- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-27775-995/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11151-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. (tapatingi V./V. M.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja V. K. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. kovo 11 d. palikimui priimti; nustatyti, kad pareiškėja turi per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties tenkinti jos prašymą įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. kovo 11 d. mirė jos tėvas V. M.. Apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo tik 2024 m. gruodžio pabaigoje prieš Naujuosius metus. Pareiškėja paaiškina, kad ji išvyko iš Lietuvos į Izraelį nuolatiniam gyvenimui maždaug prieš 20 metų (apie 2003 metais). Tuo metu jos tėvas liko gyventi Lietuvoje, motina buvo mirusi. Vėliau ji persikėlė ir dabar gyvena Vokietijoje. 2015 metais ji ištekėjo, su sutuoktiniu susilaukė sūnaus. Jos sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir dėl šio raidos sutrikimo jam būtina nuolatinė priežiūra. Sūnui sunku be pagalbos kontroliuoti savo elgesį, emocijas, komunikacija su juo ribota. Pareiškėjos tėvas žinojo apie jos sunkumus auginant sūnų, todėl ne kartą atsisakė vykti gyventi pas pareiškėją į Vokietiją. Kiti pareiškėjos giminaičiai apie sūnaus sveikatą nieko nežinojo, pareiškėja jų neapsunkino savo problemomis. 2013 metais jos tėvą – palikėją, ištiko insultas ir dėl to sutriko vienos rankos ir kojos valdymas, buvo sunku judėti. Lietuvoje jis praėjo reabilitaciją, ir panoro grįžti gyventi į gimtinę (duomenys neskelbtini), Ukrainoje. Ten tebegyveno palikėjo tėvai, jaunesnysis brolis su šeima. Palikėjas pasirinko vykti gyventi pas brolį su šeima (du sūnus), paskutiniais metais pastarieji padėjo jam su sveikatos priežiūra. Į Ukrainą palikėjas išvažiavo stabilios būklės ir ten gyveno nuo 2013 metų rudens. Iki 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje, pareiškėja bendravo su tėvu ir pusbroliais (tėvo brolio sūnūs) internetu. Jos bendravimas su tėvu buvo apsunkintas, jie dažnai pykdavosi. Ypač dėl to, kad iki išvažiavimo į Ukrainą palikėjas ilgą laiką nemokėjo už savo ir pareiškėjos buto komunalines, administravimo ir panašias išlaidas, buvo susidariusios didelės skolos. Ir pareiškėjai teko šias skolas dengti vienai. Su giminaičiais pareiškėja bendravo noriai ir draugiškai – jie dalijosi informacija apie šeimos gyvenimą, tėvo sveikatą. 2021 metų pabaigoje sušlubavus palikėjo brolio sveikatai (ištiko insultas), pusbroliai paprašė pareiškėjos esant galimybei pasiimti tėvą gyventi pas save. Vėliau prašė atsiųsti pinigų, nes dėdės sveikatai sušlubavus visiems trūko lėšų. Jie buvo įsitikinę, kad Vokietijoje pareiškėja gyvena be rūpesčių, gauna dideles pajamas ir gali padėti. Pareiškėja pagal galimybes padėjo. 2022 metais ryšys su šeima nutrūko ir pareiškėja iš pradžių manė, kad taip nutiko dėl karo. Pusbrolius pagal amžių turėjo kviesti šauktiniais į karo frontą ir jie galėjo neatsakyti į skambučius ar bandymus susisiekti dėl šių priežasčių. Vyresniųjų giminaičių telefono numerių ji neturėjo. Kadangi Ukrainoje prasidėjo intensyvūs karo veiksmai, 2023 metais pareiškėjos sutuoktinis atkalbinėjo ją nuo kelionės ir tėvo paieškų. Taip pat ramino, kad giminaičiai tikrai praneš, jeigu kas nutiktų jiems ar tėvui. Kadangi 2024 metais kariniai veiksmai tėvo gyventoje vietoje nevyko, pareiškėja su drauge nutarė važiuoti pasiimti tėvo. Prieš vykdama ji vis bandė susisiekti su giminėmis telefonu ir internetu, bet niekas ragelio nekeldavo, žinutės adresatų nepasiekė. Pati pareiškėja žinojo, kur yra dėdės namas ir butas, tačiau tikslaus adreso nežinojo. Tai apsunkino susisiekimą kitais būdais – paštu laiškais. 2024 m. gruodžio 27-28 dienomis ji nuvyko į dėdės namus, jų žinomoje gyvenamojoje vietoje nerado. Iš šio kaimyno ji sužinojo, kad pareiškėjos tėvas prieš 1,5 metų mirė. Dėdė su šeima persikėlė į kitus namus. Iš kaimyno sužinojusi apie tėvo mirtį, pareiškėja buvo šokiruota, kad artimiausi giminaičiai nesivargino pranešti apie tai. Per likusį kelionės laiką negalėjo susitvarkyti dokumentų, nes planuota kelionė turėjo būti trumpa, ji tikėjosi pasiimti tėvą ir grįžti į Vokietiją. Pareiškėja nesitikėjo, kad reikės kažkokių dokumentų ar likti ilgesniam laikui teisiniams klausimams sutvarkyti. 2025 m. birželį – liepą ji suplanavo naują kelionę, kad gautų visus dokumentus, aplankytų tėvo kapus.
3. Pareiškėja taip pat paaiškina, kad po tėvo insulto 2013 metais ji prižiūrėjo bendrą jos ir tėvo turtą. Jai priklauso ¾, o tėvui ¼ dalys 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kadangi pareiškėja nuolat gyvena Vokietijoje, ji persiuntė savo draugei buto raktus, paprašė paimti ir apmokėti sąskaitas už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Sumokėtas sumas grąžindavo draugei. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą, nes apie patį mirties faktą sužinojo gerokai vėliau. Kadangi nuo faktinės tėvo mirties dienos 2023 m. kovo 11 d. iki 2024 m. gruodžio mėnesio ji manė, kad butą prižiūri savo ir tėvo naudai, teisine prasme jos elgesys išreiškė valią veikti tėvo interesais. Kadangi pareiškėja nežinojo apie tėvo mirtį, ji neturėjo pagrindo išreikšti valios dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Vadinasi jos elgesys iki 2024 m. gruodžio mėn. (su draugės pagalba apmokamos visos buto išlaikymo išlaidos) teisiškai negali būti laikomas palikimo priėmimu faktiškai valdant turtą (trūksta valios elemento, t. y. per įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą valia nėra Vėliau ji faktiškai valdė turtą, tačiau neturėjo galimybių per trumpesnius terminus tinkamai Lietuvoje įregistruoti mirties ir įstatymų nustatytais terminais priimti palikimą. Remdamasi išdėstytu, pareiškėja nurodo, kad ji nežinojo apie palikėjo mirtį, nes toks faktas jai nebuvo išviešintas nei per registrus, nei kitu būdu. Taip pat ji neturėjo pagrindo manyti, kad tėvo sveikata blogėja ar, kad jis miręs, nes nesitikėjo, kad pusbroliai nuspręs nepranešti jai apie tokį faktą.
4. Pareiškėja patvirtina, kad nėra kilusių ginčų dėl teisės paveldėti. Ji yra vienintelė palikėjo dukra, palikėjas mirė būdamas našliu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jis nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. M. palikimo perėjimą valstybei. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, kadangi jos pareiškime nurodyti faktai iš esmės nėra visapusiškai pagrįsti. Įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus, galima bus spręsti apie pareikšto prašymo šioje civilinėje byloje pagrįstumą. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašome pareiškėjos V. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja yra V. M. ir N. M. dukra. Pareiškėjos motina N. M. mirė 2000 m. rugpjūčio 30 d., o jos tėvas V. M. mirė 2023 m. kovo 11 d.. Byloje nėra pateikta duomenų, kad palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, kas nors priėmė. V. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso kita buto dalis, t. y. ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš pareiškėjos pateiktų AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ignitis“, AB „Klaipėdos vanduo“ informacinių pranešimų matyti, kad įsiskolinimų už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nėra. 2005 m. gegužės 2 d. Viešosios migracijos skyriaus raštu „Dėl pavardės, vardo rašymo asmens dokumentuose“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagal Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašymo formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkymo instrukcijos (patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 35-1-12.5) priedą „Įrašai asmens dokumentuose“ užsieniečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškais rašmenimis tiksliai paraidžiui pagal užsieniečio pateikto užsienio valstybės kelionės dokumento, kuriuo remiantis išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, lotyniškus įrašus, todėl vardas ir pavardė V. M. tapatingi vardui ir pavardei V. M.. Tokiu būdu pareiškėjos vardas ir pavardė Lietuvoje atliktame gimimo įraše yra V. M., jie tapatingi V. M.. 2015 m. vasario 10 d. pareiškėja ištekėjo Vokietijoje ir pasirinko sutuoktinio santuokinę pavardę – Kremer. Pagal tos šalies taisykles jos vardas yra V.. Šiuo metu pareiškėja turi Izraelio pilietybę ir pasą, kuriuose nurodomi jos duomenys V. K.. Vokietijoje ji gyvena su sutuoktiniu ir sūnumi leidimo pagrindu. Šiuo metu ji neturi leidimo nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje.
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
10. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
11. Pareiškėja nurodo, kad ji nesikreipė į notarą per palikimo priėmimo terminą, nes apie patį tėvo mirties faktą sužinojo vėliau, t. y. 2024 m. gruodžio 27-28 d., taip pat paaiškino, kad pati pareiškėja gyveno Vokietijoje, o jos tėvas – Ukrainoje, kur ir mirė, o giminaičiai jai apie tėvo mirtį nepranešė. Taigi, pareiškėjos teigimu, ji apie tėvo mirtį informuota nebuvo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji, vėliau, sužinojusi apie tėvo mirtį, faktiškai valdė turtą (draugės pagalba, apmokėjo visus buto išlaikymo mokesčius), tačiau neturėjo galimybių per trumpesnius terminus tinkamai Lietuvoje įregistruoti mirties ir įstatymų nustatytais terminais priimti palikimą. Kaip paaiškino pareiškėja ir nebuvo paneigta, kad jos bendravimas su jos tėvu tiek dėl šeiminių aplinkybių, tiek dėl pareiškėjos ir jos tėvo gyvenimo skirtingose valstybėse, taip pat ir dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, buvo apsunkintas, pareiškėja su tėvu dėl įsiskolinimų už komunalines, administravimo paslaugas už butą Lietuvoje, dažnai pykdavosi. Nebuvo paneigta ir tai, kad, nors pareiškėjos kontaktiniai duomenys buvo žinomi pareiškėjos tėvo giminaičiams (tėvo broliui ir jo šeimai), tačiau šie pareiškėjai nepranešė apie jos tėvo mirtį. Todėl tik praėjus nustatytam terminui pareiškėja, nuvykusi į Ukrainą, sužinojusi, kad jos tėvas yra miręs, pradėjo rūpintis paveldėjimo teisinių klausimų sprendimu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėja anksčiau negu 2024 m. gruodžio mėnesį būtų žinojusi apie savo tėvo mirtį, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su sužinojimu apie tėvo mirtį yra nuoseklios, atitinkančios pareiškime nurodytą loginę įvykių seką.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, bet kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023).
13. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys, dėl kurių pareiškėja nebuvo informuota apie tėvo mirtį, yra objektyvios – susijusios su šeimyninių santykių nutolimu, pareiškėjos ir jos tėvo bei giminaičių gyvenimu skirtingose valstybėse, karine situacija Ukrainoje, kurioje iki mirties ir gyveno pareiškėjos tėvas. Nors pareiškėjos kontaktiniai duomenys buvo žinomi pareiškėjos ir jos tėvo giminaičiams, tačiau nė vienas jų neieškojo pareiškėjos, kad praneštų apie tėvo mirtį. Todėl tik praėjus nustatytam terminui pareiškėja, sužinojusi apie tėvo mirtį iš tėvo ir jos dėdės pažįstamo, šalia jų gyvenusio kaimyno, pradėjo rūpintis teisinių klausimų sprendimu. Taigi pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie tėvo mirtį sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, o pareiškėjos sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, be kita ko, įvertinus palikėjo mirties aplinkybes (pareiškėjos tėvas mirė Ukrainoje, vykstant karui) pripažintinas svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja sužinojusi, kad terminas palikimui priimti praleistas, ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti – rinko reikalingus dokumentus, kreipėsi į kompetentingus teisininkus, po to - į teismą dėl termino priimti palikimą po tėvo mirties atnaujinimo. Taigi, tiek situacijai kvalifikuotai įvertinti, tiek reikiamiems veiksmams atlikti buvo reikalingas laikas (pareiškėja gyvena užsienyje ir neturi teisinio išsilavinimo), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja būtų sąmoningai nesiėmusi palikimo klausimo spręsti protingu bei pateisinamu laikotarpiu.
14. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusiojo tėvo turtą. Suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Valstybinė įmonė Turto bankas, byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Be kita ko, pareiškėjos tėvo palikimo niekas nepriėmė, todėl kitų suinteresuotų asmenų, kurių interesai galėtų būti pažeisti atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, nėra. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjos interesai.
15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tas, kas išdėstyta pirmiau, aptartus kriterijus ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas vertina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėja CK 5.57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta terminą mirusio tėvo palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, nes apie tėvo mirtį sužinojo jau praėjus trijų mėnesių terminui po tėvo mirties ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui, atsiradusiam po jos tėvo V. M. mirties, priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. K. (kiti tapatingi duomenys V. M., V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. kovo 11 d., palikimui priimti.
Nustatyti, kad pareiškėja turi per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties tenkinti jos prašymą įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.