Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2024 m. balandžio 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B. ir A. B. įmonei „A“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo ir pagal atsakovo A. B. priešieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas G. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir G. G., negaliojančia dėl apgaulės nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, grąžinti šalis į pirminę padėtį; priteisti ieškovui iš atsakovo 1050,89 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 400 Eur depozitas už nuomojamas patalpas, 200 Eur nuomos mokestis už 2022 m. lapkričio mėnesį, 134,89 Eur sumą, sumokėtą pagal A. B. įmonės „A“ išrašytą sąskaitą, 50 Eur mokestį ekspertui už elektros instaliacijos patikrą ir pateiktą išvadą, 266 Eur mokestį antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

2. Atsakovas A. B. pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo G. G. atsakovo A. B. naudai 1806,60 Eur skolą dėl nesumokėto nuomos mokesčio, 649,66 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 98-101).

3. Ieškovas G. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis su kolega R. M. išsinuomojo iš atsakovo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti nuomininkui teisę naudotis 25 kW elektros galia. Būtent tokia elektros galia buvo reikalinga jam norint vykdyti savo veiklą - gaminti poliuretano putas naudojant tam specialią įrangą, kuri reikalauja ne mažesnės kaip 20 kW elektros galios. Nuomos sutartis buvo sudaryta metams (12 mėnesių), nuomos mokestis 200 Eur per mėnesį. Įmokėjo depozitą 400 Eur, sutarė, kad mokesčius už administravimo suteiktas paslaugas, komunalinius patarnavimus, elektrą, sniego nukasimą ir t. t. mokės A. B. įmonei „A“. Nuo 2022 metų jis užsiima individualia veikla pagal pažymą. 2022 metais gruodžio mėnesį jam su kolega susivežus į išsinuomotas patalpas savo įrangą ir ją pajungus, išmetė saugiklius, paaiškėjo, jog nepakanka elektros galios jai paleisti. Tada kreipėsi į ekspertą, kuris nustatė, jog elektros galia išsinuomotose patalpose siekia tik 13,856 W. T. kreipėsi į atsakovą. Atsakovas atsisakė ką nors daryti, todėl ieškovui teko ieškotis kitų patalpų, 2022-12-28 buvo sudaryta kita nuomos sutartis. Atsakovas atsisakė priimti patalpas ir raktus, todėl kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Tik 2023-03-01 perdavė raktus. Nuomos sutartį su atsakovu jis pasirašė jo biuro patalpose, buhalterė atnešė sutartį pasirašymui. Prieš pasirašant sutartį, jis ją skaitė pats, dėl elektros žiūrėjo, kad būtų viskas tinkamai surašyta. Teisininko konsultacijos nereikėjo. Susipažino, sutartį pasirašė, patikėjo atsakovu. Prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, nes ji parašyta šališkai, nei vieno punkto nėra jam naudingo. Jis pats negalėjo pakeisti laido į storesnį, nes reikėjo laidą keisti per tris pastatus, gauti kitų patalpų savininkų leidimą, tai ne jo pareiga, o nuomotojo, tačiau atsakovas atsisakė kalbėti. Tik pajungus įrangą, paaiškėjo, kad nėra reikiamos galios. Atsakovas žinojo, jog nėra tokios galios, į sutartį tą nuostatą įrašė jau žinodamas. Elektros išnaudojo, nes vis pajungdavo savo įrangą, kad ji pasicirkuliuotų, nes ji negali stovėti. Apžiūrėti patalpų buvo su R. M., o sutartį pasirašė jis vienas, R. M. sutartį pamatė vėliau. Atsakovą dėl galios informavo 2022-12-08, atsakovas atsakė, kad patys didintųsi. Mano, jog jiems nepriklauso didinti galios. Kreipėsi į antstolį, nes niekaip negalėjo atsakovui perduoti raktų. Paaiškėjus, jog reikalingos naujos patalpos, nes neįmanoma naudotis išsinuomotomis patalpomis, jis raštu kreipėsi į atsakovą dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo, 2022-12-12 įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku, laiškas grįžo neįteiktas, tada išsiuntė el. pašto adresu, nurodytu sutartyje. Duobe nesinaudojo, visai nelindo, skystį pamatė tik 2023-03-01, kai perdavė raktus. Jie automobilių neremontuoja, duobė nereikalinga. Prieš pasirašant sutartį kviesti ekspertą, kad patikrintų galią, nepagalvojo. Jie patikėjo atsakovu. Apžiūrint patalpas prieš nuomą buvo galimybė apžiūrėti elektros instaliaciją, apžiūrėjo. Kai dėl galios susisiekė su atsakovu, buvo atvykęs atsakovo elektrikas, jis nesakė, kad laidas tinkamas, sakė, perduos atsakovui. Atsakovas nesiūlė pats kabelį pakeisti tinkamu. 2022-12-29 garažas jau buvo tuščias. Nežino, kas išnaudojo elektrą. Kai jis išsinuomojo patalpas, pasikeitė spynas, atsakovas raktų neturėjo, juos gavo tik 2023-03-01, kai jam buvo perduotos patalpos. Buvo ir atsakovo raštas, kad nutraukia sutartį. A. B. sakė, jog galima tai padaryti, bet tai kainuos, nesakė, kiek kainuos, nes parašyta sutarties priede, kad už elektros ūkį atsako nuomininkas. Nesutinka atlyginti nuostolius, nes sumokėjo už nuomą už lapkričio mėnesį, o naudojosi patalpomis tik gruodžio mėnesį, tam yra sumokėtas depozitas.

4. Ieškovo atstovė advokatė Rita Roščenkovienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atstovaujamąjį.

5. Atsakovas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. įmonės „A“ atstovas A. B. teismo posėdyje priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas atvyko, patalpas apžiūrėjo, jam tiko, sutartį pasirašė. Nurodė, jog jo darbas nesusijęs su elektra, jis ne elektrikas, nieko nežinojo apie galią. Elektros galingumas yra specifinis poreikis, todėl ieškovas turėjo įsirengti ir susimokėti. Atvykęs ieškovas pats pastebėjo, kad elektros laidai gal neatlaikys. Sutarė, kad galima bus ir galingesnę, o apmokės jie. Jis tiekia elektrą iki skaitiklio, o toliau pagal sutartį elektros ūkį tvarko ieškovas. Nieko nedarė, ieškovas norėjo pabandyti, sakė, gal elektros galingumo užteks. Po mėnesio pranešė, kad kai pajungia įrangą, saugiklius išmeta. Tada jis pasiuntė savo energetiką, kad pažiūrėtų, kas yra. Energetikas pranešė, kad įvadas yra pakankamo galingumo, o laidas per plonas. Pasakė ieškovui, jog gali pasidomėti, kiek kainuos laido pakeitimas, bet turės apmokėti jis, pasidomėjo, tai kainavo 150 Eur. Ieškovas daugiau nesitarė, nutraukė sutartį, jokio termino trūkumams pašalinti nenustatė. Taip negalima, gal būtų susiderėję, būtų nubraukęs dalį nuomos mokesčio ar pan. ieškovas niekaip nebandė tartis. Sutartyje susitarė, kad nuoma metams, po metų - prieš tris mėnesius įspėti, jeigu neketina tęsti sutarties. Sutarė nuomos mokestį kas mėnesį mokėti po 236 Eur, t. y., 200,60 Eur nuomos + 35,40 Eur GPM. Prašo už metus, nes nenuomojo patalpų, jam nuostoliai. Jis apmokėjo įmonės „A“ sąskaitas, kurios buvo išrašytos ieškovui, todėl dabar prašo minėtas sumas priteisti iš ieškovo. Nuomos sutartį pasirašė ieškovas pas jį biure, skaitė, kažką dar taisė, dar skambino kažkam, tarėsi lyg tai. Ieškovo įspėjimo, siųsto paštu jam, negavo, jo įspėjimą gavo tik 2023-01-18, siųstą el. pašto adresu, nurodytu sutartyje. Jis laikė, jog nuomos sutartis galiojanti, kadangi ieškovas nemokėjo mokesčių, jį įspėjo ir pats sutartį nutraukė. Anksčiau raktų jam niekas neperdavė, ieškovo advokatė skambino, sakė, kad nori perduoti raktus, bet neperdavė. Ieškovas buvo pasikeitęs durų spynų šerdeles, iš jo naujus raktus gavo tik patalpos perdavimo metu 2023-03-01, iki tol patekti į patalpą negalėjo. Nežino, ką darė ieškovas, bet elektros sunaudojo nemažai. Jeigu ne ieškovas, tai kas tada išnaudojo tą elektrą. Gal kažką plovė, gal žiemą vandens iš kur nors prisisunkė, todėl duobėje vanduo. Jis sutarė su ieškovu ir nurodė sutartyje, jog suteikia teisę naudotis 25 kW galia, tokia galia yra iki prietaiso, galią keisti gali nuomininkas, bet su jo raštišku sutikimu. Jis mamą atstovauja pagal įgaliojimą visur. Sąskaitas ruošia jo įmonė ir pateikia apmokėjimui. Daugelis įmonių, kurios iš jo nuomoja patalpas, yra uždarosios akcinės bendrovės, todėl joms taip patogiau, yra padaryta, kad nedingtų PVM.

6. Atsakovo atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdyje priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atstovaujamąjį.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų, papildymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo G. G. ir atsakovo A. B. buvo sudaryta nuomos sutartis (toliau - sutartis), pagal kurią A. B. perdavė G. G. nuomos teise valdyti ir naudotis dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas (duomenys neskelbtini) patalpa, 63,56 kv. m sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (b. l. 7-10). Sutarties 2.1 punktas numato, kad patalpos perduodamos pasirašius patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Patalpų nuomos terminas nuo 2022 m. lapkričio mėn. 01 dienos iki 2023 m. lapkričio mėn. 01 dienos, be teisės nutraukti anksčiau laiko (sutarties 2.2 punktas). Sutarties kaina už nurodytą terminą 2832 Eur (sutarties 2.2 punktas). Pagal sutarties 2.3 punktą pasibaigus nuomos terminui, nurodytam 2.2. punkte ir nei vienai šaliai raštu, prieš 3 (tris) mėnesius iki sutarties pabaigos, nepranešus apie ketinimą nutraukti sutartį, sutartis automatiškai pratęsiama neribotam laikotarpiui. Pagal sutarties 2.4 punktą pasibaigus patalpų nuomai, surašomas patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos grąžinamos nuomotojui, patalpos turi būti tokiame pat stovyje, kaip užfiksuota perdavimo metu (2022-10-27 d.), tuščios kaip perduodant jas nuomininkui. Turi būti pilnai sumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai, nebūti jokių skolų.

9. Pagal sutarties 3.1.3 punktą nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui teisę naudotis 25 kW galia. Taip pat nuomininkas pagal sutarties 3.2.3 punktą įsipareigojo laiku mokėti visus mokesčius už šių patalpų eksploataciją, t.y.: elektros energija, pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus už kiekvieną mėnesį, moka 0,40 Eur už kW plius PVM ir po 2,15 Eur plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą (nurodyta 3.1.3. punkte) kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar naudojo tą laikotarpį elektros energiją. Už vandenį ir kanalizaciją moka pagal skaitiklio parodymus, po 6,00 Eur/kub.m plius PVM ir abonentinis mokestis 2 Eur/mėn. plius PVM. Už naudojimąsi bendru tualetu mokėti 8 Eur plius PVM (8 Eur plius PVM, patalpose dirbantis žmogus). Pasikeitus elektros energijos ar vandens kainoms, šie mokesčiai gali būti perskaičiuoti. Taip pat apmokėti kitus mokesčius, bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo dangos tvarkymą, lietaus kanalizaciją, saugos tarnybos paslaugas, komunikacijų įvadų gedimų šalinimo išlaidas, apsaugos reagavimą ir t. t. Už aukščiau paminėtus komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks A. B. įmonė „A“, kuri teikia administravimo paslaugas, už šias paslaugas bus skaičiuojamas 10 Eur/mėn. plius PVM mokestis. Pagal sutarties 3.2.8 punktą nuomininkas privalo, už einamąjį mėnesį, 28-30 dieną, pateikti teisingus elektros energijos ir vandens skaitiklių parodymo duomenis (el. paštu: (duomenys neskelbtini)), to nepadarius bus mokama 10 Eur vienkartinė bauda.

10. Iš 2022-10-27 patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, jog pastato (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas (duomenys neskelbtini) patalpa, viso 63,56 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota atsakovo ieškovui, patalpos stovis yra geras, elektros įvadas, rozetės, jungtukai, šviestuvai ir apskaitos priemonės (skaitikliai) tvarkingi ir atitinka saugumo technikos reikalavimus. Patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Perduodama patalpų apsaugos signalizacija, elektros pakėlimo gervė. Už priešgaisrinę apsaugą ir elektros ūkį atsako nuomininkas. Elektros skaitiklio parodymai: 26543 kW (b. l. 11), patalpų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė abi šalys: perdavė A. B., priėmė G. G. (b. l. 11). Iš 2023-03-01 patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, jog pastato (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas (duomenys neskelbtini) patalpa buvo perduota ieškovo atsakovui, patalpos stovis yra geras, duobėje yra neaiškus skystis, visoje duobėje, elektros įvadas, rozetės, jungtukai, šviestuvai ir apskaitos priemonės (skaitikliai) geri, atsakovas raktus gavo, elektros skaitiklio parodymai: 26684 kW, aktą pasirašė abi šalys, G. G. padarė prierašą - nurodė, jog garažo duobe nesinaudojo (b. l. 62),

11. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad jog pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. B. ir J. B. (b. l. 118-124). Iš 2022-07-07 įgaliojimo matyti, kad J. B. įgalioja A. B. be kita ko, išnuomoti jai asmeninės nuosavybės priklausantį turtą savo nuožiūra, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, nutraukti, papildyti sutartį ir t. t., įgaliojimas galioja iki 2032-07-07 (b. l. 149-152). Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. nuo 2022-09-06 vykdo individualią veiklą (b. l. 17). Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2022-09-12 sprendimo dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2022-09-23 G. G. įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir jam suteiktas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (b. l. 18-19).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės

12. Ieškovas G. G. prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sudarytą tarp jo ir A. B., negaliojančia dėl apgaulės nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovas apgaule, nuslėpdamas faktą, jog nuomojamoje (duomenys neskelbtini) patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra 25 kW galingumo elektros galios, kokia reikalinga ieškovo vykdomai veiklai - poliuretano putų, skirtų pastatų apšiltinimui, gamybai, sudarė sau naudingą nuomos sutartį, įtraukdamas į ją nesąžiningas sąlygas. Sutarties 5.6. punkte nurodyta, jog „Nuomininkui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, nuomininkas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį...“. Sutarties 6.3. punkte nurodyta, jog „Nuomotojui anksčiau laiko, numatyto 2.2. punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3 punktu, nuomininkas moka 708 Eur baudą.“ Sutartyje nėra numatyta jokių sankcijų nuomotojui, kurios turėtų būti taikomos tuo atveju, kai nuomotojas nevykdo savo įsipareigojimų. Mano, jog toks atsakovo elgesys ne tik neatitinka geros moralės principų, tačiau prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

13. Atsakovas A. B. su tuo nesutiko, nurodė, jog ieškovas nuo 2022-09-06 užsiima individualia veikla, patalpos buvo išsinuomotos būtent individualiai veiklai (sandėliavimui, gamybai) vykdyti, ieškovas siekė patalpas išsinuomoti savo verslo tikslais, ne asmeninių poreikių tenkinimui, todėl veikė kaip verslininkas, o ne fizinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovas niekur nepažymėjo, kad jis būtų buvęs verčiamas sudaryti nuomos sutartį, kad atsakovas savo veiksmais ar grasinimais kaip nors jį privertė patalpas išsinuomoti, kad visame Šiaulių mieste nebuvo jokių kitų nuomojamų patalpų, išskyrus atsakovo, todėl jis neturėjo kitos išeities tik sudaryti šią sutartį ir pan., todėl laikytina, kad ieškovas pats savo valia ir noru patalpas išsirinko ir išsinuomojo. Šalių sudarytos sutarties 7.7 punktas numatė, kad „Šalys patvirtina, kad su sutarties sąlygomis susipažino, jos šalims yra aiškios, suprantamos ir priimtinos. Šalys pareiškia, kad šią sutartį pasirašo laisvu apsisprendimu ir valia, be apgaulės, prievartos ar spaudimo, dėl kurio šalys būtą priverstos sudaryti šią sutartį. <...>“. Ant kiekvieno sutarties lapo yra ieškovo parašai. Ieškovas atsakovo „apgaulę“ grindžia tuo, kad atsakovas neva tai nuslėpė faktą, jog patalpose nėra elektros galios, kokia reikalinga ieškovo vykdomai veiklai. Pagal pasirašytos sutarties 3.1.3 punktą atsakovas įsipareigojo suteikti teisę ieškovui naudotis 25 kW galia. Būtent - suteikti teisę, t.y., prisijungti prie atsakovo teritorijoje esančio skydo, į kurį atvestas didelės galios įvadas. Skydas stovi ant pastato sienos, kuriame yra nuomojamos patalpos, vos už keleto metrų nuo ieškovo išsinuomotų patalpų, ieškovui reikėjo tik pakeisti už nuomininkui priskirto elektros skaitiklio elektros jungiklį ir kabelį į galingesnius. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia tvarka yra ir ESO sutartyse, būtent - kai vartotojas atsako už visą įrangą, esančią nuo skaitiklio iki nuomininko naudojamų įrenginių. Be to, prieš pasirašant sutartį, ieškovas pats atkreipė dėmesį, kad galimai jo veiklai gali būti per plonas laidas ir per mažo galingumo jungiklis, tačiau žodžiu buvo sutarta, kad pabandys naudotis esama įranga, o reikalui esant už savo lėšas ją pakeis į galingesnę, kaip ir nurodyta sutartyje. 2022-10-27 šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame susitarė, jog už elektros ūkį atsako nuomininkas (ieškovas). Sudarytoje sutartyje šalys taip pat susitarė, kad visus patalpų paruošimo, remonto darbus, reikalingus tam, kad pradėti savo veiklą, ieškovas turi atlikti savo lėšomis (3.2.9 punktas), ir nuomininkas (ieškovas) yra atsakingas už nuomojamų patalpų elektros instaliaciją (3.2.7 punktas). Be to, sutartyje nuomininkas nurodė, kad pilnai susipažino su patalpomis, jų būkle, dokumentais, planais ir neturi jokių pretenzijų (3.2.12 punktas). UAB „V“ buvo atlikta objekto apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad į skydą atvestas didelės galios įvadas, iš kurio be problemų galima tiekti 25 kW galią į nuomininko patalpas, tereikia pakeisti automatinį jungiklį į didesnį, tačiau tai galima atlikti tik tada, kai nuomininkas pasikeis už elektros skaitiklio esantį elektros kabelį, nuvestą į išnuomotas patalpas, į galingesnį. Priešingu atveju, kaip buvo paaiškinta specialistų, jei esant dabartiniam kabeliui būtų tiekiama didesnė elektros galia, dabartinis kabelis tiesiog išsilydytų. Todėl teigti, jog atsakovas ieškovą apgavo, nėra visiškai jokio pagrindo, nes, kaip akivaizdu, atsakovas veikė, nepažeisdamas sutarties sąlygų, ir teisę naudotis galingesne elektros energija, kaip ir buvo nurodyta sutartyje, ieškovui suteikė. O ieškovas patalpomis naudojosi, ką patvirtina faktas, jog per visą nuomos laikotarpį buvo išnaudoti net 141 kW elektros energijos. Be to, ieškovas nuo pat sutarties sudarymo dienos, nors ir naudojosi patalpomis, tačiau jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Pirmoji jo pretenzija buvo gauta tik 2023-01-18 el. paštu (duomenys neskelbtini) kai sutartyje buvo pažymėta, kad susirašinėjimas vyksta elektroniniais laiškais, adresu (duomenys neskelbtini) (pvz., 3.2.8 punktas), o nuomininkui siunčiama adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 5.5 punktas). Todėl ieškovo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad jis sutartį su atsakovu sudarė dėl atsakovo apgaulės, atsakovui tyčia nutylėjus sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes dėl elektros galios, t. y., kad išnuomotoje patalpoje nėra ieškovui reikalingo veiklos vykdymui galingumo elektros galios, prašė pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

15. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktą; kt.).

16. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

17. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktą).

18. Įstatyme nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokią pareigą nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 str. 1, 2 d.).

19. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. nuo 2022-09-06 vykdo individualią veiklą (b. l. 17). Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2022-09-12 sprendimo dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2022-09-23 G. G. įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir jam suteiktas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (b. l. 18-19). Sutarties 1 punkte nurodyta, jog patalpos buvo išnuomotos individualiai veiklai (sandėliavimui, gamybai), sutartį sudarė G. G., nurodydamas (duomenys neskelbtini). Tai teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, jog jis nuo 2022-09-06 užsiima individualia veikla pagal pažymą (pastatų šiltinimas poliuretano putomis), o vėliau su kolega įkūrė mažąją bendriją.

20. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys).

21. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą kt.). Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, matyti, kad specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, o ši apsauga nėra pateisinama, dėl to netaikoma, tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant pelno.

22. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, nuomoja patalpas individualiai veiklai, vykdo veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl akivaizdu, kad ieškovas patalpas išsinuomoti siekė savo verslo tikslais, ne asmeninių poreikių tenkinimui, todėl veikė kaip verslininkas, o ne fizinis asmuo, kuriam, be abejonės, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

23. Taip pat ieškovui taikytinas civiliniuose santykiuose taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ieškovas turėjo veikti pakankamai atidžiai, atsargiai ir atsakingai, rūpintis savo teisėmis. Motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės, tačiau pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas sutartį,- turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis sutartį prieš pasirašydamas perskaitė, suprato, kad išsinuomoja patalpas ir jam nuomotojas suteiks teisę naudotis 25 kW elektros galia, kad jis savo lėšomis privalo atlikti reikalingus darbus, kad pradėti veiklą, matė, jog sutarties sąlygos daugiausia naudingos nuomotojui, bet nieko nesakė, nesiūlė papildyti ar pataisyti, suprato sutarties sukeliamas pasekmes, sutarties neatsisakė, ją pasirašė savo valia, nors niekas nevertė, be to, išsinuomojo būtent šias patalpas, nors Šiaulių mieste buvo galima išsinuomoti ir kitų patalpų, ką vėliau ieškovas ir padarė, į teisininką dėl konsultacijos bei į elektros specialistą dėl elektros galios išmatavimo nesikreipė, pasitikėjo atsakovu, todėl pasirašė sutartį. Ieškovas nesitarė su teisininkais ar kitais kompetentingais asmenimis, kaip pats nurodė, teisininko ar elektros eksperto nereikėjo, atsakovu pasitikėjo, nesusilaikė nuo abejotino veiksmo - sutartį pasirašė, todėl akivaizdu, jog ieškovo elgesys neatitiko nei protingo žmogaus standarto, nei tuo labiau jam, kaip verslininkui, taikomų didesnių elgesio standartų, todėl ieškovas turi prisiimti neigiamas tokio elgesio (veikimo) pasekmes.

24. Ieškovas veikė kaip verslininkas, todėl prieš pasirašant nuomos sutartį jam nebuvo jokių kliūčių visapusiškai įvertinti sudaromo sandorio pobūdį, sąlygas. Ieškovas nurodė, jog jis, prieš sudarydamas sandorį, su kolega R. M. buvo atvykęs, apžiūrėjo, įvertino nuomojamas patalpas, viskas tiko, patiko, todėl pasirašė sutartį. Prieš pasirašant sutartį, jis pas atsakovą biure su sutartimi susipažino, ją skaitė, dėl elektros žiūrėjo, suprato, pasirašė, prieš pasirašant sutartį eksperto nekvietė, kad patikrintų elektros galingumą, atsakovas pasakė, kad yra toks galingumas, jis pasitikėjo atsakovu, prieš pasirašant sutartį teisininko konsultacijos taip pat nereikėjo, sutarties sąlygos jam buvo aiškios, sutartį suprato. L. R. M. patvirtino, jog pasirašant sutartį jis nebuvo, sutartį matė jau pasirašius, prieš pasirašant sutartį jie abu su ieškovu apžiūrėjo patalpas, jas įvertino, atsakovas garantavo, jog galia yra, jie pasitikėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas niekur nepažymėjo, kad jis būtų buvęs verčiamas sudaryti nuomos sutartį, kad atsakovas savo veiksmais ar grasinimais kaip nors jį privertė patalpas išsinuomoti, kad visame Šiaulių mieste nebuvo jokių kitų nuomojamų patalpų, išskyrus atsakovo, todėl jis neturėjo kitos išeities, tik sudaryti šią sutartį ir pan., todėl manytina, kad ieškovas pats savo valia ir noru patalpas išsirinko ir išsinuomojo. Šalių sudarytos sutarties 7.7 p. numatė, kad „Šalys patvirtina, kad su sutarties sąlygomis susipažino, jos šalims yra aiškios, suprantamos ir priimtinos. Šalys pareiškia, kad šią sutartį pasirašo laisvu apsisprendimu ir valia, be apgaulės, prievartos ar spaudimo, dėl kurio šalys būtą priverstos sudaryti šią sutartį <...>“. Ant kiekvieno sutarties lapo yra ieškovo parašai, tai įrodo, kad jis su sutarties sąlygomis susipažino, ir jos jam buvo priimtinos, todėl dabar kalbėti apie geros moralės principus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus yra nesąžininga būtent iš paties ieškovo pusės.

25. Ieškovas atsakovo „apgaulę“ grindžia tuo, kad atsakovas neva tai nuslėpė faktą, jog patalpose nėra elektros galios, kokia reikalinga ieškovo vykdomai veiklai. Tačiau teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog sudarant sutartį, visos sutarties sąlygos jam buvo aiškios. Atsakovas nurodė, jog jo darbas nesusijęs su elektra, jeigu reikia, jis kviečiasi specialistą. Pats ieškovas, atvykęs apžiūrėti patalpų, pastebėjo, kad elektros laidai gal neatlaikys, sutarė pabandyti, darbus apmokės jie, o jis tiekia elektrą tik iki skaitiklio. Jo elektrikas nurodė, jog įvadas yra pakankamo galingumo, bet laidas yra per plonas, taigi galima buvo sutarti, pakeisti, tačiau ieškovas nesitarė, sutartį nutraukė. Pažymėtina, kad pagal pasirašytos sutarties 3.1.3 p., ir kaip nurodo ir pats ieškovas, atsakovas įsipareigojo suteikti teisę ieškovui naudotis 25 kW galia. Būtent - suteikti teisę, t.y., prisijungti prie atsakovo teritorijoje esančio skydo, į kurį atvestas didelės galios įvadas. Minėtame įvade tokia elektros galia buvo, taigi atsakovas neapgavo. Kaip nurodė atsakovas, skydas stovi ant pastato sienos, kuriame yra nuomojamos patalpos, vos už keleto metrų nuo ieškovo išsinuomotų patalpų, ieškovas galėjo tik pakeisti elektros jungiklį ir kabelį į galingesnius, tačiau nesitarė su atsakovu, nebendradarbiavo, o jį įspėjo, sutartį nutraukė ir išsinuomojo kitas patalpas, niekaip nespręsdamas ginčo, tiksliau – išsinuomojo kitas patalpas dar nenutraukęs šios sutarties. Taip pat pažymėtina ir tai, kad 2022-10-27 šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame susitarė, jog už elektros ūkį atsako nuomininkas (ieškovas). Sudarytoje sutartyje šalys taip pat susitarė, kad visus patalpų paruošimo, remonto darbus, reikalingus tam, kad pradėti savo veiklą, ieškovas turi atlikti savo lėšomis (sutarties 3.2.9 p.). Be to, sutartyje taip pat numatyta, kad nuomininkas pilnai susipažino su patalpomis, jų būkle, dokumentais, planais ir neturi jokių pretenzijų (sutarties 3.2.12 p.). Pažymėtina, jog ieškovas pats skaitė minėtas sutarties sąlygas, suprato, pasirašė. Atsakovui iki to laiko nuomojant patalpas gal ir nereikėjo didesnės elektros galios, todėl jeigu ieškovui reikėjo, jis turėjo arba pakeisti savo lėšomis elektros jungiklį ir laidą į galingesnius, kaip numatyta sutarties 3.2.9 p., arba tartis su atsakovu, arba nutraukti sutartį.

26. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apžiūros akto, įvadinis trifazis automatas C20 skirtas maksimaliai ilgalaikei galiai 13,856 kW, įvadinis kabelis CYKY 5x2,5 skirtos ilgalaikei srovei 30A ir ilgalaikei galiai – 20,784 kW (b. l. 20). Iš UAB „V“ pažymos matyti, kad 2023-03-02 buvo atlikta objekto – skydo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nustatyta, kad į šį skydą atvestas didelės galios įvadas, iš kurio be problemų galima tiekti 25 kW galią į nuomininko patalpas, tereikia pakeisti automatinį jungiklį C20 į didesnį, tačiau tai galima atlikti tik tada, kai nuomininkas pasikeis už elektros skaitiklio esantį elektros kabelį (duomenys neskelbtini), nuvestą į išnuomotas patalpas, į galingesnį, atitinkantį pareikalaujamąją galią (b. l. 93). Todėl teigti, jog atsakovas ieškovą apgavo, nėra visiškai jokio pagrindo, nes atsakovas veikė nepažeisdamas sutarties sąlygų, suteikė ieškovui teisę naudotis galingesne elektros energija, kaip ir buvo nurodyta sutartyje, bet paruošimo darbus vykdyti veiklą turėjo atlikti ieškovas. Be to, ieškovas patalpomis ir naudojosi, ką patvirtina faktas, jog per visą nuomos laikotarpį buvo išnaudoti net 141 kW elektros energijos. Be to, ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog nuolat pajungdavo elektrą, kad pasicirkuliuotų įranga, kuri negali stovėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas veikė kaip verslininkas, nuomos sutartį sudarė laisva valia, į tai, kad atsakovas suteikė ieškovui teisę naudotis 25 kW elektros galia, įvade toks elektros galingumas buvo, tik reikėjo atlikti įrangos pajungimo paruošimo darbus, ką pagal sutartį įsipareigojo padaryti ieškovas, tačiau jis to nepadarė, byloje nenustatyta duomenų, jog ieškovo valia būtų buvusi paveikta, jis būtų buvęs apgautas, jam būtų buvęs daromas spaudimas pasirašyti sutartį, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pripažinti nuomos sutartį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį pagrindas nenustatytas.

Dėl nesąžiningų sutarties sąlygų

27. Ieškovas nurodė, jog atsakovas sudarė sau naudingą sutartį, įtraukdamas į ją nesąžiningas sąlygas, sutartis surašyta šališka, nėra nei vieno punkto jam naudingo. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, jog ieškovas su sutartimi susipažino, suprato, pasirašė, jo pasirašyti sutartį ir išsinuomoti būtent šias patalpas niekas nevertė. Nesutiktina su ieškovo argumentais. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėjo, jog atsakovas turėjo pranašumą derybų srityje ar kad jis nesąžiningai pasinaudojo ieškovu dėl jo silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl sudarytos sutarties sąlygų ieškovas neturėjo galimybės derėtis, ar kad dėl jų teikė pastabas, jas ginčijo. Priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažino su sutarties turiniu, suprato, pasitarti su teisininku nereikėjo, taip pat suprato, kad sutartis sudaryta metams laiko be teisės nutraukti, suprato, kad priede nurodyta, jog už elektros ūkį atsako nuomininkas, sutarties neatsisakė, nors turėjo tokią galimybę, ją pasirašė, nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl sutarties sąlygų. Dėl sutartyje numatytos baudos suprato, kad bauda gali būti mokama dėl sutarties pažeidimo.

28. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sutartį dėl patalpų nuomos būtų sudaręs ne savo laisva valia, jog atsakovas būtų taikęs spaudimą ar kitaip vertęs ją sudaryti, ieškovo nerūpestingumas ar neatsakingumas prieš sudarant sutartį negali būti vertinamas kaip priežastis teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nevykdymui. Be to, ieškovas, pasirašydamas terminuotą negyvenamosios patalpos nuomos sutartį, jos nuostatų neginčijo, su visomis sąlygomis sutiko, jokių pastabų nereiškė, jokių prierašų nedarė. Taigi, nors ieškovas ir kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šiam geranoriškai nesutikus to padaryti, pats neinicijavo sutarties nutraukimo teismine tvarka, todėl turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki jos nutraukimo atsakovo iniciatyva. Be to, niekada nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų. Pažymėtina, jog nuomos sutarties šalys nors ir fiziniai asmenys, tačiau abu verslininkai, vykdantys veiklą ir siekiantys pelno, todėl ieškovas nėra vartotojas, o šalių sudaryta nuomos sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, todėl teismas neįgijo teisės ir pareigos ex officio vertinti šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu.

29. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Ieškovas nagrinėjamu atveju ieškiniu neginčijo nuomos sutarties nutraukimo ir/ar šios sutarties sąlygų teisėtumo. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) tarpusavio derybų būdu ir laisva valia sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti ir, jeigu sudaryti, tai kokiomis sąlygomis. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškiniu bei priešieškiniu yra apspręstos ginčo nagrinėjimo ribos, šalys sutarties sąlygų neginčijo, šalys, būdamos verslininkai, pačios susitarė dėl tokių nuomos sutarties sąlygų, jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, sudarė sutartį, kuri turi būti vykdoma, teismas negali peržengti ieškinio bei priešieškinio ribų ir savo iniciatyva vertinti sutarties sąlygų, todėl ieškovo minėtas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos

30. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Taigi terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.

31. Reikalavimas nutraukti kitų rūšių terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai (negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityvumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

32. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, jog tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai, t. y. nesikreipdamas į teismą dėl esminio sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusiuose įstatymuose nebuvo nustatyta tokio pobūdžio išimčių, kurios būtų taikomos ginčo nuomos sutarčiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį (CK 6.217 straipsnis), jeigu būtų padarytas esminis ginčo sutarties pažeidimas, kaip nagrinėjamu atveju ir buvo – ieškovas negalėjo naudoti patalpų, nes jose nebuvo tinkamos elektros galios, negalėjo vykdyti savo veiklos, minėtas pažeidimas buvo esminis, tačiau jis tuo nepasinaudojo.

33. Nei viena šalis sutarties nutraukimo neginčija. Ginčo dėl to, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį, 2022-10-27 atsakovas patalpas perdavė ieškovui, o 2023-03-01 ieškovas grąžino patalpas atsakovui byloje, nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl patalpų naudojimo ir sutarties vykdymo, nuomos ir kitų mokesčių sumokėjimo. Ieškovas nurodė, jog pasirašė sutartį, išsinuomojo patalpas, su R. M. susivežė įrangą, pajungė ir išmetė saugiklius. Iškvietus elektriką, paaiškėjo, jog nėra tinkamos galios elektros, kurią sutartimi įsipareigojo suteikti atsakovas. Susisiekus su atsakovu, jis atsakė, jog galią didintis turi jie patys, mano, jog tai ne jų pareiga, nors sutartį pasirašė ir su tuo sutiko. L. R. M. patvirtino nurodytas aplinkybes, parodydamas, jog prieš sudarant sutartį apžiūrėjo patalpas, atsakovas patikino, jog galios užtektinai, po sutarties pasirašymo susivežė įrangą, ją pajungė, paaiškėjo, jog elektros galios neužtenka, atsakovui paskambinus, jis pasakė, jog jie patys turi pasikelti galią, sakė, kad gali tai organizuoti, bet sumokėti turi jie patys, jis nesidomėjo, nes mano, jog tai ne jo išlaidos. Atsakovas nurodė, jog pagal sutartį jis suteikė tik teisę naudotis 25 kW elektros galia, o visus pasiruošimo darbus turėjo atlikti ieškovas, jam tereikėjo pakeisti laidą į storesnį, jungiklį į galingesnį, tačiau jis nesiderėjo, nenustatė jokio termino trūkumui pašalinti, neprašė atlyginti išlaidų ar atleisti nuo nuomos mokesčio ar jį sumažinti, jis tiesiog sutartį nutraukė, t. y., ieškovas niekaip nebendradarbiavo.

34. Iš 2022-12-12 įspėjimo dėl (duomenys neskelbtini) terminuotos nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomotojo kaltės matyti, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas laikyti nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, nes dėl per mažos elektros galios jis negali išsinuomotose patalpose vykdyti individualios veiklos (b. l. 51). Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo grąžintas neįteiktas (b. l. 52-53). Vėliau jis buvo išsiųstas elektroniniu paštu, atsakovas, kaip pats patvirtino, įspėjimą gavo tik 2023-01-18 el. paštu (duomenys neskelbtini), ir jis buvo išsiųstas tik po to, kai atsakovas 2023-01-16 įspėjimu pareiškė pretenzijas dėl laiku nemokamo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių ieškovui. Pažymėtina, jog sutartyje niekur nebuvo nurodytas atsakovo nei gyvenamosios vietos, nei darbovietės adresas, o būtent buvo pažymėta, kad susirašinėjimas vyksta elektroniniais laiškais, adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.2.8 p.), o nuomininkui siunčiama adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 5.5 p.). Taigi, įspėjimo įteikimas registruotu paštu nėra tinkamas, įspėjimas atsakovui buvo įteiktas tik 2023-01-18. Minėtame įspėjime nėra jokių duomenų, nuo kada sutartis nutraukiama, net neužsimenama apie tai, tik nurodoma, jog ji negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento ir prašoma grąžinti visas sumokėtas sumas, įspėjimo pavadinimas prieštarauja jo turiniui. Pažymėtina, jog sutartį vienašališkai prieš terminą nutraukti galima ir be teismo, tačiau ją pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento – tik pareiškus teise ieškinį. Taip pat įspėjime net neužsimenama apie raktų atidavimą ir patalpų perdavimą. Iš A. B. atstovės atsakymo į įspėjimą matyti, kad atsakovo atstovė nurodė, jog sutartyje ieškovui buvo suteikta teisė naudotis didesnio galingumo elektra, tokia elektros galia yra iki skaitiklio, o nuo skaitiklio elektros ūkį tvarko ir darbui pasiruošia pats ieškovas, taip pat priminė, jog ieškovas nemoka mokesčių bei kad jam dėl to buvo išsiųstas įspėjimas (b. l. 55). Iš 2023-01-16 A. B. įspėjimo matyti, kad jis įspėjo ieškovą, jeigu jis nesumokės susidariusio įsiskolinimo, sutartis bus nutraukta ir atsakovas kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo (b. l. 54). Iš G. G. 2023-01-25 atsakymo matyti, kad jis vėl nurodo, jog negali naudotis patalpomis dėl per mažos elektros galios, kad A. B. skambino jo advokatė, teiravosi dėl galios padidinimo, nurodė, jog susirado kitas patalpas (b. l. 57). Iš A. B. 2023-02-01 įspėjimo matyti, kad A. B. nutraukia nuomos sutartį nuo 2023-03-01 (b. l. 58), pažymėtina, jog jis tokią teisę turi pagal sutarties 5.3 punktą. Iš 2023-02-24 G. G. atsakymo matyti, kad ieškovas kartoja anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nurodydamas, jog ne kartą bandė atsakovą pasikviesti perduoti patalpas (b. l. 59). Iš G. G. 2023-02-27 prašymo matyti, kad jo atstovė atsakovo klausia, kada gali perduoti patalpas ir atiduoti raktus (b. l. 60). Iš A. B. 2023-02-28 atsakymo matyti, jog jis nurodė, jog nutraukia sutartį nuo 2023-03-01, todėl prašo tą dieną atvykti su raktais, kad galėtų perimti patalpas ir pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 61). Iš 2023-03-01 patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad patalpos 2023-03-01 buvo grąžintos A. B., raktus jis taip pat gavo (b. l. 62). Atsakovas nurodė, jog jis kalbėjo su ieškovo atstove, ji kalbėjo, jog ketina perduoti raktus, tačiau jų taip ir neperdavė. Ieškovas ir jo atstovė tvirtina, jog atsakovas atsisakė priimti patalpas. Tačiau iš šalių viena kitai siųstų aukščiau nurodytų įspėjimų, susirašinėjimo (b. l. 58-61, 63-66) matyti, jog šalys viena su kita susirašinėjo, atsakydamos į viena kitos argumentus, galbūt bandė ginčą spręsti derybų būdu, tačiau, išskyrus 2023-02-27 G. G. prašymą, kuriame prašoma nurodyti, kur ir kada galima perduoti patalpas ir raktus, niekur net nenurodoma, jog ieškovas nurodo, ar prašo nurodyti, kada gali grąžinti patalpas, jis teismui nepateikė jokio rašytinio dokumento, kuriuo būtų reikalaujama nedelsiant perimti patalpas arba būtų prašoma nurodyti konkrečią patalpų pridavimo datą.

35. Iš antstolio Ričardo Kudrausko (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis užfiksavo, jog patalpos tvarkingos, tuščios, jas galima perduoti nuo 2022-12-20 (b. l. 22-30, 32-33), tačiau nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovas kartu su antstoliu, užfiksavę faktines aplinkybes, ėmėsi konkrečių aktyvių veiksmų – nuvyko pas atsakovą, jam įteikė raktus ir prašė pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, o atsakovas tai padaryti atsisakė ir antstolis tai konstatavo – užfiksavo minėtas aplinkybes aukščiau nurodytuose protokoluose, tokių duomenų byloje nėra. Taigi, nors ieškovas visą laiką teigė, jog jis patalpas atlaisvino nuo 2022-12-20, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jas perduotų atsakovui, jeigu, kaip ieškovas teigia, atsakovas tai daryti atsisakė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas raktus ir patalpas atsakovui perdavė tik 2023-03-01, dėl to nėra ginčo, todėl laikytina, jog jis iki 2023-03-01 minėtomis patalpomis faktiškai naudojosi. Pažymėtina ir tai, kad kaip atsakovas nurodė, jis patekti į patalpas negalėjo, nes ieškovas pasikeitė spynos šerdelę, dėl ko jis raktų net neturėjo nuo nuomojamų patalpų, raktus iš ieškovo gavo tik 2023-03-01. Tai patvirtino teismo posėdyje pats ieškovas ir liudytojas R. M., nurodydami, jog išsinuomoję patalpas, jie pasikeitė spynos šerdelę, atsakovui nauji raktai buvo perduoti tik 2023-03-01, iki to laiko atsakovas į patalpas patekti negalėjo. Taigi, jeigu atsakovas patekti į patalpas negalėjo, tai negalėjo jomis ir naudotis, jomis faktiškai naudojosi ieškovas, kuris iki to laiko neinicijavo patalpų perdavimo atsakovui, bent jau byloje tokių duomenų nėra, o tik susirašinėjo.

36. Nuomos sutartis gali būti nutraukiama įstatyme ar sutartyje numatytais pagrindais. Nuomos sutartyje numatyta galimybė nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą vienašališkai. Sutarties 5.3 punktas numato, kad jei nuomininkas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną mėnesį vėluoja mokėti nuomos mokestį arba komunalinius mokesčius, nuomotojas gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta bauda numatyta 6.3. punkte. Sutarties 5.6 punktas numato, kad nuomininkui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, nuomininkas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį numatytą sutarties 2.2 punkte, tai galioja ir tada, kai nuomotojas, nutraukia sutartį, pagal 5.3 ar 6.3 punktus, jei jis pasibaigęs ir sutartis prasitęsusi neribotam laikotarpiui, nuomininkas privalo sumokėti 3 mėn. dydžio nuomą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio. Taigi, nuomos sutartis numatė galimybę abiem šalims nutraukti sutartį vienašališkai prieš terminą, tik skirtingomis sąlygomis. Kadangi ieškovas laikė sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o atsakovas to nepripažino, laikė, kad sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma, ieškovas nesikreipė į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą, įspėjime nenurodė, kad ją nutraukia, nenurodė, nuo kada nutraukia, raktus ir patalpas atsakovui perdavė tik 2023-03-01, iki to faktiškai naudojosi patalpomis, į kurias patekti atsakovas negalėjo, atsakovas įspėjo ieškovą dėl sutarties nutraukimo vienašališkai prieš terminą ir nutraukė sutarties 5.3 punkte numatytu pagrindu nuo 2023-03-01, sutartis nuomotojui tokią teisę numato, tokią teisę jam numato ir įstatymas (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). Be to, nei viena iš šalių neginčija sutarties nutraukimo. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, logikos dėsniais bei įrodinėjimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog nuomos sutartis buvo nutraukta 2023-03-01 atsakovo iniciatyva, kai buvo pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl nuomos mokesčio ir nuostolių priteisimo

37. Ieškovas prašo jam priteisti iš atsakovo 1050,89 Eur patirtus nuostolius. Atsakovas su tuo nesutiko pareiškė teisme priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 1806,60 Eur skolą dėl nesumokėto nuomos mokesčio, 649,66 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės nuo sudarymo momento, pripažinus, jog šalis nuomos teisiniai santykiai faktiškai siejo iki 2023-03-01, kurie buvo nutraukti atsakovo iniciatyva, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

38. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1806,60 Eur skolą dėl nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2023-11-01, skaičiuojant po 200,60 Eur/mėn. x 11 mėn. = 2206,60 - 400,00 (depozitas) = 1806,60 Eur. Nurodė, jog patalpos ieškovui buvo perduotos 2022-10-27, nuomos mokestis turėjo būti mokamas nuo 2021-11-01 (pagal sutarties 2.2 p.). Taigi, atsakovas geranoriškai dar kelias dienas nemokamai leido ieškovui naudotis patalpomis, įsikurti, laikyti daiktus ir pan. Pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2022-11-15 (pagal sutarties 4.2 p.), ir ieškovas ją sumokėjo, tačiau jau gruodžio mėnesį nuomos mokestis sumokėtas nebuvo. 2023-01-16 atsakovas ieškovui išsiuntė įspėjimą, nurodydamas, kad nesumokėjus nuomos, jis bus priverstas nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos, nuostolių ir baudos, taip pat nuomos mokesčio, už visą nuomos laikotarpį, numatytą 2.2 p., priteisimo. Tačiau ieškovas skolos nepadengė net iš dalies, ir kreipėsi su savo reikalavimais į teismą, prašydamas grąžinti jo visas pagal sutartį sumokėtas įmokas. Ieškovas su tuo nesutiko, nes jis iš nuomojamų patalpų išsikraustė ir jas atlaisvino 2022-12-08.

39. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Šalių sutarties 4.1. punktas numatė, jog už sutarties 1. punkte nurodytas patalpas nuomininkas mokės 236 Eur mokestį už kiekvieną mėnesį (200,60 Eur nuomotojui ir 35,40 Eur GPM VMI), pradedant nuo 2022-11-01. Mokestį už patalpų nuomą nuomininkas apmoka pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t.y. iki 15 dienos. Sutarties 5.3 punktas numato, kad jei nuomininkas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną mėnesį vėluoja mokėti nuomos mokestį arba komunalinius mokesčius, nuomotojas gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta bauda numatyta 6.3. punkte. Sutarties 5.6 punktas numato, kad nuomininkui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, nuomininkas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį numatytą sutarties 2.2 punkte, tai galioja ir tada, kai nuomotojas, nutraukia sutartį, pagal 5.3 ar 6.3 punktus, jei jis pasibaigęs ir sutartis prasitęsusi neribotam laikotarpiui, nuomininkas privalo sumokėti 3 mėn. dydžio nuomą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio. Abiejų šalių buvo sutarta, kad patalpų nuomos terminas nuo 2022 m. lapkričio 01 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d., t.y., vieneri metai, be teisės ją nutraukti (sutarties 2.2 p.).

40. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas, nustatęs, kad patalpų būklė yra netinkama jo veiklai vykdyti, turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį ir toks vienašališkas sutarties nutraukimas atitiktų teisinį reglamentavimą, nors ieškovas ir kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šiam geranoriškai nesutikus to padaryti, pats neinicijavo sutarties nutraukimo teismine tvarka, todėl turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nedarė, todėl sutartis buvo nutraukta 2023-03-01 atsakovo iniciatyva, dėl ko ieškovas privalo atsakovui sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kiek šalis faktiškai siejo nuomos teisiniai santykiai. Nuomos mokesčio mokėjimas už visą nuomos laikotarpį neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, nes sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo turėjo teisę nutraukti ir ieškovas, tik jis to neinicijavo, sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl mokesčių nemokėjimo, nors atsakovas ieškovui suteikė teisę naudotis 25 kW elektros galia, įvade toks elektros galingumas buvo, tačiau ieškovo nuomojamoje patalpoje minėtos elektros galios, reikalingos jo veiklai vykdyti, būtent ir nebuvo, todėl jis turėjo teisę nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, be to, ieškovas jau nuo 2022-12-28 buvo išsinuomojęs kitas patalpas ir savo įrangą išsivežęs. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2023-03-01, sprendžia, jog ieškovui kilo pareiga sumokėti nuomos mokestį už 3 mėnesius (2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. sausio ir vasario mėn.) už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2023-03-01, skaičiuojant po 200,60 Eur/mėn. x 3 mėn. = 601,80 - 400,00 (depozitas) = 201,80 Eur, kitoje dalyje atsakovo šis priešieškinio reikalavimas atmestinas, kaip neatitinkantis proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

41. Be to, atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 649,66 Eur nuostolių, nes ieškovas pagal sutartį privalėjo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus pagal A. B. įmonės „A“ jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas apmokėjo tik pirmąją sąskaitą už 2022 m. lapkričio mėnesį, tačiau už likusius mėnesius iki sutarties nutraukimo (2023-03-01) sąskaitos už komunalines paslaugas apmokėtos nebuvo, nors ieškovas buvo ne kartą ragintas tai padaryti. Minėtas sąskaitas už ieškovą apmokėjo A. B., todėl jis prašo minėtas sumas priteisti iš ieškovo. Ieškovas su tuo nesutiko, tačiau dydžio ir suteiktų paslaugų neginčijo, nors nurodė, kad sniegas nebuvo nukastas, tačiau tokių įrodymų neteikė.

42. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t.y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi sprendžiant atsakovo reikalavimą dėl civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

43. Pagal sutarties 3.2.3 punktą nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti visus mokesčius už šių patalpų eksploataciją, t.y.: elektros energija, pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus už kiekvieną mėnesį, moka 0,40 Eur už kW plius PVM ir po 2,15 Eur plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą (nurodyta 3.1.3. punkte) kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar naudojo tą laikotarpį elektros energiją. Už vandenį ir kanalizaciją moka pagal skaitiklio parodymus, po 6,00 Eur/kub.m. plius PVM ir abonentinis mokestis 2 Eur/mėn. plius PVM. Už naudojimąsi bendru tualetu mokėti 8 Eur plius PVM (8 Eur plius PVM, patalpose dirbantis žmogus). Pasikeitus elektros energijos ar vandens kainoms, šie mokesčiai gali būti perskaičiuoti. Taip pat apmokėti kitus mokesčius, bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo dangos tvarkymą, lietaus kanalizaciją, saugos tarnybos paslaugas, komunikacijų įvadų gedimų šalinimo išlaidas, apsaugos reagavimą ir t. t. Už aukščiau paminėtus komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks A. B. įmonė „A“ (b. l. 161), kuri teikia administravimo paslaugas, už šias paslaugas bus skaičiuojamas 10 Eur/mėn. plius PVM mokestis. Pagal sutarties 3.2.8 punktą nuomininkas privalo, už einamąjį mėnesį, 28-30 dieną, pateikti teisingus elektros energijos ir vandens skaitiklių parodymo duomenis (el. paštu: (duomenys neskelbtini)), to nepadarius bus mokama 10 Eur vienkartinė bauda. A. B. įmonė „A“, kaip nurodė atsakovas, administruoja mokesčius ir pateikia PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, taip buvo pasirinkta tam, kad būtų patogiau verslininkams. Ieškovas, sudarydamas sutartį, tai matė, po tuo pasirašė, ir vieną išrašytą sąskaitą už 2022 m. lapkričio mėnesį jau apmokėjo. Ieškovas patalpas nuomojo nuo 2022-10-27 iki 2023-03-01, jis už 2022 m. lapkričio mėnesį pateiktą sąskaitą apmokėjo, tačiau nesumokėjo už likusius 3 mėnesius iki patalpų perdavimo. Iš A. B. įmonės „A“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pagal 2023-01-02 PVM sąskaitą faktūrą G. G. už 2022 m. gruodžio mėnesį paskaičiuota 119,16 Eur be PVM už komunalines paslaugas, pagal 2023-02-01 PVM sąskaitą faktūrą G. G. už 2023 m. sausio mėnesį paskaičiuota 100,91 Eur be PVM už komunalines paslaugas, pagal 2023-01-02 PVM sąskaitą faktūrą G. G. už 2023 m. vasario mėnesį paskaičiuota 130,31 Eur be PVM už komunalines paslaugas (b. l. 106-108), viso – 350,38 Eur be PVM. Kadangi minėtos PVM sąskaitos faktūros ieškovo nebuvo apmokėtos, jas apmokėjo pats A. B. pagal jam A. B. įmonės „A“ pateiktą 2023-04-03 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 350,38 Eur be PVM (330,38 Eur + 20 Eur) skola už G. G. ir 120 Eur be PVM duobės išsiurbimas-išvalymas, viso 470,38 Eur be PVM, 564,96 Eur su PVM (b. l. 102, 104). Minėtas sumas sumokėjęs, atsakovas turi teisę prašyti jas priteisti iš G. G..

44. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas G. G. išnuomotomis patalpomis naudojosi, jose vykdė veiklą, ką patvirtina ir sunaudotos elektros energijos patalpose kiekis, nes pasirašant 2022-10-27 patalpų perdavimo-priėmimo aktą buvo fiksuoti elektros skaitiklio parodymai 26543 kW, o patalpas grąžinant ir pasirašant 2023-03-01 patalpų perdavimo-priėmimo aktą, fiksuoti elektros skaitiklio parodymai buvo 26684 kW, t.y., viso buvo sunaudota 141 kW, be to, iš sunaudotų 141 kW ieškovas 96 kW sunaudojo per 2023 m. sausio - vasario mėnesius, t.y. jau po tariamo patalpų atlaisvinimo. Pažymėtina ir tai, kad ant abiejų aktų yra abiejų šalių parašai, ieškovo pastabų dėl skaitiklio parodymų nėra, be to, visą nuomos laikotarpį atsakovas į nuomojamas patalpas negalėjo patekti ir vykdyti kokią nors veiklą, nes ieškovas buvo pakeitęs spynos šerdelę, o naujus raktus atsakovas gavo tik 2023-03-01, t. y., jau jam grąžinus patalpas, todėl elektrą naudoti galėjo tik ieškovas arba asmenys, kurie su jo žinia galėjo patekti į patalpas.

45. Taip pat atsakovas prašo ieškovo apmokėti 120,00 Eur be PVM už duobės išsiurbimą-išvalymą. Iš 2023-03-01 patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad A. B. nurodė, jog „stovis geras, duobėje yra neaiškus skystis, visoje duobėje“, taip pat yra ieškovo G. G. prierašas „Garažo duobe nesinaudojau“. Atsakovas teigia, kad ieškovas duobės neišvalė, nors ir teigia, kad duobe nesinaudojo, tačiau ji buvo jo išsinuomotose patalpose, perduodant-priimant patalpas duobėje buvo rasta neaiškaus skysčio, ieškovas pats tai matė, todėl atsakovas buvo priverstas pats ją išvalyti, dėl ko patyrė 120,00 Eur + PVM nuostolių (b. l. 147). Ieškovas su tuo nesutinka, nurodo, jog jis garažo duobe nesinaudojo, jis neužsiima automobilių remontu, jo vykdomai veiklai duobė nėra reikalinga. L. R. M. taip pat parodė, jog jie duobe nesinaudojo, jų kaltė, kad prieš išsinuomodami patalpas jos nepatikrino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolis, nors du kartus konstatavo faktines aplinkybes (b. l. 22-23, 32-33), bet apie garažo duobės stovį net neužsiminė, akivaizdu, jog jis ne visas patalpas apžiūrėjo arba ne itin rūpestingai jas apžiūrėjo. Visgi, patalpų perdavimo nuomotojui momentu garažo duobėje buvo neaiškaus skysčio, ką pripažino abi šalys, nors ieškovas teigia, kad jokių darbų duobėje neatliko, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, atsakovas jo nuomos laikotarpiu raktų neturėjo ir patekti į patalpas negalėjo, ar skystis buvo jau išsinuomojant patalpas, kada jis atsirado ir kaip atsirado (naudojant įrangą, kažką plaunant, iš žemės prisisunkė žiemos metu ir pan.), neaišku ir nėra galimybės išsiaiškinti, tačiau išsinuomojant patalpas nėra pažymėta, jog skystis buvo, o priduodant – skysčio duobėje jau yra, visą nuomos laikotarpį raktai nuo nuomojamos patalpos buvo pas ieškovą, atsakovas neturėjo galimybės patekti į minėtas patalpas, dėl duobės išvalymo atsakovas patyrė išlaidas (tiesioginius nuostolius), kuriuos privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo – ieškovas, nuomojęs patalpas, jomis naudojęsis.

46. Be to, ieškovui teigiant, jog į nuomojamas patalpas tiekiama elektros energijos galia per maža, atsakovas turėjo kreiptis į kvalifikuotus specialistus, UAB „V“, kuris pateikė išvadą (b. l. 93), dėl ko atsakovas patyrė 84,70 Eur nuostolių (b. l. 103, 105), kuriuos taip pat prašo priteisti iš ieškovo, nes šios išlaidos atsirado būtent dėl ieškovo kaltės. Minėtos išlaidos pripažintinos tiesiogiai susijusiomis su byla, būtinomis ir įrodytomis.

47. Kadangi G. G. atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė sutartį, nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti mokesčius, nors sutartis buvo nutraukta tik nuo 2023-03-01, kai ieškovas atsakovui perdavė patalpas ir naujus raktus, kurių iki to laiko atsakovas neturėjo, nes ieškovas pakeitė spynų šerdeles, todėl atsakovas naudotis patalpomis negalėjo, ieškovas mokesčių nemokėjo, nors iki 2023-03-01 privalėjo juos sumokėti, su mokesčių mokėjimu nesutiko, tačiau teisme jų dydžio, paslaugų teikimo neginčijo, įrodymų, susijusių su minėtais mokesčiais, teismui neteikė, mažinti neprašė, dėl jo tokių neteisėtų veiksmų ir kaltės atsakovui atsirado žala, kuri yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė, atsakovas patyrė išlaidas (tiesioginius nuostolius), nes už ieškovą įmonei sumokėjo jo mokėtinus mokesčius, išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais, minėti nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį laikomi ieškovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, todėl, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkintinas, 649,66 Eur nuostoliai priteistini iš ieškovo atsakovui.

Dėl procesinių palūkanų

48. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovas pažeidė piniginių prievolių vykdymo principus ir gera valia laiku neatlygino žalos atsakovui, atsakovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš ieškovo už teismo sprendimu priteistą sumą 851,46 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2023-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina, jog procesinės palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku neatlygintos žalos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies (35 procentai), atsakovui iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur (56,00 Eur x 35 proc. = 20,00 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 109) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Atsakovo patirtos 35 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro: 367,50 Eur (1050,00 Eur x 35 proc. = 367,50 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 84, 110-11, 136-137, 155-156, 163-167), kurios iš ieškovo priteistinos atsakovui, nes atsakovas teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes byla elektroninė, šalių atstovai gavo procesinius dokumentus per EPP, todėl tokių išlaidų nėra arba jos 6,64 Eur mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 201,80 Eur (dviejų šimtų vieno euro 80 centų) nesumokėto nuomos mokesčio skolą, 649,66 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 66 centų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 851,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. kovo 6 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 387,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje (dėl dalies nesumokėto nuomos mokesčio) priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.