 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti. Taip pat įvertinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vertindamas apelianto asmenybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. B. laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, tačiau visgi atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų platinimą veikiant organizuotoje grupėje, baustas administracine tvarka, be to, teistas / baustas užsienyje. Taip pat nurodyta, kad iki sulaikymo oficialiai V. B. nedirbo, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas, yra paieškomas pagal Vokietijos Europos arešto orderį. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skiriant bausmę atsižvelgia ir į šio nuteistojo pagrindinį vaidmenį narkotinių medžiagų platinime, nes jis tas medžiagas ir užaugino, o duomenų, kad būtų buvęs kaip nors verčiamas tą daryti, nėra. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas V. B. už BK 260 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

32. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų, o tuo tarpu BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nuteistojo prisipažinimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė lygų minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, o už nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė didesnį nei šios bausmės vidurkis.

33. Kaip minėta, BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam neskyrė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Nustatyta, kad ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu V. B. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė visgi reikiamos įtakos nepadarė, minėti ganėtinai griežtos bausmės teisiniai padariniai ir pasekmės nebuvo pakankami siekiant priversti atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Todėl siekiant pakeisti neteisėtą nuteistojo elgesį, atgrasyti jį nusikalstamų veikų darymo ateityje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti už aptariamą veiką (BK 265 straipsnio 1 dalis) skiriant griežčiausios sankcijoje numatytos – laisvės atėmimo – bausmės rūšį.

34. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas – dėl to švelnesnė bausmė nuteistajam pagal šį straipsnį galėtų būti skiriama tik nustačius BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.

35. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo V. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis), be to, byloje nustatyta tik viena V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 62 straipsnio 2 dalis), todėl BK 62 straipsnio nuostatos šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu netaikytinos.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (jo ginamasis yra jau subrendęs žmogus, kuris savaime kelia kur kas mažesnį socialinį pavojų; V. B. nuo pirmos apklausos momento davė nuoseklius parodymus, pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje; charakterizuojamas teigiamai; žala nepadaryta) taip pat nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pakartotinai įvertinusi visas nuteistąjį bei jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti V. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika (BK 260 straipsnio 2 dalis) – neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų – ne daugiau kaip 628,279 g kanapių (antžeminių dalių) laikymas, iš kurių dalį – 147,496 g, per keletą kartų kaltinime nurodytais laikotarpiais už 737,48 eurus jis neteisėtai pardavė nuteistajam N. Š., o kitą dalį – 480,783 g tų pačių narkotinių medžiagų toliau ten pat laikė platinimo tikslu, kol kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai – pasižymi dideliu pavojingumu. Juolab, kad V. B. minėtas narkotines medžiagas pats augino, tai yra augino didelį kiekį kanapių, už ką šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu apeliaciniame skunde gynėjo nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo neteisėtus veiksmus didžiąja dalimi lėmė nuteistojo N. Š. kreipimas su prašymu padėti įsigyti narkotinių medžiagų, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jo ginamasis būtų ieškojęs klientų ar būtų siekęs platinti narkotines medžiagas pašaliniams asmenims, V. B. BK 260 straipsnio 2 dalyje padaryto nusikaltimo pavojingumo nesumenkina. Pagal faktines bylos aplinkybes netgi priešingai – V. B. sodyboje augimo didelį kiekį kanapių, turėdamas tikslą neteisėtai pagaminti narkotines medžiagas, t. y. jas užauginti, nuskinti bei išdžiovinti, o vėliau, akivaizdu – neteisėtai jomis disponuoti turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kas nagrinėjamu atveju nuteistojo ir buvo padaryta. Taip pat pažymėtina, kad nors V. B. ir laikomas neteistu, tačiau, kaip minėta, praeityje jis yra teistas už narkotinių medžiagų platinimą veikiant organizuotoje grupėje. Be to, teistas / baustas užsienyje, yra paieškomas pagal užsienio valstybės jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Tai rodo, kad V. B. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aukštesnio teismo vertinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad patenkinus V. B. gynėjo skundą ir paskyrus šiam nuteistajam su realiu laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms.

37. Apeliaciniame skunde taip pat buvo pabrėžiama, kad V. B. turi sveikatos problemų – laisvės atėmimo vietos ligoninėje atlikus kraujo tyrimus, jam nustatytas ženklus kraujo rodiklių pakitimas (minėtai aplinkybei pagrįsti prie skundo pridedamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2023 m. rugsėjo 6 d. tyrimo protokolas). Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).

38. Be to, skunde motyvuojant, kad yra visi pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, gynėjas nurodo, kad šiuo atveju yra reikšminga kasacinė praktika – pastaruoju metu gana dažnai cituojamos 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 išaiškinimai. Tačiau aukštesnis teismas pažymi, kad gynėjo nurodomoje baudžiamojoje byloje buvo susiklosčiusios skirtingos aplinkybės. Kasacinis teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsižvelgęs į tai, kad kaltininkas (kuris buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį) narkotinių medžiagų buvo įsigijęs ir gabeno daug mažesnį, o laikė dar mažesnį, kiekį, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-337 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ yra nustatytas šių narkotinių medžiagų nedidelis kiekis – 5 g. Kasacinis teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis narkotines medžiagas – kanapes, buvo įgijęs savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti, tačiau visgi vėliau jas vartojo („rūkė“) kartu su savo draugu ir nepilnamečiais, šiuo aspektu atkreipiant dėmesį ir į įvykio metu gana aktyvią minėtų asmenų poziciją savanoriškai prisijungiant būti nemokamai pavaišintais kanapėmis („žole“). Tuo tarpu šioje byloje V. B. pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne daugiau kaip 628,279 g kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį per keletą kartų pardavė, o likusią dalį laikė platinimo tikslu (BK 260 straipsnio 2 dalis), be to, jis ūkiniame pastate neteisėtai augino didelį kiekį – 255 narkotinių kanapių daigus, kurių išdžiovintų bendroji masė 1344,455 g (BK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi, skunde nurodytoje kasacinėje baudžiamojoje byloje nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios ir skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjamoje byloje.

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam V. B. paskirtas bausmes subendrino jam palankiu bausmių apėmimo būdu ir paskyrė jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, V. B. skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 5 (penkerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

40. Visi paminėti motyvai duoda pagrindą išvadai, kad V. B. paskirta teisinga bausmė, kuri yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Tai sudaro pagrindą nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

42. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 2 d. pažyma Nr. APD-2024-00001 dėl nuteistajam N. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 176,67 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši eurai ir 67 ct.).

43. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismui raštu kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, prašant apeliantui N. Š. parinkti gynėją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius jam ginti parinko advokatą Raimundą Gargasą.

44. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

45. Kaip matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam N. Š. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat neturint duomenų apie stabilią ir užtikrintą nuteistojo turtinę padėtį, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo N. Š. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo N. Š. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika